\u00a0<\/p>\n
Kei\u010diantis orams, vis da\u017eniau aplink save i\u0161girstame ir pamatome \u0161niurk\u0161\u010diojan\u010di\u0173, kos\u0117jan\u010di\u0173, u\u017ekimusi\u0173 ar kitaip per\u0161alimo lig\u0173 kamuojam\u0173 \u017emoni\u0173. Turb\u016bt daugelis tuomet tyliai pagalvojame, jog ka\u017ein ar pavyks patiems to i\u0161vengti. Norint i\u0161vengti rudeni\u0161k\u0173 per\u0161alimo lig\u0173, b\u016btina imtis profilaktikos priemoni\u0173 ir nelaukti, kol ligos paplis. Taigi b\u016btina pasir\u016bpinti, kad rudens sezon\u0105 lydin\u010dios ligos mus aplenkt\u0173: juk susirgus gali ne tik b\u0117gti nosis ar per\u0161t\u0117ti gerkl\u0117, bet ir varginti auk\u0161ta temperat\u016bra, kankinti nugaros, raumen\u0173 skausmai. Nors ruden\u012f tikimyb\u0117 susirgti per\u0161alimo ligomis padid\u0117ja, retas laiku imasi profilaktikos priemoni\u0173. V\u0117s\u016bs vakarai ir \u0161altos naktys, o dien\u0105 \u0161ildanti saul\u0117 trikdo \u017emones, jie nebe\u017eino, kaip tinkamai apsirengti ir nepapulti \u012f \u0161iuo metu siaut\u0117jan\u010dius per\u0161alimo lig\u0173 sp\u0105stus.<\/p>\n
\u00a0<\/strong><\/p>\n Per\u0161alimo ligos<\/strong> da\u017eniausiai kamuoja<\/strong> vaikus ir senyvo am\u017eiaus<\/strong> \u017emones<\/strong><\/p>\n Per\u0161alimo ligos ruden\u012f kamuoja bene da\u017eniausiai. Da\u017eniau per\u0161ala vaikai, senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s ir silpn\u0105 imunin\u0119 sistem\u0105 turintys suaugusieji. Neretai per\u0161alama tada, kai imunin\u0117 sistema labai nusilpusi ir oro temperat\u016bra nuolat kinta. Per\u0161alimo ligas, da\u017enai vadinamas kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijomis,<\/p>\n sukelia \u012fvairios bakterijos ir virusai (daugiau kaip 100 r\u016b\u0161i\u0173). Daugelis j\u0173 gyvena \u017emogaus organizme, da\u017eniausiai nosiarykl\u0117je ir rykl\u0117je. Tai kod\u0117l sergama ne nuolatos? Ogi tod\u0117l, kad bakterij\u0173 ir virus\u0173 dauginim\u0105si riboja imunin\u0117 sistema. Ruden\u012f ji susilpn\u0117ja, tad susergama da\u017eniau. U\u017esikr\u0117sti galima oro la\u0161eliniu b\u016bdu, per ma\u017eus la\u0161elius, kuriais virusas perduodamas i\u0161 vieno \u017emogaus kitam kosint ar \u010diaudant. Taip pat da\u017enai u\u017esikre\u010diama per rankas ar daiktus, kuriuos liet\u0117 sergantis \u017emogus. Virusas \u012f organizm\u0105 da\u017eniausiai patenka per nos\u012f ar akis ir spar\u010diai dauginasi nosiarykl\u0117je. Ligos suk\u0117l\u0117jai lengvai perduodami vieno asmens kitam, tod\u0117l per\u0161alimo ligos greitai plinta.<\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n Per\u0161alimo simptomai<\/strong> ir kaip su jais kovoti<\/strong><\/p>\n Pagrindiniai per\u0161alimo simptomai yra u\u017egulusi nosis, sloga<\/a>, \u010diaudulys, kosulys<\/a>, gerkl\u0117s paraudimas ir skausmas, galvos skausmas, neauk\u0161ta temperat\u016bra, bendras silpnumas. Per\u0161alimas da\u017enai mai\u0161omas su rimtesne liga \u2013 gripu. Gripui, be \u012fprast\u0173 per\u0161alimo simptom\u0173, b\u016bdinga auk\u0161ta temperat\u016bra (per\u0161alimo atveju temperat\u016bra nesikei\u010dia arba did\u0117ja ne\u017eymiai), \u0161altkr\u0117tis, kaul\u0173 ir raumen\u0173 skausmai. Gripas<\/a> neretai gali sukelti rimt\u0173 komplikacij\u0173.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n B\u016btina pakankamai ils\u0117tis, vengti streso, sportuoti, kasdien bent po pusvaland\u012f aktyviai jud\u0117ti, nes jud\u0117jimas stiprina imunitet\u0105.<\/p>\n Jeigu pakilo temperat\u016bra, vadinasi, kovai su virusais ir bakterijomis organizmas gamina baltym\u0105 \u2013 interferon\u0105. Kuo auk\u0161tesn\u0117 temperat\u016bra, tuo daugiau \u0161io baltymo pagaminama. Jeigu ma\u017einsite<\/p>\n neauk\u0161t\u0105 temperat\u016br\u0105, interferono organizmas nesugeb\u0117s pagaminti pakankamai. Tuomet sirgsite ilgiau, nes imuninei sistemai prireiks daugiau laiko rasti kit\u0105 b\u016bd\u0105, kaip nugal\u0117ti infekcij\u0105. Galb\u016bt u\u017eteks avie\u010di\u0173 arbatos su medumi, kuri palengvina per\u0161alimo negalavimus. Svarbu gerti daug skys\u010di\u0173. Temperat\u016bra krinta prakaituojant, o \u0161ilti g\u0117rimai kaip tik tai ir skatina. Auk\u0161tesn\u0119 kaip 38\u00b0C temperat\u016br\u0105 teks mal\u0161inti vaistais, bet juos turi skirti gydytojas. Kiekviena mama, susirgusvaikui turi elgtis labai atsakingai ir neprad\u0117ti gydyti nepasitarusi su gydytoju.<\/p>\n \u00a0<\/em><\/p>\n Sloga<\/a> <\/em>\u2013 taip pat organizmo gynybos nuo infekcijos b\u016bdas. Sloga<\/a> trukdo infekcijai prasiskverbti giliau: \u012f gerkl\u0119, plau\u010dius, o gleiv\u0117se yra ypating\u0173 antivirusini\u0173 med\u017eiag\u0173. Taigi, jeigu sloguojate, svarbu, kad nei\u0161d\u017ei\u016bt\u0173 nosies gleivin\u0117. Sakoma, kad negydoma sloga<\/a> praeina per savait\u0119, o gydoma \u2013 per 7 dienas. Tik visi\u0161kai nesigydydami labai kamuosit\u0117s d\u0117l u\u017esikim\u0161usios nosies. Per\u0161alus gleiv\u0117s kaupiasi ne tik nosyje, bet ir plau\u010diuose, o pa\u0161alinamos kosint. Sausas kosulys<\/a> per\u0161alus labai vargina ir vaikus, ir suaugusiuosius, tod\u0117l reikia skystinti gleives, kad b\u016bt\u0173 lengviau jas pa\u0161alinti. Tinkamus vaistus skirs gydytojas. Gerkl\u0117s skausm\u0105 ir per\u0161t\u0117jim\u0105 sukelia \u012f nosiarykl\u0119 arba gerkl\u0119 patek\u0119 virusai arba bakterijos. Jie \u012fsitvirtina gleivin\u0117je, pradeda daugintis ir pa\u017eeid\u017eia jos l\u0105steles. I\u0161sivysto u\u017edegimas, pripl\u016bsta daugiau kraujo ir gleivin\u0117 patinsta. Gerkl\u0117s skausm\u0105 arba per\u0161t\u0117jim\u0105 nuramina priemon\u0117s, kurios mal\u0161ina rykl\u0117s u\u017edegim\u0105. Pavyzd\u017eiui, medus, \u010diulpiamosios pastil\u0117s, kuri\u0173 galima \u012fsigyti be recepto. Jas reikia vartoti pirmosiomis per\u0161alimo valandomis, tai palengvins ligonio b\u016bkl\u0119 ir pagreitins gijim\u0105. Kad per\u0161alote, da\u017eniausiai pajuntate gr\u012f\u017e\u0119 \u012f namus ir kol dar nesp\u0117jote rimtai susirgti, prisiminkite gerai \u017einomas paprastas priemones: pamirkykite kojas kar\u0161to vandens vonel\u0117je su druska, b\u016btinai gerkite daug skys\u010di\u0173, geriausia \u2013 kar\u0161tos liep\u017eied\u017ei\u0173, avie\u010di\u0173 arbatos, arbatos su citrina, imbieru ir medumi, skalaukite gerkl\u0119 ramun\u0117li\u0173, \u0161alavij\u0173, medetk\u0173 nuoviru, darykite inhaliacijas, dr\u0117kinkite or\u0105, ils\u0117kit\u0117s. Visais per\u0161alimo atvejais reikia pasitarti su mediku ir geriausia, jeigu gydym\u0105 pagal ligos simptomus paskiria \u0161eimos gydytojas.<\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n K\u0105 daryti norint i\u0161vengti per\u0161alimo?<\/strong><\/p>\n Norint i\u0161vengti per\u0161alimo, svarbu nuolat stiprinti imunitet\u0105, sveikai ir reguliariai maitintis, atsisakyti riebi\u0173, sald\u017ei\u0173, konservuot\u0173 produkt\u0173. Valgyti daugiau vaisi\u0173, dar\u017eovi\u0173, gr\u016bdini\u0173 produkt\u0173, rie\u0161ut\u0173, kurie organizm\u0105 apr\u016bpins antioksidantais. Pakankamai ils\u0117tis, vengti streso, sportuoti, kasdien bent po pusvaland\u012f aktyviai jud\u0117ti, nes jud\u0117jimas stiprina imunitet\u0105. Vilk\u0117ti nat\u016bralaus pluo\u0161to drabu\u017eius, kurie garina dr\u0117gm\u0119 ir i\u0161laiko k\u016bno \u0161ilum\u0105. I\u0161vengti nemaloni\u0173 rudens lig\u0173 padeda ir organizmo gr\u016bdinimas. Tiek suaugusiojo, tiek vaiko organizmo atsparum\u0105 virusams stiprina kasdieniai pasivaik\u0161\u010diojimai bet kokiu oru.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Pasistenkite kuo anks\u010diau atsigulti, nes geras miegas normalizuoja vidinius organizmo procesus.<\/p>\n Kol dar nesusirgote, stiprinkite imunitet\u0105 lankydamiesi pirtyje. Tie, kurie nuolat m\u0117gaujasi pirties malonumais, neper\u0161\u0105la net pa\u010di\u0105 r\u016bs\u010diausi\u0105 \u017eiem\u0105. Pirtyje vanokit\u0117s vantomis, gerkite\u017eoleli\u0173 arbatas. Pasilepinkite ir masa\u017eu, tai ne vien malonumas. Profesionalo atliktas masa\u017eas suaktyvina limfos tek\u0117jim\u0105, gerina kraujotak\u0105, imunitet\u0105, bendr\u0105 organizmo b\u016bkl\u0119. Tamsiais ir nykiais vakarais pasilepinkite kvap\u0173 terapija. Taip pat pasistenkite kuo anks\u010diau atsigulti, nes geras miegas normalizuoja vidinius organizmo procesus. Pervargusio \u017emogaus imunin\u0117 sistema daug silpnesn\u0117. B\u016btina da\u017enai v\u0117dinti patalpas, reguliariai plauti rankas, vengti \u017emoni\u0173 gausaus susib\u016brimo viet\u0173, kontakto su sergan\u010diais, \u010diaud\u0117dami ar kos\u0117dami prisidenkite burn\u0105 ne ranka, o vienkartine nosinaite, po to j\u0105 i\u0161meskite \u012f \u0161iuk\u0161liad\u0117\u017e\u0119. Taip nuo u\u017ekrato apsaugosite aplinkinius \u017emones. Kasdien suteikite sau kuo daugiau teigiam\u0173 emocij\u0173, nepraleiskite n\u0117 dienos nepasir\u016bpin\u0119 gera nuotaika.<\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n R\u016bta Babravi\u010dien\u0117<\/strong><\/p>\n Sveikatos mokymo ir lig\u0173 prevencijos centro<\/p>\n Metodin\u0117s pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus ved\u0117ja.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kei\u010diantis orams, vis da\u017eniau aplink save i\u0161girstame ir pamatome \u0161niurk\u0161\u010diojan\u010di\u0173, kos\u0117jan\u010di\u0173, u\u017ekimusi\u0173 ar kitaip per\u0161alimo lig\u0173 kamuojam\u0173 \u017emoni\u0173. Turb\u016bt daugelis tuomet tyliai pagalvojame, jog ka\u017ein ar pavyks patiems to i\u0161vengti. Norint i\u0161vengti rudeni\u0161k\u0173 per\u0161alimo lig\u0173, b\u016btina imtis profilaktikos priemoni\u0173 ir nelaukti, kol ligos paplis. Taigi b\u016btina pasir\u016bpinti, kad rudens sezon\u0105 lydin\u010dios ligos mus aplenkt\u0173: juk susirgus gali ne tik b\u0117gti nosis ar per\u0161t\u0117ti gerkl\u0117, bet ir varginti auk\u0161ta temperat\u016bra, kankinti nugaros, raumen\u0173 skausmai. Nors ruden\u012f tikimyb\u0117 susirgti per\u0161alimo ligomis padid\u0117ja, retas laiku imasi profilaktikos priemoni\u0173. V\u0117s\u016bs vakarai ir \u0161altos naktys, o dien\u0105 \u0161ildanti saul\u0117 trikdo \u017emones, jie nebe\u017eino, kaip tinkamai apsirengti ir nepapulti \u012f \u0161iuo metu siaut\u0117jan\u010dius per\u0161alimo lig\u0173 sp\u0105stus.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7513,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[1765,517,107,9,1406],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-7512","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-kosint","tag-kosulys","tag-miegas","tag-sloga","tag-virusai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7512","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7512"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7512\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7513"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7512"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7512"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7512"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7512"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7512"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}