{"id":76061,"date":"2024-01-30T06:35:54","date_gmt":"2024-01-30T08:35:54","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=76061\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2024-01-30T06:35:56","modified_gmt":"2024-01-30T08:35:56","slug":"doc-dr-jelena-raskon-vaiku-onkologines-ligos-ypatingos-nes-yra-retos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/doc-dr-jelena-raskon-vaiku-onkologines-ligos-ypatingos-nes-yra-retos\/76061\/","title":{"rendered":"Doc. dr. Jelena Raskon: \u201eVaik\u0173 onkologin\u0117s ligos ypatingos, nes yra retos\u201c"},"content":{"rendered":"\n

I\u0161girdusiam v\u0117\u017eio diagnoz\u0119 \u017emogui \u017eem\u0117 slysta i\u0161 po koj\u0173. \u017dinia, kad onkologine liga serga jo at\u017eala, smogia dar skaud\u017eiau. Ir nors \u0161iandien galima pasid\u017eiaugti, kad 80 proc. vaik\u0173 pasveiksta, vis d\u0117lto v\u0117\u017eys i\u0161lieka gr\u0117sminga liga.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Apie onkologin\u0117s pagalbos vaikams i\u0161\u0161\u016bkius ir laim\u0117jimus, dalyvavim\u0105 tarptautiniuose tyrimuose, j\u0173 naud\u0105 ir svarb\u0105 tiek vaik\u0173, tiek suaugusi\u0173j\u0173 onkologijoje kalbam\u0117s su Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros<\/em> klinik\u0173 Vaik\u0173 onkohematologijos centro vadove gydytoja vaik\u0173 onkohematologe doc. dr. Jelena Rascon.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Esate vaik\u0173 hematolog\u0117. Koki\u0173 matote problem\u0173 vaik\u0173 onkologijoje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pagrindin\u0117s problemos ir i\u0161\u0161\u016bkiai susij\u0119 su tuo, kad vaik\u0173 v\u0117\u017eys\u00a0\u2013 reta liga. Da\u017enai klausiama, koks skirtumas tarp vaik\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 v\u0117\u017eio? Pagrindinis\u00a0\u2013 vaikai onkologin\u0117mis ligomis serga retai, tod\u0117l da\u017eniau sud\u0117tingesnis b\u016bna ir gydymas. Visada daug papras\u010diau ir lengviau gydyti lig\u0105, kuri yra da\u017ena ir kurios gydymo keliai jau ai\u0161k\u016bs, tap\u0119 rutina. Vaik\u0173 onkologijoje taip n\u0117ra. Pacientai yra pavieniai, palyginti su suaugusi\u0173j\u0173 populiacija. Remiantis statistika, m\u016bs\u0173 \u0161alyje v\u0117\u017eiu kasmet suserga 15\u201316\u00a0t\u016bkst. suaugusi\u0173j\u0173 ir 80\u201390\u00a0\u2013 vaik\u0173. I\u0161 vis\u0173 vaik\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 apie tre\u010ddal\u012f (20\u201325 atvejai) sudaro \u016bmin\u0117s leukemijos, apie 15\u201320 atvej\u0173\u00a0\u2013 centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos navikai. Likusieji yra pavieniai atvejai, pavyzd\u017eiui, neuroblastoma, nefroblastoma ar kitos v\u0117\u017eio formos, kuriomis suaugusieji net neserga. Vaikai, kurie serga solidiniais navikais, t.\u00a0y. itin retomis v\u0117\u017eio formomis, gydomi 2 ligonin\u0117se\u00a0\u2013 Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros<\/em> klinikose ir Kauno klinikose. Suprantama, kad kiekvienai \u012fstaigai sukaupti nuosav\u0105 patirt\u012f yra sud\u0117tinga. Tai ir yra vaik\u0173 v\u0117\u017eio ypatumas, i\u0161skirtinumas. Prakti\u0161kai kiekvien\u0105 naujai diagnozuojam\u0105 pacient\u0105 vaik\u0105 stengiamasi \u012ftraukti \u012f vykstant\u012f akademin\u012f klinikin\u012f tyrim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Pra\u0161ome pla\u010diau pakalb\u0117ti apie klinikinius tyrimus, j\u0173 naud\u0105.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Akademiniai tyrimai \u2013 tai n\u0117ra tyrimai, skirti vaisto aprobacijai, jo efektyvumui ar indikacijoms patvirtinti. Akademiniuose tyrime da\u017enai naudojami seniai \u017einomi vaist\u0173 deriniai, ta\u010diau jie skiriami atsi\u017evelgiant \u012f tam tikrus genetinius veiksnius, atsak\u0105 \u012f gydym\u0105, kuris stebimas atliekant molekulinius genetinius tyrimus, v\u0117\u017eio biologijos tyrin\u0117jimus. Siekiama i\u0161siai\u0161kinti, koks gydymas yra efektyvesnis ar ma\u017eiau veiksmingas sergant tam tikra v\u0117\u017eio forma.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i\u0173 tyrim\u0173 istorija skai\u010diuojama de\u0161imtme\u010diais ir prasid\u0117jo apie 1950 metus Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose. D\u0117l \u0161i\u0173 tyrim\u0173, kurie buvo vykdomi \u0160iaur\u0117s Amerikoje ir Europoje, smarkiai pager\u0117jo i\u0161gyvenamumas, i\u0161 esm\u0117s pasikeit\u0117 v\u0117\u017eio prognoz\u0117 vaikams. Mano praktinio darbo prad\u017eioje, prie\u0161 20 met\u0173, vaiko onkologin\u0117 liga prilygo mirties nuosprend\u017eiui. Anuomet tikimyb\u0117, kad v\u0117\u017eiu susirg\u0119s vaikas pasveiks, buvo ma\u017ea. \u0160iandien pasveiksta apie 80 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173. Vadinasi, 80 proc. buvusi\u0173 onkologini\u0173 ligoni\u0173 gyvena 5 metus ir daugiau. Jie baigia mokslus, \u012fsidarbina, sukuria \u0161eimas, susilaukia vaik\u0173, t. y. gyvena \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105. Tuomet i\u0161ry\u0161k\u0117ja kita problema \u2013 kokia yra gyvenimo kokyb\u0117 pasveikus po vaikyst\u0117je ar jaunyst\u0117je persirgto v\u0117\u017eio? Ar visi pasveikusieji gali susilaukti vaik\u0173? Ar jiems lieka ligos, gydymo, operacij\u0173, transplantacij\u0173, intervencini\u0173 proced\u016br\u0173 padarini\u0173? Kaip jiems sekasi, ar gyvenimas kokybi\u0161kas ir visavertis? Tai dar viena labai svarbi sritis, kuri taip pat yra tyrin\u0117jama.<\/p>\n\n\n\n

Kita tyrim\u0173 r\u016b\u0161is \u2013 vadinamieji deeskalaciniai tyrimai. Deeskalaciniuose klinikiniuose tyrimuose i\u0161sikristalizavo tam tikros sergan\u010di\u0173j\u0173 grup\u0117s. Viena \u2013 tie, kuriems reikia intensyvaus gydymo, inovatyvi\u0173 ir pa\u017eangi\u0173 vaist\u0173. Tai tie 20 proc. ligoni\u0173, kuri\u0173 v\u0117\u017eio kol kas negalime nugal\u0117ti. Ta\u010diau tarp 80 proc. s\u0117kmingai pasveikusi\u0173 vaik\u0173 taip pat i\u0161sigrynino grup\u0117 t\u0173, kurie labai gerai reaguoja \u012f gydym\u0105. Tad viena klinikini\u0173 tyrim\u0173 kryp\u010di\u0173 yra gydymo ma\u017einimo (deeskalavimo) galimyb\u0117s. \u0160iandien siekiama i\u0161gydyti pacient\u0105 skiriant kuo ma\u017eiau vaist\u0173 ar kit\u0173 gydymo metod\u0173. Ligos, kurios prie\u0161 kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 buvo intensyviai gydomos, \u0161iandien gali b\u016bti stebimos. Si\u016bloma ne pulti skirti vaist\u0173 ar operuoti, o palaukti ir gydym\u0105 atid\u0117ti. Reikia pabr\u0117\u017eti, kad tokia taktika rekomenduojama tik sergant tam tikromis v\u0117\u017eio formomis, esant tam tikram v\u0117\u017eio biologiniam tipui, kai liga nei\u0161plitusi.<\/p>\n\n\n\n

Akademiniai, deeskalaciniai tyrimai pakei\u010dia onkologin\u0117mis ligomis sergan\u010di\u0173 vaik\u0173 gydymo taktik\u0105. Kokios \u0161iandien tendencijos stebimos parenkant gydym\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Da\u017eniausia vaik\u0173 v\u0117\u017eio forma \u2013 \u016bmin\u0117 limfoblastin\u0117 leukemija. Toki\u0173 vaik\u0173 turime 15\u201320 per metus. \u0160ioje 15\u201320 vaik\u0173 grup\u0117je apie 10 proc. atsakas \u012f gydym\u0105 yra labai geras. Jeigu gydymas yra veiksmingas, pacientas neturi nepalanki\u0173 genetini\u0173 \u017eymen\u0173, kurie tiriami nustatant diagnoz\u0119, tokie ligoniai priskiriami standartinei rizikos grupei. Jiems yra skiriamas minimalus reikalingas gydymas. Jeigu gydymas n\u0117ra veiksmingas, leukemijos liku\u010di\u0173 lieka arba yra nepalanki genetika, t. y. didel\u0117 recidyvo rizika, tada pacientui skiriamas intensyvesnis gydymas. Jeigu atsakas \u012f gydym\u0105 dar prastesnis, skiriamas dar intensyvesnis gydymas. Taigi pacient\u0173 skirstymas \u012f rizikos grupes \u2013 standartin\u0119, vidutin\u0119, didel\u0119 \u2013 kei\u010dia ir gydymo schemas. Tai viena. Kita \u2013 kad ir toje standartin\u0117je rizikos grup\u0117je nustatoma, jog vieni ligoniai geriau reaguoja \u012f gydym\u0105, kiti \u2013 blogiau. Tuomet geriau \u012f gydym\u0105 reaguojantiems pacientams stengiamasi dar suma\u017einti gydymo dal\u012f, labiausiai tuos preparatus, kurie pasveikus sukelia \u0161irdies pa\u017eaid\u0105, sutrikdo vaisingum\u0105, skatina plauk\u0173 ret\u0117jim\u0105 ar kt. Taigi klinikiniuose tyrimuose bandoma i\u0161siai\u0161kinti, koks b\u016bt\u0173 minimalus reikalingas gydymas.<\/p>\n\n\n\n

Kita tendencija, kad dalis pacient\u0173 gali b\u016bti stebimi, o gydymas atidedamas. Pavyzd\u017eiui, sergantieji lokaliu naviku neuroblastoma. Tokios galimyb\u0117s b\u016btent ir i\u0161siai\u0161kinamos vykdant mokslinius klinikinius tyrimus. Jie leid\u017eia i\u0161gryninti t\u0105 ligoni\u0173 grup\u0119, kuriai galima taikyti steb\u0117jimo taktik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l svarbu, kad sergantys vaikai dalyvaut\u0173 tarptautiniuose klinikiniuose tyrimuose? Ar tai gali pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti min\u0117tas vaik\u0173 onkologijos problemas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Mokslini\u0173 tyrim\u0173 reik\u0161m\u0117 vaik\u0173 onkologijoje yra be galo svarbi. Klinikini\u0173 tyrim\u0173 kult\u016bra \u012f Lietuv\u0105 tik ateina. Pirmas principas \u2013 nepakenkti. Vykdant klinikinius tyrimus, galima pad\u0117ti tiems ligoniams, kurie neturi kitos galimyb\u0117s pasveikti. Labai sud\u0117tingas yra j\u0173 teisinis reguliavimas, tyrimai turi atitikti grie\u017etus kontrol\u0117s standartus. Farmacini\u0173 kompanij\u0173 inicijuoti tyrimai turi atidirbt\u0105 mechanizm\u0105, \u017emones, kurie atsakingi u\u017e \u0161i\u0173 tyrim\u0173 vykdym\u0105 Lietuvoje, u\u017e bendradarbiavim\u0105 su gydymo \u012fstaigomis. Tuo tarpu vykdant akademinius klinikinius tyrimus, visa na\u0161ta gula ant ligonini\u0173 personalo pe\u010di\u0173. Klinikinio akademinio tyrimo vykdymas yra did\u017eiul\u0117 papildoma na\u0161ta ir \u012fsipareigojimas, kuris palie\u010dia labai daug \u017emoni\u0173 \u2013 gydytojus, biomedicinos skyri\u0173, teisininkus, duomen\u0173 apsaugos specialistus, bioetikos komitet\u0105, vaist\u0173 tarnyb\u0105. Taigi surinkti ir gauti leidim\u0105 prad\u0117ti vykdyti akademin\u012f tyrim\u0105 yra did\u017eiulis darbas. Ta\u010diau tuo keliu neabejotinai reikia eiti.<\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l ligoniams svarbu dalyvauti tyrimuose? Tod\u0117l, kad pacient\u0173, kurie gydomi dalyvaujant klinikiniame tyrime, gydymo rezultatai ir pasveikimo procentas yra geresnis negu nedalyvaujan\u010di\u0173. Taip yra tod\u0117l, kad visi klinikinio tyrimo dalyviai yra tarsi po didinimo stiklu. Kiekvien\u0105 savo \u017eingsn\u012f medikai apra\u0161o, \u012ftraukia \u012f sistem\u0105, tarptautin\u012f registr\u0105. Visas \u0161is procesas grie\u017etai stebimas, kontroliuojamas. \u0160i i\u0161orin\u0117 kontrol\u0117 labai svarbi. Jeigu gydymas neveiksmingas ar pasirei\u0161kia nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 arba pana\u0161i\u0173 duomen\u0173 sulaukiama i\u0161 kit\u0173 gydymo \u012fstaig\u0173, klinikinis tyrimas i\u0161 karto yra koreguojamas. Kai vadovaujamasi nusistov\u0117jusiomis gydymo gair\u0117mis be i\u0161orin\u0117s kontrol\u0117s, tokio atgalinio ry\u0161io n\u0117ra. Tod\u0117l stebimas ir gydymo rezultat\u0173 skirtumas.<\/p>\n\n\n\n

Kokia J\u016bs\u0173 nuomon\u0117 apie inovatyvi\u0173 vaist\u0173 prieinamum\u0105 gydant vaikus Lietuvoje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Da\u017eniausiai gydydami vaikus patenkame \u012f toki\u0105 situacij\u0105, kad puiki\u0173 inovatyvi\u0173 vaist\u0173 yra, ta\u010diau jie patvirtinti ir prieinami gydyti suaugusiuosius, bet ne vaikus. Pra\u0117jus\u012f de\u0161imtmet\u012f patvirtinti 105 inovatyv\u016bs vaistai v\u0117\u017eiui gydyti. I\u0161 j\u0173 tik 9 turi indikacijas vaikams. Taigi vaik\u0173 onkologijoje inovatyvi\u0173 vaist\u0173 prieinamumas yra didel\u0117 problema. To prie\u017eastys \u2013 klinikini\u0173 tyrim\u0173, kurie turi b\u016bti atlikti su vaikais, sud\u0117tingumas. Pavyzd\u017eiui, l\u0117tine mieloidine leukemija kasmet suserga apie 100 suaugusi\u0173j\u0173 ir 1 vaikas per 2\u20133 metus. Vaistai \u0161iai ligai gydyti yra tie patys tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Su pana\u0161iomis gydymo problemomis susiduriame ir gydymo metu: vieniems vaistams i\u0161sivysto atsparumas, reikia keisti kitais, o tie kiti vaikams nepatvirtinti. Be abejo, nepaliekame vaik\u0173 be gydymo \u2013 ra\u0161ome ra\u0161tus \u012f Ligoni\u0173 kas\u0105 d\u0117l paciento, sergan\u010dio reta b\u016bkle, gydymo i\u0161laid\u0173 kompensavimo. \u0160is kelias veikia, ta\u010diau u\u017etrunka. V\u0117\u017eio gydymas reikalauja dideli\u0173 l\u0117\u0161\u0173, kuri\u0173 skyrim\u0105 reikia pagr\u012fsti dokumentacija, \u012frodymais. Da\u017eniausiai valdininkai teigiamai atsi\u017evelgia \u012f vaikus, sergan\u010dius v\u0117\u017eiu, nes tai pavieniai pacientai. \u0160io mechanizmo tr\u016bkumas \u2013 jis reikalauja laiko, o vaisto kartais reikia skubiai. Tuomet kreipiam\u0117s \u012f labdaros ir paramos fondus, kurie visada padeda ir skubiai nuperka reikaling\u0105 vaist\u0105 gydymui prad\u0117ti, kol bus \u012fveikti visi biurokratiniai keliai ir patvirtintas vaisto kompensavimas.<\/p>\n\n\n\n

Pana\u0161iai viskas vyksta ir kitose \u0161alyse. Retos ligos\u00a0\u2013 problema ir pacientams, ir gydytojams, ir gydymo \u012fstaigoms. Labai svarbu, kad Lietuva 2017 metais s\u0117kmingai prisijung\u0117 prie Europos referencijos centr\u0173 tinklo. I\u0161 viso Europoje veikia 24 ret\u0173 lig\u0173 centrai, i\u0161 kuri\u0173 vienas skirtas vaik\u0173 v\u0117\u017eiui, dar vienas\u00a0\u2013 retoms suaugusi\u0173j\u0173 v\u0117\u017eio formoms.<\/p>\n\n\n\n

Kaip gerinti pa\u017eangi\u0173 vaist\u0173 prieinamum\u0105? Teisinis ir finansavimo mechanizmai Lietuvoje sukurti. Svarbu labiau integruotis \u012f europines iniciatyvas, skirtas pagerinti inovatyvi\u0173 terapij\u0173 prieinamum\u0105 vaikams.<\/p>\n\n\n\n

Individualioji medicina, tik\u0117tina, onkologijoje padarys perversm\u0105. Koki\u0105 J\u016bs\u0173 nuomon\u0117 apie individualiosios medicinos \u012fgyvendinim\u0105 Lietuvos onkologijoje? K\u0105 reikia nuveikti, kad \u0161is modelis b\u016bt\u0173 \u012fgyvendintas m\u016bs\u0173 \u0161alyje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160iandien intensyviai diegiami molekuliniai genetiniai v\u0117\u017eio tyrimai. Inovatyvios technologijos tiria v\u0117\u017eio genom\u0105, \u012fvairias mutacijas. Einama individualizuotosios medicinos link \u2013 siekiama, kad gydymas b\u016bt\u0173 pritaikytas pagal kiekvieno \u017emogaus konkretaus v\u0117\u017eio biologij\u0105. Ai\u0161ku, kabant apie vaik\u0173 onkologij\u0105 Lietuvoje, tai bus pavieniai atvejai ir pavien\u0117 biologija. Surinkus tokius atvejus i\u0161 Lietuvos, Danijos, \u0160vedijos, jau susidarys pacient\u0173 grup\u0117, kuri\u0105 galima tirti, analizuoti, daryti i\u0161vadas. Tod\u0117l ir reikia t\u0173 jungtini\u0173 pastang\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Papasakokite apie savo darbo, mokslo kryptis ir naujas pareigas Europos institucijose kovoje su v\u0117\u017eiu? Europos Komisija pareng\u0117 projekto <\/strong>Europos horizontas<\/em><\/strong> 2021\u20132027 met\u0173 program\u0105 ir misij\u0105. Prie misij\u0173 tarybos asambl\u0117jos, skirtos v\u0117\u017eio sri\u010diai, veiklos prisid\u0117site ir J\u016bs.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Europos S\u0105junga ir Europos Komisija paskelb\u0117 onkologines ligas prioritetine sveikatos sritimi ir inicijavo kovos su v\u0117\u017eiu plan\u0105. Viena i\u0161 penki\u0173 Europos horizonto<\/em> program\u0173, kurios pavadintos misijomis, ir yra v\u0117\u017eio misija. Kod\u0117l i\u0161skirtos onkologin\u0117s ligos?<\/p>\n\n\n\n

Apie 25 proc. vis\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 pasaulyje diagnozuojama Europoje, kurioje gyvena tik 10 proc. planetos gyventoj\u0173. Europai tenka did\u017eiul\u0117 v\u0117\u017eio diagnostikos ir gydymo na\u0161ta. Tai susij\u0119 su daugeli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Viena, Europoje yra geras gyvenimo lygis, ilga gyvenimo trukm\u0117, o onkologin\u0117s ligos da\u017eniausia nustatomos vyresniems pacientams. Kita, v\u0117\u017eys kartu su \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis yra pagrindin\u0117s mirties prie\u017eastys. Kasmet Europoje diagnozuojama 3,5 mln. v\u0117\u017eio atvej\u0173, i\u0161 j\u0173 1,3 mln. mir\u0161ta. Kod\u0117l imtasi v\u0117\u017eio plano ir misijos? Tod\u0117l, kad apie 40 proc. v\u0117\u017eio atvej\u0173 b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti, kei\u010diant \u017ealingus \u012fpro\u010dius, dalyvaujant patikros programose, \u017einant apie veiksnius, kurie gali sukelti v\u0117\u017e\u012f, gerinant prevencines programas.<\/p>\n\n\n\n

V\u0117\u017eio misija yra glaud\u017eiai susijusi su moksliniais tyrin\u0117jimais, j\u0173 planavimu ir aktyvumo gerinimu. \u0160ie tyrin\u0117jimai apima visus svarbiausius kovos su v\u0117\u017eiu aspektus.<\/p>\n\n\n\n

Pirma, geriau suprasti v\u0117\u017eio biologij\u0105, ligos i\u0161sivystymo kelius. Kod\u0117l vien\u0173 \u017emoni\u0173 rizika susirgti tam tikra v\u0117\u017eio forma didesn\u0117 negu kit\u0173? Kod\u0117l didesn\u0117 kr\u016bties v\u0117\u017eio rizika \u0161eimose, kur mama, sesuo, dukt\u0117 sirgo \u0161ia liga? Tod\u0117l vienas inovatyvi\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173 \u012f onkologini\u0173 lig\u0173 profilaktik\u0105 yra taikyti v\u0117\u017eio steb\u0117jimo program\u0105 atsi\u017evelgiant \u012f populiacin\u0119 genetik\u0105. Genetiniai tyrin\u0117jimai, arba genomo programos, kurios vykdomos Europoje, taip pat gali pasitarnauti ir nustatant v\u0117\u017eio rizik\u0105, ir jo prevencijai.<\/p>\n\n\n\n

Taigi antras svarbus aspektas \u2013 jau min\u0117tos profilaktin\u0117s patikros programos. Reikia skatinti gydymo \u012fstaigas u\u017etikrinti pacientams kuo lengvesn\u012f prieinamum\u0105 prie patikros program\u0173. Didinti juose dalyvaujan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010di\u0173. Svarbi informacijos apie prevencines programas sklaida visuomen\u0117je, jos \u012ftraukimas \u012f dalyvavim\u0105. Jeigu stengsis vien tik gydymo \u012fstaigos, kurios sukurs puikius vadinamuosius \u017ealiuosius koridorius ir u\u017etikrins diagnostikos prieinamum\u0105, ta\u010diau visuomen\u0117 apie tai ne\u017einos, programos liks neefektyvios. Tod\u0117l d\u0117mesys edukacin\u0117ms programoms, renginiams, skirtiems \u012ftraukti visuomen\u0119 \u012f v\u0117\u017eio profilaktikos proces\u0105, \u012f \u0161\u012f kovos su v\u0117\u017eiu plan\u0105, labai svarbus. Juolab kad onkologin\u0117s ligos palie\u010dia daugel\u012f m\u016bs\u0173. Veikiausiai n\u0117ra \u0161eimos, kurioje neb\u016bt\u0173 giminai\u010dio, sirgusio ar sergan\u010dio v\u0117\u017eiu. Kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 turi \u017einoti, ko privalu vengti, pavyzd\u017eiui, r\u016bkymo. Mokslo patvirtintas ry\u0161is tarp plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio ir r\u016bkymo. Nepaisant to, gana daug \u017emoni\u0173 r\u016bko, tarp j\u0173 ir jaunimas. V\u0117\u017eio prevencij\u0105 reikia prad\u0117ti nuo mokyklos, kur da\u017eniausiai ir i\u0161sivysto \u0161is \u017ealingas \u012fprotis.<\/p>\n\n\n\n

Tre\u010dias v\u0117\u017eio plano ir misijos aspektas\u00a0\u2013 skatinti inovatyvi\u0173 vaist\u0173 prieinamum\u0105. \u0160iuo metu \u012fvairiose Europos \u0161alyse i\u0161gyvenamumo, gydymo rezultatai yra labai skirtingi. Labai didelis skirtumas yra tarp Vakar\u0173 ir Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173. B\u016btina skatinti klinikinius tyrimus, pa\u017eangi\u0173 vaist\u0173 prieinamum\u0105, individualizuotosios medicinos vystym\u0105 visoje Europoje, o labiausiai tose \u0161alyse, kur pasveikimo rezultatai yra ma\u017eesni.<\/p>\n\n\n\n

Dar vienas aspektas \u2013 pasveikusi\u0173 asmen\u0173 steb\u0117sena. Tyrimai, kurie vertina, kaip \u017emon\u0117s gyvena po v\u0117\u017eio ligos, kokie atokieji padariniai vargina, kokiomis v\u0117\u017eio formomis sergant jie i\u0161vysto, turi pad\u0117ti kurti pa\u017eangesn\u012f gydym\u0105, kad neigiam\u0173 pasekmi\u0173 b\u016bt\u0173 i\u0161vengta. Tirdami dabartinius sergan\u010diuosius v\u0117\u017eiu, prisid\u0117sime prie geresnio ir veiksmingesnio gydymo t\u0173 \u017emoni\u0173, kurie \u0161ia liga susirgs ateityje.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iuo metu Lietuvoje gyvena apie 1\u00a0t\u016bkst. \u017emoni\u0173, kurie pasveiko nuo vaikyst\u0117je ar jaunyst\u0117je persirgto v\u0117\u017eio. J\u0173 steb\u0117sena labai svarbi. Europos Komisijos iniciatyva yra sukurtas vadinamasis pasveikusi\u0173j\u0173 pasas (angl.\u00a0Survivorship passport<\/em>), t.\u00a0y. internetin\u0117 platforma, \u012f kuri\u0105 suvedami duomenys apie pasveikus\u012f ligon\u012f. Jame \u012fra\u0161ytas ligos tipas, skirtas gydymas, jo rezultatai, nepageidaujami rei\u0161kiniai ir pan. \u0160iuos duomenis planuojama panaudoti anonimi\u0161kai kuriant pasveikusi\u0173 pacient\u0173 steb\u0117senos programas. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kokia yra skaud\u017eiausia \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 \u0161iandienos realyb\u0117, bus galima modifikuoti gydym\u0105, kad pacientas, kuris ateityje susirgs v\u0117\u017eiu, ne tik pasveikt\u0173, bet ir pasveik\u0119s nesusidurt\u0173 su tomis problemomis, kurias patiria dabar v\u0117\u017e\u012f \u012fveik\u0119 \u017emon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Vis\u0105 v\u0117\u017eio plan\u0105 ar misij\u0105 sudaro 13 rekomendacij\u0173 \u2013 vystymosi kryp\u010di\u0173, kuri\u0173 viena skirta vaikams. Kod\u0117l? Tod\u0117l, kad tai yra retos ligos, tod\u0117l vaikus b\u016btina gydyti bendradarbiaujant ir sujungiant \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 patirt\u012f, \u017einias, galimybes.<\/p>\n\n\n\n

Kaip Lietuvos mokslinink\u0173 ir onkologinio paciento gydym\u0105 organizuojan\u010di\u0173 medik\u0173 bendruomen\u0117 gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie programos <\/strong>Europos horizontas<\/em><\/strong>?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Europos horizontas <\/em>yra did\u017eiausia kada nors egzistavusi bendra mokslini\u0173 tyrim\u0173 ir inovacij\u0173 programa Europos S\u0105jungoje. Ji prisid\u0117s prie mokslo perversm\u0173, atradim\u0173 ir pasaulinio lygio naujovi\u0173, puikias id\u0117jas i\u0161 laboratorijos perkeldama \u012f rink\u0105. 2021\u20132027 met\u0173 programai numatyta 100\u00a0mlrd. eur\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Jau min\u0117jau, kad i\u0161 penki\u0173 Europos horizonto<\/em> finansuojam\u0173 program\u0173 ir misij\u0173, viena yra skirta v\u0117\u017eiui. \u0160i misija apima tokias sritis kaip v\u0117\u017eio tyrimai, nauj\u0173 prevencijos priemoni\u0173 k\u016brimas, individualizuotojo gydymo pl\u0117tra, geresnis gydymo prieinamumas ir kokybi\u0161ko gyvenimo po v\u0117\u017eio gydymo u\u017etikrinimas.<\/p>\n\n\n\n

M\u016bs\u0173 \u0161alis yra \u012fsitraukusi \u012f Europos horizonto<\/em> veikl\u0105, projektus vykdo Nacionalinis v\u0117\u017eio institutas. Partneryst\u0117 Europos horizonto<\/em> misijose yra labai svarbi, nes pritraukia dideles investicijas \u012f Lietuv\u0105 tyrin\u0117jant v\u0117\u017eio diagnostikos ir gydymo problemas. Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros<\/em> klinikos 2021 metais taip pat startavo su Europos horizonto<\/em> projektu, kuris yra skirtas gerinti vaik\u0173, sergan\u010di\u0173 solidiniais navikais, i\u0161gyvenamum\u0105. Esame \u0161io projekto koordinatoriai\u00a0\u2013 vadovaujame programai ir partneri\u0173 veiklai.<\/p>\n\n\n\n

Ko galime tik\u0117tis i\u0161 programos <\/strong>Europos horizontai<\/em><\/strong>?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Projektas (vaik\u0173, sergan\u010di\u0173 solidiniais navikais, i\u0161gyvenamumo gerinimas) n\u0117ra inovatyvi\u0173 vaist\u0173 paie\u0161kos ar j\u0173 veiksmingumo vertinimas. Projekto metu atilikti tyrimai pasitarnaus ateinan\u010dioms kartoms. Dalyvaudami \u0161iame projekte, pasieksime lyg\u012f, kuris leis pl\u0117sti dalyvavim\u0105 akademiniuose klinikiniuose tyrimuose. Nes ligonin\u0117, norinti dalyvauti akademiniuose klinikiniuose tyrimuose, turi atitikti grie\u017etus reikalavimus, tur\u0117ti pa\u017eangi\u0105 diagnostik\u0105, gydymo skyrimo steb\u0117jim\u0105 ir daugel\u012f kit\u0173 s\u0105lyg\u0173. D\u0117l \u0161io tyrimo b\u016bsimiems pacientams jau bus prieinamas dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose, tod\u0117l j\u0173 gydymo kokyb\u0117, kontrol\u0117, vaist\u0173 prieinamumas bus daug geresnis.<\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eanga, teigiami poky\u010diai neateina greitai \u2013 jie kaupiasi po la\u0161el\u012f metai i\u0161 met\u0173. Kiekvieni metai atne\u0161a inovacij\u0173, kurios virsta teigiamais gydymo rezultatais ir sveikimo procentais. \u012edieg\u0119 molekulin\u0119 genetin\u0119 diagnostik\u0105 ligos atsakui \u012f gydym\u0105 steb\u0117ti, galime i\u0161tirti, kiek navikini\u0173 l\u0105steli\u0173 lieka. Pasteb\u0117j\u0119 vien\u0105 piktybin\u0119 i\u0161 100 ar i\u0161 100 t\u016bkst. normali\u0173 l\u0105steli\u0173, atitinkamai tiksliau vertinsime ir atsak\u0105 \u012f gydym\u0105, ir gydymo veiksmingum\u0105, ir ligos atkryt\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Geresnio inovatyvi\u0173 vaist\u0173 prieinamumo, nauj\u0173 veiksmingesni\u0173 preparat\u0173 at\u0117jimo, dalyvavimo akademiniuose tyrimuose rezultatai stebimi ne i\u0161 karto, ne tais pa\u010diais metais, o po 5 met\u0173 ir daugiau. Tai l\u0117tas procesas, ta\u010diau \u0161iandien jau turime kuo pasid\u017eiaugti. Turime konkre\u010di\u0173 rezultat\u0173 gydant vaik\u0173 \u016bmines limfoblastines leukemijas, nes dalyvaujame projekte kartu su \u0160iaur\u0117s \u0161alimis. \u0160is akademinis klinikinis tyrimas startavo 2009 metais. Tai m\u016bs\u0173 pirmoji kreg\u017ed\u0117. Suderinus i\u0161orin\u0119 kontrol\u0119, gydym\u0105, pavyko pagerinti i\u0161gyvenamum\u0105 11\u00a0proc. per 5 metus. Tai puik\u016bs rezultatai. Dalis vaik\u0173 nepasveikdavo, nes nemok\u0117jome, ne\u017einojome, netur\u0117jome pakankamai \u012franki\u0173 gydymo komplikacijoms suvaldyti. \u0160iuo metu \u0161i\u0173 problem\u0173 vis ma\u017eiau. Tuo labai d\u017eiaugiam\u0117s. \u0160iandien \u012f pirm\u0105 plan\u0105 i\u0161keliamas rezistencinis gydymas, atsparus v\u0117\u017eys, kuriam reikia inovatyvi\u0173 vaist\u0173, sprendim\u0173, genetikos tyrim\u0173 ir min\u0117to individualaus gydymo parinkimo.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos mokslo, gydymo \u012fstaig\u0173 dalyvavimas tarptautin\u0117se iniciatyvose yra m\u016bs\u0173 \u0161alies \u017einomumo didinimas, m\u016bs\u0173 gydytoj\u0173, \u012fstaig\u0173, tyr\u0117j\u0173, universitet\u0173, kaip patikimo partnerio, \u012fvaizd\u017eio stiprinimas. Tai didina pasitik\u0117jim\u0105 ir lemia tai, kad esame kvie\u010diami dalyvauti kituose tarptautiniuose projektuose. Galime pasid\u017eiaugti, kad \u0161iandien \u012f Lietuvos mokslininkus, gydytojus \u017ei\u016brima kaip \u012f lygiateisius, profesionalius, kompetentingus partnerius, o dalyvavimas tarptautiniuose projektuose leis pakelti onkologin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105 \u012f dar auk\u0161tesn\u012f lyg\u012f.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117kojame u\u017e atsakymus<\/em><\/strong>
Kalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

I\u0161girdusiam v\u0117\u017eio diagnoz\u0119 \u017emogui \u017eem\u0117 slysta i\u0161 po koj\u0173. \u017dinia, kad onkologine liga serga jo at\u017eala, smogia dar skaud\u017eiau. Ir nors \u0161iandien galima pasid\u017eiaugti, kad 80 proc. vaik\u0173 pasveiksta, vis d\u0117lto v\u0117\u017eys i\u0161lieka gr\u0117sminga liga. Apie onkologin\u0117s pagalbos vaikams i\u0161\u0161\u016bkius ir laim\u0117jimus, dalyvavim\u0105 tarptautiniuose tyrimuose, j\u0173 naud\u0105 ir svarb\u0105 tiek vaik\u0173, tiek suaugusi\u0173j\u0173 onkologijoje kalbam\u0117s su…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":76062,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-76061","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/76061","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=76061"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/76061\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/76062"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=76061"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=76061"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=76061"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=76061"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=76061"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}