{"id":76078,"date":"2024-02-14T07:50:12","date_gmt":"2024-02-14T09:50:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=76078\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2024-02-14T07:50:14","modified_gmt":"2024-02-14T09:50:14","slug":"cukrinis-diabetas-ir-erektiline-disfunkcija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/cukrinis-diabetas-ir-erektiline-disfunkcija\/76078\/","title":{"rendered":"Cukrinis diabetas ir erektilin\u0117 disfunkcija<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

Cukrinis diabetas (CD) yra da\u017ena l\u0117tin\u0117 liga, sukelianti \u012fvairiausias komplikacijas \u2013 kardiovaskulines patologijas (ateroskleroz\u0119, hipertenzij\u0105, \u0161irdies nepakankamum\u0105), inkst\u0173 funkcijos nepakankamum\u0105, retinopatij\u0105, periferin\u0119 ir autonomin\u0119 neuropatij\u0105. Hiperglikemijos, kaip pagrindinio patogenetinio veiksnio, sukeltas kraujagysli\u0173 ir neuron\u0173 pa\u017eeidimas kartu su gretutine patologija ir rizikos veiksniais (hipertenzija, nutukimu, metaboliniu sindromu, r\u016bkymu, dislipidemija, kt.) nulemia erektilin\u0117s disfunkcijos (ED) i\u0161sivystym\u0105 vyrams, sergantiems CD.<\/p>\n\n\n\n

ED \u2013 tai negal\u0117jimas pasiekti ar i\u0161laikyti pakankamos erekcijos s\u0117kmingam lytiniam aktui atlikti. Statistiniais duomenimis, pasaulyje CD ir ED serga apie 150 mln. vyr\u0173. I\u0161liekant dabartin\u0117ms sergamumo tendencijoms, \u0161ie skai\u010diai iki 2025 met\u0173 gali padid\u0117ti perpus. Apie 75 proc. CD sergan\u010di\u0173 vyr\u0173 ne kart\u0105 patyr\u0117 pastovaus pob\u016bd\u017eio ar pasikartojan\u010dius erekcijos sutrikimus, kai negal\u0117jo pasiekti ar i\u0161laikyti erekcijos, pakankamos adekvatiems seksualiniams santykiams atlikti. CD sergantys vyrai, palyginti su nesergan\u010diaisiais, ED patiria net apie 4 kartus da\u017eniau. CD ir ED sergantiems vyrams medicinin\u0117s, socialin\u0117s ir psichologin\u0117s pagalbos problema tampa vis aktualesn\u0117. D\u0117l senstan\u010dios \u017emoni\u0173 populiacijos daug\u0117jant CD, nutukimo bei kardiovaskulin\u0117s patologijos atvej\u0173, ED gydymo poreikis tik did\u0117ja. \u0160iais laikais ED gydyti rekomenduojami fosfodiesteraz\u0117s-5 (PDE-5) inhibitoriai, varpos protezai, vazoaktyvi\u0173j\u0173 vaist\u0173 (alprostadilio) injekcijos \u012f varp\u0105, vakuuminiai prietaisai. D\u0117l gero efektyvumo, paprasto naudojimo, retai pasitaikan\u010di\u0173 lengv\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 PDE-5 inhibitoriai paplito kaip pirmojo pasirinkimo terapija esant ED [1\u20134].<\/p>\n\n\n\n

ED rizikos veiksniai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

ED da\u017enai b\u016bna polietiologin\u0117s kilm\u0117s ir apima kraujagyslin\u0117s, neurogenin\u0117s, anatomini\u0173 pakitim\u0173, vaist\u0173 sukeltos arba psichogenin\u0117s kilm\u0117s patofiziologinius mechanizmus (1 lentel\u0117<\/em>).<\/p>\n\n\n\n

Pagrindiniai rizikos veiksniai, susij\u0119 su ED vyrams, sergantiems CD, yra nutukimas, vyresnis am\u017eius, CD trukm\u0117, hipertenzija, antihipertenzinis gydymas, hipotiroz\u0117, depresija ir kitos psichologin\u0117s problemos. Palyginti su bendr\u0105ja populiacija, \u0161iems pacientams erekcijos sutrikimai b\u016bna sunkesnio laipsnio, reikalauja sud\u0117tingesnio ir intensyvesnio gydymo, pavyzd\u017eiui, reikalingos didesn\u0117s PDE-5 inhibitori\u0173 doz\u0117s, da\u017eniau medikamentinis gydymas b\u016bna neefektyvus, tod\u0117l gali prireikti chirurginio \/ invazinio gydymo.<\/p>\n\n\n\n

Sergant CD, ED da\u017enis vyresnio am\u017eiaus pacientams did\u0117ja. Klinikiniame tyrime nustatyta, kad ED da\u017enis padid\u0117jo nuo 6 proc. 20\u201324 met\u0173 vyrams iki 52 proc. 55\u201359 met\u0173 pacientams [12]. Pagrindiniai rizikos veiksniai, skatinantys i\u0161sivystyti ED sergant CD, yra sen\u0117jimas, periferin\u0117 ar autonomin\u0117 neuropatija, retinopatija, ilgas sergamumas CD, bloga glikemijos kontrol\u0117. Kitoje studijoje buvo nustatyta teigiama koreliacija tarp ED sunkumo laipsnio bei CD trukm\u0117s, blogos glikemijos kontrol\u0117s, gydymo diuretikais, mikrovaskulini\u0173 arba kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymo [13]. Stebimuosiuose klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad ED i\u0161sivystymas yra prognostinis kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 veiksnys tiek sergantiems CD, tiek juo nesergantiems vyrams [14, 15].<\/p>\n\n\n\n

Vyrams, sergantiems CD, kuriems i\u0161sivysto ED, b\u016bdingas gyvenimo kokyb\u0117s pablog\u0117jimas, jiems da\u017eniau pasirei\u0161kia depresijos simptomai [16]. Depresija yra gerai \u017einomas ED i\u0161sivystymo veiksnys. Deja, ED da\u017enai lieka nediagnozuota, nes sveikatos specialistai retai paklausia pacient\u0173 apie lytin\u0119 sveikat\u0105. Dideliame epidemiologiniame tyrime nustatyta, kad daugumos vyr\u0173, sergan\u010di\u0173 CD ir ED, gydytojai niekada nepaklaus\u0117 apie seksualin\u0119 funkcij\u0105, tod\u0117l jiems nebuvo skirtas gydymas [17].<\/p>\n\n\n\n

L\u0117tin\u0117 inkst\u0173 liga (LIL)\u00a0\u2013 da\u017enai pasitaikanti CD ir\u00a0\/\u00a0ar hipertenzijos komplikacija. ED yra da\u017enas sutrikimas vyrams, sergantiems LIL [19, 19]. Seksualin\u0117s sveikatos problemos gali b\u016bti pagerintos atliekant dializes, ta\u010diau lytin\u0117 funkcija retai normalizuojasi [20]. Atlikus inkst\u0173 transplantacij\u0105, didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad lytin\u0117 funkcija atsikurs\u00a0[19]. Pagrindiniai veiksniai, nulemiantys ED sergant LIL, yra periferin\u0117 neuropatija, autonomin\u0117 disfunkcija, periferin\u0117 kraujagysli\u0173 liga, hipogonadizmas, depresija, medikament\u0173 vartojimas (beta\u00a0adrenoblokatoriai, antidepresantai). Gydant ED, \u0161iems pacientams pirmiausia svarbu optimizuoti dializ\u0117s re\u017eim\u0105. Prad\u0117jus gydym\u0105 dializ\u0117mis, seksualin\u0117 funkcija pager\u0117ja ma\u017edaug per 6 m\u0117nesius [21]. Literat\u016bros ap\u017evalgoje paskelbta, kad PDE-5 inhibitoriai ir cinkas gali b\u016bti efektyv\u016bs gydant ED [22]. Kitos gydymo galimyb\u0117s yra tokios pat, kaip ir gydant vyrus, nesergan\u010dius LIL [23\u201325].<\/p>\n\n\n\n

1 lentel\u0117. ED rizikos veiksniai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kraujagyslin\u0117s kilm\u0117s<\/strong><\/td>1 ir 2 tipo CD, r\u016bkymas, nutukimas, kardiovaskulin\u0117 patologija (i\u0161emin\u0117s \u0161irdies liga, hipertenzija)<\/td><\/tr>
Neurogenin\u0117s kilm\u0117s<\/strong><\/td>Centrin\u0117s kilm\u0117s<\/strong>
Degeneracin\u0117s ligos (Parkinsono liga, i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117), insultas, galvos ir stuburo smegen\u0173 traumos
Periferin\u0117s kilm\u0117s<\/strong>
1 ir 2 tipo CD, polineuropatijos, neurologinis pa\u017eeidimas po dubens organ\u0173 operacijos<\/td><\/tr>
Anatominiai pakitimai<\/strong><\/td>Hipospadijos, epispadijos, fimoz\u0117, Peyrono liga, varpos karcinoma<\/td><\/tr>
Hormonin\u0117s kilm\u0117s<\/strong><\/td>1 ir 2 tipo CD, hipogonadizmas, hiperprolaktinemija, hipotiroz\u0117 \/ hipertiroz\u0117, (hipo)hiperaldosteronizmas<\/td><\/tr>
Medikamentin\u0117s kilm\u0117s<\/strong><\/td>Antihipertenziniai vaistai (beta blokatoriai, tiazidiniai diuretikai), antidepresantai, neuroleptikai, antiandrogenai, anaboliniai steroidai, alkoholis, kokainas, metadonas<\/td><\/tr>
Psichogenin\u0117s kilm\u0117s<\/strong><\/td>Stresas, depresija, \u0161izofrenija ir kitos psichin\u0117s ligos<\/td><\/tr>
Lytini\u0173 organ\u0173 traumos<\/strong><\/td>Varpos l\u016b\u017eimas, dubens kaul\u0173 l\u016b\u017eimas<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

ED patogenez\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

ED patogenez\u0117je svarbiausias vaidmuo atitenka azoto oksidui (NO), kur\u012f i\u0161skiria kraujagysli\u0173 endotelis, neuronai \u2013 kaip atsak\u0105 \u012f seksualin\u0119 stimuliacij\u0105. Kai d\u0117l NO sukeltos lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 relaksacijos \u012f varpos spongiozini\u0173 ir kavernozini\u0173 k\u016bn\u0173 ertmes priteka daugiau kraujo, u\u017espaud\u017eiamos nutekamosios venos, sutrinka veninis nutek\u0117jimas ir \u012fvyksta erekcija.<\/p>\n\n\n\n

NO apykaitos sutrikim\u0105 lemian\u010dios patologijos (sergant CD \u2013 ateroskleroz\u0117, mikroangiopatija, autonomin\u0117 diabetin\u0117 polineuropatija), kraujotakos sistemos pa\u017eeidimas, anatominiai varpos audinio pakitimai, \u017ealingi \u012fpro\u010diai (r\u016bkymas, alkoholio vartojimas) nulemia ED i\u0161sivystym\u0105 ir apsunkina sutrikimo klinik\u0105. 2 tipo CD sergantiems pacientams da\u017enai nustatomas ir hipogonadizmas.<\/p>\n\n\n\n

Antihipertenziniai vaistai, ypa\u010d tiazidiniai diuretikai, beta blokatoriai gali sukelti ED. AKFI, angiotenzinio receptori\u0173 blokatoriai, kalcio kanal\u0173 blokatoriai, alfa adrenoblokatoriai yra ma\u017eiausiai susij\u0119 su ED rizika.<\/p>\n\n\n\n

ED diagnostikos ypatumai sergant CD<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Anamnez\u0117<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Diagnostikoje ypa\u010d svarbi medicinin\u0117 ir lytinio gyvenimo anamnez\u0117. D\u0117l galimo erektilin\u0117s funkcijos sutrikimo CD sergan\u010dius pacientus reikia aktyviai klausti, nes patys pacientai n\u0117ra link\u0119 pasipasakoti, g\u0117dijasi. Renkant anamnez\u0119, naudingas ir partneri\u0173 dalyvavimas konsultacijoje. B\u016btina i\u0161siai\u0161kinti modifikuotinus ir nemodifikuotinus rizikos veiksnius, kurie da\u017enai persipina su kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 rizikos veiksniais (pvz., nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, r\u016bkymas, depresija, dislipidemija). Taip pat reikia apklausti d\u0117l vartojam\u0173 medikament\u0173, ypa\u010d antihipertenzini\u0173 bei psichotropini\u0173 vaist\u0173, anabolini\u0173 steroid\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Lytinio gyvenimo anamnez\u0117s metu reikia surinkti informacij\u0105 apie seksualin\u0119 orientacij\u0105, rytini\u0173 erekcij\u0173 buvim\u0105 ar nebuvim\u0105, rytin\u0117s erekcijos ir erekcijos po seksualinio sujaudinimo kietum\u0105, ejakuliacij\u0105, orgazm\u0105, lytin\u012f potrauk\u012f. Taip pat reik\u0117t\u0173 paklausti apie paciento numanomas ED i\u0161sivystymo prie\u017eastis, i\u0161sivystymo greit\u012f, vartotus medikamentus sutrikimui gydyti.<\/p>\n\n\n\n

Da\u017eniausiai naudojami klinikin\u0117je praktikoje ir validizuoti instrumentai ED nustatyti ir sunkumo laipsniui \u012fvertinti yra Tarptautinis erekcijos funkcijos indeksas (IIEF) ir trumpoji \u0161io klausimyno versija (IIEF-5). ED diagnozuojama surinkus <25 balus. Galima naudoti ir kitus klausimynus, kuriais galima vertinti ir gydymo efektyvum\u0105 (pvz., EDITS arba SEAR).<\/p>\n\n\n\n

Objektyvus i\u0161tyrimas<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tiriant pacient\u0105 objektyviai, reikia \u012fvertinti pirminius ir antrinius lytinius po\u017eymius, varpos deformacijas (Peyrono liga, hipospadija, randai po buvusi\u0173 operacij\u0173), u\u017edegiminius ar v\u0117\u017einius pakitimus, s\u0117klid\u017ei\u0173 dyd\u012f, elastingum\u0105. Digitaliniu rektaliniu tyrimu tikslinga \u012fvertinti prostat\u0105.<\/p>\n\n\n\n

K\u016bno mas\u0117s indeksas, liemens apimtis, arterinis kraujosp\u016bdis, pulso stiprumas ir simetri\u0161kumas gal\u016bn\u0117se, sensorikos sutrikim\u0173 nustatymas padeda \u012fvertinti kitus ED rizikos veiksnius ir gretutines ligas, pavyzd\u017eiui, diabetin\u0119 neuropatij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Laboratorinis i\u0161tyrimas<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Rekomenduojama atlikti rytinio testosterono, gliukoz\u0117s koncentracijos kraujyje tyrimus, lipidogram\u0105. Atliekant i\u0161pl\u0117stin\u0119 diagnostik\u0105, tikslinga nustatyti liuteinizuojamojo, folikulus stimuliuojan\u010dio, skydliauk\u0117s hormon\u0173, PSA lyg\u012f kraujyje.<\/p>\n\n\n\n

Pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 CD, ED gydymo galimyb\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n

ED gali b\u016bti ne tik CD padarinys, bet ir pirmas nediagnozuoto CD simptomas. Be to, ED gali atspind\u0117ti prasid\u0117jusi\u0105 ar progresuojan\u010di\u0105 diabetin\u0119 neuropatij\u0105 ir blog\u0105 glikemijos kontrol\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Pacientams, sergantiems CD, pirmiausia kontroliuojama glikemija ir rekomenduojama keisti gyvenimo b\u016bd\u0105. Tiek gyvensenos korekcija (svorio metimas, fizinis aktyvumas) [29], tiek medikamentinis kardiovaskulini\u0173 rizikos veiksni\u0173 gydymas yra efektyvus pagerinant seksualin\u0119 funkcij\u0105 ED sergantiems vyrams [30]. Sergant CD ir ED, pagrindinis gydymo tikslas yra pasiekti optimali\u0105 glikemijos kontrol\u0119, tod\u0117l b\u016btina \u012fvertinti vaist\u0173 nuo diabeto efektyvum\u0105, esant reikalui, koreguoti gydym\u0105. \u012erodyta, kad gera glikemijos kontrol\u0117 yra susijusi su geresne endotelio funkcija, pager\u0117jusiu biologiniu NO prieinamumu, geresne reakcija \u012f gydym\u0105. Tai, kad pager\u0117jus glikemijos kontrolei pager\u0117ja ir erekcijos funkcija, gali tapti stipriu motyvu pacientui. Sergan\u010dius CD pacientus da\u017enai vargina hipertenzija, dislipidemija, tod\u0117l svarbu u\u017etikrinti ne tik adekva\u010di\u0105 glikemijos kontrol\u0119, bet ir pasiekti tikslin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, palaikyti optimal\u0173 lipid\u0173 kiek\u012f kraujyje.<\/p>\n\n\n\n

Klinikin\u0117je studijoje nustatyta, kad fizinis aktyvumas \u226518 metabolini\u0173 ekvivalent\u0173 valand\u0173 per savait\u0119 yra susij\u0119s su geresne seksualine funkcija [31]. Nutukusiems pacientams skrand\u017eio ma\u017einimo operacija gali pagerinti testosterono koncentracij\u0105 ir erektilin\u0119 funkcij\u0105 [80]. \u012erodyta, kad r\u016bkymas padidina ED rizik\u0105, o metimas r\u016bkyti gali b\u016bti naudingas ED prevencijai ar gydymui [33, 34].<\/p>\n\n\n\n

Pirmojo pasirinkimo vaistai ED gydyti yra PDE5 inhibitoriai. Jie yra efektyv\u016bs, paprastai vartojami ir retai sukelia nepageidaujamus rei\u0161kinius. Visi \u0161ios medikament\u0173 grup\u0117s atstovai \u2013 sildenafilis, vardenafilis, tadalafilis ir avanafilis \u2013 pasi\u017eymi pana\u0161iu efektyvumu. PDE5 inhibitoriai yra kontraindikuotini vyrams, vartojantiems nitratus, be to, tur\u0117t\u0173 b\u016bti atsargiai skiriami pacientams, vartojantiems alfa adrenoblokatorius d\u0117l hipotenzijos rizikos.<\/p>\n\n\n\n

Jei n\u0117ra kontraindikacij\u0173, vyrus, sergan\u010dius hipogonadizmu ir ED, rekomenduojama gydyti pakaitine terapija testosteronu.<\/p>\n\n\n\n

Jei gydymas PDE5 inhibitoriais n\u0117ra efektyvus, rekomenduojamas antraeilis gydymas \u2013 vakuuminiai prietaisai, leid\u017eiami \u012f pen\u012f vaistai, intrauretrinis alprostadilis. Pirmiausia rekomenduojama pabandyti gydym\u0105 vakuuminiais prietaisais, nes tai neinvazinis ir pigesnis gydymo metodas. 2018 metais Amerikos urolog\u0173 draugijos ED gydymo gair\u0117se rekomenduojamas lankstesnis pirmaeilio gydymo pasirinkimas [73]. Gydytojas, konsultuodamas apie gydymo galimybes, kartu su pacientu nusprend\u017eia, kuri\u0105 gydymo taktik\u0105 rinktis. Nors dauguma pradiniam gydymui renkasi PDE5 inhibitorius, kiti gali pasirinkti kit\u0105 alternatyv\u0105, pavyzd\u017eiui, vakuuminius prietaisus.<\/p>\n\n\n\n

Nepasiekus efekto skiriant pirmaeil\u012f ir antraeil\u012f gydym\u0105, rekomenduojama chirurgin\u0117 penio protezo implantacija. Kai kurie pacientai d\u0117l tam tikr\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u0161i metod\u0105 gali rinktis kaip pirmaeil\u012f gydym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Penio revaskuliarizacija taikoma retai, ta\u010diau gali tur\u0117ti teigiam\u0105 efekt\u0105, jei yra prasta arterin\u0117 kraujotaka \u012f akytk\u016bnio srit\u012f. Remiantis 2018 met\u0173 Amerikos urolog\u0173 draugijos gair\u0117mis, penio venin\u0117 chirurgija n\u0117ra rekomenduojama.<\/p>\n\n\n\n

Psichoterapija ar sud\u0117tinis gydymas psichotropiniais vaistais rekomenduojami gydant ED, sukelt\u0105 depresijos ar nerimo sutrikimo.<\/p>\n\n\n\n

PDE5 inhibitoriai \u2013 pirmojo pasirinkimo gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Visi PDE5 inhibitoriai veikia slopindami PDE5, kurios didel\u0117s koncentracijos aptinkamos penio akytk\u016bniuose (lot. corpora cavernosa penis<\/em>). Tam, kad \u012fvykt\u0173 varpos erekcija, azoto oksidas (NO) stimuliuoja cGMP (angl. cyclic guanosine monophosphate<\/em>) penio akytk\u016bni\u0173 kraujagysli\u0173 lygiuosiuose raumenyse. Tada per vidul\u0105stelini\u0173 keli\u0173 grandin\u0119 cGMP ma\u017eina kalcio koncentracij\u0105 l\u0105steli\u0173 viduje, taip sukeldamas akytk\u016bni\u0173 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 atsipalaidavim\u0105 ir penio arterin\u0119 vazodilatacij\u0105 [5]. PDE5 yra pagrindinis fermentas, skaidantis cGMP akytk\u016bnio l\u0105stel\u0117se. Taigi PDE5 inhibitoriai blokuoja PDE5 ferment\u0105, kuris sukelia cGMP degradacij\u0105, tod\u0117l akytk\u016bniuose did\u0117ja cGMP koncentracija, sukelianti lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 atsipalaidavim\u0105, padid\u0117jus\u012f kraujo pritek\u0117jim\u0105 \u012f varpos kraujagysles ir erekcijos i\u0161laikym\u0105 [2, 3, 6]. PDE5 inhibitoriai yra cGMP strukt\u016briniai analogai, kurie konkurenci\u0161kai prisiri\u0161a prie PDE5 katalitin\u0117s zonos ir inhibuoja pastarosios hidrolizin\u012f aktyvum\u0105 [2, 3, 6]. Peroralini\u0173 PDE5 inhibitori\u0173, blokuojan\u010di\u0173 \u0161\u012f ferment\u0105 ir sukelian\u010di\u0173 vyr\u0173 erekcij\u0105, \u012f\u017evalgus atradimas buvo tikra revoliucija gydant ED.<\/p>\n\n\n\n

Pirmos kartos PDE5 inhibitoriai (sildenafilis, tadalafilis, vardenafilis) pasiek\u0117 80 proc. efektyvum\u0105 gydant ED pacientams, sergantiems CD, hipertenzija, kitomis \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, neurologiniais sutrikimais, \u012fskaitant daugin\u0119 skleroz\u0119, nugaros smegen\u0173 traum\u0105, inkst\u0173 nepakankamumu, po inkst\u0173 transplantacijos, esant urologin\u0117ms operacijoms anamnez\u0117je. Tokie efektyvumo rezultatai buvo dokumentuoti vartojant vaist\u0105 pagal poreik\u012f ir nuolat [2, 4, 7\u201310]. Ta\u010diau PDE5 inhibitoriai taip pat gali sukelti nepageidaujamus rei\u0161kinius, pavyzd\u017eiui, galvos skausm\u0105, veido paraudim\u0105, dispepsijos simptomus, regos sutrikimus, nugaros skausm\u0105, tachikardij\u0105, nosies u\u017egulim\u0105 [2, 3, 6, 11]. \u0160ie nepageidaujami rei\u0161kiniai yra susij\u0119 su PDE inhibitori\u0173 efektu kitiems PDE izofermentams [2, 3, 6, 11].<\/p>\n\n\n\n

Vis dar pasitaiko pacient\u0173, kuriems nepasirei\u0161kia vaisto klinikinis poveikis d\u0117l netoleravimo, efektyvumo tr\u016bkumo ar d\u0117l abiej\u0173 veiksni\u0173 [3]. Daugiau nei 70 proc. vyr\u0173, besigydan\u010di\u0173 ED, nutraukia medikamentin\u012f gydym\u0105 po 2\u20133 met\u0173 [26, 27]. Tyr\u0117jai toliau ie\u0161ko nauj\u0173, alternatyvi\u0173 formuli\u0173, padedan\u010di\u0173 maksimalizuoti vaisto efektyvum\u0105 ir minimalizuoti nepageidajamus rei\u0161kinius. Dar naujesni patvirtinti vaistai yra lodenafilis (Brazilijoje), mirodenafilis (Piet\u0173 Kor\u0117ja), udenafilis (Piet\u0173 Kor\u0117ja, Rusija).<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinimas<\/strong> <\/p>\n\n\n\n

Spar\u010diai daug\u0117jant CD, kardiovaskulini\u0173 lig\u0173, nutukimo atvej\u0173 bei senstant \u017emoni\u0173 populiacijai, ED problema tampa vis aktualesn\u0117. Sergan\u010di\u0173 CD vyr\u0173 ED gydymas tampa dideliu i\u0161\u0161\u016bkiu d\u0117l l\u0117tini\u0173 CD komplikacij\u0173 i\u0161sivystymo bei gretutini\u0173 patologij\u0173. ED prevencijai ir gydymui sergant CD svarbiausia u\u017etikrinti adekva\u010di\u0105 glikemijos kontrol\u0119, koreguoti gyvensen\u0105 ir modifikuojamuosius rizikos veiksnius. FDE5 inhibitoriai yra pirmojo pasirinkimo vaistai \u012fvairios etiologijos ED gydyti, nes jie yra efektyv\u016bs, gerai toleruojami, patog\u016bs vartoti. Klinikiniai tyrimai parod\u0117, kad PDE-5 inhibitoriai veiksmingai gydo ir su CD susijusi\u0105 ED.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Gyd. endokrinolog\u0117 Agn\u0117 Petr\u0117nait\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

LITERAT\u016aRA<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. Dean RC, Lue TF. Physiology of penile erection and pathophysiology of erectile dysfunction. Urol Clin North Am. 2005;32(4):379\u2013395.
2. Doggrell SA. Comparison of clinical trials with sildenafil, vardenafil and tadalafil in erectile dysfunction. Expert Opin Pharmacother. 2005;6(1):75\u201384.
3. Kedia GT, et al. Avanafil for the treatment of erectile dysfunction: initial data and clinical key properties. Ther Adv Urol. 2013;5(1):35\u201341.
4. Montague DK, et al. Chapter 1: the management of erectile dysfunction: an AUA update. J Urol. 2005;174 (1):230\u2013239.
5. Dunn ME, et al. Phosphodiesterase type 5 inhibitors\u2019 extended duration of response as a variable in the treatment of erectile dysfunction. Int J Impot Res. 2007;19(2):119\u2013123. 12.
6. Limin M, et al. Avanafil, a new rapid-onset phosphodiesterase 5 inhibitor for the treatment of erectile dysfunction. Expert Opin Investig Drugs. 2010;19(11):1427\u20131437.
7. Yuan J, et al. Comparative effectiveness and safety of oral phosphodiesterase type 5 inhibitors for erectile dysfunction: a systematic review and network meta-analysis. Eur Urol. 2013;63(5):902\u2013912.
8. Hatzimouratidis K, et al. Guidelines on male sexual dysfunction: erectile dysfunction and premature ejaculation. Eur Urol. 2010;57(5):804\u2013814.
9. Wespes E, et al. EAU Guidelines on erectile dysfunction: an update. Eur Urol. 2006;49(5):806\u2013815.
10. Wylie K. Erectile dysfunction. Adv Psychosom Med. 2008;29:33\u201349.
11. Hatzimouratidis K, et al. A comparative review of the options for treatment of erectile dysfunction: which treatment for which patient? Drugs. 2005;65(12):1621\u20131650.
12. McCulloch DK, et al. The prevalence of diabetic impotence. Diabetologia 1980; 18:279.
13. Kalter-Leibovici O, et al. Clinical, socioeconomic, and lifestyle parameters associated with erectile dysfunction among diabetic men. Diabetes Care 2005; 28:1739.
14. Gazzaruso C, et al. Erectile dysfunction as a predictor of cardiovascular events and death in diabetic patients with angiographically proven asymptomatic coronary artery disease: a potential protective role for statins and 5-phosphodiesterase inhibitors. J Am Coll Cardiol 2008; 51:2040.
15. Ma RC, et al. Erectile dysfunction predicts coronary heart disease in type 2 diabetes. J Am Coll Cardiol 2008; 51:2045.
16. De Berardis G, et al. Longitudinal assessment of quality of life in patients with type 2 diabetes and self-reported erectile dysfunction. Diabetes Care 2005; 28:2637.
17. Giuliano FA, et al. Prevalence of erectile dysfunction among 7689 patients with diabetes or hypertension, or both. Urology 2004; 64:1196.
18. Rosas SE, et al. Prevalence and determinants of erectile dysfunction in hemodialysis patients. Kidney Int 2001; 59:2259.
19. Diemont WL, et al. Sexual dysfunction after renal replacement therapy. Am J Kidney Dis 2000; 35:845.
20. Rosas SE, et al. Association of decreased quality of life and erectile dysfunction in hemodialysis patients. Kidney Int 2003; 64:232.
21. van Ek GF, et al. Discussing Sexual Dysfunction with Chronic Kidney Disease Patients: Practice Patterns in the Office of the Nephrologist. J Sex Med 2015; 12:2350.
22. Vecchio M, et al. Interventions for treating sexual dysfunction in patients with chronic kidney disease. Cochrane Database Syst Rev 2010;CD007747.
23. Rosas SE, et al. Preliminary observations of sildenafil treatment for erectile dysfunction in dialysis patients. Am J Kidney Dis 2001; 37:134.
24. Vecchio M, et al. Treatment options for sexual dysfunction in patients with chronic kidney disease: a systematic review of randomized controlled trials. Clin J Am Soc Nephrol 2010; 5:985.
25. Bellinghieri G, Savica V, Santoro D. Vascular erectile dysfunction in chronic renal failure. Semin Nephrol 2006; 26:42.
26. Corona G, et al. Phosphodiesterase type 5 (PDE5) inhibitors in erectile dysfunction: the proper drug for the proper patient. J Sex Med. 2011;8(12):3418\u20133432.
27. Corona G, et al. The safety and efficacy of Avanafil, a new 2(nd) generation PDE5i: comprehensive review and meta-analysis. Expert Opin Drug Saf. 2016;15(2):237\u2013247.
28. Burnett AL, et al. Erectile Dysfunction: AUA Guideline. J Urol 2018; 200:633.
29. Esposito K, et al. Effect of lifestyle changes on erectile dysfunction in obese men: a randomized controlled trial. JAMA 2004; 291:2978.
30. Gupta BP, et al. The effect of lifestyle modification and cardiovascular risk factor reduction on erectile dysfunction: a systematic review and meta-analysis. Arch Intern Med 2011; 171:1797.
31. Simon RM, et al. The association of exercise with both erectile and sexual function in black and white men. J Sex Med 2015; 12:1202.
32. Reis LO, et al. Erectile dysfunction and hormonal imbalance in morbidly obese male is reversed after gastric bypass surgery: a prospective randomized controlled trial. Int J Androl 2010; 33:736.
33. Wu C, et al. The association of smoking and erectile dysfunction: results from the Fangchenggang Area Male Health and Examination Survey (FAMHES). J Androl 2012; 33:59.
34. Pourmand G, et al. Do cigarette smokers with erectile dysfunction benefit from stopping?: a prospective study. BJU Int 2004; 94:1310.<\/p>\n\n\n\n


<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Cukrinis diabetas (CD) yra da\u017ena l\u0117tin\u0117 liga, sukelianti \u012fvairiausias komplikacijas \u2013 kardiovaskulines patologijas (ateroskleroz\u0119, hipertenzij\u0105, \u0161irdies nepakankamum\u0105), inkst\u0173 funkcijos nepakankamum\u0105, retinopatij\u0105, periferin\u0119 ir autonomin\u0119 neuropatij\u0105. Hiperglikemijos, kaip pagrindinio patogenetinio veiksnio, sukeltas kraujagysli\u0173 ir neuron\u0173 pa\u017eeidimas kartu su gretutine patologija ir rizikos veiksniais (hipertenzija, nutukimu, metaboliniu sindromu, r\u016bkymu, dislipidemija, kt.) nulemia erektilin\u0117s disfunkcijos (ED) i\u0161sivystym\u0105 vyrams, sergantiems…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":76079,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-76078","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/76078","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=76078"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/76078\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/76079"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=76078"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=76078"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=76078"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=76078"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=76078"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}