\u00a0<\/p>\n
Skaidulin\u0117mis med\u017eiagomis (jos dar vadinamos maistin\u0117mis skaidulomis) vadinami angliavandeniai (polisacharidai), kuri\u0173 yra augaliniuose produktuose ir kuri\u0173 neskaldo \u017emogaus vir\u0161kinimo fermentai. Skaidulines med\u017eiagas skaldo storosios \u017earnos mikroflora.<\/p>\n
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169\/2011 d\u0117l informacijos apie maisto tiekimo vartotojams pateikiamas toks skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 apibr\u0117\u017eimas: skaidulin\u0117 med\u017eiaga \u2013 angliavandeni\u0173 polimerai su trimis ar daugiau monomero grand\u017ei\u0173, kuri\u0173 \u017emogaus plonoji \u017earna nevir\u0161kina ir nepasisavina ir kurie priskiriami \u0161ioms kategorijoms:<\/p>\n
\u2022 valgomiems angliavandeni\u0173 polimerams, kurie vartojant nat\u016braliai susidaro maiste;<\/p>\n
\u2022 valgomiems angliavandeni\u0173 polimerams, gautiems i\u0161 maisto \u017ealiavos fiziniu, fermentavimo ar cheminiu b\u016bdu ir turintiems nauding\u0105 fiziologin\u012f poveik\u012f, \u012frodyt\u0105 visuotinai pripa\u017eintais moksliniais \u012frodymais;<\/p>\n
\u2022 valgomiems sintetiniams angliavandeni\u0173 polimerams, turintiems nauding\u0105 fiziologin\u012f poveik\u012f, \u012frodyt\u0105 visuotinai pripa\u017eintais moksliniais \u012frodymais. Terminas ,,skaidulin\u0117s med\u017eiagos\u201c pirm\u0105 kart\u0105 buvo pavartotas 1953 m. Hipsley apib\u016bdinant maiste esan\u010dias augal\u0173 l\u0105steli\u0173 sieneli\u0173 dalis. 1970 m. Burkitt, steb\u0117j\u0119s Afrikoje gyvenan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 mityb\u0105, kurioje gausu skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173, i\u0161k\u0117l\u0117 hipotez\u0119, kad maiste esan\u010dios skaidulin\u0117s med\u017eiagos suma\u017eina kolorektalinio (storosios \u017earnos) v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo tikimyb\u0119 ir ma\u017eina gliukoz\u0117s koncentracij\u0105 kraujyje po valgio. Kaip ir baltymai, angliavandeniai, riebalai, maistin\u0117s skaidulos yra energijos \u0161altinis: 1 g skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 suteikia 8 kJ, arba 2 kcal energijos.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 r\u016b\u0161ys<\/strong><\/p>\n \u00a0Anks\u010diau skaidulin\u0117s med\u017eiagos buvo skirstomos \u012f tirpias ir netirpias, taip nurodant j\u0173 tirpum\u0105 vandenyje (pvz., tirpioms skaiduloms buvo priskiriami pektinai, o netirpioms \u2013 celiulioz\u0117). Skaidulin\u0117s med\u017eiagos gali b\u016bti skirstomos ir pagal savo chemin\u0119 sud\u0117t\u012f bei fiziologin\u012f poveik\u012f \u017emogaus organizmui. Europos maisto saugos tarnybos (European Food Safety Authority<\/em>) dietini\u0173 produkt\u0173 grup\u0117s ekspertai skaidulines med\u017eiagas suskirst\u0117 \u012f \u0161ias grupes:<\/p>\n \u2022 nekrakmolingi polisacharidai \u2013 celiulioz\u0117, hemiceliulioz\u0117, pektinai, hidrokoloidai (pvz., \u03b2-gliukanai);<\/p>\n \u2022 atspar\u016bs oligosacharidai \u2013 frukto- oligosacharidai, galakto-oligosacharidai, kiti atspar\u016bs oligosacharidai;<\/p>\n \u2022 atspar\u016bs krakmolai \u2013 chemi\u0161kai arba fizi\u0161kai apdoroti krakmolai;<\/p>\n \u2022 ligninas.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 poveikio sveikatai mokslini\u0173 tyrim\u0173 ap\u017evalga<\/strong><\/p>\n \u2022 Yra keletas mokslini\u0173 tyrim\u0173, \u012frodan\u010di\u0173, kad skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas ma\u017eina kr\u016bties <\/a>v\u0117\u017eio tikimyb\u0119 moterims pomenopauziniu laikotarpiu.<\/p>\n \u2022 Mokslin\u0117s studijos rodo atvirk\u0161tin\u0119 priklausomyb\u0119 tarp skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 suvartojimo ir koronarin\u0117s \u0161irdies ligos (vainikini\u0173 \u0161irdies arterij\u0173 ligos) i\u0161sivystymo. Intervenciniai tyrimai parod\u0117, kad, daugiau vartojant skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173, suma\u017e\u0117ja koronarin\u0117s \u0161irdies ligos rizikos faktori\u0173, toki\u0173 kaip cholesterolio ir triglicerid\u0173, kiekis. Cholesterolio koncentracij\u0105 ma\u017eina tirpiosios skaidulin\u0117s med\u017eiagos.<\/p>\n \u2022 Kai kurie tyrimai rodo atvirk\u0161tin\u0119 priklausomyb\u0119 tarp skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 suvartojimo ir antrojo tipo cukrinio diabeto. Manoma, kad skaidulin\u0117s med\u017eiagos ma\u017eina gliukoz\u0117s kiek\u012f kraujyje ir insulino lyg\u012f.<\/p>\n \u2022 Daug skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 turintis maistas padeda suliekn\u0117ti. Tyrimais \u012frodyta, kad didesnis skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173, ypa\u010d esan\u010di\u0173 javuose, suvartojimas padeda numesti svorio. Daug skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 turin\u010dius maisto produktus reikia ilgiau kramtyti, o ilgiau kramtant maist\u0105, grei\u010diau pajuntamas sotumas, tod\u0117l ma\u017eiau suvalgoma. Daugiau skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 turintis maistas ilgiau vir\u0161kinimas. Be to, jis paprastai turi ma\u017eiau kalorij\u0173 nei ma\u017eiau skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 turintis maistas.<\/p>\n \u2022 Daug skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 turintis maistas pasi\u017eymi vidurius laisvinan\u010diu poveikiu. Maistin\u0117s skaidulos sudaro did\u017ei\u0105j\u0105 i\u0161mat\u0173 dal\u012f, suri\u0161a tul\u017eies r\u016bg\u0161tis, kurios veikiant bakterijoms v\u0117l i\u0161laisvinamos storojoje \u017earnoje ir \u010dia stimuliuoja motorik\u0105 bei sekrecij\u0105.<\/p>\n \u2022 2008 m. kolorektalinis v\u0117\u017eys buvo tre\u010dias da\u017eniausias onkologinis susirgimas pasaulyje. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad gausus skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas ma\u017eina kolorektalinio v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo tikimyb\u0119.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Maistas, turintis pakankamai skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173, greitina \u017earnyno judesius, apsaugo nuo viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo, ma\u017eina cholesterolio koncentracij\u0105 kraujo serume, skatina biologi\u0161kai veikli\u0173 med\u017eiag\u0173 \u2013 butirat\u0173, slopinan\u010di\u0173 v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 proliferacij\u0105 (ve\u0161\u0117jim\u0105) \u2013 susidarym\u0105 ir taip apsaugo nuo storosios \u017earnos v\u0117\u017eio.<\/p>\n \u2022 Ta\u010diau per didelis maistini\u0173 skaidul\u0173 vartojimas gali tur\u0117ti ir neigiam\u0105 poveik\u012f. Neabsorbuojami angliavandeniai laisvina vidurius ir didina \u017earnyne esan\u010di\u0173 bakterij\u0173 kiek\u012f. Kai skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 suvartojama daug (75\u201380 g per dien\u0105), gali atsirasti pilvo p\u016btimas<\/a> ir pilnumo jausmas. Kartais diskomfort\u0105 jau\u010dia \u017emon\u0117s, turintys dirgliosios \u017earnos sindrom\u0105 ir vartojantys daug skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173. Per didelis j\u0173 kiekis taip pat gali sutrikdyti kai kuri\u0173 mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173, pvz., gele\u017eies, kalcio, magnio ir cinko pasisavinim\u0105.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Parengta pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos verti<\/em>nimo instituto informacij\u0105<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Skaidulin\u0117mis med\u017eiagomis (jos dar vadinamos maistin\u0117mis skaidulomis) vadinami angliavandeniai (polisacharidai), kuri\u0173 yra augaliniuose produktuose ir kuri\u0173 neskaldo \u017emogaus vir\u0161kinimo fermentai. Skaidulines med\u017eiagas skaldo storosios \u017earnos mikroflora.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7648,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[52,184,71,95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-7647","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-maistas","tag-maiste","tag-pektinai","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7647","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7647"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7647\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7648"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7647"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7647"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7647"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7647"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7647"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}