M\u016bs\u0173 organizmo vandens terp\u0117je vyksta visos biologin\u0117s reakcijos, tod\u0117l \u017emogus turi gauti atitinkam\u0105 vandens ir maisto produkt\u0173 kiek\u012f. \u017dmogus gauna ma\u017edaug 2\u20132,3 litro vandens per par\u0105. Norint, kad \u017emogus jaust\u0173si gerai, b\u016bt\u0173 sveikas ir kupinas j\u0117g\u0173, tam itin svarbu palaikyti skys\u010di\u0173 pusiausvyr\u0105. Ma\u017eiausi\u0105 nukrypim\u0105 nuo normalios skys\u010di\u0173 pusiausvyros organizmas nedelsiant koreguoja prakaito, \u0161lapimo i\u0161skyrimu, papildydamas skys\u010dio atsargas. Vanduo pa\u0161alinamas tokiu b\u016bdu: inkstai i\u0161skiria 1,5 litro, oda \u2013 0,5\u20131 litr\u0105, plau\u010diai \u2013 250\u2013350 mililitr\u0173, \u017earnynas – 50\u2013200 \u00a0mililitr\u0173. Jau nuo seno \u017einoma, kad vanduo b\u016btinas gyvybei, netgi manoma, kad \u017dem\u0117je gyvyb\u0117 atsirado b\u016btent i\u0161 vandens. Vanduo sudaro did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f \u017emogaus organizmo \u2013 net 60-70 procent\u0173. Vanden\u012f vartojame kasdien, ta\u010diau ar da\u017enai susim\u0105stome, koki\u0105 naud\u0105 jis turi m\u016bs\u0173 organizmui?<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Padeda mesti svor\u012f.<\/strong> I\u0161g\u0117rus vandens stiklin\u0119, suma\u017e\u0117ja apetitas, tada, valgote ma\u017eiau. Be to, vanduo neturi kalorij\u0173. Yra nat\u016bralus vaistas nuo galvos skausmo. Gali pad\u0117ti suma\u017einti galvos ir nugaros skausmus, nes \u0161ie da\u017enai prasideda d\u0117l dehidratacijos.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Jaunina od\u0105.<\/strong> Oda bus skaistesn\u0117, jei per dien\u0105 i\u0161gersite pakankamai vandens, o ne paslaptis, kad gra\u017ei ir skaisti oda jaunina. Gerina darbo produktyvum\u0105. Smegenis sudaro apie 85 procentai vandens, taigi, m\u016bs\u0173 aktyvumas taip pat priklauso nuo vandens. Kai jo kiekis pakankamas,<\/p>\n esame budresni, ir darbas tampa na\u0161esnis.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Suteikia energijos.<\/strong> Vanduo reguliuoja k\u016bno temperat\u016br\u0105, o tai turi \u012ftakos energingumui. Jei sportuojate, nepamir\u0161kite i\u0161gerti reikiamo kiekio vandens \u2013 b\u016bsite energingesni.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Padeda vir\u0161kinimui.<\/strong> Geriamasis vanduo gerina med\u017eiag\u0173 apykait\u0105, tod\u0117l padeda i\u0161vengti viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo. Padeda i\u0161vengti m\u0117\u0161lungio bei raumen\u0173 patempim\u0173. Jei da\u017enai kankina m\u0117\u0161lungis, skubame gerti magn\u012f, ta\u010diau kartais tai rei\u0161kia tiesiog vandens tr\u016bkum\u0105 organizme. Ma\u017eina tikimyb\u0119 susirgti. Pakankamas kiekis vandens padeda apsisaugoti nuo gripo, inkst\u0173 akmenlig\u0117s ir net padeda i\u0161vengti \u0161irdies priepuolio. Vanduo, geriamas su citrina, padeda i\u0161vengti kv\u0117pavimo lig\u0173, reumato, artrito ir t.t.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Ma\u017eina nuovarg\u012f. <\/strong>Vanduo padeda organizmui atsikratyti toksini\u0173 med\u017eiag\u0173, Kai organizmui tr\u016bksta vandens, pirmiausia jis imamas i\u0161 kraujo, o tai apsunkina \u0161irdies darb\u0105.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Gerina nuotaik\u0105.<\/strong> Kai jau\u010diam\u0117s gerai, tuomet ir nuotaika geresn\u0117.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Ma\u017eina rizik\u0105 susirgti v\u0117\u017eiu.<\/strong> Moksliniai tyrimai rodo, kad i\u0161gertas pakankamas kiekis vandens ma\u017eina rizik\u0105 susirgti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s, storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Taigi, vanduo m\u016bs\u0173 organizmui itin svarbus: jis ne tik padeda numal\u0161inti tro\u0161kul\u012f, bet ir u\u017etikrina ger\u0105 savijaut\u0105 – bei u\u017ekerta keli\u0105 rimtoms ligoms.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" M\u016bs\u0173 organizmo vandens terp\u0117je vyksta visos biologin\u0117s reakcijos, tod\u0117l \u017emogus turi gauti atitinkam\u0105 vandens ir maisto produkt\u0173 kiek\u012f. \u017dmogus gauna ma\u017edaug 2\u20132,3 litro vandens per par\u0105. Norint, kad \u017emogus jaust\u0173si gerai, b\u016bt\u0173 sveikas ir kupinas j\u0117g\u0173, tam itin svarbu palaikyti skys\u010di\u0173 pusiausvyr\u0105.\u00a0<\/p>\n Vanden\u012f vartojame kasdien, ta\u010diau ar da\u017enai susim\u0105stome, koki\u0105 naud\u0105 jis turi m\u016bs\u0173 organizmui?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7668,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[36],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-7667","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-vanduo"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7667","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7667"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7667\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7668"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7667"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7667"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7667"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7667"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7667"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}