{"id":7718,"date":"2014-06-19T11:34:48","date_gmt":"2014-06-19T11:34:48","guid":{"rendered":""},"modified":"2014-06-19T11:34:48","modified_gmt":"2014-06-19T11:34:48","slug":"kada-organizmas-ima-rugti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kada-organizmas-ima-rugti\/7718\/","title":{"rendered":"Kada organizmas ima r\u016bgti?"},"content":{"rendered":"<p>U\u017esienio fiziologai pastaraisiais metais atrado dar vien\u0105 daugelio \u017emogaus lig\u0173 prie\u017east\u012f \u2013 organizmo r\u016bgim\u0105. Normaliai organizmo med\u017eiag\u0173 apykaitai palaikyti yra b\u016btinas r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir \u0161arm\u0173 balansas kraujyje. Jeigu r\u016bg\u0161ties per daug, ji grau\u017eia audinius, suma\u017eina ferment\u0173 aktyvum\u0105, provokuoja v\u0117\u017eio l\u0105steli\u0173 atsiradim\u0105 ir padeda joms daugintis.<\/p>\n<p>Kad suma\u017eint\u0173 r\u016bg\u0161ties koncentracij\u0105 organuose ir audiniuose, organizmas sulaiko vanden\u012f, o tai dar labiau stabdo apykaitos procesus. Kraujui \u0161arminti organizmas naudoja sukauptas mineralines med\u017eiagas \u2013 kalc\u012f, natr\u012f, kal\u012f, gele\u017e\u012f, magn\u012f, tod\u0117l mes negaluojame \u2013 jau\u010diame fizin\u012f silpnum\u0105, greitai pavargstame, blogai miegame, jau\u010diame nuolatin\u012f susierzinim\u0105. Kalcio \u201ei\u0161plovimas\u201c i\u0161 kaul\u0173 audinio yra sunkios ligos osteoporoz\u0117s prie\u017eastis. \u017dinomo fizioterapeuto D\u017eetro Klosso nuomone, kasdieniame sveiko \u017emogaus racione turi b\u016bti ne ma\u017eiau kaip 75\u201385 % \u0161arminan\u010di\u0173 maisto produkt\u0173, o \u017emogaus, sergan\u010dio kokia nors liga, maiste j\u0173 dalis turi b\u016bti padidinta iki 90 %.<\/p>\n<p>\u0160iems produktams priklauso visi vaisiai ir dar\u017eov\u0117s, pirmiausia \u2013 \u017eali, nors tinka termi\u0161kai apdoroti (virti arba kepti). Naudingiausi i\u0161 j\u0173 \u0161iuo atveju yra \u0161vie\u017ei pomidorai, obuoliai, melionai. Dar efektyviau krauj\u0105 \u0161armina \u0161vie\u017eiai paruo\u0161tos dar\u017eovi\u0173 arba vaisi\u0173 sultys, naudingiausios \u2013 mork\u0173 ir obuoli\u0173.<\/p>\n<p>Kada organizmas ima r\u016bgti? Tada, kai \u017emogaus valgiara\u0161tyje dominuoja m\u0117sa, pauk\u0161tiena, \u017euvis, saldumynai, pasterizuoti pieno produktai, milt\u0173 gaminiai ir kruopos. Antrasis rizikos faktorius \u2013 tai tarpusavyje nesuderinti maisto produktai, pvz., baltymai su angliavandeniais. R\u016bg\u0161tina taip pat dauguma konservant\u0173 ir maisto priedai. J\u0173 esama produktuose, kuri\u0173 ilgas galiojimo laikas.<\/p>\n<p>Kraujo r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir \u0161arm\u0173 balans\u0105 blogai veikia alkoholiniai g\u0117rimai, kava, \u0161okoladas, tabakas. \u017dmon\u0117s, kuriems r\u016bpi j\u0173 sveikata, dien\u0105 pradeda ne kavos puodeliu ir cigarete, o obuoliu, dar\u017eovi\u0173 ar vaisi\u0173 sul\u010di\u0173 stikline. R\u016bg\u0161\u010di\u0173 pagaus\u0117jimas kraujyje ir organizmo audiniuose vadinamas acidoze. Dauguma \u017emoni\u0173 pa\u017e\u012fsta jos simptomus: tai kaklo ir pe\u010di\u0173 raumen\u0173 \u012ftempimas, kartumas burnoje, pilkos lie\u017euvio apna\u0161os, tams\u016bs ratilai po akimis. \u017dmon\u0117s, kurie piktnaud\u017eiauja r\u016bg\u0161\u010diu maistu, skund\u017eiasi r\u0117meniu, r\u016bg\u0161\u010diu atsiraug\u0117jimu, skrand\u017eio skausmais, pykinimu ir viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimu. Visi \u0161ie po\u017eymiai rodo, kad reikia koreguoti mityb\u0105.<\/p>\n<p>Geriausias \u201evaistas\u201d nuo acidoz\u0117s yra \u017eali\u0173 dar\u017eovi\u0173 salotos pietums ir vakarienei. \u012e valgiara\u0161t\u012f b\u016btina \u012ftraukti virt\u0173 tarkuot\u0173 burok\u0117li\u0173, mork\u0173, smulkiai supjaustyt\u0173 kop\u016bst\u0173, krap\u0173, salier\u0173, svog\u016bn\u0173 ir \u010desnak\u0173. Sveika vartoti \u017ealius augal\u0173 \u016bglius, nepasterizuot\u0105 med\u0173, \u017eoleli\u0173 antpilus, soj\u0173 pada\u017e\u0105, j\u016br\u0173 dumblius, kvie\u010di\u0173 daigus arba maisto papildus i\u0161 kvie\u010di\u0173 gemal\u0173. Dvi dienas per savait\u0119 valgykite tik \u017ealias dar\u017eoves ir vaisius, vien\u0105 dien\u0105 galima gerti vien tik sultis.<\/p>\n<p>Taip pat reikia pamin\u0117ti, kad gausus ank\u0161tini\u0173 produkt\u0173 ir kruop\u0173 vartojimas (i\u0161skyrus grikius ir soras) taip pat didina kraujo r\u016bg\u0161tingum\u0105, bet tik tada, kai jie ruo\u0161iami \u012fprastu b\u016bdu. Tik mirkyti arba daiginti, jie \u012fgyja \u0161arminio veikimo ypatybi\u0173.<\/p>\n<p>Rie\u0161utus ir s\u0117klas reikia mirkyti pusvaland\u012f iki valgio, kruopas \u2013 pusvaland\u012f prie\u0161 virim\u0105, ank\u0161tinius produktus \u2013 per nakt\u012f. Visas s\u0117klas, gr\u016bdines ir ank\u0161tines, galima paruo\u0161ti virti i\u0161 anksto: valand\u0105 pamirkyti, paskui nusausinti ir laikyti tamsioje vietoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>U\u017esienio fiziologai pastaraisiais metais atrado dar vien\u0105 daugelio \u017emogaus lig\u0173 prie\u017east\u012f \u2013 organizmo r\u016bgim\u0105. Normaliai organizmo med\u017eiag\u0173 apykaitai palaikyti yra b\u016btinas r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir \u0161arm\u0173 balansas kraujyje. Jeigu r\u016bg\u0161ties per daug, ji grau\u017eia audinius, suma\u017eina ferment\u0173 aktyvum\u0105, provokuoja v\u0117\u017eio l\u0105steli\u0173 atsiradim\u0105 ir padeda joms daugintis.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7719,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-7718","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7718","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7718"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7718\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7719"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7718"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7718"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7718"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7718"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7718"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}