Mokslininkai mano, kad jiems pagaliau pavyko galvos smegenyse aptikti miego \u201emygtuk\u0105\u201c, kuris siun\u010dia organizmui signal\u0105 miegoti ir keltis. Oksfordo universiteto (Jungtin\u0117 Karalyst\u0117) neurolog\u0173 atradimas gali reik\u0161ti prover\u017e\u012f gydant tokius miego sutrikimus kaip nemiga.<\/p>\n
Tyr\u0117jai mano, kad \u201emygtukas\u201c reguliuoja galvos smegen\u0173 neuronus. \u201eHomeostatu\u201c vadinamas darinys \u012fsp\u0117ja organizm\u0105, kada jis nemiegoj\u0119s pernelyg ilgai, ir, kai tik organizmas pavargsta ir pasirengia pails\u0117ti, \u012fjungia miego procesus. Kai esate pavarg\u0119s, galvos smegen\u0173 \u201ehomeostato\u201c neuronai garsiai trimituoja apie tai ir pradeda jus migdyti.<\/p>\n
Savo teorij\u0105 tyr\u0117jai patvirtino eksperimentuodami su vaisin\u0117mis musel\u0117mis: i\u0161 j\u0173 smegen\u0173 pa\u0161alinus miego \u201emygtuko\u201c neuronus, muses prad\u0117davo kankinti nemiga. Mokslininkai \u012fsitikin\u0119, kad analogi\u0161ka molekulin\u0117 sistema veikia ir \u017emogaus galvos smegenyse. Toki\u0173 pat neuron\u0173 grup\u0117 yra ir \u017emogaus galvos smegenyse. \u0160ie neuronai elektromagnetinio aktyvumo\u00a0 nepraranda ir miego metu. Kaip ir vaisini\u0173 museli\u0173 atveju, jie yra tarsi \u0161tabas, reguliuojantis migdom\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 i\u0161skyrim\u0105. Mokslininkai m\u0117gina i\u0161siai\u0161kinti, kaip miego \u201emygtuk\u0105\u201c galima jungin\u0117ti. I\u0161mokus tai daryti, bus galima i\u0161gydyti nemig\u0105.<\/p>\n
Esminis klausimas yra toks: \u012f kokius vidinius signalus reaguoja atrastasis miego \u201emygtukas\u201c. B\u016btina i\u0161siai\u0161kinti, k\u0105 \u0161ios mieg\u0105 skleid\u017eian\u010dios l\u0105stel\u0117s stebi, kai b\u016bdraujame. Jei tai bus i\u0161siai\u0161kinta, galb\u016bt priart\u0117sime prie seniai ie\u0161komo atsakymo \u012f klausim\u0105, kod\u0117l reikia miego. Pasak mokslinink\u0173, tik\u0117tina, kad mieg\u0105 reguliuoja du mechanizmai. Vienas i\u0161 j\u0173 \u2013 biologinis laikrodis \u2013 cirkadiniai bioritmai, kurie \u017emoni\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 organizmus priderina prie 24 val. Trukm\u0117s paros ciklo. Kitas \u2013 miego \u201ehomeostatas\u201c, kuris stebi organizm\u0105 b\u016bdravimo valandomis ir organizmui pavargus \u012fjungia miego procesus. Miego \u201ehomeostato\u201c veikimo principas ka\u017ekuo pana\u0161us \u012f \u0161ilumos termos- tato veikimo princip\u0105 gyvenamajame name. Termostatas fi ksuoja temperat\u016br\u0105 ir \u012fjungia arba i\u0161jungia namo \u0161ildymo sistem\u0105. Miego \u201ehomeostatas\u201c fiksuoja, kiek ilgai organizmas nemiegoj\u0119s, pasiekus tam tikr\u0105 rib\u0105, \u012fjungia u\u017e mieg\u0105 atsakingas galvos smegen\u0173 l\u0105steles. Savo teorij\u0105 tyr\u0117jai patikrino i\u0161 vaisini\u0173 museli\u0173 galvos smegen\u0173 pa\u0161alindami miego \u201ehomeostato\u201c\u201d neuronus. Mus\u0117s po operacijos nebesugeb\u0117davo u\u017emigti ir deramai i\u0161miegoti \u2013 jos tik nereguliariai nusnausdavo. Po to atsiskleid\u0117 ir rimti atminties sutrikimai<\/a> \u2013 pana\u0161us nemigos poveikis ir \u017emogaus organizmui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Mokslininkai mano, kad jiems pagaliau pavyko galvos smegenyse aptikti miego \u201emygtuk\u0105\u201c, kuris siun\u010dia organizmui signal\u0105 miegoti ir keltis. Oksfordo universiteto (Jungtin\u0117 Karalyst\u0117) neurolog\u0173 atradimas gali reik\u0161ti prover\u017e\u012f gydant tokius miego sutrikimus kaip nemiga.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7753,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[3714,85,1477],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-7752","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-homeostatas","tag-miego","tag-nemiga"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7752","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7752"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7752\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7753"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7752"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7752"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7752"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7752"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7752"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}