{"id":7800,"date":"2014-04-14T09:20:57","date_gmt":"2014-04-14T09:20:57","guid":{"rendered":""},"modified":"2014-04-14T09:20:57","modified_gmt":"2014-04-14T09:20:57","slug":"dazniausiai-nustatomos-velyvosios-stadijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/dazniausiai-nustatomos-velyvosios-stadijos\/7800\/","title":{"rendered":"Da\u017eniausiai nustatomos v\u0117lyvosios stadijos"},"content":{"rendered":"

Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 medik\u0173 duomenimis, nuo 1978 m. Susirgim\u0173 storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu <\/strong>pagaus\u0117jo beveik du kartus. Did\u0117jantis sergamumas \u0161iuo v\u0117\u017eiu ver\u010dia nerimauti, nes Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1600 nauj\u0173 susirgim\u0173 per metus.<\/p>\n

VUL Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 generalinis direktorius prof. K\u0119stutis Strupas, kaip Lietuvos chirurgin\u0117s onkologijos draugijos prezidentas, kaip Storosios \u017earnos v\u0117\u017eio prevencin\u0117s programos koordinavimo grup\u0117s pirmininkas, teigia, kad visame pasaulyje nuo kolorektalinio v\u0117\u017eio per metus mir\u0161ta daugiau kaip pus\u0117 milijono \u017emoni\u0173, storosios \u017earnos v\u0117\u017eys u\u017eim\u0105 tre\u010di\u0105j\u0105 viet\u0105 pagal sergamum\u0105, ir tai sudaro ma\u017edaug 9 proc. vis\u0173 naujai nustatom\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173.<\/p>\n

Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad anksti nustatytas storosios \u017earnos v\u0117\u017eys \u017eymiai pagerina gydymo efektyvum\u0105 ir padidina tikimyb\u0119 pasveikti. Did\u017eiojoje Britanijoje atlikt\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, apie 90 proc. pacient\u0173, sirgusi\u0173 kolorektaliniu v\u0117\u017eiu, atlikus operacijas pavyko gerokai prailginti gyvenimo trukm\u0119. Lietuvoje \u0161is v\u0117\u017eys pagal sukeliam\u0105 na\u0161t\u0105, kuri vertinama ir pagal ankstyv\u0173 mir\u010di\u0173, ir pagal ilgalaikio gydymo poreik\u012f, u\u017eima tre\u010di\u0105 viet\u0105 tiek tarp vyr\u0173, tiek tarp moter\u0173 (po kr\u016bties ir gimdos kaklelio v\u0117\u017eio moterims ir plau\u010di\u0173 bei skrand\u017eio v\u0117\u017eio vyrams).<\/p>\n

Diagnozuojamos v\u0117lyvosios stadijos<\/strong><\/p>\n

Ta\u010diau viena did\u017eiausi\u0173 kolorektalinio v\u0117\u017eio problem\u0173 ir yra ta, kad, nesant ankstyv\u0173 ligos po\u017eymi\u0173, da\u017eniausiai diagnozuojamos v\u0117lyvosios jo stadijos. Kita vertus, egzistuoja tradici\u0161kai neigiamas psichologinis aspektas: \u017emon\u0117s var\u017eosi tirtis \u0161i\u0105 organizmo srit\u012f. Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 medikai pabr\u0117\u017eia, kad kolorektaliniai navikai laikomi vienais i\u0161 s\u0117kmingiausiai gydom\u0173 vir\u0161kinimo trakto navik\u0173. Santari\u0161ki\u0173 klinikose priklausomai nuo ligos stadijos, gydant storosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f, taikomi patys pa\u017eangiausi piktybini\u0173 navik\u0173 gydymo b\u016bdai: chirurginis, spindulinis ir chemoterapinis. Ankstyv\u0173j\u0173 navik\u0173 stadij\u0173 v\u0117\u017eys gydomas ma\u017eiausiai invazyviais b\u016bdais: endoskopin\u0117mis operacijomis, kuomet nereikia joki\u0173 pilvo pj\u016bvi\u0173. Sergantiesiems v\u0117lesni\u0173 stadij\u0173 navikais tinka laparoskopin\u0117 chirurgija, po kurios grei\u010diau sveikstama ir gr\u012f\u017etama prie \u012fprasto gyvenimo negu po operacijos per pj\u016bv\u012f. \u201eNet ir esant v\u0117lyvoms navik\u0173 stadijoms negalima pasiduoti: \u012fmanoma pad\u0117ti tiek daliai pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 metastaz\u0117mis kepenyse ar plau\u010diuose, bei pacientams, anks\u010diau laikytiems nepagydomais, kuriems navikas i\u0161plit\u0119s \u012f pilvapl\u0117v\u0119 \u2013 pastariesiems daromos metastazi\u0173 pa\u0161alinimo i\u0161 pilvo ertm\u0117s ir vadinamosios hipertermin\u0117s intraperitonin\u0117s chemoterapijos (HIPEC) operacijos, kurias Santari\u0161ki\u0173 medikai prad\u0117jo pirmieji Lietuvoje,\u201c \u2013 d\u0117st\u0117 prof. K. Strupas. \u201eBe abejo, storosios \u017earnos navik\u0173 gydymo efektyvumas priklauso nuo j\u0173 stadijos, \u2013 teig\u0117 prof. K. Strupas. \u2013 Jei diagnozuojamas ankstyv\u0173j\u0173 stadij\u0173 navikas, did\u017eioji dalis pacient\u0173 visi\u0161kai pasveiksta ir gyvena daug met\u0173. Mes, medikai, labai d\u017eiaugiam\u0117s, kai pasiseka diagnozuoti 1\u20132 stadijos kolorektalinio v\u0117\u017eio daugiau nei 40 proc.,\u201c \u2013 sak\u0117 jis. Pasak profesoriaus, Lietuvoje nepakanka informacijos apie stom\u0105 \u2013 po kai kuri\u0173 kolorektalinio v\u0117\u017eio operacij\u0173 suformuot\u0105 dirbtin\u0119 i\u0161ang\u0119. Tuo tarpu pasaulyje atliekama daug atrankini\u0173 tyrim\u0173 vertinant pacient\u0173, turin\u010di\u0173 stom\u0105 gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n

Prevencija \u2013 nesud\u0117tingas slapto kraujavimo testas<\/a><\/strong><\/p>\n

Lietuvoje nuo 2009 m. \u012egyvendinama storosios \u017earnos v\u0117\u017eio kontrol\u0117s programa. Ji finansuojama i\u0161 Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biud\u017eeto, tod\u0117l \u017emon\u0117ms nuo 50 iki 75 m. am\u017eiaus, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tyrimas yra nemokamas. \u0160iais, 2014 m., \u0161i programa jau tur\u0117s prad\u0117ti veikti visoje Lietuvoje. Kart\u0105 per dvejus metus nustatytos am\u017eiaus grup\u0117s asmenims \u0161eimos gydytojas privalo pasi\u016blyti atlikti nesud\u0117ting\u0105 slapto kraujavimo (imunochemin\u012f) test\u0105. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai tur\u0117s pasitikrinti po dvej\u0173 met\u0173. Jei atsakymas teigiamas, tuomet \u0161eimos gydytojas siun\u010dia pas gydytoj\u0105 specialist\u0105 sud\u0117tingesniam tyrimui \u2013 kolonoskopijai \u2013 atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali b\u016bti atliekama ir biopsija. \u201eVerta priminti, kad jau sirgdamas ankstyv\u0173j\u0173 stadij\u0173 v\u0117\u017eiu \u017emogus kur\u012f laik\u0105 gali nejausti joki\u0173 ligos po\u017eymi\u0173, netgi skausmo. Tad tiems, kurie vis neranda laiko pasitikrinti, primygtinai si\u016blytume nedelsti. Tuo labiau, kad l\u0117\u0161\u0173 i\u0161 PSDF biud\u017eeto toms programoms dabar skiriama u\u017etektinai, o tyrimai apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu yra nemokami,\u201c \u2013 kalb\u0117jo prof. K. Strupas.<\/p>\n

Liga vystosi ilgai<\/strong><\/p>\n

Storosios \u017earnos naviko vystymasis prasideda nuo tam tikro nepiktybinio darinio \u2013 polipo, i\u0161 kurio i\u0161sivysto adenoma, o i\u0161 jos per 10\u201330 m. \u2013 v\u0117\u017eys. Taigi v\u0117\u017eys vystosi ilgai. Deja, statistika rodo, kad per 60 proc. atvej\u0173 jis nustatomas jau 3\u20134-tos stadijos arba b\u016bna taip i\u0161plit\u0119s, kad ne\u012fmanoma nustatyti stadijos. Pirmosios stadijos v\u0117\u017eys nustatomas vos 12 proc., antrosios \u2013 25 proc. pacient\u0173. Atsiradus v\u0117\u017einiams pakitimams, ketvirtoji stadija pasiekiama labai greitai \u2013 per 0,5\u20131 metus.<\/p>\n

Problema \u2013 \u017emon\u0117s var\u017eosi tirtis \u0161i\u0105 organizmo srit\u012f<\/strong><\/p>\n

Ta\u010diau viena did\u017eiausi\u0173 kolorektalinio v\u0117\u017eio problem\u0173 ir yra ta, kad, nejau\u010diant ankstyv\u0173j\u0173 ligos po\u017eymi\u0173, da\u017eniausiai diagnozuojamos v\u0117lyvosios stadijos. \u201eTaigi svarbiausia v\u0117\u017e\u012f nustatyti kuo anks\u010diau. Pagal i\u0161gyvenamum\u0105 Lietuva atrodo pana\u0161iai kaip visa Ryt\u0173 Europa: penkerius metus i\u0161gyvena 47,1 proc. storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 ir 43 proc. Sergan\u010di\u0173j\u0173 tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eiu. Ta\u010diau nuo Vakar\u0173 Europos mes atsiliekame, nes 2009 m. Lietuvoje atsiradusi ir kasmet besiple\u010dianti storosios \u017earnos v\u0117\u017eio programa jose veikia jau 15\u201320 met\u0173. J\u0173 patirtis rodo, kad pirmieji rezultatai atsiranda, kai programa veikia apie 10 met\u0173. Tuo tarpu m\u016bs\u0173 \u0161alyje tik \u0161iemet programa bus prieinama visiems 50\u201375 met\u0173 gyventojams,\u201c \u2013 teigia K. Strupas. Pasak mediko, pastaruoju metu pasaulyje laikomasi taktikos, kad svarbu ne tik kuo anks\u010diau nustatyti v\u0117\u017e\u012f, bet ir stengtis pa\u0161alinti jo atsiradimo prie\u017east\u012f \u017earnyne \u2013 polip\u0105. To ir siekiama prevencine storosios \u017earnos v\u0117\u017eio kontrol\u0117s programa, kuri Lietuvoje veikia nuo 2009 m. \u0160iuo metu v\u0117\u017eys pagal program\u0105 kasmet nustatomas 10 proc. profilakti\u0161kai pasitikrinti at\u0117jusi\u0173 \u017emoni\u0173. \u201eMes atlikome apklaus\u0105, kod\u0117l \u017emon\u0117s nesitikrina. Did\u017eioji dalis teig\u0117 netur\u0117j\u0119 laiko. Atsakymas \u012fdomus, bet dar \u012fdomesnis atsakymas t\u0173, kuriems programos metu buvo nustatyta rizika susirgti v\u0117\u017eiu. Tik 66 proc. i\u0161 j\u0173 atvyko kolonoskopijai. Likusieji teig\u0117 bijoj\u0119 tyrimo. Tuo tarpu ankstyv\u0173j\u0173 v\u0117\u017eio stadij\u0173 gydymas dabar labai s\u0117kmingas ir modernus. Adenom\u0105, polip\u0105 ar net pirmosios stadijos v\u0117\u017e\u012f galima pa\u0161alinti endoskopiniu b\u016bdu,\u201c \u2013 teig\u0117 K. Strupas. Pasak jo, viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l pacientai neateina, yra ta, kad \u0161iam tyrimui reikia pasiruo\u0161ti, i\u0161gerti \u017earnyn\u0105 valan\u010di\u0173 priemoni\u0173, ta\u010diau \u017emon\u0117s tai pamir\u0161ta. Kai jiems pasi\u016bloma atvykti kit\u0105 kart\u0105, nat\u016bralu, kad ne visi prisiruo\u0161ia. \u201eBeje, slaptas kraujavimas<\/a> dar nerei\u0161kia, kad sergama v\u0117\u017eiu. Ne kart\u0105 esu sulauk\u0119s pa\u017e\u012fstam\u0173 \u017emoni\u0173 skambu\u010di\u0173, kurie, pasteb\u0117j\u0119 i\u0161matose krauj\u0105, skambina ir pra\u0161o juos gelb\u0117ti. 60\u201370 proc. atvej\u0173 tokios emocijos \u2013 perd\u0117tos. Ta\u010diau tikimyb\u0117, kad ka\u017ekas ne taip, yra, tik neb\u016btinai turi b\u016bti onkologinis susirgimas,\u201c \u2013 nuramino medikas.<\/p>\n

\u00a0Parengta pagal VUL Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 informacij\u0105<\/em><\/p>\n

\u00a0\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 medik\u0173 duomenimis, nuo 1978 m. Susirgim\u0173 storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu <\/strong>pagaus\u0117jo beveik du kartus. Did\u0117jantis sergamumas \u0161iuo v\u0117\u017eiu ver\u010dia nerimauti, nes Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1600 nauj\u0173 susirgim\u0173 per metus.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7801,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1756,445,242,95,241],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-7800","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-kolorektalinio-vezio","tag-navikas","tag-storosios-zarnos-vezys","tag-vezys","tag-zarnos-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7800","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7800"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7800\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7801"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7800"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7800"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7800"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7800"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7800"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}