{"id":7806,"date":"2014-04-08T16:58:38","date_gmt":"2014-04-08T16:58:38","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-10-27T09:38:35","modified_gmt":"2017-10-27T09:38:35","slug":"h2-receptoriu-antagonistu-vartojimas-klinikineje-praktikoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/h2-receptoriu-antagonistu-vartojimas-klinikineje-praktikoje\/7806\/","title":{"rendered":"H2 receptori\u0173 antagonist\u0173 vartojimas klinikin\u0117je praktikoje"},"content":{"rendered":"

H2 receptori\u0173 blokatoriai \u2013 vieni pirm\u0173j\u0173 vaist\u0173, kurie sukurti\u00a0skrand\u017eio r\u016bg\u0161tingumui ma\u017einti<\/a> ir pra\u00add\u0117ti vartoti klinikin\u0117je praktikoje nuo 1981 met\u0173. At\u00adsiradus naujai vaist\u0173 grupei, proton\u0173 siurblio inhibi\u00adtoriams, H2 receptori\u0173 blokatori\u0173 vartojimas smar\u00adkiai suma\u017e\u0117jo. Kokia pad\u0117tis dabar? Kokiais vais\u00adtais rekomenduojama prad\u0117ti gydyti \u012fvairias ligas ar b\u016bkles, kuri\u0173 metu pasirei\u0161kia r\u016bg\u0161ties perte\u00adklius skrandyje? Ar visada pagr\u012fstai skiriama pro\u00adton\u0173 siurblio inhibitori\u0173? <\/strong><\/p>\n

Kalbam\u0117s su Vilniaus Antakalnio konsultaci\u00adn\u0117s poliklinikos gydytoja gastroenterologe Roma Uogeliene.<\/strong><\/p>\n

\u00a0Kokios yra pagrindin\u0117s ligos arba b\u016bkl\u0117s, pa\u00adsi\u017eymin\u010dios padid\u0117jusiu skrand\u017eio r\u016bg\u0161tingumu? <\/strong><\/p>\n

Da\u017eniausiai tenka gydyti pacientus, kurie skun\u00add\u017eiasi tokiais nemaloniais poj\u016b\u010diais, kaip r\u0117mens grau\u017eimas, skrand\u017eio tempimas, atsir\u016bgimas, skausmas ir diskomfortas epigastriumo srityje, kt. \u0160ie ir kiti simptomai gali pasireik\u0161ti sergant funk\u00adcine dispepsija<\/a>, gastritu, opalige, gastroezofaginio refliukso liga<\/a> (GERL). Taip pat neretai skrand\u017eio r\u016bg\u0161tingum\u0105 ma\u017einan\u010di\u0173 vaist\u0173 prireikia pacien\u00adtams, kurie nuolat patiria stres\u0105, r\u016bko, da\u017enai var\u00adtoja nesteroidini\u0173 vaist\u0173 nuo u\u017edegimo (NVNU), aspirino. Galima sakyti, kad kone kiekvienas pa\u00adcientas, ateinantis pas \u0161eimos gydytoj\u0105, da\u017eniau\u00adsiai arba skund\u017eiasi kokiu nors min\u0117tu simptomu, arba r\u016bko, arba vartoja NVNU. Taigi problema i\u0161 ties\u0173 aktuali.<\/p>\n

Gydant su r\u016bg\u0161tingumu susijusias ligas, reik\u0161\u00admingi yra 3 veiksniai: r\u016bg\u0161tingumo slopinimo laips\u00adnis, r\u016bg\u0161tingumo slopinimo ir gydymo trukm\u0117.<\/p>\n

Kaip vyksta skrand\u017eio sul\u010di\u0173 sekrecija? Nuo ko ji priklauso? <\/strong><\/p>\n

Skrand\u017eio sul\u010di\u0173 sekrecija \u2013 tai kompleksinis procesas, kur\u012f reguliuoja 3 parietalini\u0173 l\u0105steli\u0173 re\u00adceptoriai: histamino, gastrino ir acetilcholino. Per par\u0105 \u017emogaus skrand\u017eio gleivin\u0117s l\u0105stel\u0117s i\u0161skiria 1,5\u20132 l sul\u010di\u0173, kuri\u0173 r\u016bg\u0161tingumas (pH) yra 1\u20132. Skrand\u017eio sul\u010di\u0173 sekrecija b\u016bna stimuliuota ir ne\u00adstimuliuota. Nestimuliuota \u2013 tai bazin\u0117 sul\u010di\u0173 se\u00adkrecija, kurios metu sul\u010di\u0173 i\u0161siskiria nelabai daug (2\u20133 mmol\/val., pH ma\u017eas). Stimuliuota \u2013 kai sul\u00ad\u010di\u0173 i\u0161siskiria 10 kart\u0173 daugiau (20\u201325 mmol\/val., pH didesnis).<\/p>\n

\u017dinoma, kad labiausiai skrand\u017eio r\u016bg\u0161tingumas priklauso nuo parietalini\u0173 l\u0105steli\u0173 aktyvumo. Kai \u017emogus nevalg\u0119s, parietalin\u0117s l\u0105stel\u0117s neaktyvios, kartu n\u0117ra aktyvinti ir proton\u0173 siurbliai. Tokiu atve\u00adju skirti medikament\u0173, kuri\u0173 veikimas pagr\u012fstas pro\u00adton\u0173 siurblio slopinimu, n\u0117ra tikslinga. \u0160ios grup\u0117s medikamentai neveiks tinkamai. Parietalin\u0117ms l\u0105s\u00adtel\u0117ms esant aktyvioms, stimuliuotoms maistu, pro\u00adton\u0173 siurblio inhibitoriai blokuoja vandenilio jon\u0173 perne\u0161im\u0105 kanalu ir sutrikdo druskos r\u016bg\u0161ties susi\u00addarym\u0105. Kita vertus, histamino receptoriai, kurie taip pat turi \u012ftakos skrand\u017eio r\u016bg\u0161tingumo reguliavimui, veikia esant parietalin\u0117ms l\u0105stel\u0117ms ir aktyvioms, ir neaktyvioms, tod\u0117l histamino receptori\u0173 blokatoriai ma\u017eina tiek bazin\u012f, tiek stimuliuot\u0105 r\u016bg\u0161tingum\u0105.<\/p>\n

Kokios yra pagrindin\u0117s vaist\u0173, skirt\u0173 r\u016bg\u0161tin\u00adgumui ma\u017einti, grup\u0117s? Pra\u0161ome pakomentuo\u00adkite kiekvienos grup\u0117s privalumus ir tr\u016bkumus? <\/strong><\/p>\n

Pagrindiniai vaistai r\u016bg\u0161tingumui ma\u017einti skirs\u00adtomi \u012f 3 grupes: antacidiniai vaistai, H2 receptori\u0173 antagonistai (populiariausias ranitidinas), proton\u0173 siurblio inhibitoriai (populiariausias omeprazolas). 1970 metais J. W. Blackas nustat\u0117 selektyvi\u0105 H2 receptori\u0173 blokad\u0105 ir prad\u0117jo H2 receptori\u0173 blokato-ri\u0173 paie\u0161k\u0105. Pirmasis ranitidinas \u012f klinikin\u0119 praktik\u0105 at\u0117jo 1981-aisiais. Taigi vaistai praktikoje jau dau-giau kaip 30 met\u0173, jais gydyta per 200 mln. pacien-t\u0173. Tai daug k\u0105 pasako apie vaisto saugum\u0105, nes jis i\u0161liko iki \u0161i\u0173 dien\u0173. Kitas saugumo \u012frodymas \u2013 tai yra nereceptiniai vaistai.<\/p>\n

Pagrindinis H2 receptori\u0173 blokatori\u0173 povei-kis siejamas su histamino receptori\u0173 blokavimu skrand\u017eio parietalin\u0117se l\u0105stel\u0117se, tod\u0117l ir suma\u017e\u0117-ja skrand\u017eio sul\u010di\u0173 sekrecija. Privalumai: H2 recep-tori\u0173 antagonistai ma\u017eina ir stimuliuot\u0105, ir bazin\u0119, naktin\u0119\u00a0skrand\u017eio sul\u010di\u0173<\/a> sekrecij\u0105 (1 pav.<\/em>). Tuo jie skiriasi nuo proton\u0173 siurblio inhibitori\u0173. Tr\u016bkumai: ilgai vartojant H2 receptori\u0173 antagonist\u0173, j\u0173 povei-kis skrand\u017eio sul\u010di\u0173 sekrecijai gali ma\u017e\u0117ti \u2013 gali vystytis tolerancija vaistui. Vadinasi, vaisto doz\u0119 reik\u0117t\u0173 didinti, nes jis nebeveikt\u0173 taip efektyviai. Tolerancija \u0161iems vaistams vystosi tik 21 proc. pacient\u0173 ir tik tada, kai skiriamos didel\u0117s vaisto doz\u0117s, vaistas vartojamas ilg\u0105 laik\u0105, ypa\u010d intra-veniniu b\u016bdu.<\/p>\n

<img src=”data:image\/jpeg;base64,\/9j\/4AAQSkZJRgABAQEAYABgAAD\/2wBDAAIBAQIBAQICAgICAgICAwUDAwMDAwYEBAMFBwYHBwcGBwcICQsJCAgKCAcHCg0KCgsMDAwMBwkODw0MDgsMDAz\/2wBDAQICAgMDAwYDAwYMCAcIDAwMDAwMDAwMDAwMDAwMDAwMDAwMDAwMDAwMDAwMDAwMDAwMDAwMDAwMDAwMDAwMDAz\/wAARCAEcAV0DASIAAhEBAxEB\/8QAHwAAAQUBAQEBAQEAAAAAAAAAAAECAwQFBgcICQoL\/8QAtRAAAgEDAwIEAwUFBAQAAAF9AQIDAAQRBRIhMUEGE1FhByJxFDKBkaEII0KxwRVS0fAkM2JyggkKFhcYGRolJicoKSo0NTY3ODk6Q0RFRkdISUpTVFVWV1hZWmNkZWZnaGlqc3R1dnd4eXqDhIWGh4iJipKTlJWWl5iZmqKjpKWmp6ipqrKztLW2t7i5usLDxMXGx8jJytLT1NXW19jZ2uHi4+Tl5ufo6erx8vP09fb3+Pn6\/8QAHwEAAwEBAQEBAQEBAQAAAAAAAAECAwQFBgcICQoL\/8QAtREAAgECBAQDBAcFBAQAAQJ3AAECAxEEBSExBhJBUQdhcRMiMoEIFEKRobHBCSMzUvAVYnLRChYkNOEl8RcYGRomJygpKjU2Nzg5OkNERUZHSElKU1RVVldYWVpjZGVmZ2hpanN0dXZ3eHl6goOEhYaHiImKkpOUlZaXmJmaoqOkpaanqKmqsrO0tba3uLm6wsPExcbHyMnK0tPU1dbX2Nna4uPk5ebn6Onq8vP09fb3+Pn6\/9oADAMBAAIRAxEAPwD9+KKK8j+F+s6j4Z8X\/F63n1XU9Zi0G+hntBqE\/meVv06GdkXAAVN7HCqAB9ea5MTi1RnCMlpJtX7Wi5fkmdNDDurGck9<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

H2 receptori\u0173 blokatoriai \u2013 vieni pirm\u0173j\u0173 vaist\u0173, kurie sukurti skrand\u017eio r\u016bg\u0161tingumui ma\u017einti ir pra\u00add\u0117ti vartoti klinikin\u0117je praktikoje nuo 1981 met\u0173. At\u00adsiradus naujai vaist\u0173 grupei, proton\u0173 siurblio inhibi\u00adtoriams, H2 receptori\u0173 blokatori\u0173 vartojimas smar\u00adkiai suma\u017e\u0117jo. Kokia pad\u0117tis dabar? Kokiais vais\u00adtais rekomenduojama prad\u0117ti gydyti \u012fvairias ligas ar b\u016bkles, kuri\u0173 metu pasirei\u0161kia r\u016bg\u0161ties perte\u00adklius skrandyje? Ar visada pagr\u012fstai skiriama pro\u00adton\u0173 siurblio inhibitori\u0173? <\/strong><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7807,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[7,6566,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-7806","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-inhibitoriai","tag-lasteles","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7806","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7806"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7806\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7807"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7806"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7806"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7806"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7806"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7806"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}