{"id":78207,"date":"2024-04-29T04:54:23","date_gmt":"2024-04-29T06:54:23","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=78207\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2024-04-29T04:56:39","modified_gmt":"2024-04-29T06:56:39","slug":"paliatyviosios-pagalbos-integracija-i-onkologines-ligos-gydymo-procesa-lietuvoje-ir-pasaulyje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/paliatyviosios-pagalbos-integracija-i-onkologines-ligos-gydymo-procesa-lietuvoje-ir-pasaulyje\/78207\/","title":{"rendered":"<strong>Paliatyviosios pagalbos integracija \u012f onkologin\u0117s ligos gydymo proces\u0105 Lietuvoje ir pasaulyje<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n<p>Pasaulio sveikatos organizacija paliatyvi\u0105j\u0105 pagalb\u0105 apibr\u0117\u017eiakaip b\u016bd\u0105 pagerinti pacient\u0173 ir j\u0173 \u0161eim\u0173, i\u0161sivys\u010dius gyvybei pavojingai ligai, gyvenimo kokyb\u0119, u\u017ekertant keli\u0105 kan\u010dioms ir jas palengvinant, anksti nustatant ir optimaliai \u012fvertinant bei gydant skausm\u0105, kitas fizines problemas, taikant psichosocialin\u0119 ir dvasin\u0119 pagalb\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Paliatyvi\u0105j\u0105 pagalb\u0105 sudaro:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>skausmo ir kit\u0173 varginan\u010di\u0173 simptom\u0173 palengvinimas;<\/li>\n\n\n\n<li>gyvenimo ir mirties kaip normalaus proceso pri\u0117mimas;<\/li>\n\n\n\n<li>neketinimas nei skubinti, nei atid\u0117ti mirties;<\/li>\n\n\n\n<li>psichologini\u0173 ir dvasini\u0173 paciento prie\u017ei\u016bros aspekt\u0173 integravimas;<\/li>\n\n\n\n<li>palaikymo priemoni\u0173 sistema, kuri pad\u0117t\u0173 pacientams kuo aktyviau gyventi iki mirties, o \u0161eimai susitvarkyti ligos metu ir netekus artimo \u017emogaus;<\/li>\n\n\n\n<li>komandin\u0117s pagalbos teikimas pacientams ir j\u0173 \u0161eimoms atsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 poreikius;<\/li>\n\n\n\n<li>paliatyvioji pagalba teikiama ankstyvuoju ligos etapu kartu su kitais gydymo b\u016bdais, skirtais prat\u0119sti gyvenim\u0105, pavyzd\u017eiui, chemoterapija, radioterapija, ir apima tuos tyrimus, kuri\u0173 reikia siekiant geriau suprasti ir valdyti varginan\u010dias ligos ar gydymo komplikacijas, nepageidaujamus rei\u0161kinius.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Per pastaruosius 5 de\u0161imtme\u010dius paliatyvioji pagalba nuo pagalbos pacientams gyvenimo pabaigoje i\u0161sivyst\u0117 \u012f labai specializuot\u0105 disciplin\u0105, orientuot\u0105 \u012f palaikomosios pagalbos teikim\u0105 pacientams, sergantiems gyvenim\u0105 trumpinan\u010diomis ligomis, per vis\u0105 ligos proces\u0105. Pateikiama daugiau \u012frodym\u0173, pagrind\u017eian\u010di\u0173 paliatyviosios pagalbos poreikio sritis, \u012fskaitant simptom\u0173 mal\u0161inim\u0105, psichosocialin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105 ir pagalb\u0105 netekties laikotarpiu. Daugelio tyrim\u0173 duomenys rodo, kad paliatyviosios pagalbos integravimas \u012f onkologin\u0117s ligos gydymo proces\u0105 gali pagerinti paciento gyvenimo kokyb\u0119, simptom\u0173 kontrol\u0119, pacient\u0173 ir j\u0173 artim\u0173j\u0173 gyvenimo kokyb\u0119, gyvenimo pabaigos kokyb\u0119, i\u0161gyvenamum\u0105, suma\u017einti sveikatos prie\u017ei\u016bros i\u0161laidas. Straipsnyje aptariamos \u012fvairios onkologijos ir paliatyviosios pagalbos integravimo strategijos, siekiant optimizuoti klinikin\u0119 praktik\u0105, procesus, \u0161vietim\u0105 ir tyrimus. Integracijos tikslas yra maksimaliai padidinti pacient\u0173 galimybes gauti paliatyviosios pagalbos prie\u017ei\u016br\u0105 ir pagerinti pacient\u0173 prie\u017ei\u016bros rezultatus. Publikacijos pabaigoje aptariama, kaip sveikatos prie\u017ei\u016bros sistemoms ir \u012fstaigoms reik\u0117t\u0173 pritaikyti integracij\u0105 atsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 i\u0161teklius, dyd\u012f ir turim\u0105 pirmin\u0117s paliatyviosios pagalbos lyg\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Termin\u0173 apibr\u0117\u017eimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Palaikomoji pagalba<\/strong> apibr\u0117\u017eiama kaip b\u016btin\u0173 paslaug\u0173 teikimas v\u0117\u017eiu sergantiems asmenims, siekiant patenkinti j\u0173 informacinius, emocinius, dvasinius, socialinius arba fizinius poreikius visais ligos diagnozavimo ir gydymo etapais, apiman\u010diais i\u0161gyvenamumo, gyvenimo kokyb\u0117s, gyvenimo pabaigos ir netekties klausimus&nbsp;[45].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Paliatyvioji pagalba<\/strong> taip pat yra palaikomoji pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 pa\u017eengusios stadijos liga, prie\u017ei\u016bra, kuri\u0105 sudaro intervencin\u0117s proced\u016bros, atliekamos stacionare ar namuose.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Hospise teikiama pagalba (pagalba gyvenimo pabaigoje) <\/strong>yra visuomenin\u0117s palaikomosios paliatyviosios pagalbos forma, da\u017eniausiai teikiama paciento artimiesiems ir pacientui gyvenimo pabaigoje. Remiantis \u0161ia koncepcija, hospiso pagalba yra paliatyviosios pagalbos \u0161aka, o paliatyvioji pagalba yra palaikomosios pagalbos \u0161aka. Palaikom\u0105j\u0105 pagalb\u0105 sudaro daugyb\u0117 kit\u0173 paslaug\u0173, pavyzd\u017eiui, komandos, padedan\u010dios palengvinti d\u0117l onkologin\u0117s ligos gydymo i\u0161sivys\u010diusius nepageidaujamus rei\u0161kinius ir kitas su onkologine liga susijusias komplikacijas (pvz., gydytojai dermatologai, gydantys biologin\u0117s terapijos sukeliamus odos ir gleivini\u0173 pa\u017eeidimus, gydytojai pulmonologai, atliekantys endoskopij\u0105 bei kv\u0117pavimo tak\u0173 stentavim\u0105 d\u0117l kv\u0117pavimo funkcijos sutrikimo), \u017eaizd\u0173 prie\u017ei\u016bros komandos, psichologai, socialiniai darbuotojai ir kapelionai. Netekties pagalba&nbsp;\u2013 tai pagalba, teikiama \u0161eimos nariams, mirus pacientui. Ji gali trukti m\u0117nesius, metus ar vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f pateikta daugiau duomen\u0173, \u012frodan\u010di\u0173 paliatyviosios pagalbos naud\u0105 gerinant pacient\u0173 prie\u017ei\u016bros rezultatus&nbsp;[9\u201311]. Pasaulyje labai domimasi onkologini\u0173 lig\u0173 gydymo ir paliatyviosios pagalbos integravimo \u012f klinikin\u0119 praktik\u0105 strateginiais klausimais&nbsp;[12]. 2015 metais paskelbtoje sistemin\u0117je ap\u017evalgoje buvo apibendrinti ir nustatyti 38 skirtingi integracijos aspektai. \u0160ios ap\u017evalgos tikslas aptarti \u012fvairias onkologijos ir paliatyviosios pagalbos integravimo strategijas optimizuojant klinikin\u0119 praktik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Paliatyviosios pagalbos integravimo \u012f onkologin\u0117s ligos gydymo proces\u0105 \u012frodymai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Keletas kontroliuojam\u0173j\u0173, atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 pateik\u0117 I lygio \u012frodym\u0173, patvirtinan\u010di\u0173 ankstyv\u0105 paliatyviosios pagalbos pacientams, sergantiems pa\u017eengusios stadijos onkologine liga, naud\u0105. Temel su bendraautoriais paskelb\u0117 tyrim\u0105, \u012f kur\u012f per 8 savaites po metastazavusio nesmulkial\u0105stelinio plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio diagnozavimo buvo \u012ftrauktas 151 pacientas ir atsitiktinai paskirta \u012fprastin\u0117 onkologin\u0117 prie\u017ei\u016bra atskirai arba kartu su ankstyv\u0105ja paliatyvi\u0105ja pagalba&nbsp;[13, 14]. Ankstyvas paliatyviosios pagalbos teikimas buvo susij\u0119s su geresne pacient\u0173 gyvenimo kokybe, buvo steb\u0117ta ma\u017eiau depresijos simptom\u0173, pager\u0117j\u0119s paciento supratimas apie ligos prognoz\u0119, taikyta ma\u017eiau agresyvi prie\u017ei\u016bra gyvenimo pabaigoje ir ilgesnis i\u0161gyvenamumas&nbsp;[13, 14]. Zimmermann atsitiktin\u0117s atrankos b\u016bdu atliktame tyrime steb\u0117ta pacient\u0173 (461 tiriamasis), sergan\u010di\u0173 metastazavusiais solidiniais navikais, 6\u201324 m\u0117nesi\u0173 i\u0161gyvenamumo prognoz\u0117 ir palyginta specializuota paliatyvioji pagalba su \u012fprastine onkologine pagalba. Paliatyviosios pagalbos grup\u0117je steb\u0117ta geresn\u0117 pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0117, ma\u017eesn\u0117 simptom\u0173 na\u0161ta&nbsp;[15].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Koncepcinis onkologin\u0117s pagalbos pagrindas<\/strong> <\/p>\n\n\n\n<p>Norint suprasti, kaip onkologinio gydymo ir paliatyviosios pagalbos komandos tur\u0117t\u0173 integruotis, kad kartu pagerint\u0173 paciento prie\u017ei\u016bros rezultatus, svarbu i\u0161tirti tipi\u0161ko onkologine liga sergan\u010dio paciento prie\u017ei\u016bros poreikius. Pagrindiniai reikalavimai yra gydymas, paciento asmenini\u0173 prie\u017ei\u016bros poreiki\u0173 tenkinimas ir gretutini\u0173 lig\u0173 kontroliavimas. Paprastai onkolog\u0173 komanda, paliatyviosios pagalbos komanda, pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistai ir kiti padaliniai dirba atskirai. Onkologijos ir paliatyviosios pagalbos integracija apima bendravim\u0105, bendradarbiavim\u0105, i\u0161tekli\u0173 ir \u017eini\u0173 mainus tarp \u0161i\u0173 grupi\u0173, kad b\u016bt\u0173 kuo geriau patenkinti visi pacient\u0173 prie\u017ei\u016bros poreikiai&nbsp;[36].<\/p>\n\n\n\n<p>Pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 pa\u017eengusios stadijos onkologine liga, prie\u017ei\u016bros poreikiai:<\/p>\n\n\n\n<p>A. V\u0117\u017eiu sergan\u010dio paciento prie\u017ei\u016bros poreikius galima suskirstyti \u012f 3 sritis: gydymas nuo v\u0117\u017eio, simptom\u0173 valdymo ir asmens prie\u017ei\u016bros poreikiai, gretutini\u0173 lig\u0173 valdymas. Tarp \u0161i\u0173 sri\u010di\u0173 yra ry\u0161ki s\u0105saja, tod\u0117l intervencijos, susijusios su viena pagalbos sritimi, gali daryti \u012ftak\u0105 kitos srities poreikiams (rodikliams). Vadinasi, reikia dinami\u0161kai steb\u0117ti pacient\u0105 ir modifikuoti jo prie\u017ei\u016br\u0105. Pavyzd\u017eiui, chemoterapija gali sukelti inkst\u0173 nepakankamum\u0105, d\u0117l kurio reikia prad\u0117ti \u012fvairias medicinines intervencijas, o tai gali tur\u0117ti \u012ftak\u0105 paciento galimybei t\u0119sti gydym\u0105. Ligos progresavimas veikia paciento emocin\u0119 b\u016bkl\u0119, o tai gali paveikti jo po\u017ei\u016br\u012f \u012f gydym\u0105. Norint optimizuoti paciento prie\u017ei\u016bros rezultatus, onkologai, paliatyviosios pagalbos komanda, pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros komanda ir kiti specialistai turi glaud\u017eiai bendradarbiauti.<\/p>\n\n\n\n<p>B. Asmens prie\u017ei\u016bros poreikius galima suskirstyti \u012f 4 kategorijas: skub\u016bs poreikiai, l\u0117tin\u0117s problemos, psichosocialiniai klausimai, egzistenciniai ir (arba) dvasiniai klausimai.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160is modelis suteikia tam tikr\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 apie onkologijos ir paliatyviosios pagalbos s\u0105saj\u0173 veikim\u0105. Pirma, svarbu i\u0161spr\u0119sti svarbiausius poreikius, prie\u0161 pradedant spr\u0119sti l\u0117tesnius ir daug laiko sprendimams reikalaujan\u010dius klausimus. Pavyzd\u017eiui, svarbiau yra sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f paciento \u016bminio skausmo kriz\u0119, nei pirma aptarti socialinius ir dvasinius klausimus. Kontroliuojant skausm\u0105 ir \u012fgijus paciento pasitik\u0117jim\u0105, ligonis bus labiau pasireng\u0119s aptarti gilesnius emocinius klausimus. Antra, onkologijos ir pirmin\u0117s prie\u017ei\u016bros komandos tur\u0117t\u0173 teikti kiek \u012fmanoma daugiau palaikomosios prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173, o paliatyviosios pagalbos komanda v\u0117liau gal\u0117t\u0173 u\u017ebaigti prie\u017ei\u016bros proces\u0105, pavyzd\u017eiui, jei onkolog\u0173 komanda jau gyd\u0117 pacient\u0105 d\u0117l periferin\u0117s neuropatijos ir chemoterapijos sukelto pykinimo ir v\u0117mimo, paliatyviosios terapijos komanda gali sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f nuovargio, apetito praradimo, nerimo ir pokalbius d\u0117l i\u0161ankstinio paciento prie\u017ei\u016bros planavimo, kol pacientas aktyviai dalyvauja aptariant sprendimus, kurie reikalingi jo b\u016bklei blog\u0117jant.Tre\u010dia, norint tinkamai atsi\u017evelgti \u012f sud\u0117tingos b\u016bkl\u0117s pacient\u0173 ir j\u0173 artim\u0173j\u0173 psichosocialinius poreikius, reikalingos tarpdalykin\u0117s paliatyviosios pagalbos komandos. Vienas vizitas negali visi\u0161kai patenkinti vis\u0173 dinamini\u0173 paciento prie\u017ei\u016bros poreiki\u0173, tam reikalingos t\u0119stin\u0117s konsultacijos.<\/p>\n\n\n\n<p>Onkolog\u0173 vaidmuo teikiant palaikom\u0105j\u0105 pagalb\u0105 yra svarbus, ta\u010diau tik\u0117tis, kad \u0161ie specialistai gal\u0117t\u0173 patenkinti visus paciento asmenin\u0117s prie\u017ei\u016bros poreikius, nerealu d\u0117l riboto laiko, psichosocialini\u0173 i\u0161tekli\u0173, patirties ir pan. Pacientai pageidauja, kad onkologai optimisti\u0161kai vertint\u0173 gydymo galimybes ir vengt\u0173 pesimisti\u0161k\u0173 diskusij\u0173 apie pagalb\u0105, kuri teikiama gyvenimo pabaigoje&nbsp;[37], tod\u0117l si\u016bloma klinikini\u0173 onkolog\u0173 d\u0117mes\u012f sutelkti \u012f v\u0117\u017eio gydym\u0105 ir fizini\u0173 simptom\u0173 palengvinim\u0105, o ne \u012f psichosocialinius ar egzistencinius dalykus. Kai kurie tyrimai parod\u0117, kad v\u0117\u017eiu sergantys pacientai da\u017enai nori aptarti i\u0161ankstin\u012f sveikatos prie\u017ei\u016bros planavim\u0105 su gydytoju, su kuriuo dar niekada nebuvo susitik\u0119, o ne su savo klinikiniu onkologu&nbsp;[38, 39].<\/p>\n\n\n\n<p>Psichosocialin\u0117s pagalbos komandas sudaro \u012fvairi\u0173 disciplin\u0173 profesionalai (psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir kapelionai), kuri\u0173 kiekvienas atstovauja atskirai pagalbos sri\u010diai. D\u0117l siauros kiekvienos disciplinos apimties pacientams, kuriems taikoma tik vienos srities psichosocialin\u0117 pagalba, gali b\u016bti, kad j\u0173 emociniai, socialiniai ir dvasiniai poreikiai n\u0117ra optimaliai patenkinti. Paliatyviosios pagalbos komandos d\u0117l tarpdisciplininio pob\u016bd\u017eio ir komandos nari\u0173 bendradarbiavimo gali efektyviai ir visapusi\u0161kai patenkinti asmeninius paciento poreikius.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kaip veikia integruota paliatyvioji ir onkologin\u0117 pagalba?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Ambulatorin\u0117s paliatyviosios pagalbos komandos, stacionarin\u0117s konsultavimo komandos, paliatyviosios pagalbos skyriai yra svarbios paliatyviosios pagalbos \u0161akos. Kiekviena j\u0173 yra skirta suteikti pagalb\u0105 pacientams skirtingais ligos etapais ir skirtingomis aplinkyb\u0117mis. Ambulatorin\u0117s paliatyviosios pagalbos komandos buvimas yra svarbus onkologijos ir paliatyviosios pagalbos integracijos po\u017eymis, nes jos suteikia pacientams galimyb\u0119 gauti specializuot\u0105 paliatyviosios pagalbos prie\u017ei\u016br\u0105 visais ligos etapais ir ilgainiui gali suteikti daugiau konsultacij\u0173 nei stacionarini\u0173 paslaug\u0173 atveju.<\/p>\n\n\n\n<p>Ambulatorin\u0117se paliatyviosios pagalbos klinikose pacientams teikiamos ankstyvos skausmo ir simptom\u0173 valdymo paslaugos, siekiant i\u0161vengti kriz\u0117s, taikoma t\u0119stin\u0117 psichosocialin\u0117 prie\u017ei\u016bra, rengiami pakartotiniai pokalbiai, gerinantys pacient\u0173 prognostin\u012f supratim\u0105 apie lig\u0105 [51], i\u0161 anksto planuojama prie\u017ei\u016bra&nbsp;[22]. Vieno apsilankymo specializuotame paliatyviosios pagalbos stacionare nepakanka, kad b\u016bt\u0173 galima palengvinti ir kontroliuoti sud\u0117tingus simptomus pacientams, sergantiems pa\u017eengusios stadijos onkologine liga&nbsp;[52, 53]. Kohortiniame tyrime nustatyta, kad pacientams, kurie pirm\u0105 kart\u0105 buvo siun\u010diami paliatyviajai ambulatorini\u0173 ligoni\u0173 prie\u017ei\u016brai, v\u0117liau steb\u0117ta geresn\u0117 simptom\u0173 kontrol\u0117 gyvenimo pabaigoje, palyginti su tais, kuriems pirm\u0105 kart\u0105 buvo teikiama tos pa\u010dios tarpdisciplinin\u0117s paliatyviosios terapijos komandos stacionarin\u0117 paslauga (pvz., ma\u017eesnis mir\u010di\u0173 ligonin\u0117je procentas (18&nbsp;proc., palyginti su 34&nbsp;proc., p=0,001), ir ma\u017eesnis hospitalizavimo \u012f intensyviosios terapijos skyri\u0173 procentas (4&nbsp;proc., palyginti su 14&nbsp;proc., p=0,001), ilgesnis nei 2 savai\u010di\u0173 ar ilgesnis hospitalizavimas (8&nbsp;proc., palyginti su 20&nbsp;proc., p=0,002), patekimas \u012f ligonin\u0117s skubiosios pagalbos ir pri\u0117mimo skyrius (48&nbsp;proc., palyginti su 68&nbsp;proc., p&lt;0,001) per paskutines 30 gyvenimo dien\u0173)&nbsp;[18]. Ambulatorin\u0117s konsultacijos poliklinikoje vyko gerokai anks\u010diau nei stacionarin\u0117s konsultacijos (vidutin\u0117 trukm\u0117 nuo siuntimo iki mirties 3,7 m\u0117nesio, palyginti su 0,7 m\u0117nesio, p&lt;0,001), tai leido vykdyti daugiau apsilankym\u0173 ir suteik\u0117 galimyb\u0119 laiku koreguoti paliatyvi\u0105j\u0105 pagalb\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Integruotos paliatyviosios ir onkologin\u0117s pagalbos palaikymo procesas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Paliatyviosios pagalbos konsultanto ar komandos \u012ftraukimas \u012f onkologijos klinik\u0105 geografi\u0161kai gali pagerinti paciento ir specialist\u0173 logistik\u0105, sustiprinti onkologijos ir paliatyviosios pagalbos komand\u0173 bendravim\u0105, maksimaliai pagerinti paslaug\u0173 prieinamum\u0105 pacientams. Integruotas po\u017ei\u016bris \u012fpareigoja paskirstyti klinikin\u0119 erdv\u0119 ir skirti pakankamai l\u0117\u0161\u0173 funkcionuojan\u010diai paliatyviosios pagalbos komandai onkologijos klinikoje. Did\u017eiuosiuose v\u0117\u017eio gydymo centruose, kuriuose kiekvienas onkologijos skyrius specializuojasi pagal gydymo b\u016bd\u0105 ir naviko viet\u0105 (pvz., kr\u016btin\u0117s l\u0105stos onkologija ar kr\u016bt\u0173 onkologija), paliatyviosios pagalbos tarnybai gali kilti fragmentacijos rizika, nes visapusi\u0161kam paliatyviosios pagalbos teikimui reikalinga sud\u0117tinga tarpdisciplinin\u0117 komanda ir pakankama erdv\u0117 komandai, prieinama tik atskirose klinikose, kuriose galima sutelkti i\u0161teklius. Be to, paliatyviosios pagalbos principai ir praktika, apimanti simptom\u0173 valdym\u0105 ir psichosocialin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105, yra bendri, neatsi\u017evelgiant \u012f ligos viet\u0105; taigi naviko vietos specifinis po\u017ei\u016bris \u012f paliatyvi\u0105j\u0105 pagalb\u0105 gali b\u016bti nepagr\u012fstas&nbsp;[54]. Ma\u017eesniuose bendrosios onkologijos skyriuose integruotas paliatyviosios pagalbos komandos modelis gali b\u016bti neefektyvus d\u0117l ma\u017eo pacient\u0173 skai\u010diaus.<\/p>\n\n\n\n<p>Klausimai, kas, kada ir kokia tvarka siun\u010dia pacientus paliatyviajai pagalbai, yra sud\u0117tingi, o atsakymai priklauso nuo nacionalin\u0117s ir (arba) regionin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros politikos, vietini\u0173 i\u0161tekli\u0173, paliatyviosios pagalbos komand\u0173 galimybi\u0173, paciento poreiki\u0173 ir paliatyviosios pagalbos lygio, kur\u012f teikia onkologijos ir (arba) pirmin\u0117s prie\u017ei\u016bros komandos. \u0160iuo metu paliatyviosios pagalbos specialist\u0173 konsultacijai siun\u010diama dviem b\u016bdais&nbsp;\u2013 onkologo ir automatinis siuntimas.<\/p>\n\n\n\n<p>Pasaulyje \u012fprasta, kad onkologai siun\u010dia pacientus, sergan\u010dius pa\u017eengusios stadijos onkologine liga, paliatyviosios pagalbos specialistui. \u0160is po\u017ei\u016bris reikalauja i\u0161 onkolog\u0173 tam tikr\u0173 \u017eini\u0173 ir pacient\u0173 atrankos pagal b\u016bdingus specifinius simptomus. Paliatyviosios pagalbos prieinamumas \u0161iuo metu yra nevienodas d\u0117l skirtingo toki\u0173 pacient\u0173 identifikavimo, skirtingo siuntim\u0173 tikslingumo&nbsp;[33, 57], specialist\u0173 \u012ftraukimas \u012f paliatyvi\u0105j\u0105 pagalb\u0105 da\u017enai v\u0117luoja. Rutininis simptom\u0173 tikrinimas gali padidinti informuotum\u0105 apie palaikomosios pagalbos poreik\u012f ir paskatinti specialist\u0105 si\u0173sti pacient\u0105 paliatyviajai pagalbai [58, 59].<\/p>\n\n\n\n<p>Alternatyvus po\u017ei\u016bris, automatinis siuntimas, apima i\u0161 anksto nustatytus kriterijus, susijusius su paciento diagnoze, prognoze ir (arba) tokios konsultacijos poreikiu. Aptartuose klinikiniuose tyrimuose buvo naudojamas automatinis siuntimas&nbsp;\u2013 diagnoze ir (arba) prognoz\u0117mis pagr\u012fsti kriterijai, pagal kuriuos pacientai siun\u010diami paliatyviajai pagalbai&nbsp;[14\u201317]. \u0160is metodas suteikia did\u017eiausi\u0105 paliatyviosios pagalbos prieinamum\u0105 ir turi auk\u0161\u010diausio lygio patvirtinamuosius \u012frodymus. Deja, \u0161i siuntimo paradigma i\u0161lieka daugiau vizija nei realybe, nes n\u0117 vienoje ligonin\u0117je n\u0117ra pakankamai didel\u0117s paliatyviosios pagalbos komandos, turin\u010dios tinkam\u0105 infrastrukt\u016br\u0105 ir i\u0161teklius, kad b\u016bt\u0173 galima pri\u017ei\u016br\u0117ti daugum\u0105 onkologini\u0173 pacient\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Mount Sinai ligonin\u0117s (Niujorkas) tyr\u0117jai atliko bandom\u0105j\u012f kokyb\u0117s gerinimo tyrim\u0105, nor\u0117dami i\u0161tirti standartizuotus kriterijus, pagal kuriuos pacientai b\u016bt\u0173 siun\u010diami paliatyviajai pagalbai per 3 m\u0117nesius&nbsp;[66]. Pacientai automati\u0161kai buvo siun\u010diami \u012f paliatyviosios pagalbos grup\u0119, jei jie atitiko kur\u012f nors i\u0161 \u0161i\u0173 kriterij\u0173: IV stadijos v\u0117\u017eys; III stadijos plau\u010di\u0173 ar kasos v\u0117\u017eys; buvusi hospitalizacija per 30 dien\u0173 (i\u0161skyrus \u012fprastin\u0119 chemoterapij\u0105); ilgesnis kaip 7 dien\u0173 hospitalizavimas; nekontroliuojami simptomai (skausmas, pykinimas, v\u0117mimas, dusulys, kliedesys ir psichosocialinis distresas)&nbsp;[66]. Paai\u0161k\u0117jo, kad pacientams, kurie atitiko \u0161iuos kriterijus, pada\u017en\u0117jo kreipimasis d\u0117l paliatyviosios pagalbos (82&nbsp;proc., palyginti su 41&nbsp;proc., p&lt;0,0001) ir suma\u017e\u0117jo 30 dien\u0173 pakartotin\u0117s hospitalizacijos rodiklis (17&nbsp;proc., palyginti su 36&nbsp;proc., p=0,02). NCCN taip pat pasi\u016bl\u0117 sutarimo kriterij\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 pacient\u0173 paliatyviosios pagalbos prie\u017ei\u016bros poreikiams steb\u0117ti ir tolesniam pacient\u0173 siuntimui gauti paliatyvi\u0105j\u0105 pagalb\u0105&nbsp;[65].<\/p>\n\n\n\n<p>Glare su bendraautoriais suk\u016br\u0117 sutrumpint\u0105 atrankos \u012frank\u012f pacientams, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba ir kuriems b\u016bt\u0173 naudinga ambulatorin\u0117 konsultacija&nbsp;[69]. Kreipimosi ambulatorinei konsultacijai kriterijai yra \u0161ie: metastazav\u0119s ar lokaliai i\u0161plit\u0119s v\u0117\u017eys; suma\u017e\u0117j\u0119s Ryt\u0173 kooperatin\u0117s onkologijos grup\u0117s veiklos statusas; vienos ar daugiau sunki\u0173 progresavusio v\u0117\u017eio komplikacij\u0173 buvimas, susij\u0119s su trumpesne nei 12 m\u0117nesi\u0173 i\u0161gyvenimo prognoze; vienos ar daugiau sunki\u0173 gretutini\u0173 lig\u0173, kurios susijusios su bloga prognoze, buvimas; paliatyviosios prie\u017ei\u016bros problem\u0173 (pvz., nekontroliuojami simptomai) buvimas.<\/p>\n\n\n\n<p>Daugiadisciplinin\u0117s komandos suteikia dar vien\u0105 galimyb\u0119 integruoti paliatyvi\u0105j\u0105 pagalb\u0105 \u012f onkologij\u0105 tobulinant bendradarbiavim\u0105. Tradici\u0161kai daugiadisciplinin\u0117s navik\u0173 komisijos vienija chemoterapijos, radioterapijos ir chirurgijos onkologus, patologus ir radiologus, kad aptart\u0173 v\u0117\u017eio gydym\u0105. Paliatyviosios pagalbos komandos nario \u012ftraukimas \u012f \u0161iuos susitikimus gal\u0117t\u0173 i\u0161pl\u0117sti pacient\u0173 prie\u017ei\u016bros diskusijas, paskatinti paliatyviosios pagalbos konsultacijas ir atverti daugiau lig\u0173 valdymo galimybi\u0173&nbsp;[78]. Onkologai gali dalyvauti ir paliatyviosios pagalbos komandos susitikimuose, siekiant sustiprinti pacient\u0173&nbsp;prie\u017ei\u016br\u0105&nbsp;[79, 80]. Deja, didesniuose centruose, turin\u010diuose daugyb\u0119 navik\u0173 grupi\u0173, gali b\u016bti ne\u012fmanoma \u012ftraukti paliatyviosios pagalbos specialist\u0105 \u012f visus aptarimus.<\/p>\n\n\n\n<p>Straipsnio pabaigoje pateikiame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos \u012fstatymo d\u0117l <em>Paliatyviosios pagalbos paslaug\u0173 suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavim\u0173 apra\u0161o patvirtinimo<\/em> pagrindinius aspektus, kurie gali b\u016bti naudingi \u0161eimos gydytojo praktiniame darbe.<\/p>\n\n\n\n<p>Ambulatorines&nbsp;paliatyviosios pagalbos paslaugas pagal kompetencij\u0105 teikia specialist\u0173 komanda, kuri\u0105 sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo pad\u0117j\u0117jas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas (specialist\u0173 komanda).&nbsp;Specialist\u0173 komandos&nbsp;darb\u0105 koordinuoja gydytojas, kurio sprendimu&nbsp;\u012f specialist\u0173 komand\u0105 gali b\u016bti \u012ftraukti ir kiti specialistai, savanoriai.<\/p>\n\n\n\n<p>Ambulatorin\u0117s paliatyviosios pagalbos paslaugos pacientams teikiamos pagal indikacijas.<\/p>\n\n\n\n<p>Siuntim\u0105 ambulatorin\u0117ms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti i\u0161ra\u0161o gydantis gydytojas,&nbsp;u\u017epildydamas&nbsp;form\u0105 Nr.&nbsp;027\/a <em>Medicinos dokument\u0173 i\u0161ra\u0161as&nbsp;\/ siuntimas<\/em>, patvirtint\u0105 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 met\u0173 sausio 27 dienos \u012fsakymu Nr.&nbsp;V-120 <em>D\u0117l privalom\u0173 sveikatos statistikos apskaitos ir kit\u0173 tipini\u0173 form\u0173 bei privalom\u0173 sveikatos statistikos ataskait\u0173 form\u0173 patvirtinimo<\/em> (forma Nr.&nbsp;027\/a), arba E-027 form\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><a><\/a>Teikiant ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas,&nbsp;pirm\u0105j\u012f vizit\u0105 paciento namuose organizuoja specialist\u0173 komandos gydytojas.<\/p>\n\n\n\n<p><a><\/a>Ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiantis gydytojas, \u012fvertin\u0119s paciento sveikatos b\u016bkl\u0119 ir susipa\u017ein\u0119s su paciento medicinine dokumentacija,&nbsp;kartu su specialist\u0173 komandos&nbsp;ir, esant indikacij\u0173, kitais sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistais, paciento artimaisiais nustato ambulatorini\u0173 paliatyviosios pagalbos paslaug\u0173 teikimo mast\u0105, viet\u0105 ir sudaro paciento gydymo ir prie\u017ei\u016bros plan\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>&nbsp;Specialist\u0173 komandos nariai ne v\u0117liau kaip kit\u0105 par\u0105 pradeda vykdyti gydytojo sudaryt\u0105 plan\u0105.<a><\/a> T\u0119siant sudaryt\u0105 paciento gydymo ir prie\u017ei\u016bros plan\u0105, esant indikacij\u0173,&nbsp;ambulatorin\u0117s paslaugos gali b\u016bti kartojamos kelet\u0105 kart\u0173 per dien\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><a><\/a>Gydymo metodai ir kitos priemon\u0117s, taikomos teikiant ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas:<a><\/a> paciento sveikatos b\u016bkl\u0117s vertinimas, specialist\u0173 komandos darbo plano sudarymas;<a><\/a> paciento ligos simptom\u0173 kontrol\u0117 ir organizmo funkcij\u0173 palaikymas; paciento slaugos poreiki\u0173 nustatymas ir j\u0173 \u012fgyvendinimas;<a><\/a> psichologin\u0117 pagalba, individuali ar grupin\u0117 psichoterapija pacientui ir (arba) jo artimiesiems, specialist\u0173 komandos nariams;<a><\/a> paciento&nbsp;socialini\u0173 poreiki\u0173 vertinimas ir steb\u0117jimas, socialin\u0117s pagalbos planavimas ir teikimas, tarpininkavimas sprend\u017eiant socialines problemas; esant indikacij\u0173, pacientai gali b\u016bti siun\u010diami \u012f asmens sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigas, teikian\u010dias reikiamas paslaugas (pvz., esant mechaniniam \u017earn\u0173 nepraeinamumui, stomai suformuoti ir kt.).<\/p>\n\n\n\n<p><a><\/a>Pacientui ir (ar) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ir (ar) jo artimiesiems gali b\u016bti teikiama dvasin\u0117 pagalba. Prireikus \u0161i pagalba teikiama paliatyviosios pagalbos sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistams. Dvasin\u0119 pagalb\u0105 teikia dvasin\u0117s misijos grup\u0117 \u2013 kapelionas ir dvasiniai asistentai.<a><\/a><\/p>\n\n\n\n<p>Apie pacientui prad\u0117tas teikti&nbsp;ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas nedelsiant informuojamas paciento \u0161eimos gydytojas.<\/p>\n\n\n\n<p>Psichologin\u0117 ir (ar) socialin\u0117 pagalba asmens sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigos nustatyta tvarka gali b\u016bti teikiama paciento artimiesiems ir po paciento mirties&nbsp;[37].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Gyd. Leonidas Gatijatullinas, dr. Rasa Vansevi\u010di\u016bt\u0117-Petkevi\u010dien\u0117<\/strong> <br>Nacionalinis v\u0117\u017eio institutas<\/p>\n\n\n\n<p><strong>LITERAT\u016aRA<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>1. Saunders C. The Management of Terminal Malignant Disease. Saunders C, Sykes N. editors. Hodder and Stoughton; London, Great Britain: 1993;1-14.<br>2. Mount BM. The problem of caring for the dying in a general hospital; the palliative care unit as a possible solution. CMAJ. 1976;115:119\u2013121. [PubMed: 58708]<br>3. Hui D. Definition of supportive care: does the semantic matter? Curr Opin Oncol. 2014;26:372\u20139. [PubMed: 24825016]<br>4. Hui D, et al. Concepts and definitions for \u201csupportive care,\u201d \u201cbest supportive care,\u201d \u201cpalliative care,\u201d and \u201chospice care\u201d in the published literature, dictionaries, and textbooks. Supportive Care in Cancer. 2013; 21:659\u2013685. [PubMed: 22936493]<br>5. Lynch T, et al. Mapping levels of palliative care development: a global update. J Pain Symptom Manage. 2013; 45:1094\u2013106. [PubMed: 23017628]<br>6. Pastrana T, et al. Status of palliative care in Latin America: looking through the Latin America Atlas of Palliative Care. Curr Opin Support Palliat Care. 2013; 7:411\u20136. [PubMed: 24145682]<br>7. Centeno C, et al. EAPC Atlas of Palliative Care in Europe 2013 &#8211; Full Edition. European Association for Palliative Care; Milano: 2013. http:\/\/dadun.unav.edu\/handle\/10171\/29291?locale=en Last accessed: 2\/12\/2015<br>8. Hui D, et al. Availability and integration of palliative care at US cancer centers. JAMA. 2010; 303:1054\u201361. [PubMed: 20233823]<br>9. Hearn J, Higginson IJ. Do specialist palliative care teams improve outcomes for cancer patients? A systematic literature review. Palliative Medicine. 1998; 12:317\u2013332. [PubMed: 9924595]<br>10. Higginson IJ, et al. Do hospital-based palliative teams improve care for patients or families at the end of life? J Pain Symptom Manage. 2002; 23:96\u2013106. [PubMed: 11844629]<br>11. Zimmermann C, et al. Effectiveness of specialized palliative care: a systematic review. JAMA. 2008; 299:1698\u2013709. [PubMed: 18398082]<br>12. Hui D, et al. Integration of Oncology and Palliative Care: A Systematic Review. Oncologist. 2015; 20:77\u201383. [PubMed: 25480826]<br>13. Temel JS, et al. Longitudinal perceptions of prognosis and goals of therapy in patients with metastatic non-small-cell lung cancer: results of a randomized study of early palliative care. Journal of Clinical Oncology. 2011; 29:2319\u201326. [PubMed: 21555700]<br>14. Temel JS, et al. Early palliative care for patients with metastatic non-small-cell lung cancer. New England Journal of Medicine. 2010; 363:733\u2013742. [PubMed: 20818875]<br>15. Zimmermann C, et al. Early palliative care for patients with advanced cancer: a cluster-randomised controlled trial. Lancet. 2014; 383:1721\u201330. [PubMed: 24559581]<br>16. Bakitas M, et al. Effects of a palliative care intervention on clinical outcomes in patients with advanced cancer: the Project ENABLE II randomized controlled trial. JAMA. 2009; 302:741\u20139. [PubMed: 19690306]<br>17. Bakitas M, et al. Early Versus Delayed Initiation of Concurrent Palliative Oncology Care: Patient Outcomes in the ENABLE III Randomized Controlled Trial. J Clin Oncol. 2015; 33:1438\u201345. [PubMed: 25800768]<br>18. Hui D, et al. Impact of timing and setting of palliative care referral on quality of end-of-life care in cancer patients. Cancer. 2014; 120:1743\u20139. [PubMed: 24967463]<br>19. Higginson IJ, et al. Is there evidence that palliative care teams alter end-of-life experiences of patients and their caregivers? J Pain Symptom Manage. 2003; 25:150\u2013168. [PubMed: 12590031]<br>20. Higginson IJ, et al. An integrated palliative and respiratory care service for patients with advanced disease and refractory breathlessness: a randomised controlled trial. Lancet Respir Med. 2014; 2:979\u201387. [PubMed: 25465642]<br>21. Dudgeon DJ, et al. Palliative Care Integration Project (PCIP) quality improvement strategy evaluation. J Pain Symptom Manage. 2008; 35:573\u2013582. [PubMed: 18358693]<br>22. Wright AA, et al. Associations between end-of-life discussions, patient mental health, medical care near death, and caregiver bereavement adjustment. JAMA. 2008; 300:1665\u20131673. [PubMed: 18840840]<br>23. Mack JW, et al. End-of-life discussions, goal attainment, and distress at the end of life: predictors and outcomes of receipt of care consistent with preferences. Journal of Clinical Oncology. 2010; 28:1203\u20138. [PubMed: 20124172]<br>24. Morrison RS, et al. Cost savings associated with US hospital palliative care consultation programs. Archives of Internal Medicine. 2008; 168:1783\u20131790. [PubMed: 18779466]<br>25. Dyar S, et al. A nurse practitioner directed intervention improves the quality of life of patients with metastatic cancer: Results of a randomized pilot study. Journal of Palliative Medicine. 2012; 15:890\u2013895. [PubMed: 22559906]<br>26. Prince-Paul M, et al. The effects of integrating an advanced practice palliative care nurse in a community oncology center: A pilot study. Journal of Supportive Oncology. 2010; 8:21\u201327. [PubMed: 20235420]<br>27. Payne R. The integration of palliative care and oncology: the evidence. Oncology (Williston Park). 2011; 25:1266. [PubMed: 22272493]<br>28. Rangachari D, Smith TJ. Integrating palliative care in oncology: The oncologist as a primary palliative care provider. Cancer Journal (United States). 2013; 19:373\u2013378.<br>29. MacKenzie MA. The interface of palliative care, oncology and family practice: a view from a family practitioner. CMAJ. 1998; 158:1705\u20137. [PubMed: 9676547]<br>30. Hui D, et al. Access to palliative care among patients treated at a comprehensive cancer center. Oncologist. 2012; 17:1574\u201380. [PubMed: 23220843]<br>31. Beccaro M, Costantini M, Merlo DF, Group, I.S. Inequity in the provision of and access to palliative care for cancer patients. Results from the Italian survey of the dying of cancer (ISDOC). BMC Public Health. 2007; 7:66. [PubMed: 17466064]<br>32. Morita T, et al. Late referrals to palliative care units in Japan: nationwide follow-up survey and effects of palliative care team involvement after the Cancer Control Act. J Pain Symptom Manage. 2009; 38:191\u2013196. [PubMed: 19515529]<br>33. Schenker Y, et al. Oncologist Factors That Influence Referrals to Subspecialty Palliative Care Clinics. J Oncol Pract. 2013; 10:e37\u201344. [PubMed: 24301842]<br>34. Davis MP, et al. Early integration of palliative and supportive care in the cancer continuum: challenges and opportunities. Am Soc Clin Oncol Educ Book. 2013:144\u201350. [PubMed: 23714482]<br>35. Rodriguez KL, et al. Perceptions and utilization of palliative care services in acute care hospitals. J Palliat Med. 2007; 10:99\u2013110. [PubMed: 17298258]<br>36. Bruera E, Hui D. Integrating supportive and palliative care in the trajectory of cancer: Establishing goals and models of care. Journal of Clinical Oncology. 2010; 28:4013\u20134017. [PubMed: 20660825]<br>37. Tanco K, et al. Patient Perception of Physician Compassion After a More Optimistic vs a Less Optimistic Message: A Randomized Clinical Trial. JAMA Oncol. 2015; 1:176\u201383. [PubMed: 26181019]<br>38. Dow LA, et al. Paradoxes in advance care planning: the complex relationship of oncology patients, their physicians, and advance medical directives. J Clin Oncol. 2010; 28:299\u2013304. [PubMed: 19933909]<br>39. Lamont EB, Siegler M. Paradoxes in cancer patients\u2019 advance care planning. J Palliat Med. 2000; 3:27\u201335. [PubMed: 15859719]<br>40. Davis MP, Strasser F, Cherny N. How well is palliative care integrated into cancer care? A MASCC, ESMO, and EAPC Project. Support Care Cancer. 2015; 23:2677\u201385. [PubMed: 25676486]<br>41. Davis MP, et al. MASCC\/ESMO\/EAPC survey of palliative programs. Support Care Cancer. 2014; 23:1951\u201368. [PubMed: 25504526]<br>42. Kloke M, Scheidt H. Pain and symptom control for cancer patients at the University Hospital in Essen: integration of specialists\u2019 knowledge into routine work. Supportive care in cancer: official journal of the Multinational Association of Supportive Care in Cancer. 1996; 4:404\u2013407. [PubMed: 8961469]<br>43. Strasser F, et al. Impact of a half-day multidisciplinary symptom control and palliative care outpatient clinic in a comprehensive cancer center on recommendations, symptom intensity, and patient satisfaction: a retrospective descriptive study. J Pain Symptom Manage. 2004; 27:481\u2013491. [PubMed: 15165646]<br>44. Follwell M, et al. Phase II study of an outpatient palliative care intervention in patients with metastatic cancer. J Clin Oncol. 2009; 27:206\u201313. [PubMed: 19064979]<br>45. Bruera E, Hui D. Conceptual models for integrating palliative care at cancer centers. Journal of Palliative Medicine. 2012; 15:1261\u20131269. [PubMed: 22925157]<br>46. Gaertner J, et al. Implementing WHO recommendations for palliative care into routine lung cancer therapy: A feasibility project. Journal of Palliative Medicine. 2010; 13:727\u2013732. [PubMed: 20597705]<br>47. Hydeman J. Improving the integration of palliative care in a comprehensive oncology center: Increasing primary care referrals to palliative care. Omega (United States). 2013; 67:127\u2013134.<br>48. Shamieh O, Hui D. A comprehensive palliative care program at a tertiary cancer center in jordan. Am J Hosp Palliat Care. 2015; 32:238\u201342. [PubMed: 24259403]<br>49. Smith AK, et al. The diverse landscape of palliative care clinics. J Palliat Med. 2013; 16:661\u20138. [PubMed: 23662953]<br>50. Yennurajalingam S, et al. Clinical response to an outpatient palliative care consultation in patients with advanced cancer and cancer pain. Journal of Pain and Symptom Management. 2012; 44:340\u201350. [PubMed: 22699092]<br>51. Yoong J, et al. Early palliative care in advanced lung cancer: A qualitative study. JAMA Internal Medicine. 2013; 173:283\u2013290. [PubMed: 23358690]<br>52. Kang JH, et al. Changes in Symptom Intensity Among Cancer Patients Receiving Outpatient Palliative Care. Journal of Pain and Symptom Management. 2013; 46:652\u201360. [PubMed: 23566756]<br>53. Hui D, et al. Minimal Clinically Important Differences in the Edmonton Symptom Assessment Scale in Cancer Patients: A Prospective Study. Cancer. 2015; 121:3027\u201335. [PubMed: 26059846]<br>54. Arthur J, Bruera, E. Palliative Care in Oncology. Alt-Epping, B.; Nauck, F., editors. Springer; Germany: 2015. p. 1-11.<br>55. Muir JC, et al. Integrating palliative care into the outpatient, private practice oncology setting. Journal of Pain and Symptom Management. 2010; 40:126\u2013135. [PubMed: 20619215]<br>56. Johnston B, et al. Integrating palliative care in lung cancer: an early feasibility study. International Journal of Palliative Nursing. 2013; 19:433\u20137. [PubMed: 24071834]<br>57. Okuyama T, et al. Oncologists\u2019 recognition of supportive care needs and symptoms of their patients in a breast cancer outpatient consultation. Jpn J Clin Oncol. 2011; 41:1251\u20138. [PubMed: 22003206]<br>58. Lee SJ, et al. Routine screening for psychological distress on an Australian inpatient haematology and oncology ward: impact on use of psychosocial services. Med J Aust. 2010; 193:S74\u20138. [PubMed: 21542451]<br>59. Wagner LI, et al. Bringing PROMIS to practice: brief and precise symptom screening in ambulatory cancer care. Cancer. 2015; 121:927\u201334. [PubMed: 25376427]<br>60. Carlson LE, et al. Screening for distress in lung and breast cancer outpatients: a randomized controlled trial. J Clin Oncol. 2010; 28:4884\u201391. [PubMed: 20940193]<br>61. Palmer SC, et al. Clinical trial did not demonstrate benefits of screening patients with cancer for distress. J Clin Oncol. 29:e277\u20138. author reply e279\u201380 (2011). [PubMed: 21300932]<br>62. Khatcheressian J, et al. Improving palliative and supportive care in cancer patients. Oncology (Williston Park, N.Y). 2005; 19:1365\u20131376. discussion 1377\u20131378, 1381\u20131382, 1384 passim.<br>63. Gaertner J, et al. Specifying WHO recommendation: moving toward disease-specific guidelines. Journal of Palliative Medicine. 2010; 13:1273\u20131276. [PubMed: 20942760]<br>64. Weissman DE, Meier DE. Identifying patients in need of a palliative care assessment in the hospital setting: a consensus report from the Center to Advance Palliative Care. Journal of Palliative Medicine. 2011; 14:17\u201323. [PubMed: 21133809]<br>65. Center to Advance Palliative Care. Center to Advance Palliative Care; New York: 2015. https:\/\/www.capc.org\/Last Last accessed: October 6, 2015 66. Adelson K, et al. Standardized criteria for required palliative care consultation on the solid tumor oncology service. American Society of Clinical Oncology Quality Care Symposium. 2013 Abstact 37 (J Clin Oncol, San Diego).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pasaulio sveikatos organizacija paliatyvi\u0105j\u0105 pagalb\u0105 apibr\u0117\u017eiakaip b\u016bd\u0105 pagerinti pacient\u0173 ir j\u0173 \u0161eim\u0173, i\u0161sivys\u010dius gyvybei pavojingai ligai, gyvenimo kokyb\u0119, u\u017ekertant keli\u0105 kan\u010dioms ir jas palengvinant, anksti nustatant ir optimaliai \u012fvertinant bei gydant skausm\u0105, kitas fizines problemas, taikant psichosocialin\u0119 ir dvasin\u0119 pagalb\u0105. Paliatyvi\u0105j\u0105 pagalb\u0105 sudaro: Per pastaruosius 5 de\u0161imtme\u010dius paliatyvioji pagalba nuo pagalbos pacientams gyvenimo pabaigoje i\u0161sivyst\u0117&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":78208,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-78207","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78207","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=78207"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78207\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/78208"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=78207"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=78207"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=78207"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=78207"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=78207"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}