{"id":78247,"date":"2024-05-29T09:25:46","date_gmt":"2024-05-29T11:25:46","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=78247\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2024-05-29T09:25:48","modified_gmt":"2024-05-29T11:25:48","slug":"bazines-infekciniu-ligu-zinios-tuliaremija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/bazines-infekciniu-ligu-zinios-tuliaremija\/78247\/","title":{"rendered":"Bazin\u0117s infekcini\u0173 lig\u0173 \u017einios. Tuliaremija"},"content":{"rendered":"\n<p>Tuliaremija yra gamtin\u0117 \u017eidinin\u0117 zoonoz\u0117, galinti pasireik\u0161ti skirtingomis klinikin\u0117mis formomis, priklausomai nuo suk\u0117l\u0117jo patekimo b\u016bdo. Da\u017eniausia klinikin\u0117 forma yra odos ir limfmazgi\u0173, pasirei\u0161kianti kar\u0161\u010diavimu, odos pa\u017eeidimu ir regioniniu limfadenitu.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Etiologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Suk\u0117l\u0117jas&nbsp;\u2013 <em>Francisella tularensis \u2013 <\/em>yra ma\u017ea intral\u0105stelin\u0117 aerobin\u0117, gramneigiama, \u012f kokus pana\u0161i lazdel\u0117. Ji yra labai atspari nepalankiems aplinkos veiksniams ir gali daugel\u012f savai\u010di\u0173 i\u0161likti gyva vandenyje, dr\u0117gnoje dirvoje, gyv\u016bn\u0173 lavonuose ar kailiukuose. I\u0161skiriami 4 <em>F.&nbsp;tularensis<\/em> tipai&nbsp;\u2013 <em>F.&nbsp;tularensis tularensis <\/em>(A tipas), <em>F.&nbsp;tularensis hol\u00adarctica <\/em>(B tipas), <em>F.&nbsp;tularensis novicida <\/em>ir<em> F.&nbsp;tularensis mediasiatica<\/em>. Daugum\u0105 ligos atvej\u0173 \u017emon\u0117ms sukelia A ir B tipo <em>F.&nbsp;tularensis. <\/em>A tipas, kuris yra virulenti\u0161kesnis nei B, yra paplit\u0119s \u0160iaur\u0117s Amerikoje, B&nbsp;tipas&nbsp;\u2013 Europoje, Azijoje ir \u0160iaur\u0117s Amerikoje.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Epidemiologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Tuliaremija&nbsp;\u2013 gamtin\u0117 \u017eidinin\u0117 zoonoz\u0117. Liga endemin\u0117 \u0161iaur\u0117s Amerikos ir Eurazijos regionuose, Europoje daugiausiai atvej\u0173 registruojama Skandinavijos \u0161alyse ir Ryt\u0173 Europoje. Lietuvoje registruojami pavieniai atvejai&nbsp;\u2013 nuo 1 iki 8 per metus. Serga \u012fvairaus am\u017eiaus asmenys. Did\u017eiausia rizika kaimo vietovi\u0173 gyventojams ir tam tikr\u0173 profesij\u0173 asmenims (dirbantiems su laukiniais ar naminiais gyv\u016bnais, mi\u0161ko darbininkams, med\u017eiotojams ir kt.).<\/p>\n\n\n\n<p>Suk\u0117l\u0117jas aptinkamas daugiau nei 100 r\u016b\u0161i\u0173 laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173, ma\u017eiausiai 9 r\u016b\u0161yse namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 (\u012fskaitant kates, \u0161unis ir galvijus), daugelyje pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, kai kuriose amfibijose ir \u017euvyse ir daugiau nei 50 nariuotakoj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Pagrindinis infekcijos rezervuaras&nbsp;\u2013 grau\u017eikai (ki\u0161kiai, triu\u0161iai, pel\u0117s, pel\u0117nai, ondatros ir kt.). Gamtoje perdavimas nuo vieno gyv\u016bno kitam vyksta per kraujasiurbi\u0173 vabzd\u017ei\u0173 \u012fkandimus (da\u017eniausiai erki\u0173) arba tiesioginio kontakto b\u016bdu per u\u017eter\u0161tus gyv\u016bn\u0173 produktus, pa\u0161arus ir vanden\u012f. Da\u017eniausiai suk\u0117l\u0117j\u0105 perne\u0161a erk\u0117s. Kai kurios erki\u0173 r\u016b\u0161ys gali perduoti infekcij\u0105 vertikaliuoju b\u016bdu palikuonims.<\/p>\n\n\n\n<p>\u017dmogus yra atsitiktinis infekcijos \u0161eimininkas. \u017dmon\u0117s u\u017esikre\u010dia \u0161iais b\u016bdais:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>\u012fkandus vabzd\u017eiams: erk\u0117ms (<em>Ixodes ricinus<\/em> ir kt.) arba kitiems kraujasiurbiams (moskitai, uodai, kraujasiurb\u0117s mus\u0117s, blusos, ut\u0117l\u0117s ir kt.);<\/li>\n\n\n\n<li>per kontakt\u0105 su gyv\u016bnais: dorojant u\u017ekr\u0117st\u0173 gyv\u016bn\u0173 m\u0117s\u0105, lupant kail\u012f, tvarkant narvus ir kita, suk\u0117l\u0117jui patekus ant pa\u017eeistos odos arba gleivini\u0173, pavyzd\u017eiui, aki\u0173;<\/li>\n\n\n\n<li>per u\u017ekr\u0117st\u0105 vanden\u012f ar maist\u0105 (da\u017eniausiai m\u0117s\u0105): kai vanduo u\u017ekr\u0117stas grau\u017eik\u0173 i\u0161skyromis ir \u0161lapimu, maistas termi\u0161kai blogai apdorotas&nbsp;\/&nbsp;neapdorotas;<\/li>\n\n\n\n<li>inhaliaciniu keliu: \u012fkvepiant suk\u0117l\u0117j\u0173 pjaunant \u017eol\u0119, tvarkant \u0161ien\u0105, kuliant gr\u016bdus ir kt.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>D\u0117l galimyb\u0117s perduoti suk\u0117l\u0117jus aerozoliniu-inhaliacij\u0173 keliu<em>, F.&nbsp;tularensis<\/em> priskiriamas pavojingiausios kategorijos (A) biologiniam ginklui, kuris potencialiai gali b\u016bti naudojamas bioterorizmui, siekiant paveiktiems asmenims sukelti plau\u010di\u0173 tuliaremij\u0105 arba tifoidin\u0119 ligos form\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>\u017dmogus nuo \u017emogaus tuliaremija neu\u017esikre\u010dia.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Patogenez\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><em>F. tularensis&nbsp;<\/em>\u2013 labai patogeni\u0161kas ir invazi\u0161kas suk\u0117l\u0117jas. Lig\u0105 gali sukelti 10\u201350 mikroorganizm\u0173, u\u017esikre\u010diant per pa\u017eeist\u0105 od\u0105 ar inhaliacijos keliu, ir 10<sup>8<\/sup> \u2013 u\u017esikr\u0117tus alimentariniu keliu. Sergant lokalizuota ligos forma, pagrindiniai poky\u010diai vystosi odoje apie inokuliacijos viet\u0105 ir regioniniuose limfmazgiuose, kurie drenuoja t\u0105 viet\u0105. Pirminis odos pa\u017eeidimas pasirei\u0161kia kaip papul\u0117 infekcijos patekimo vietoje, kuri da\u017eniausiai virsta sunkiai gyjan\u010dia odos \u017eaizda. Bakterijos su limfa i\u0161plinta \u012f regioninius limfmazgius, kuriuose intensyviai dauginasi, susidaro smulki\u0173 granuliom\u0173, primenan\u010di\u0173 tuberkulioz\u0119. Kartais visas limfmazgis gali nekrozuoti, sup\u016bliuoti ir atsiverti fistuli\u0173. I\u0161 pa\u017eeist\u0173 limfmazgi\u0173 suk\u0117l\u0117jai gali patekti \u012f kraujotak\u0105, i\u0161plisti ir pa\u017eeisti kitus organus (blu\u017en\u012f, kepenis, plau\u010dius) bei limfmazgius, kur taip pat susidaro granuliom\u0173. D\u0117l i\u0161skiriam\u0173 endotoksin\u0173 prasideda bendra intoksikacija. Imuniniame atsake svarbiausias vaidmuo tenka l\u0105steliniam imunitetui.<\/p>\n\n\n\n<p>Persirgus lieka nuolatinis imunitetas. Retais atvejais galima susirgti pakartotinai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Klinika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Ligos klinika ir sunkumas priklauso nuo to, kokiu keliu \u012fvyko u\u017esikr\u0117timas, koks suk\u0117l\u0117jo tipas ir potipis, koks kiekis mikroorganizm\u0173 pateko. Inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 5 dien\u0173 (kartais nuo 1 iki 21 dienos).<\/p>\n\n\n\n<p>Klinikin\u0117s tuliaremijos formos:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>odos ir limfmazgi\u0173 (45\u201385 proc.);<\/li>\n\n\n\n<li>limfmazgi\u0173 (10\u201325 proc.);<\/li>\n\n\n\n<li>aki\u0173&nbsp;(&lt;5 proc.);<\/li>\n\n\n\n<li>burnos ir rykl\u0117s (&lt;5 proc.);<\/li>\n\n\n\n<li>plau\u010di\u0173 (&lt;5 proc.);<\/li>\n\n\n\n<li>tifoidin\u0117 (&lt;5 proc.).<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Visoms ligos formoms b\u016bdinga \u016bmi ligos prad\u017eia. Pacientas kar\u0161\u010diuoja (38\u201340&nbsp;\u00b0C), pasirei\u0161kia kiti nespecifiniai po\u017eymiai, tokie kaip drebulys, galvos skausmas, viso k\u016bno raumen\u0173 skausmas, pykinimas, silpnumas. Negydant \u0161ie nespecifiniai simptomai ir kar\u0161\u010diavimas i\u0161lieka kelias savaites. Bet kuri klinikin\u0117 forma gali sukelti komplikacij\u0173&nbsp;\u2013 bakteriemij\u0105 ir seps\u012f, pneumonij\u0105, meningit\u0105 ar meningoencefalit\u0105, perikardit\u0105, peritonit\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Odos ir limfmazgi\u0173 forma<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pasirei\u0161kia kar\u0161\u010diavimu, bendraisiais infekcijos simptomais ir suk\u0117l\u0117jo patekimo vietoje susiformavusia makule su skausminga, nie\u017etin\u010dia papule centre, kuri per kelet\u0105 dien\u0173 virsta opa tamsiais, infiltruotais kra\u0161tais, da\u017enai padengta tamsiu \u0161a\u0161u. Aplink op\u0105 oda patinsta, parausta, nie\u017ei. Kartu formuojasi vietin\u0117 limfadeno\u00adpatija. Limfmazgiai b\u016bna kietoki, kiek skausmingi, paslank\u016bs, nesuaug\u0119 tarpusavyje ir su aplinkiniais audi\u00adniais, oda vir\u0161 j\u0173 nepakitusi. Po 2\u20133 savai\u010di\u0173 jie gali sup\u016bliuoti, atsiverti \ufb01stuli\u0173. Esant opai rankoje, pa\u017eeid\u017eiami epitrochleariniai, pa\u017easties ir\u00a0\/\u00a0ar kaklo limfmazgiai, kojose\u00a0\u2013 kirk\u0161nies limfmazgiai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Limfmazgi\u0173 tuliaremija<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Nuo odos ir limfmazgi\u0173 tuliaremijos skiriasi tik tuo, kad odoje n\u0117ra opos, pa\u017eeid\u017eiami tik limfmazgiai, t.&nbsp;y. i\u0161sivysto regioninis limfadenitas, su visais auk\u0161\u010diau apra\u0161ytais po\u017eymiais, be opos.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Aki\u0173 forma<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>I\u0161sivysto suk\u0117l\u0117jui patekus \u012f akis. Pasirei\u0161kia aki\u0173 pa\u017eeidimu (da\u017eniausiai vienpusiu p\u016blingu konjuktyvitu, periorbitine edema, op\u0173 susiformavimu vok\u0173 jungin\u0117je su ry\u0161kiu aplinkiniu u\u017edegimu) ir regionine limfadenopatija (padid\u0117jusiais ir skausmingais prieausiniais, pa\u017eand\u017eio, kaklo limfmazgiais).<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Burnos ir rykl\u0117s tuliaremija<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160ia forma susergama u\u017esikr\u0117tus alimentariniu b\u016bdu&nbsp;\u2013 valgant blogai termi\u0161kai apdorot\u0105 u\u017ekr\u0117st\u0105 \u017ev\u0117rien\u0105, geriant u\u017ekr\u0117st\u0105 vanden\u012f ar vartojant kitus maisto produktus. Burnos pa\u017eeidimas pasirei\u0161kia skausmingu stomatitu, faringitu ar tonzilitu su balk\u0161vai pilkomis apna\u0161omis, primenan\u010diomis difterij\u0105, kartais opomis ant tonzili\u0173. Kartu b\u016bna kaklo patinimas ir skausmingas kaklo limfadenitas. Galimas kaklo limfmazgi\u0173 sup\u016bliavimas, fistuli\u0173 susidarymas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Plau\u010di\u0173 forma<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Bet kuri klinikin\u0117 tuliaremijos forma gali komplikuotis plau\u010di\u0173 tuliaremija. Retais atvejais plau\u010di\u0173 tuliaremija b\u016bna pirminis ligos pasirei\u0161kimas \u012fkvepiant suk\u0117l\u0117jais u\u017eter\u0161t\u0173 aerozoli\u0173 ar dulki\u0173. B\u016bdingi ry\u0161k\u016bs bendrieji infekcijos simptomai (kar\u0161\u010diavimas, \u0161altkr\u0117tis, bendras silpnumas, viso k\u016bno raumen\u0173 skausmas). Plau\u010di\u0173 pa\u017eeidimaspasirei\u0161kia kosuliu (neproduktyviu arba dr\u0117gnu), dusuliu, kr\u016btin\u0117s skausmu, tachipn\u0117ja, kartais kraujo atkos\u0117jimu. Auskultuojant i\u0161klausomi karkalai. Atlikus radiologinius tyrimus, abipus stebimi d\u0117mi\u0173 pavidalo in\ufb01ltratai, padid\u0117j\u0119 prie\u0161akniniai, paratrach\u0117jiniai ir tarpuplau\u010dio limfmazgiai, galimas skystis pleuros ertm\u0117je. Neretai pneumonija sukelia kv\u0117pavimo nepakankamum\u0105, kuriam gydyti reikalinga dirbtin\u0117 plau\u010di\u0173 ventiliacija, arba respiracinio distreso sindrom\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Tifoidin\u0117 forma<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pasirei\u0161kia sepsiui b\u016bdingais klinikiniais po\u017eymiais arba u\u017esit\u0119susiu kar\u0161\u010diavimu, nesant kitoms formoms b\u016bding\u0173 tuliaremijos po\u017eymi\u0173 (odos pa\u017eeidimo, limfadenopatijos ir kt.). \u0160i forma gali i\u0161sivystyti u\u017esikr\u0117tus bet kuriuo b\u016bdu. Da\u017enai tifoidin\u0117 ligos forma i\u0161sivysto sunkiomis l\u0117tin\u0117mis ligomis sergantiems asmenims.<\/p>\n\n\n\n<p>Pagrindiniai klinikiniai po\u017eymiai yra kar\u0161\u010diavimas, \u0161alktr\u0117tis, anoreksija, galvos, raumen\u0173, gerkl\u0117s skausmas, kosulys, pilvo skausmas, pykinimas, v\u0117mimas, viduriavimas. Jeigu klinikoje dominuoja vir\u0161kinimo trakto pa\u017eeidimas, \u0161i forma kartais vadinama \u017earnyno tuliaremija. Jos metu galimas mezenterini\u0173 limfmazgi\u0173 u\u017edegimas, kartais&nbsp;\u2013 kepen\u0173, blu\u017enies padid\u0117jimas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Diagnostika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Tuliaremija turi b\u016bti \u012ftariama \u012fvertinus b\u016bding\u0105 klinik\u0105 ir epidemiologinius duomenis (buvimas gamtiniuose endeminiuose \u017eidiniuose, kontaktas su grau\u017eikais ar kitais lig\u0105 galin\u010diais platinti gyv\u016bnais, erki\u0173 \u012fsisiurbimas, tiesioginis s\u0105lytis su gyv\u016bnu lupant kail\u012f, tvarkant skerdien\u0105, surenkant nugai\u0161usius grau\u017eikus ir kt.). Da\u017enai liga yra susijusi su profesine ar tam tikra laisvalaikio veikla (\u017evejyba, med\u017eiokl\u0117 ir kt.).<\/p>\n\n\n\n<p>Bendrajame kraujo tyrime galimas normalus leukocit\u0173 skai\u010dius ar leukopenija, limfocitoz\u0117, saikiai padid\u0117j\u0119s C reaktyvusis baltymas, galimas kepen\u0173 ferment\u0173 padid\u0117jimas, \u0161lapime&nbsp;\u2013 leukociturija.<\/p>\n\n\n\n<p>Tuliaremij\u0105 patvirtantys bakteriologiniai tyrimai atliekami III biologin\u0117s saugos lygio laboratorijose. Diagnoz\u0117 patvirtinama i\u0161auginus suk\u0117l\u0117j\u0105 i\u0161 pa\u017eeistos odos eksudato, skrepli\u0173, kraujo, limfmazgio aspirato. Bakteriologinis tyrimas reikalauja i\u0161skirtini\u0173 s\u0105lyg\u0173, tod\u0117l atliekamas retai.<\/p>\n\n\n\n<p>Tuliaremijos diagnoz\u0117 da\u017eniausiai patvirtinama serologiniai metodais, nustatant antik\u016bn\u0173 prie\u0161 <em>F.&nbsp;tuliarensis<\/em> titro padid\u0117jim\u0105 poriniuose serumuose 4 ar daugiau kart\u0173, tiriant krauj\u0105 2 savai\u010di\u0173 intervalu. Did\u017eiausias antik\u016bn\u0173 titras nustatomas po 4\u20138 savai\u010di\u0173 nuo ligos prad\u017eios, padid\u0117j\u0119s i\u0161lieka kelerius ar keliolika met\u0173. Pla\u010diausiai taikomi tyrimo metodai yra mikroagliutinacijos testas, imunofermentin\u0117s analiz\u0117s metodas ir patvirtinantis testas&nbsp;\u2013 imunoblotas.<\/p>\n\n\n\n<p>naudojant pa\u017eeistus audinius, suk\u0117l\u0117jo nukleor\u016bg\u0161tys gali b\u016bti nustatomos PGR b\u016bdu.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Diferencin\u0117 diagnostika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Tuliaremja diferencijuojama su daugeliu infekcij\u0173, priklausomai nuo klinikin\u0117s ligos formos.<\/p>\n\n\n\n<p>Odos ir limfmazgi\u0173 ar limfmazgi\u0173 tuliaremija diferencijuojama su bubonine maro forma, odos juodlige, sporotrichoze, ka\u010di\u0173 \u012fdr\u0117skimo liga, venerine limfogranulioma, streptokokiniu ar stafilokokiniu limfadenitu, mikobakterij\u0173 sukeliama infekcija, sifiliu.<\/p>\n\n\n\n<p>Orofaringin\u0117 tuliaremija diferencijuojama su kitais bakteriniais ar virusiniais stomatitais, faringitu, streptokokiniu tonzilitu, infekcine mononukleoze, adenovirusine infekcija, difterija.<\/p>\n\n\n\n<p>Plau\u010di\u0173 forma diferencijuojama su atipini\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 sukelta pneumonija, legionelioze, stafilokine ar streptokine pneumonija, histoplazmoze, tuberkulioze.<\/p>\n\n\n\n<p>Tifoidin\u0117 forma diferencijuojama su infekciniu endokarditu, diseminuota mikobakterij\u0173 ar grybeli\u0173 infekcija, viduri\u0173 \u0161iltine, brucelioze, listerioze, leptospiroze, Q kar\u0161tine, sepsiu.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><em>F.&nbsp;tularensis<\/em> gerai veikia aminoglikozidai (streptomicinas ir gentamicinas), tetraciklinai, chloramfenikolis ir chinolon\u0173 grup\u0117s antibiotikai.<\/p>\n\n\n\n<p>Istori\u0161kai pirmojo pasirinkimo vaistas sunkiai tuliaremijos formai gydyti yra streptomicinas, kuris skiriamas po 10&nbsp;mg\/kg \u012f raumenis 2&nbsp;k.\/d. (maksimali paros doz\u0117&nbsp;\u2013 2&nbsp;g). Kadangi \u0161is preparatas yra sunkiai prieinamas, da\u017eniausiai gydoma gentamicinu 5&nbsp;mg\/kg\/d. \u012f raumenis arba \u012f ven\u0105, skiriant paros doz\u0119 per 3 kartus kas 8&nbsp;val. Gydymo trukm\u0117&nbsp;\u2013 7\u201310 dien\u0173. Jeigu klinikinis atsakas vangus, gydymo trukm\u0117 gali b\u016bti prat\u0119sta iki 14 dien\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Esant nesunkiai ligos formai, galima gydyti geriamaisiais antibiotikais, skiriant doksiciklino 0,1&nbsp;g 2&nbsp;k.\/d. (14\u201321 dien\u0105) arba ciprofloksacino 500&nbsp;mg arba 750 &nbsp;g 2 k.\/d. (10\u201314 dien\u0173).<\/p>\n\n\n\n<p>Sergantiesiems tuliaremija limfmazgiai gali sup\u016bliuoti net skiriant tinkam\u0105 antibakterin\u012f gydym\u0105. Tokiais atvejais indikuotina chirurgin\u0117 intervencija (incizija ir drena\u017eas).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Profilaktika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Tuliaremija yra privalomai registruojama infekcin\u0117 liga. Privalomas prane\u0161imas vietinei visuomen\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros institucijai.<\/p>\n\n\n\n<p>Labai svarbu i\u0161ai\u0161kinti ir kontroliuoti gamtinius tuliaremijos \u017eidinius&nbsp;\u2013 naikinti grau\u017eikus bei nariuotakojus (deratizacija, dezinsekcija), tinkamai pri\u017ei\u016br\u0117ti aplink\u0105 (\u0161ienauti \u017eol\u0119) ir kt.<\/p>\n\n\n\n<p>Lupant gyvuli\u0173 kailius ar dorojant m\u0117s\u0105, d\u0117v\u0117ti gumines pir\u0161tines. Gerai termi\u0161kai apdoroti laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 m\u0117s\u0105. Nesimaudyti, negerti vandens i\u0161 telkini\u0173, kurie yra tose vietov\u0117se, kur infekcija paplitusi tarp laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173. Saugotis erki\u0173, musi\u0173, uod\u0173 \u012fkandim\u0173, neleisti vaikams liesti negyv\u0173 ar sergan\u010di\u0173 gyv\u016bn\u0173. Maisto produktus laikyti taip, kad prie j\u0173 negal\u0117t\u0173 prieiti nei gyv\u016bnai, nei grau\u017eikai. Didel\u0119 tikimyb\u0119 u\u017esikr\u0117sti <em>F.\u00a0tularensis<\/em> turi tyrimus atliekan\u010di\u0173 laboratorij\u0173 darbuotojai. U\u017etenka 10 mikroorganizm\u0173, kad b\u016bt\u0173 sukeliama infekcija. Laboratorijos darbuotojai visada turi b\u016bti informuoti, kad bus tiriama d\u0117l \u012ftariamos tuliaremijos. Tyrimai atliekami III lygio saugos laboratorijose.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Dr. Evelina Pukenyt\u0117<\/strong>, <strong>prof. Auks\u0117 Mickien\u0117<\/strong><br>Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Medicinos akademijos Infekcini\u0173 lig\u0173 klinika<br>Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Kauno ligonin\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tuliaremija yra gamtin\u0117 \u017eidinin\u0117 zoonoz\u0117, galinti pasireik\u0161ti skirtingomis klinikin\u0117mis formomis, priklausomai nuo suk\u0117l\u0117jo patekimo b\u016bdo. Da\u017eniausia klinikin\u0117 forma yra odos ir limfmazgi\u0173, pasirei\u0161kianti kar\u0161\u010diavimu, odos pa\u017eeidimu ir regioniniu limfadenitu. Etiologija Suk\u0117l\u0117jas&nbsp;\u2013 Francisella tularensis \u2013 yra ma\u017ea intral\u0105stelin\u0117 aerobin\u0117, gramneigiama, \u012f kokus pana\u0161i lazdel\u0117. Ji yra labai atspari nepalankiems aplinkos veiksniams ir gali daugel\u012f savai\u010di\u0173 i\u0161likti&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":78248,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-78247","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78247","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=78247"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78247\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/78248"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=78247"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=78247"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=78247"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=78247"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=78247"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}