{"id":78266,"date":"2024-06-11T06:28:35","date_gmt":"2024-06-11T08:28:35","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=78266\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2024-06-12T11:35:57","modified_gmt":"2024-06-12T13:35:57","slug":"naujausios-letines-mezenteriniu-arteriju-isemijos-gaires","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/naujausios-letines-mezenteriniu-arteriju-isemijos-gaires\/78266\/","title":{"rendered":"<strong>Naujausios l\u0117tin\u0117s mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emijos gair\u0117s<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n<p>L\u0117tin\u0117 mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emija\u00a0\u2013 sunki ir negali\u0105 sukelianti liga, kuri pasirei\u0161kia pilvo skausmu po valgio, baime valgyti ir svorio netekimu. L\u0117tin\u0117 \u017earnyno pasaito arterij\u0173 i\u0161emija gali progresuoti \u012f \u016bmi\u0105 i\u0161emij\u0105, kuri da\u017enai baigiasi mirtimi. Did\u0117jant sergamumui \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligomis, cukriniu diabetu ir nutukimu, did\u0117ja ir sergamumas l\u0117tine mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emija. Nepaisant to, \u0161i liga diagnozuojama retai, o pacientams neskiriamas reikalingas gydymas. <\/p>\n\n\n\n<p>Remiantis pasenusia literat\u016bra, klaidingai manoma, kad pacientas, sergantis l\u0117tine mezenterine i\u0161emija, turi b\u016bti lieknas ar net i\u0161sek\u0119s. \u017darn\u0173 kraujotakos sutrikimo prad\u017eioje ligoniai da\u017enai b\u016bna nutuk\u0119. Ir tik ligai u\u017esit\u0119sus, \u00a0i\u0161ry\u0161k\u0117ja kacheksija. Gyvenant radiologini\u0173 tyrim\u0173 eroje, gerokai da\u017eniau mezenterini\u0173 arterij\u0173 stenoz\u0117s ir okliuzijos atvej\u0173 diagnozuojama atsitiktinai, o tai suteikia galimyb\u0119 didesnei daliai pacient\u0173 gauti reikaling\u0105 gydym\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Pasaito arterij\u0173 anatomija ir patofiziologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u017darn\u0173 pasait\u0105 maitina 3 pilvo aortos \u0161akos\u00a0\u2013 pilvinis kamienas (<em>truncus coeliacus<\/em>), vir\u0161utin\u0117 ir apatin\u0117 pasaito arterija (<em>arteria mesenterica superior et inferior<\/em>). Pilviniu kamienu arterinis kraujas pasiekia kepenis, blu\u017en\u012f, kas\u0105, skrand\u012f ir proksimalin\u0119 dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos dal\u012f iki did\u017eiojo spenelio. Vir\u0161utin\u0117 pasaito arterija maitina distalin\u0119 dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos dal\u012f, tu\u0161\u010di\u0105j\u0105 ir klubin\u0119 \u017earn\u0105, kylan\u010di\u0105 ir 2 proksimalinius skersin\u0117s storosios \u017earnos tre\u010ddalius.<\/p>\n\n\n\n<p> Apatin\u0117 pasaito arterija maitina likusi\u0105 stor\u0105j\u0105, riestin\u0119 ir tiesi\u0105j\u0105 \u017earnas. Pilvin\u012f kamien\u0105 ir pasaito arterijas jungia tankus kolateralini\u0173 arterij\u0173 tinklas, kuris u\u017etikrina pakankam\u0105 \u017earn\u0173 kraujotak\u0105 ir apsaugo nuo i\u0161emijos. \u0160is kolaterali\u0173 tinklas turi daugyb\u0119 variacij\u0173, tod\u0117l jo anatomija kiekvienam \u017emogui yra unikali.<\/p>\n\n\n\n<p>Po valgio pilvo kraujotaka suintensyv\u0117ja 30\u2013150&nbsp;proc., nes vir\u0161kinant padid\u0117ja \u017earnyno deguonies poreikis. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties pacientai, sergantys ankstyvos stadijos mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emija, skund\u017eiasi pilvo skausmu po valgio. Ligai pa\u017eengus, pasirei\u0161kia diskomfortas pilve ar pilvo skausmas nepriklausomai nuo valgymo, nes \u017earn\u0173 kraujotaka yra nepakankama nuolat.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Paplitimas ir etiologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>L\u0117tin\u0117 mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emija skirstoma \u012f okliuzin\u0119 ir neokliuzin\u0119. Da\u017eniausia neokliuzin\u0117s i\u0161emijos prie\u017eastis yra stenoz\u0117. Mezenterini\u0173 arterij\u0173 stenoz\u0117s paplitimas, nustatytas remiantis autopsij\u0173 ir pilvo kraujagysli\u0173 ultragarsinio tyrimo duomenimis, siekia 6\u201329\u00a0proc. Manoma, kad 67\u00a0proc. vyresni\u0173 nei 80 met\u0173 pacient\u0173 turi mezenterini\u0173 arterij\u0173 stenoz\u0119. <\/p>\n\n\n\n<p>Okliuzin\u0117s i\u0161emijos prie\u017eastys yra kelios\u00a0\u2013 ateroskleroz\u0117, vidinio lankinio rai\u0161\u010dio sindromas, vaskulitas ar \u017earn\u0173 pasaito ven\u0173 tromboz\u0117. Da\u017eniausiai okliuzin\u0119 i\u0161emij\u0105 lemia ateroskleroz\u0117, kuri sudaro 65\u201372\u00a0proc. R\u016bkymas, arterin\u0117 hipertenzija, cukrinis diabetas, hipercholesterolemija skatina ateroskleroz\u0117s progresavim\u0105, kartu ir pilvo kraujagysli\u0173 okliuzijos i\u0161sivystym\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Vidinio lankinio rai\u0161\u010dio sindromas (Dunbaro sindromas, arba pilvinio kamieno suspaudimo sindromas)\u00a0\u2013 reta l\u0117tin\u0117s mezenterin\u0117s i\u0161emijos prie\u017eastis. Sergant \u0161iuo sindromu, pilvinis kamienas yra prispaustas vidinio arkinio rai\u0161\u010dio, o tai sukelia pilvo skausm\u0105 po valgio. \u0160ios patologijos metu pilvinis kamienas nuo aortos atsi\u0161akoja auk\u0161\u010diau, o vidinis arkinis rai\u0161tis tvirtinasi \u017eemiau nei paprastai. <\/p>\n\n\n\n<p>Diafragmos ir vidinio lankinio rai\u0161\u010dio pad\u0117tis kv\u0117puojant kinta, tod\u0117l kei\u010diasi ir spaudimo \u012f kraujagysles sl\u0117gis. Spaudimas did\u017eiausias maksimaliai i\u0161kvepiant. Vidinio lankinio rai\u0161\u010dio sindromo paplitimas ne\u017einomas, ta\u010diau pilvinio kamieno suspaudimas min\u0117tu rai\u0161\u010diu asimptomiams pacientams nustatomas 3,4\u20137,3\u00a0proc. atlikus radiologinius pilvo tyrimus d\u0117l kit\u0173 indikacij\u0173. \u0160is sindromas labiau paplit\u0119s tarp jaun\u0173 moter\u0173 ir ma\u017e\u0105 k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 turin\u010di\u0173 pacient\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Kita reta okliuzin\u0117s l\u0117tin\u0117s mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emijos prie\u017eastis yra vaskulitas. Da\u017eniausiai pilvo arterijos pa\u017eeid\u017eiamos pacientams, sergantiems mazginiu poliarteritu, su imunoglobulinu&nbsp;A asocijuotu vaskulitu ir Takajasu arteritu. Re\u010diau pilvo arterijos okliuzija i\u0161sivysto sergantiesiems su reumatoidiniu artritu ar antineutrofiliniais citoplazminiais antik\u016bnais (ANCA) asocijuotu vaskulitu, sistemine raudon\u0105ja vilklige, Behceto liga ir dideli\u0173 l\u0105steli\u0173 arteritu. \u012etariant vaskulit\u0105, d\u0117l paciento i\u0161tyrimo ir gydymo rekomenduojama konsultuotis su reumatologu.<\/p>\n\n\n\n<p>\u017darn\u0173 pasaito ven\u0173 tromboz\u0117 gali lemti \u016bmin\u0119 mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emij\u0105, sutrikdydama kraujo nutek\u0117jim\u0105. L\u0117tin\u0117 mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emija d\u0117l \u017earnyno pasaito ven\u0173 tromboz\u0117s labai reta, nes venin\u0117s kolateral\u0117s susidaro greitai ir u\u017etikrina tinkam\u0105 kraujo nutek\u0117jim\u0105. Da\u017eniau l\u0117tin\u0117 \u017earnyno pasaito arterij\u0173 i\u0161emija diagnozuojama pacientui, sergan\u010diam l\u0117tine pilvo ven\u0173 tromboze.<\/p>\n\n\n\n<p>L\u0117tin\u0119 neokliuzin\u0119 mezenterin\u0119 i\u0161emij\u0105 nuspr\u0119sta pripa\u017einti liga, atsiradus funkciniams \u017earnyno tyrimams. \u0160iuo atveju tipinius simptomus turintiems pacientams nerandant pilvo kraujagysli\u0173 stenoz\u0117s ar okliuzijos, vis tiek yra nustatoma \u017earnyno gleivin\u0117s i\u0161emija. \u017darnyno sienel\u0117s kraujotakos sutrikimo patofiziologija ne\u017einoma, ta\u010diau manoma, kad simptomus lemia nepakankama \u017earnyno gleivin\u0117s mikrocirkuliacija.<\/p>\n\n\n\n<p> \u017darnyno gleivin\u0117s kraujotakos sutrikimas turi ry\u0161\u012f su \u0161irdies nepakankamumu, plautine hipertenzija, l\u0117tine obstrukcine plau\u010di\u0173 liga, pilvo arterij\u0173 spazmu, l\u0117ta kraujo cirkuliacija (pavyzd\u017eiui, dializuojam\u0173 pacient\u0173) ir sunkia anemija. <\/p>\n\n\n\n<p>Atliekant funkcinius testus specializuotuose centruose, neokliuzin\u0117 mezenterin\u0117 i\u0161emija diagnozuojama 13\u201329\u00a0proc. l\u0117tine mezenterine i\u0161emija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173. L\u0117tine neokliuzine \u017earn\u0173 pasaito arterij\u0173 i\u0161emija sergantys pacientai jau\u010dia palengva intensyv\u0117jan\u010dius simptomus. <\/p>\n\n\n\n<p>Staigus pilvo skausmas yra \u016bminio proceso pilve po\u017eymis. \u016amin\u0117 neokliuzin\u0117 mezenterin\u0117 i\u0161emija lemia sunk\u0173 \u017earnyno kraujotakos sutrikim\u0105. \u0160iuo atveju neretai pa\u017eeid\u017eiami visi \u017earnyno sienel\u0117s sluoksniai. <\/p>\n\n\n\n<p>D\u0117l \u017earn\u0173 infarkto i\u0161kyla perforacijos gr\u0117sm\u0117. \u016amin\u0117 neokliuzin\u0117 mezenterin\u0117 i\u0161emija da\u017eniausiai diagnozuojama sunkios b\u016bkl\u0117s pacientams\u00a0\u2013 po sunki\u0173 nudegim\u0173, sergantiems sunkiu sepsiu, kai skiriami vazopresoriai, po \u0161irdies operacij\u0173 arba sergantiems sunkiu \u0161irdies nepakankamu, kai skiriamos didel\u0117s inotropini\u0173 vaist\u0173 doz\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Klinika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Klasikin\u0119 l\u0117tin\u0117s mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emijos triad\u0105 sudaro pilvo skausmas po valgio, svorio netekimas ir \u016b\u017eesys pilve, girdimas auskultuojant. Klasikin\u0117s triados diagnostin\u0117 vert\u0117 diskutuotina. Tik 60\u00a0proc. pacient\u0173, turin\u010di\u0173 visus triados komponentus, serga l\u0117tine mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emija. 100\u201374\u00a0proc. l\u0117tine \u017earn\u0173 pasaito arterij\u0173 i\u0161emija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 skund\u017eiasi pilvo skausmu. Pilvo skausmas prasideda 10\u201330\u00a0min. po valgio ir t\u0119siasi 1\u20132\u00a0val. D\u0117l pilvo skausmo apie 90\u00a0proc. pacient\u0173 pakei\u010dia valgymo \u012fpro\u010dius\u00a0\u2013 ma\u017eina suvalgomo maisto porcijos dyd\u012f. <\/p>\n\n\n\n<p>\u017darnyno kraujagysli\u0173 i\u0161emijai progresuojant ir intensyv\u0117jant pilvo skausmui, vengimas valgyti virsta baime, ta\u010diau alkio poj\u016btis nepakinta. Aliarmo simptomu yra laikomas svorio netekimas. \u0160is simptomas b\u016bdingas 61\u201394\u00a0proc. pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 mezenterine i\u0161emija. Esant svorio netekimui, b\u016btinas tolesnis paciento i\u0161tyrimas. Viduriavimas vargina 19\u201361\u00a0proc., pykinimas\u00a0\u2013 5\u201384\u00a0proc., pilvo skausmas, atliekant fizinius pratimus,\u00a0\u2013 43\u201376\u00a0proc. pacient\u0173. 17\u201387\u00a0proc. pacient\u0173 fizinio i\u0161tyrimo metu galima gird\u0117ti \u016b\u017eesius pilve, kurie yra norma.<\/p>\n\n\n\n<p>Pacientai, sergantys l\u0117tine mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emija, turi rizik\u0105 susirgti \u016bmine \u017earn\u0173 pasaito arterij\u0173 i\u0161emija. \u0160iuo atveju da\u017eniausiai ply\u0161ta kraujagysli\u0173 sienel\u0117je susiformavusi aterosklerotin\u0117 plok\u0161tel\u0117. Rekomenduojama apsvarstyti l\u0117tin\u0117s i\u0161emijos pa\u016bm\u0117jimo galimyb\u0119, kai greitai progresuoja simptomai. \u0160iuo atveju gali b\u016bti reikalinga skubi revaskuliarizacija, tod\u0117l pacientas tur\u0117t\u0173 b\u016bti skubiai tiriamas ir gydomas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>L\u0117tin\u0117s mezenterin\u0117s i\u0161emijos diagnostika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>L\u0117tin\u0117s mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emijos auksinis diagnostikos standartas yra simptom\u0173 i\u0161nykimas po revaskuliarizacijos. \u0160i\u0105 patologij\u0105 patariama diferencijuoti su l\u0117tiniu pankreatitu, celiakija, dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos opalige, pilvo srities navikais ir dirgliosios \u017earnos sindromu. Diferencin\u0119 diagnostik\u0105 tur\u0117t\u0173 atlikti gydytojas gastroenterologas. Norint nustatyti teising\u0105 diagnoz\u0119, rekomenduojama atlikti ezofagogastroduodenoskopij\u0105 ir radiologin\u012f pilvo i\u0161tyrim\u0105 (kompiuterin\u0119 tomografij\u0105 ar magnetin\u012f rezonans\u0105). <\/p>\n\n\n\n<p>Kolonoskopij\u0105 patariama atlikti viduriuojantiems pacientams, siekiant atmesti storosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f ar kit\u0105 l\u0117tinio viduriavimo prie\u017east\u012f. Storojo \u017earnyno endoskopinis i\u0161tyrimas n\u0117ra indikuotinas pacientams, kurie skund\u017eiasi vir\u0161utinio vir\u0161kinimo trakto simptomais. \u012etariant l\u0117tin\u0119 mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emij\u0105, rekomenduojama klinikin\u012f atvej\u012f aptarti multidisciplininio aptarimo metu. Pasitarime tur\u0117t\u0173 dalyvauti gastroenterologas, (intervencinis) radiologas ir kraujagysli\u0173 chirurgas.<\/p>\n\n\n\n<p>Stenozi\u0173 ar okliuzij\u0173 skai\u010dius svarbus pasirenkant gydymo taktik\u0105. Vir\u0161utin\u0117 pasaito arterija laikoma svarbiausia \u017earn\u0173 pasaito kraujagysle, nes maitina did\u017eiausi\u0105 dal\u012f vir\u0161kinimo trakto. Nepaisant to, n\u0117ra duomen\u0173, kad vir\u0161utin\u0117s pasaito arterijos revaskuliarizacija, gydant l\u0117tin\u0119 mezenterin\u0119 i\u0161emij\u0105, yra s\u0117kmingesn\u0117 nei pilvinio kamieno revaskuliarizacija. Apatin\u0117 pasaito arterija laikoma ma\u017eiau svarbia nei vir\u0161utin\u0117 pasaito arterija.<\/p>\n\n\n\n<p> Pasteb\u0117ta, kad pilvin\u0117s aortos aneurizm\u0173 endovaskulinio gydymo metu sukelta apatin\u0117s pasaito arterijos stenoz\u0117 da\u017enai klini\u0161kai yra nereik\u0161minga. S\u0117kmingos revaskuliarizacijos \u0161ansas didesnis esant keli\u0173 arterij\u0173 okliuzijai. Revaskuliarizacija s\u0117kminga 90\u2013100\u00a0proc. pacient\u0173, kuriems buvo diagnozuota 2 ar 3 \u017earn\u0173 pasaito arterij\u0173 i\u0161emija. <\/p>\n\n\n\n<p>Ekspert\u0173 nuomone, l\u0117tin\u0117 mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emija yra tik\u0117tina esant pilvo skausmui, nusta\u010dius pilvinio kamieno ir\u00a0\/\u00a0ar vir\u0161utin\u0117s pasaito arterijos stenoz\u0119 ar okliuzij\u0105. \u0160iuo atveju tolesnis i\u0161tyrimas funkciniais testais n\u0117ra reikalingas. Rekomenduojama l\u0117tin\u0119 neokliuzin\u0119 mezenterin\u0119 i\u0161emij\u0105 diagnozuoti simptominiams pacientams, neradus reik\u0161mingos kraujagysli\u0173 stenoz\u0117s radiologiniais tyrimo metodais, ir, jei yra galimyb\u0117, atlikus funkcinius \u017earnyno kraujotakos tyrimus. L\u0117tin\u0117s neokliuzin\u0117s mezenterin\u0117s i\u0161emijos diagnoz\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti patvirtinta multidisciplininio aptarimo metu.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Diagnostikos metodai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Vaizdinimo tyrimai yra b\u016btina l\u0117tine mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 tyrim\u0173 plano dalis. Pagrindin\u0117s tyrim\u0173 indikacijos yra tik\u0117tina pilvo arterij\u0173 stenoz\u0117 ar okliuzija, alternatyvi\u0173 diagnozi\u0173 atmetimas. \u0160iuo metu n\u0117ra nuspr\u0119sta, kokio laipsnio kraujagysl\u0117s spind\u017eio susiaur\u0117jimas yra klini\u0161kai reik\u0161mingas, ta\u010diau 50\u201375\u00a0proc. arterijos spind\u017eio suma\u017e\u0117jimas laikomas reik\u0161minga stenoze. Vienos arterijos pa\u017eeidimo atveju daugiau nei 70\u00a0proc. pilvinio kamieno arba vir\u0161utin\u0117s pasaito arterijos stenoz\u0117 laikoma klini\u0161kai reik\u0161minga. <\/p>\n\n\n\n<p>Palyginus pilvinio kamieno ir vir\u0161utin\u0117s pasaito arterijos pavir\u0161iaus plot\u0105 ir pratekan\u010dio kraujo t\u016br\u012f, nuspr\u0119sta, kad vir\u0161utine pasaito arterija 33\u00a0proc. daugiau kraujo prateka po valgio nei pilviniu kamienu. \u012evertinus vir\u0161utin\u0117s pasaito arterijos reik\u0161m\u0119 \u017earnyno kraujo cirkuliacijai, nuspr\u0119sta, kad 50\u00a0proc. vir\u0161utin\u0117s pasaito arterijos skersmens suma\u017e\u0117jimas gali b\u016bti hemodinami\u0161kai reik\u0161mingas tada, kai dalis kraujo t\u016brio nuteka per kolateralines arterijas \u012f taip pat pa\u017eeistas kraujagysles. Ekspert\u0173 nuomone, \u226550\u00a0proc. vir\u0161utin\u0117s pasaito arterijos stenoz\u0117 yra klini\u0161kai reik\u0161minga, kai pacientas serga simptomine, l\u0117tine, kelias arterijas apiman\u010dia mezenterine i\u0161emija.<\/p>\n\n\n\n<p>Auksinis mezenterin\u0117s i\u0161emijos diagnostikos standartas yra kompiuterin\u0117s tomografijos angiografija ir magnetinio rezonanso angiografija, naudojant kontrastin\u0119 med\u017eiag\u0105. Kompiuterin\u0117s tomografijos angiografija pasi\u017eymi 100\u00a0proc. jautrumu ir 95\u2013100\u00a0proc. specifi\u0161kumu. \u0160io tyrimo prana\u0161umai apima atkuriamum\u0105, ma\u017e\u0105 variacij\u0105 tarp steb\u0117toj\u0173, gydymo planavimo galimyb\u0119, galim\u0173 \u016bmios mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emijos ar okliuzijos bei ekstravaskulini\u0173 pa\u017eeidim\u0173 nustatym\u0105. Nepaisant akivaizd\u017ei\u0173 privalum\u0173, \u0161is tyrimas turi ir tr\u016bkum\u0173\u00a0\u2013 radiacin\u0117 spinduliuot\u0117 ir kontrastin\u0117s nefropatijos rizika. <\/p>\n\n\n\n<p>Magnetinio rezonanso angiografija, naudojant kontrastin\u0119 med\u017eiag\u0105, rekomenduojama rinktis kaip alternatyv\u0173 radiologin\u012f metod\u0105, diagnozuojant pilvinio kamieno ir vir\u0161utin\u0117s pasaito arterijos stenozes. \u0160io tyrimo jautrumas siekia 100\u00a0proc., o specifi\u0161kumas\u00a0\u2013 91\u2013100\u00a0proc. Magnetinio rezonanso angiografija neturi kompiuterinei tomografijai b\u016bding\u0173 tr\u016bkum\u0173, tod\u0117l tyrimas yra saugesnis. Kita vertus, ilga tyrimo atlikimo trukm\u0117 ir kv\u0117pavimo arba paciento jud\u0117jimo sukelti artefaktai suma\u017eina tyrimo patrauklum\u0105. Ekspert\u0173 sutarimu, magnetinio rezonanso angiografij\u0105, naudojant kontrastin\u0119 med\u017eiag\u0105, rekomenduojama rinktis, kai pacientas alergi\u0161kas kontrastin\u0117ms jodo med\u017eiagoms, serga sunkia inkst\u0173 liga arba yra tiriami jauni pacientai (siekiant i\u0161vengti radiacin\u0117s ap\u0161vitos).<\/p>\n\n\n\n<p>Sergant vidinio arkinio rai\u0161\u010dio sindromu, pilvinio kamieno stenoz\u0117s laipsnis priklauso nuo i\u0161kv\u0117pimo. Pilvo kompiuterin\u0119 tomografij\u0105 ar magnetin\u012f rezonans\u0105 atliekant i\u0161kv\u0117pimo metu, pilvinio kamieno suspaudimas stebimas 100&nbsp;proc. pacient\u0173, o \u012fkv\u0117pimo metu&nbsp;\u2013 56&nbsp;proc. pacient\u0173. Siekiant diagnozuoti vidinio arkinio rai\u0161\u010dio sindrom\u0105, rekomenduojama min\u0117tus tyrimus atlikti \u012fkv\u0117pimo metu.<\/p>\n\n\n\n<p>Pilvo kraujagysli\u0173 dvigubo skenavimo (<em>duplex<\/em>) tyrimas i\u0161lieka pla\u010diausiai prieinamu radiologiniu tyrimo metodu klinikin\u0117je praktikoje. \u0160is tyrimas pigus, nereikalinga kontrastin\u0117 med\u017eiaga ir i\u0161vengiama radiacin\u0117s spinduliuot\u0117s. Deja, ultragarsinio tyrimo metu galima \u012fvertinti tik proksimalines mezenterini\u0173 arterij\u0173 dalis. Da\u017enai strukt\u016bros n\u0117ra \u012fvertinamos d\u0117l didelio pilvini\u0173 riebal\u0173 kiekio ar duj\u0173 \u017earnyne. Palyginti patyrusi\u0173 tyr\u0117j\u0173 atliekam\u0105 pilvo kraujagysli\u0173 ultragarsin\u012f tyrim\u0105 su kompiuterin\u0117s tomografijos angiografija, nustatytas kraujo t\u0117km\u0117s greitis pilviniu kamienu ir vir\u0161utine pasaito arterija esant stenozei. Did\u017eiausias sistolinis greitis pilviniu kamienu svyruoja tarp 200\u2013320\u00a0cm\/s, o vir\u0161utine pasaito arterija\u00a0\u2013 205\u2013400\u00a0cm\/s (jautrumas\u00a0\u2013 58\u2013100\u00a0proc., specifi\u0161kumas\u00a0\u2013 48\u2013100\u00a0proc.). Did\u017eiausias ir \u017eemiausias diastolinis kraujo t\u0117km\u0117s greitis pilvo arterijomis priklauso nuo i\u0161kv\u0117pimo ir \u012fkv\u0117pimo. <\/p>\n\n\n\n<p>Rekomenduojama tyrimo apra\u0161yme nurodyti, kurios kv\u0117pavimo faz\u0117s metu yra atliktas tyrimas, ir \u012f tai atkreipti d\u0117mes\u012f interpretuojant tyrimo rezultatus. Ekspert\u0173 nuomone, patyrusio tyr\u0117jo atliktas pilvo kraujagysli\u0173 dvigubo skenavimo tyrimas gali b\u016bti naudojamas pilvo kraujagysli\u0173 proksimalin\u0117s dalies stenozi\u0173 steb\u0117jimui. Ultragarsiniu tyrimu nusta\u010dius kraujagysl\u0117s stenoz\u0119, diagnoz\u0119 rekomenduojama patikslinti kompiuterine tomografija arba magnetiniu rezonansu.<\/p>\n\n\n\n<p>Funkciniai testai naudojami detalesniam l\u0117tin\u0117s mezenterin\u0117s i\u0161emijos i\u0161tyrimui ir kolateralin\u0117s kraujotakos nepakankamumui diagnozuoti. Pla\u010diausiai apra\u0161yti tyrimo metodai yra tonometrija ir regimosios \u0161viesos spektroskopija. Tonometrijos metu nazogastrinio ir nazojejuninio vamzdelio gale esantys balion\u0117liai matuoja vir\u0161kinimo trakto spind\u017eio dalin\u012f anglies dioksido sl\u0117g\u012f. \u017dinoma, kad \u017earnos spind\u017eio dalinis anglies dioksido sl\u0117gis priklauso nuo arterinio dalinio anglies dioksido sl\u0117gio, o tai rodo l\u0117tin\u0119 \u017earnos gleivin\u0117s i\u0161emij\u0105. <\/p>\n\n\n\n<p>Tonometrija gali b\u016bti atliekama fizini\u0173 pratim\u0173 metu arba stebint pacient\u0105 24\u00a0val. Atliekant tonometrij\u0105, fizinio kr\u016bvio metu \u017earnyno i\u0161emija i\u0161provokuojama fiziniais pratimais, o atliekant 24\u00a0val. steb\u0117jim\u0105\u00a0\u2013 valgymu. Kr\u016bvio tonometrijos jautrumas siekia 78\u201397\u00a0proc., specifi\u0161kumas\u00a0\u2013 69\u201392\u00a0proc. 24\u00a0val. tonometrijos jautrumas siekia 76\u201392\u00a0proc., specifi\u0161kumas\u00a0\u2013 77\u201394\u00a0proc. Tonometrijos tr\u016bkumai\u00a0\u2013 invazinis tyrimas, ilgas tyrimo atlikimo laikas, trukd\u017eiai, sukeliami skrand\u017eio r\u016bg\u0161ties ar r\u016bg\u0161\u010di\u0173 maiste. Regimosios \u0161viesos spektroskopija atliekama ezofagogastroduodenoskopijos metu. <\/p>\n\n\n\n<p>Atliekant tyrim\u0105, matuojamas skrand\u017eio prievar\u010dio, dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos stormens ir nusileid\u017eian\u010diosios dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos dalies gleivin\u0117s \u012fsotinimas deguonimi. Tyrimo jautrumas\u00a0\u2013 90\u00a0proc., specifi\u0161kumas\u00a0\u2013 60\u00a0proc. Regimosios \u0161viesos spektroskopija yra greitesnis, subtilesnis tyrimas nei tonometrija, ta\u010diau \u0161iuo atveju negali b\u016bti i\u0161provokuojama \u017earnyno i\u0161emija. Regimosios \u0161viesos spektroskopijos atlikim\u0105 apsunkina tul\u017eies r\u016bg\u0161tys ir sud\u0117tingesn\u0117 tyrimo atlikimo technika. Ekspert\u0173 nuomone, funkciniai testai reikalingi l\u0117tin\u0117s mezenterini\u0173 kraujagysli\u0173 i\u0161emijos diagnozei pagr\u012fsti, ta\u010diau jie turi reik\u0161ming\u0173 tr\u016bkum\u0173, yra sunkiai prieinami.<\/p>\n\n\n\n<p>Ezofagogastroduodenoskopij\u0105 rekomenduojama atlikti visiems pacientams, kuriems \u012ftariama l\u0117tin\u0117 mezenterin\u0117 i\u0161emija. Tyrimas skirtas alternatyvioms diagnoz\u0117ms paneigti. L\u0117tin\u0117s mezenterini\u0173 kraujagysli\u0173 i\u0161emijos atveju nustatoma edema (35&nbsp;proc.), eritema (42&nbsp;proc.), dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos gleivin\u0117s atrofija, skrand\u017eio ar dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos opos, nesusijusios su <em>Helicobacter pylori<\/em> ar nesteroidiniais vaistais nuo u\u017edegimo. Laboratoriniai kraujo tyrimai ir histologinis vir\u0161kinimo trakto bioptat\u0173 i\u0161tyrimas n\u0117ra informatyvus.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>L\u0117tin\u0117s pasaito arterij\u0173 i\u0161emijos gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Mitybos nepakankamumas, i\u0161sekimas yra da\u017ena l\u0117tin\u0117s mezenterini\u0173 arterij\u0173 tromboz\u0117s i\u0161rai\u0161ka. Mitybos nepakankamumas didina operacijos rizik\u0105, pooperacini\u0173 komplikacij\u0173 tikimyb\u0119 ir mirtingum\u0105. Ta\u010diau prie\u0161 operacij\u0105 skirta enterin\u0117 mityba gali pabloginti l\u0117tin\u0117s mezenterini\u0173 kraujagysli\u0173 i\u0161emijos sukeltus simptomus. Tuo tarpu studij\u0173, tirian\u010di\u0173 l\u0117tine mezenterine i\u0161emija sergan\u010dius pacientus, kai jiems skiriama visi\u0161ka parenterin\u0117 mityba, n\u0117ra atlikta. <\/p>\n\n\n\n<p>Tyrimai, atlikti su pacientais, sergan\u010diais kitomis ligomis arba gaunan\u010diais visi\u0161k\u0105 parenterin\u0119 mityb\u0105, rodo, kad, atsisakius enterin\u0117s mitybos, sul\u0117t\u0117ja \u017earnyno kraujotaka ir padid\u0117ja \u016bmios pilvo kraujagysli\u0173 i\u0161emijos tikimyb\u0117. Rekomenduojama nedidinti suvalgomo maisto kiekio, neskirti enterin\u0117s mitybos per maitinimo zond\u0105 ar prad\u0117ti skirti parenterin\u0119 mityb\u0105 prie\u0161 revaskuliarizacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Mezenterini\u0173 arterij\u0173 endovaskulin\u0117 revaskuliarizacija (perkutanin\u0117 transluminalin\u0117 angioplastika arba perkutaninis stentavimas) yra pirmojo pasirinkimo gydymo metodas, palyginti su atvir\u0105ja operacija (retrogradinis pilvo kraujagysli\u0173 stentavimas). Klinikini\u0173 studij\u0173 metu nustatyta, kad pooperacinis 30 dien\u0173 mirtingumas ir pooperacini\u0173 komplikacij\u0173 da\u017enis didesnis po atviros operacijos nei minimaliai invazyvaus endovaskulinio gydymo.<\/p>\n\n\n\n<p> Kita vertus, pakartotini\u0173 operacij\u0173 da\u017enis ir pakartotin\u0117s i\u0161emijos tikimyb\u0117 ma\u017eesn\u0117 po atvirosios operacijos. Ekspert\u0173 nuomone, pilvo kraujagysli\u0173 atviroji apeinam\u0173j\u0173 jung\u010di\u0173 operacija tur\u0117t\u0173 b\u016bti atlikta jaunesniems, ma\u017eiau gretutini\u0173 lig\u0173 turintiems pacientams ir tada, kai endovaskulinio gydymo galimyb\u0117s yra i\u0161naudotos.<\/p>\n\n\n\n<p>Po perkutaninio mezenterini\u0173 kraujagysli\u0173 stentavimo \u012fprasta skirti dvigub\u0105 antiagregacin\u0119 terapij\u0105. Antiagregant\u0173 skyrimo trukm\u0117 n\u0117ra nustatyta. Rekomenduojama vaistus skirti atsi\u017evelgiant \u012f naudos ir rizikos santyk\u012f\u00a0\u2013 kraujavimo ir tromboz\u0117s rizik\u0105. Studij\u0173, tirian\u010di\u0173 antiagregant\u0173 skyrim\u0105 po pilvo kraujagysli\u0173 stentavimo, nepakanka, tod\u0117l gydymo rekomendacijos paremtos \u0161irdies arterij\u0173 stentavimo patirtimi. Ekspertai rekomenduoja skirti dvigub\u0105 antiagregacin\u0119 terapij\u0105 1 m\u0117nes\u012f po perkutaninio pilvo kraujagysli\u0173 stentavimo, o paskui antitrombocitin\u0119 monoterapij\u0105 t\u0119sti vis\u0105 gyvenim\u0105. <\/p>\n\n\n\n<p>Antiagregant\u0173 vartojimas kartu su antikoaguliantais (naujaisiais antikoaguliantais, vitamino K antagonistais, ma\u017eos molekulin\u0117s mas\u0117s heparinu) didina kraujavimo rizik\u0105. Pacientams, kuriems skiriamas antikoaguliantas d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, rekomenduojama trumpinti antiagregant\u0173 skyrim\u0105 iki 4 savai\u010di\u0173 po pilvo arterij\u0173 stentavimo d\u0117l nepalankaus naudos ir \u017ealos santykio.<\/p>\n\n\n\n<p>Pagrindinis vidinio arkinio rai\u0161\u010dio sindromo gydymo metodas yra chirurginis rai\u0161\u010dio pa\u0161alinimas. 83\u00a0proc. pacient\u0173 po operacinio gydymo nebejau\u010dia prie\u0161 operacij\u0105 varginusi\u0173 skund\u0173. Pilvinio kamieno suspaudim\u0105 rekomenduojama koreguoti atvirosios operacijos metu. Konkretus operacinio gydymo metodas n\u0117ra si\u016blomas, nes n\u0117ra sukaupta pakankamai duomen\u0173 apie kiekvien\u0105 i\u0161 j\u0173. <\/p>\n\n\n\n<p>Pilvinio kamieno perkutaninis endovaskulinis stentavimas be vidinio rai\u0161\u010dio pa\u0161alinimo turi didel\u0119 stento l\u016b\u017eimo ir pakartotin\u0117s stenoz\u0117s rizik\u0105. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 padid\u0117ja \u016bmios mezenterini\u0173 arterij\u0173 tromboz\u0117s ir mirties rizika. Ekspert\u0173 nuomone, perkutaninis endovaskulinis pilvinio kamieno stentavimas, nepa\u0161alinus vidinio arkinio rai\u0161\u010dio, pacientams, sergantiems vidinio arkinio rai\u0161\u010dio sindromu, kontraindikuotinas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Besimptom\u0117 pasaito arterij\u0173 stenoz\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pasaulyje ger\u0117ja radiologini\u0173 tyrim\u0173 prieinamumas ir atliekam\u0173 tyrim\u0173 skai\u010dius. Da\u017enai radiologiniais tyrimais atsitiktinai nustatoma mezenterin\u0117 stenoz\u0117. Ekspert\u0173 nuomone, vienos kraujagysl\u0117s stenoz\u0117s revaskuliarizacija, kai n\u0117ra simptom\u0173, neindikuotina. Daug diskusij\u0173 kyla nusta\u010dius vis\u0173 3 pilvo arterij\u0173 stenoz\u0119, kai pacientas niekuo nesiskund\u017eia. \u0160iuo atveju rekomenduojama gydymo taktik\u0105 pasirinkti individualiai, atsi\u017evelgiant \u012f paciento am\u017ei\u0173, gretutines ligas ir paties ligonio pasirinkim\u0105. <\/p>\n\n\n\n<p>Prie\u0161 atliekant atvir\u0105j\u0105 pilvo arterij\u0173 operacij\u0105, rekomenduojama gerai \u012fvertinti individuali\u0105 pilvo kraujagysli\u0173 anatomij\u0105 bei kolaterali\u0173 tinkl\u0105. 2 ir daugiau pilvo arterij\u0173 stenoz\u0117s ir okliuzijos atveju pakankam\u0105 \u017earnyno maitinim\u0105 arteriniu krauju palaiko kolaterali\u0173 tinklas. Atvirosios operacijos metu pa\u017eeidus smulkesn\u0119 kolateralin\u0119 kraujagysl\u0119, galima sukelti \u016bmi\u0105 mezenterin\u0119 i\u0161emij\u0105 ir paciento mirt\u012f. Nusta\u010dius ry\u0161ki\u0105 2 ar daugiau arterij\u0173 stenoz\u0119 ar okliuzij\u0105, ekspertai rekomenduoja rinktis endovaskulin\u0119 revaskuliarizacij\u0105 ir suma\u017einti atvirosios operacijos metu sukeltos \u016bmios \u017earnyno i\u0161emijos rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Pacient\u0173 prie\u017ei\u016bra po revaskuliarizacijos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Rekomenduojama pacient\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105 suplanuoti pirmiems metams po pilvo arterij\u0173 revaskuliarizacijos. \u0160iuo laikotarpiu did\u017eiausia stento stenoz\u0117s, tromboz\u0117s ir okliuzijos rizika. Pasteb\u0117jus pirmuosius kraujotakos sutrikimo po\u017eymius, galima u\u017ekirsti keli\u0105 \u016bminei mezenterinei i\u0161emijai. Vizito pas gydytoj\u0105 metu rekomenduojama i\u0161siai\u0161kinti simptomus. Jei po revaskuliarizacijos paciento savijauta nepager\u0117ja ar simptomai kartojasi, rekomenduojama atlikti pilvo kraujagysli\u0173 dvigub\u0105 skenavim\u0105 ultragarsu. Ultragarsinis pilvo arterij\u0173 i\u0161tyrimas leid\u017eia \u012fvertinti tik proksimalines kraujagysli\u0173 dalis. Liekant arterij\u0173 stenoz\u0117s ar okliuzijos \u012ftarimui, rekomenduojama rinktis pilvo kompiuterin\u0117s tomografijos angiografij\u0105. Pilvo kraujagysl\u0117s stentuojamos metaliniu stentu. D\u0117l metalo sukelt\u0173 artefakt\u0173 magnetinio rezonanso tomografija pacient\u0173 prie\u017ei\u016brai po revaskuliarizacijos n\u0117ra tinkama.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>I\u0161vados<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>L\u0117tin\u0117 mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emija yra sunki liga, sukelianti pilvo skausm\u0105 po valgio, baim\u0119 valgyti, svorio netekim\u0105. Nors mezenterini\u0173 kraujagysli\u0173 i\u0161emija gali tapti \u016bmine ir baigtis paciento mirtimi, \u0161i liga n\u0117ra gerai \u012fvertinta ir gydoma. \u0160iame straipsnyje pateiktos naujausios l\u0117tin\u0117s mezenterin\u0117s i\u0161emijos diagnostikos ir gydymo gair\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Agn\u0117 Dik\u010di\u016bt\u0117<\/strong><br>Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikin\u0117s medicinos instituto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika<br>Vilniaus universiteto ligonin\u0117s <em>Santaros<\/em> klinik\u0173 Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras <\/p>\n\n\n\n<p>Parengta pagal <em>European guidelines on chronic mesenteric ischaemia \u2013 joint United European Gastroenterology, European Association for Gastroenterology, Endoscopy and Nutrition, European Society of Gastrointestinal and Abdominal Radiology, Netherlands Association of Hepatogastroenterologists, Hellenic Society of Gastroenterology, Cardiovascular and Interventional Radiological Society of Europe, and Dutch Mesenteric Ischemia Study group clinical guidelines on the diagnosis and treatment of patients with chronic mesenteric ischaemia. UEG journal 2020;Vol. 8(4):371\u2013395.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>L\u0117tin\u0117 mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emija\u00a0\u2013 sunki ir negali\u0105 sukelianti liga, kuri pasirei\u0161kia pilvo skausmu po valgio, baime valgyti ir svorio netekimu. L\u0117tin\u0117 \u017earnyno pasaito arterij\u0173 i\u0161emija gali progresuoti \u012f \u016bmi\u0105 i\u0161emij\u0105, kuri da\u017enai baigiasi mirtimi. Did\u0117jant sergamumui \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligomis, cukriniu diabetu ir nutukimu, did\u0117ja ir sergamumas l\u0117tine mezenterini\u0173 arterij\u0173 i\u0161emija. Nepaisant to, \u0161i&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":78267,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-78266","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78266","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=78266"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78266\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/78267"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=78266"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=78266"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=78266"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=78266"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=78266"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}