{"id":7828,"date":"2014-04-04T14:26:35","date_gmt":"2014-04-04T14:26:35","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-10-26T14:04:19","modified_gmt":"2017-10-26T14:04:19","slug":"hemorojus-svarbu-atmesti-sunkesnes-ligas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/hemorojus-svarbu-atmesti-sunkesnes-ligas\/7828\/","title":{"rendered":"Hemorojus: svarbu atmesti sunkesnes ligas"},"content":{"rendered":"

Hemorojus<\/a> \u2013 liga, apie kuri\u0105 daugelis vengia kalb\u0117ti. D\u0117l to ir gydytojo kabinetas pasiekiamas pav\u0117luotai, kai liga jau b\u016bna u\u017eleista ir reikia sud\u0117tingesnio gydymo. \u012eprasta manyti, kad jei kraujuojama i\u0161 tiesiosios \u017ear\u00adnos, \u012ftariamas hemorojus<\/a>. Ta\u010diau kraujavimas<\/a> \u2013 n\u0117ra specifinis hemorojaus simptomas. <\/strong><\/p>\n

K\u0105 \u0161eimos gydytojai tur\u0117t\u0173 \u017einoti apie hemoroj\u0173? Kokios \u0161iandien\u0117s ligos gydymo galimyb\u0117s? Kalbam\u0117s su Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto ligonin\u0117s Chi\u00adrurgijos klinikos proktologu prof. Algimantu Tameliu.K\u0105 \u0161eimos gydytojai tur\u0117t\u0173 \u017einoti apie he\u00admoroj\u0173? Kuo gali b\u016bti pavojingas kraujavimas<\/a>? <\/strong><\/p>\n

Hemorojus<\/a> yra gerybin\u0117 liga, kuri n\u0117ra pa\u00advojinga gyvybei, nors ir sukelia tam tikr\u0173 nepa\u00adtogum\u0173. Esant kraujavimui i\u0161 tiesiosios \u017earnos, galima \u012ftarti, kad jo prie\u017eastis \u2013 hemorojus<\/a>. To\u00adkiu atveju galima ir atitinkamai elgtis: gydy\u00adti agresyviai ar konservatyviai, nes \u0161iuo atveju svarbi paciento nuomon\u0117, jo jutimai ir suprati\u00admas apie lig\u0105, gyvenimo kokyb\u0119 ir tai, kaip to pager\u0117jimo pasiekti.<\/p>\n

Pats svarbiausias klausimas \u2013 tiksli diagno\u00adz\u0117. Hemorojaus simptomai n\u0117ra specifi\u0161ki, uni\u00adkal\u016bs ir b\u016bdingi tik \u0161iai ligai. Yra daug lig\u0173, ku\u00adrios gali sukelti pana\u0161i\u0173 simptom\u0173, o rim\u010diau\u00adsi\u0173 padarini\u0173 sukelian\u010dios ligos yra 2: opinis kolitas ir navikai (gerybiniai, o v\u0117liau ir pik\u00adtybiniai). Opinis kolitas \u2013 sud\u0117tinga liga, kuri pa\u010dioje prad\u017eioje gali imituoti hemoroj\u0173. Taigi svarbiausia u\u017eduotis yra atskirti hemoroj\u0173 nuo kit\u0173 lig\u0173. Pa\u010diam \u017emogus nuspr\u0119sti, kad jis ser\u00adga hemorojumi ir d\u0117l to nieko nedaryti, yra pa\u00advojinga. Nors grei\u010diausiai \u017emogus ir atsp\u0117s, nes apie 80 proc. vis\u0173 kraujavimo i\u0161 tiesiosios \u017ear\u00adnos atvej\u0173 b\u016bna d\u0117l hemorojaus, ta\u010diau likusieji 20 proc., t. y. kas 5 \u017emogus, gali sirgti kita liga, galb\u016bt sunkia, pavyzd\u017eiui, v\u0117\u017eiu. Tod\u0117l esant kraujavimui i\u0161 tiesiosios \u017earnos, b\u016btina kreiptis \u012f medikus, kurie tur\u0117t\u0173 atmesti sunkias ligas \u2013 v\u0117\u017e\u012f, opin\u012f kolit\u0105.<\/p>\n

Kas ir kaip tur\u0117t\u0173 diagnozuoti kraujavimo prie\u017east\u012f? Ar hemoroj\u0173 gali diagnozuoti tik specialistai? K\u0105 tur\u0117t\u0173 padaryti \u0161eimos gydy\u00adtojai, kad nepra\u017ei\u016br\u0117t\u0173 rimt\u0173 lig\u0173? <\/strong><\/p>\n

\u0160eimos gydytojai, susidurdami su hemorojaus simptomais, o pirmiausias j\u0173 yra kraujavimas<\/a> i\u0161 tiesiosios \u017earnos, tur\u0117t\u0173 prisiminti onkologinio budrumo s\u0105vok\u0105 ir ie\u0161koti rimtesni\u0173 lig\u0173, t. y. v\u0117\u017eio. Visada pirmoje vietoje reikia galvoti, ar n\u0117ra onkologin\u0117s ligos, tiesiosios \u017earnos naviko, ir bandyti j\u012f diagnozuoti. Kokios apimties tur\u0117\u00adt\u0173 b\u016bti diagnostika, tyrimai, priklauso nuo kele\u00adto veiksni\u0173. Vis\u0173 pirma, nuo paciento am\u017eiaus. Jei tipiniai hemorojaus simptomai, t. y. \u0161viesus kraujas tu\u0161tinimosi pabaigoje, pasirei\u0161kia jaunam \u017emogui, kurio \u0161eimoje n\u0117ra sirgusi\u0173j\u0173 \u017earnyno v\u0117\u017eiu, tikimyb\u0117, kad bus nustatytas hemorojus<\/a>, labai didel\u0117. Tokiu atveju diagnozei patvirtinti gali pakakti tik tiesiosios \u017earnos ap\u017ei\u016bros. Prak\u00adtika rodo, kad tokiems pacientams piktybin\u0117s li\u00adgos tikimyb\u0117 yra ma\u017eesn\u0117 nei 5 proc. Jeigu \u0161ei\u00admos gydytojas yra \u012fvald\u0119s rektoskopij\u0105, patvir\u00adtinti hemorojaus diagnoz\u0119 gali ir jis. Arba \u0161\u012f ty\u00adrim\u0105 gali atlikti chirurgas. Jeigu \u0161eimos gydy\u00adtojas gauna atsakym\u0105, kad ap\u017ei\u016br\u0117ta 15\u201320 cm storosios \u017earnos ir kitos patologijos, kaip tik padid\u0117j\u0119 hemorojiniai mazgai, nerasta, priimti sprendim\u0105, kad pacientui yra hemorojus<\/a>, gali ir jis pats. B\u016btinyb\u0117s si\u0173sti pas proktolog\u0105, kuris dar patvirtint\u0173 diagnoz\u0119, n\u0117ra. Svarbiausia, kad b\u016bt\u0173 atlikta rektoskopija ir \u0161eimos gydytojas tu\u00adr\u0117t\u0173 \u0161io tyrimo i\u0161vadas.<\/p>\n

Ta\u010diau jeigu pacientas vyresnio am\u017eiaus ir jam pasirei\u0161kia netipiniai simptomai (kraujas n\u0117ra \u0161viesus, su gleiv\u0117mis, pasikeit\u0119s tu\u0161tinima\u00adsis, kt.), jeigu \u0161eimin\u0117 onkologini\u0173 lig\u0173 anamne\u00adz\u0117 rodo, kad galima \u012ftarti paveldim\u0105j\u012f nepolipo\u00adzin\u012f storosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f (kriterijai: v\u0117\u017eiu sir\u00adgo jauni \u0161eimos nariai, pirmos eil\u0117s giminai\u010diai 2 i\u0161 eil\u0117s einan\u010diose kartose, kt.), tok\u012f pacient\u0105 reik\u0117t\u0173 tirti i\u0161samiau, galb\u016bt net atlikti kolonos\u00adkopij\u0105. Tiesa, kolonoskopija tikrai nereikalinga visiems, \u0161is tyrimas rekomenduojamas nedau\u00adgeliui pacient\u0173.<\/p>\n

Sulauk\u0119 50 met\u0173 pacientai dalyvauja storo\u00adsios \u017earnos v\u0117\u017eio ankstyvojo nustatymo progra\u00admoje, skirtoje slaptam kraujui i\u0161matose aptikti. Tokiu atveju, kai pacientas jau skund\u017eiasi, kad mat\u0117 kraujo tu\u0161tinimosi metu, jo tirti pagal pa\u00adtikros program\u0105 n\u0117ra reikalo. Tokiam pacientui \u0161eimos gydytojai tur\u0117t\u0173 rekomenduoti ne pati\u00adkros program\u0105, o proktologo konsultacij\u0105. Storo\u00adsios \u017earnos v\u0117\u017eio ankstyvoji diagnostikos progra\u00adma skirta pacientams, vyresniems kaip 50 met\u0173, nes b\u016btent nuo tokio am\u017eiaus atsiranda galimybi\u0173 pasteb\u0117ti ikiv\u0117\u017eines ligas, kurias i\u0161gyd\u017eius gali\u00adma apsaugoti nuo v\u0117\u017eio.<\/p>\n

D\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 vystosi hemorojus<\/a>, ko\u00adkie \u017emon\u0117s labiau ken\u010dia nuo \u0161ios ligos? <\/strong><\/p>\n

Nauj\u0173 lig\u0105 sukelian\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 n\u0117ra, do\u00adminuoja tu\u0161tinimosi sutrikimai ir stanginimasis, kurio metu hemorojinis audinys stumiamas lauk. Hemorojus<\/a> yra kraujagysli\u0173 liga. I\u0161ang\u0117s kanale kraujagysl\u0117s suformuoja \u012f venas pana\u0161i\u0173 darini\u0173 sankaupas, vadinamuosius kaverninius k\u016bnus. Tai normal\u016bs kiekvieno \u017emogaus organizme esantys dariniai, kuri\u0173 funkcija yra u\u017edaryti i\u0161ang\u0119, t. y. sulaikyti i\u0161matas. Liga pasirei\u0161kia, kai \u0161ie k\u016bnai pradeda did\u0117ti. Tada \u012fsitempia kraujagysli\u0173 sie\u00adnel\u0117s, jos suplon\u0117ja, ple\u010diasi, \u012ftr\u016bksta. D\u0117l to ir kraujuojama.<\/p>\n

Pagrindin\u0117s prie\u017eastys, kaip jau min\u0117jau, yra stanginimasis ir \u012fvair\u016bs tu\u0161tinimosi sutrikimai. Visos kitos prie\u017eastys, pavyzd\u017eiui, k\u016bno pad\u0117tis, turi ma\u017eai \u012ftakos ligai vystytis. S\u0117dimasis darbas pats savaime n\u0117ra ligos rizikos veiksnys. Jis turi netiesiogin\u0119 \u012ftak\u0105 ligai, nes \u017emones, kurie nuolat s\u0117di, apskritai da\u017eniau vargina tu\u0161tinimosi sutri\u00adkimai, juos kankina u\u017ekiet\u0117j\u0119 viduriai, pan. Pro\u00adblema gali i\u0161kilti tik tuo atveju, jei \u017emogus ilgai s\u0117di tualete, ant klozeto, nes tada i\u0161ang\u0117s rau\u00admuo b\u016bna atsipalaidav\u0119s, o tai turi \u012ftakos hemo\u00adrojui i\u0161sivystyti.<\/p>\n

Kaip gydomas hemorojus?<\/a> Ar visada b\u016bti\u00adna operacija? <\/strong><\/p>\n

Hemorojus<\/a> yra gerybin\u0117 liga \u2013 vadinasi, jos galima ir negydyti. Kai pacientas man\u0119s klausia, ar b\u016btina gydyti, sakau, kad ne ir kad tai priklau\u00adso nuo jo. Vien tik hemorojaus, t. y. padid\u0117jusi\u0173 mazg\u0173 buvimas, n\u0117ra prie\u017eastis skirti gydym\u0105. He\u00admorojus dar turi sukelti simptom\u0173, kuriuos \u017emo\u00adgus jaust\u0173 ir kurie jam trukdyt\u0173 gyventi. Ir tas ju\u00adtimas, kaip ir ligos suvokimas bei gydymas, yra individualus. Koks gydymas bus veiksmingas, priklauso nuo hemorojaus stadijos.<\/p>\n

Hemorojaus stadijos priklauso nuo hemoro\u00adjini\u0173 mazg\u0173 i\u0161kritimo pro i\u0161ang\u0119.<\/p>\n

I ligos stadija nustatoma daugiau nei pusei \u017emoni\u0173. Esant \u0161iai stadijai, mazgai yra padid\u0117\u00adj\u0119, bet nei\u0161krit\u0119, jie juda viduje, kraujuoja. To\u00adkios stadijos hemoroj\u0173 rekomenduojama gydyti konservatyviai, t. y. koreguoti mityb\u0105 tam, kad b\u016bt\u0173 normalizuotas tu\u0161tinimasis. Tai papras\u010diau\u00adsias, bet da\u017enai ir sunkiausias gydymo b\u016bdas, nes \u017emogus pats turi keisti mityb\u0105, gyvenimo \u012fpro\u00ad\u010dius, o tai n\u0117ra lengva. Kartu rekomenduojama skirti venotonik\u0173.<\/p>\n

II laipsnio hemorojus<\/a> nustatomas, kai tu\u0161tini\u00admosi metu hemorojiniai mazgai i\u0161krinta, bet patys ir sugr\u012f\u017eta. Tod\u0117l pa\u010diam \u017emogui atskirti I laipsnio hemoroj\u0173 nuo II laipsnio ne\u012fmanoma. Tai gali tik specialistas, tikrindamas, kas vyksta stanginantis. II laipsnio hemorojui gydyti vien dietos ir veno\u00adtonik\u0173 gali nepakakti. Indikuotinos ambulatori\u00adn\u0117s proced\u016bros: prideginimas, u\u017espaudimas spe\u00adcialiais \u017eiedais, kt.<\/p>\n

III laipsnio hemorojiniai mazgai po tu\u0161tinimosi patys nebesugr\u012f\u017eta, \u017emogus juos turi ranka sustumti pats. Tokius mazgus \u0161iandien rekomenduojama gy\u00addyti taip pat kaip ir II stadijos hemoroj\u0173. Supranta\u00adma, kad gydymo s\u0117km\u0117s procentas bus \u0161iek tiek ma\u00ad\u017eesnis. Praktika rodo, kad \u0161iek tiek daugiau nei pu\u00adsei pacient\u0173 tokio gydymo pakanka. Likusiems reko\u00admenduojama operacija. Kadangi ambulatorinis gydy\u00admas n\u0117ra labai sud\u0117tingas ir komplikuotas, prad\u017eioje vis d\u0117lto rekomenduojama pam\u0117ginti prad\u0117ti nuo jo.<\/p>\n

IV stadijos hemorojaus metu mazgai yra nuo\u00adlat i\u0161krit\u0119 ir j\u0173 gr\u0105\u017einti atgal ne\u012fmanoma. \u0160iuo atveju galima tik operacija<\/a>, t. y. mazg\u0173 nupjo\u00advimas.<\/p>\n

Koks medikamentinis gydymas rekomen\u00adduojamas? Kuo naudingi venotonikai (pvz., Detralex\u00ae<\/em>), koks j\u0173 poveikis ligai: kada, ko\u00adkiems ligoniams tinka, kaip veikia? <\/strong><\/p>\n

Gyvename \u012frodymais pagr\u012fstos medicinos lai\u00adkais ir gydome atsi\u017evelgdami \u012f medicinini\u0173 tyri\u00adm\u0173 rezultatus. Venotonikai \u2013 tai preparatai, kuri\u0173 veiksmingumas \u012frodytas tyrimais. Yra atlikta vais\u00adt\u0173 metaanaliz\u0117 ir apibendrinti venotonik\u0173 veiks\u00admingumo ir panaudojimo duomenys. Net Cochra\u00adne <\/em>bendrija (angl. Cochrane collaboration<\/em>), kurios tikslas \u2013 surasti ir pateikti patikimiausius i\u0161 \u017einom\u0173 \u0161iuo metu moksli\u0161kai patvirtintus konkre\u010di\u0173 lig\u0173 gydymo faktus, yra apibendrinusi teigiam\u0105 veno\u00adtonik\u0173 efekt\u0105 hemorojui gydyti. Tod\u0117l venotininiai vaistai (pvz., Detralex\u00ae<\/em>) yra rekomenduojami tam tikroms hemorojaus stadijoms, j\u0173 pa\u016bm\u0117jimams gydyti kaip pagrindinis gydymas ir taikant su kitais gydymo b\u016bdais.<\/p>\n

Venotonikai veiksmingi ir siekiant greitesnio pacient\u0173 atsigavimo po hemorojaus operacij\u0173. \u012ero\u00addyta, kad \u017emon\u0117s, po operacij\u0173 vartojantys veno\u00adtonik\u0173, grei\u010diau tampa darbingi, grei\u010diau dingsta visi nemalon\u016bs jutimai, t. y. vaistai sutrumpina sveikimo laikotarp\u012f.<\/p>\n

Venotonik\u0173 veikimo mechanizmai keli. Jie ma\u017eina u\u017edegimines reakcijas ir padeda atkurti kraujotak\u0105, pagerina pritek\u0117jimo ir nutek\u0117jimo pusiausvyr\u0105. Kai kraujas neu\u017esistovi, hemoroji\u00adniai mazgai ima ma\u017e\u0117ti. Pagrindinis venotonik\u0173 poveikis yra kraujagysli\u0173 sienelei, kuri tampa at\u00adsparesn\u0117, suma\u017e\u0117ja u\u017edegimas, d\u0117l to hemoroji\u00adnis audinys susitraukia ir ma\u017eiau kraujuoja. Taigi vartojant venotonik\u0173 (pvz., Detralex\u00ae<\/em>), padid\u0117ja ven\u0173 ir limfagysli\u0173 sienel\u0117s tonusas, d\u0117l to page\u00adr\u0117ja veninio kraujo ir limfos drena\u017eas i\u0161 hemoro\u00adjaus mazg\u0173, suma\u017e\u0117ja kapiliar\u0173 pralaidumas, taip suma\u017einamas kraujavimas<\/a> ir tinimas, slopinamas u\u017edegimo mediatori\u0173 i\u0161skyrimas, tod\u0117l suma\u017e\u0117ja skausmas, per\u0161\u0117jimas.<\/p>\n

Ar galima visi\u0161kai i\u0161gydyti hemoroj\u0173? Ko\u00adkia yra ligos atsinaujinimo rizika, profilaktika? <\/strong><\/p>\n

Hemorojaus gydymo tikslas \u2013 ne i\u0161gydyti 100 procent\u0173, o pasiekti, kad \u017emogus gal\u0117t\u0173 komfor\u00adti\u0161kai gyventi ir nekreipti d\u0117mesio \u012f simptomus. Tikslas n\u0117ra panaikinti hemoroj\u0173, tikslas \u2013 panai\u00adkinti simptomus arba padaryti taip, kad \u017emogus to hemorojaus nejaust\u0173.<\/p>\n

Ligos profilaktika \u2013 tai normalus tu\u0161tinimasis, be stanginimosi. To galima pasiekti koreguojant mityb\u0105, kei\u010diant \u012fpro\u010dius. Tod\u0117l hemorojaus pro\u00adfilaktika yra viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo profilaktika. Su\u00adbalansuota, gausi augalini\u0173 skaidul\u0173, turinti ma\u017eai riebal\u0173 ir ne itin a\u0161tri dieta u\u017etikrina ger\u0105 \u017earnyno veikl\u0105 ir reguliar\u0173 tu\u0161tinim\u0105si mink\u0161tomis i\u0161mato\u00admis. Pacientai tur\u0117t\u0173 \u017einoti, kad tu\u0161tintis normalu ir 3 kartus per dien\u0105, ir 3 kartus per savait\u0119 \u2013 tai yra individualu.<\/p>\n

Hemorojus<\/a> yra l\u0117tin\u0117 liga, tod\u0117l jai b\u016bdingas pa\u016bm\u0117jim\u0173 ir pager\u0117jim\u0173 ciklas. Efektyviausiai hemoroj\u0173 galima i\u0161gydyti chirurgine operacija (li\u00adgos atkry\u010di\u0173 da\u017enis yra ma\u017eesnis negu 5 proc.), bet ji daugiausia turi ir komplikacij\u0173, kit\u0173 nei\u00adgiam\u0173 aspekt\u0173. Tod\u0117l visada reikia pasverti gy\u00addymo naud\u0105 ir \u017eal\u0105. Skiriant kitok\u012f gydym\u0105 (pvz., venotonikais), visada yra tam tikra atsinaujinimo, ligos pa\u016bm\u0117jimo rizika. Tiesa, ligos simptomus galima valdyti, tod\u0117l ligonis jausis komforti\u0161kai.<\/p>\n

Kad ir koks hemorojaus gydymo b\u016bdas b\u016bt\u0173 pasirinktas, visada b\u016btina normalizuoti tu\u0161tinim\u0105\u00adsi, t. y. reguliuoti mityb\u0105, kad nebelikt\u0173 pagrindi\u00adn\u0117s ligos sukelian\u010dios prie\u017easties.<\/p>\n

D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f. <\/em><\/strong><\/p>\n

Kalb\u0117josi Natalija Voronaja <\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Hemorojus \u2013 liga, apie kuri\u0105 daugelis vengia kalb\u0117ti. D\u0117l to ir gydytojo kabinetas pasiekiamas pav\u0117luotai, kai liga jau b\u016bna u\u017eleista ir reikia sud\u0117tingesnio gydymo. \u012eprasta manyti, kad jei kraujuojama i\u0161 tiesiosios \u017ear\u00adnos, \u012ftariamas hemorojus. Ta\u010diau kraujavimas \u2013 n\u0117ra specifinis hemorojaus simptomas. <\/strong><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7829,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[25879,39,205,1600,346,197,137,9333,247,5972,415,6175,138,3735],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-7828","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-detralex","tag-dieta","tag-gydytojai","tag-kolitas","tag-kraujas","tag-kraujavimas","tag-ligonis","tag-ligos","tag-operacija","tag-pacientas","tag-profilaktika","tag-tikimybe","tag-vaistai","tag-zarnos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7828","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7828"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7828\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7829"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7828"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7828"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7828"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7828"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7828"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}