{"id":78289,"date":"2024-07-04T09:36:13","date_gmt":"2024-07-04T11:36:13","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=78289\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2024-07-01T09:56:29","modified_gmt":"2024-07-01T11:56:29","slug":"zmogaus-papilomos-viruso-infekcija-gal-jau-metas-skiepyti-ir-vyrus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/zmogaus-papilomos-viruso-infekcija-gal-jau-metas-skiepyti-ir-vyrus\/78289\/","title":{"rendered":"<strong>\u017dmogaus papilomos viruso infekcija. Gal jau metas skiepyti ir vyrus?<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n<p>\u017dmogaus papilomos virusas (\u017dPV) yra labiausiai paplitusi lyti\u0161kai plintanti infekcija&nbsp;[1], kuria da\u017enai susergama vos prad\u0117jus lytin\u012f gyvenim\u0105. Yra \u017einoma daugiau nei 200 \u017dPV genotip\u0173, kuri\u0173 kiekvienas evoliuci\u0161kai yra prisitaik\u0119s prie tam tikro \u017emogaus epitelinio audinio&nbsp;[2]. Lyti\u0161kai perduodama apie 40 viruso genotip\u0173, sukelian\u010di\u0173 anogenitalines odos ir gleivini\u0173 karpas, o didel\u0117s rizikos genotipai sukelia ikiv\u0117\u017einius pakitimus bei v\u0117\u017e\u012f [3]. Pirmiausia \u017dPV tema tapo aktuali nusta\u010dius, kad \u0161is virusas yra pagrindinis etiologinis veiksnys beveik visais gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvejais [4], tod\u0117l buvo sukurta vakcina nuo \u017dPV ir prad\u0117tos nacionalin\u0117s ir pasaulin\u0117s moter\u0173 skiepijimo ir steb\u0117senos programos. \u0160iandien \u017einoma, kad \u017dPV sukelia ne tik gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f, bet ir kitas, taip pat ir vyrams b\u016bdingas genitalin\u0117s ir negenitalin\u0117s sistemos onkologines ligas&nbsp;[5].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Epidemiologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u017dPV yra perduodamas lyti\u0161kai per od\u0105 ir gleivines vaginaliniu, analiniu ar oraliniu b\u016bdu, galimyb\u0117 u\u017esikr\u0117sti yra ir esant lytiniams santykiams be sueities, heteroseksuali\u0173 ir homoseksuali\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173 metu [6]. Rizika sirgti \u017dPV b\u016bdinga ne tik asmenims, kei\u010diantiems lytini\u0173 santyki\u0173 partnerius, bet ir tur\u0117jusiesiems lytini\u0173 santyki\u0173 tik su vienu partneriu [3]. Apskai\u010diuota, kad rizika nors kart\u0105 gyvenime susirgti \u017dPV infekcija lyti\u0161kai aktyviai moteriai ar vyrui yra didesn\u0117 nei 50&nbsp;proc., o iki 50 met\u0173 net iki 80&nbsp;proc. moter\u0173 gali b\u016bti persirgusios \u017dPV infekcija&nbsp;[7]. Did\u017eiausias moter\u0173 sergamumas \u017dPV yra 20\u201324 met\u0173 grup\u0117je [3], o vyr\u0173 sergamumas yra pana\u0161us visose am\u017eiaus grup\u0117se [8].<\/p>\n\n\n\n<p>18\u201370 met\u0173 vyr\u0173 sergamumas \u017dPV skirtingose \u0161alyse siekia 61\u201372&nbsp;proc. [8]. Vyrai da\u017enai laikomi tik vektoriumi, perduodan\u010diu \u017dPV infekcij\u0105 moteriai, ir apie \u0161ios infekcijos nat\u016brali\u0105 eig\u0105 vyro organizme \u017einoma ma\u017eiau. \u017dPV infekcija da\u017enai pasirei\u0161kia be joki\u0173 simptom\u0173, o vienintelis po\u017eymis gali b\u016bti genitalij\u0173 ar tarpviet\u0117s karpos [9,&nbsp;10]. \u017dPV gali b\u016bti aptinkamas nuograndose nuo varpos, varpos galvut\u0117s, perianalin\u0117s srities, \u0161lapl\u0117s tepin\u0117lio, o da\u017eniausiai nustatomas spermoje [11]. Vadinasi spermos plazm\u0105 galima laikyti tinkamu m\u0117giniu vyru \u017dPV diagnostikai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u017dPV&nbsp;\u2013 tai ne tik genitalij\u0173 karpos ir gimdos kaklelio v\u0117\u017eys<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Kaip pasireik\u0161 \u017dPV infekcija, priklauso nuo to, kokio genotipo virusu u\u017esikr\u0117sta. \u017dPV viruso genotipus galima b\u016bt\u0173 suskirstyti \u012f ma\u017eos rizikos ir didel\u0117s rizikos. Ma\u017eos rizikos viruso genotipai sukelia genitalij\u0173, tarpviet\u0117s ir i\u0161ang\u0117s karpas (apie 90&nbsp;proc. atvej\u0173 tai b\u016bna 6 ir 11 tipai), kurios susiformuoja pra\u0117jus savait\u0117ms ar m\u0117nesiams po u\u017esikr\u0117timo, gali i\u0161nykti savaime, arba klinikin\u0117 eiga b\u016bna besimptom\u0117 [3]. Viena vertus, pacientus, turin\u010dius genitalij\u0173 karp\u0173, galima nuraminti, kad tai ne tie patys viruso genotipai, kurie sukelia navikinius pakitimus [3]. Svarbu suprasti, kad \u017dPV infekcija vyrams neapsiriboja vien karpomis&nbsp;\u2013 pacientas vienu metu gali b\u016bti u\u017esikr\u0117t\u0119s tiek ma\u017eos, tiek didel\u0117s rizikos genotipo virusu [10].<\/p>\n\n\n\n<p>Onkogeni\u0161kais, arba didel\u0117s rizikos, laikomi 16, 18, 31, 33, taip pat 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58 ir 59 \u017dPV genotipai [2]. Moterims \u017dPV yra esminis veiksnys gimdos kaklelio v\u0117\u017eio patogenez\u0117je&nbsp;\u2013 \u0161is virusas nustatomas daugiau nei 99&nbsp;proc. moter\u0173, sergan\u010di\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu [3]. Be to, daugum\u0105 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvej\u0173 sukelia 16 ir 18 viruso genotipai (atitinkamai 60&nbsp;proc. ir 15&nbsp;proc.) [2]. Vyrams \u017dPV sukelia analin\u0117s angos, orofaringin\u0117s srities ir varpos v\u0117\u017e\u012f [5]. 2009 metais Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose i\u0161 beveik 35&nbsp;t\u016bkst. nauj\u0173 su \u017dPV susijusi\u0173 navik\u0173 atvej\u0173 orofaringin\u0117s srities navikai sudar\u0117 13&nbsp;t\u016bkst., vir\u0161ydami gimdos kaklelio v\u0117\u017eio susirgim\u0173 skai\u010di\u0173&nbsp;[12]. Taigi \u017dPV nereik\u0117t\u0173 laikyti vien moter\u0173 onkologines ligas sukelian\u010diu virusu. Dar svarbiau tai, kad iki 85&nbsp;proc. atvej\u0173 \u0161ias ne gimdos kaklelio onkologines ligas sukelia b\u016btent 16 viruso genotipas [2].<\/p>\n\n\n\n<p>Nors \u017dPV predisponuoja onkologinio proceso i\u0161sivystym\u0105, ta\u010diau infekcijos da\u017enis yra daug didesnis, nei \u017dPV sukelt\u0173 navik\u0173 da\u017enis. Vadinasi, da\u017enai \u017dPV infekcija i\u0161 organizmo pasi\u0161alina spontani\u0161kai be padarini\u0173. Studij\u0173 duomenimis, moterims viruso pasi\u0161alinimas da\u017eniausiai \u012fvyksta per 8\u201324 m\u0117nesius [3], vyrams&nbsp;\u2013 vidutini\u0161kai per 24 m\u0117nesius [13]. Tiesa, didel\u0117s rizikos genotipai yra labiau link\u0119 persistuoti, o de\u0161imtme\u010dius vykstantis l\u0117tinis virusinis u\u017edegimas ir nulemia audini\u0173 supiktyb\u0117jim\u0105 [3]. Prastas didel\u0117s rizikos genotip\u0173 viruso pasi\u0161alinimas (iki 38&nbsp;proc.) ir polinkis persistuoti nustatytas ir specifi\u0161kai tiriant nevakcinuotus jaunus vyrus&nbsp;[13].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u017dPV ir nevaisingumas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pastaraisiais metais pateikiama daugiau duomen\u0173, kad \u017dPV infekcija gali tur\u0117ti \u012ftak\u0105 vyr\u0173 spermos kokybei bei neai\u0161kios kilm\u0117s vaisingumo sutrikimams [14]. Laprise ir bendraautori\u0173 sistemin\u0117je ap\u017evalgoje ir metaanaliz\u0117je buvo apibendrintas \u017dPV infekcijos da\u017enis vyr\u0173 spermoje bendrojoje populiacijoje ir vyr\u0173, tirt\u0173 d\u0117l neai\u0161kios kilm\u0117s nevaisingumo. Pirmojoje grup\u0117je \u017dPV nustatytas 10&nbsp;proc. vyr\u0173, o antrojoje grup\u0117je&nbsp;\u2013 16&nbsp;proc. vyr\u0173 [15]. Kituose tyrimuose buvo nustatyta galima koreliacija tarp \u017dPV infekcijos ir antik\u016bn\u0173 prie\u0161 spermatozoidus radimo spermoje bei spermatozoid\u0173 judrumo suma\u017e\u0117jimo&nbsp;[16].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Skiepijimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iuo metu dauguma Europos \u0161ali\u0173 jau yra \u012ftraukusios vis\u0173 paaugli\u0173 mergai\u010di\u0173 skiepijim\u0105 nuo \u017dPV \u012f nacionalines skiepijimo programas. Apie pus\u0117 Europos \u0161ali\u0173 tai padar\u0117 per kelerius metus nuo tada, kai Europos komisija 2006\u20132007 metais suteik\u0117 licencij\u0105 pirmosioms \u017dPV vakcinoms, o likusios \u0161alys tai padar\u0117 per pastaruosius 5 metus [4]. Lietuvoje keturvalent\u0117 vakcina nuo \u017dPV \u012ftraukta \u012f nacionalin\u0119 imunizacijos program\u0105 2016 metais, ta\u010diau pagal j\u0105 valstyb\u0117s finansuojam\u0105 skiep\u0105 gali gauti tik mergait\u0117s, sulaukusios 11 met\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Tokiose Europos \u0161alyse kaip Austrija, Belgija, Kroatija, \u010cekija, Vokietija, Airija, Italija, Lichten\u0161teinas, Liuksemburgas, Norvegija ir Did\u017eioji Britanija skiepijami ir berniukai&nbsp;[4]. Skiepyti nuo \u017dPV abi lytis rekomenduojama ir Kanadoje, Australijoje bei Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose.<\/p>\n\n\n\n<p>\u017dPV vakcina sudaryta i\u0161 viruso kapsid\u0117s L1 baltym\u0173 ir adjuvanto. \u0160ie baltymai gaminami rekombinantin\u0117s DNR technologijos b\u016bdu mieli\u0173 l\u0105stel\u0117se [17]. \u0160iuo metu Europoje yra 3 skirtingos \u017dPV vakcinos: dvivalent\u0117 <em>Cervarix<\/em> vakcina, kuri\u0105 sudaro \u012f virus\u0173 tipus 16 ir 18 pana\u0161ios dalel\u0117s, keturvalent\u0117 vakcina <em>Silgard<\/em>, kurioje yra veikliosios med\u017eiagos i\u0161 6, 11, 16 ir 18 \u017dPV tip\u0173, ir devyniavalent\u0117 vakcina <em>Gardasil\u00a09<\/em>, kurioje L1 baltym\u0173 yra i\u0161 kiekvieno 6, 11, 16, 18, 31, 33, 45, 52, 58 \u017dPV genotipo [4].<\/p>\n\n\n\n<p>Remiantis Europos lig\u0173 prevencijos ir kontrol\u0117s centro (ECDC) 2020 metais parengtomis gair\u0117mis:<\/p>\n\n\n\n<p>1. Duomen\u0173 apie dvivalent\u0117s vakcinos efektyvum\u0105 vyr\u0173 \u017dPV infekcijai ir jos sukeliamoms ligoms \u0161iuo metu n\u0117ra. Ta\u010diau tiriant imunogeni\u0161kum\u0105 po vakcinacijos, nustatyta, kad dvivalent\u0117s ir keturvalent\u0117s vakcinos sukeliamas atsakas vyrams yra ne ma\u017eesnis nei moterims, be to, steb\u0117tas didesnis imunogeni\u0161kumas 9\u201315 met\u0173 vyrams nei 16\u201326 met\u0173 moterims.<br>2. Keturvalent\u0117 vakcina suma\u017eina persistuojan\u010dios \u017dPV infekcijos, genitalij\u0173 karp\u0173 bei i\u0161ang\u0117s ikiv\u0117\u017eini\u0173 b\u016bkli\u0173 rizik\u0105 16\u201326 met\u0173 vyrams.<br>3. Devyniavalent\u0117 vakcina ne blogiau nei keturvalent\u0117 vakcina apsaugo nuo \u017dPV 6, 11, 16 ir 18 tip\u0173 sukeliam\u0173 gimdos kaklelio pa\u017eeidim\u0173 16\u201326 met\u0173 moteris bei persistuojan\u010dios \u017dPV infekcijos, genitalij\u0173 karp\u0173, ikiv\u0117\u017eini\u0173 i\u0161ang\u0117s pakitim\u0173 16\u201326 met\u0173 vyrus. Be to, \u0161i vakcina papildomai saugo nuo 5 kit\u0173 didel\u0117s rizikos viruso genotip\u0173. Taip pat steb\u0117tas didesnis \u0161ios vakcinos imunogeni\u0161kumas, kai ji buvo skiriama 9\u201315 met\u0173 vyrams ir moterims, palyginti su 16\u201326 met\u0173 moterimis [4].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Metas skiepyti ir vyrus<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Kuo didesnis skiepijimo nuo \u017dPV mastas svarbus ne tik d\u0117l naudos paskiepyt\u0173 individ\u0173 sveikatai, bet ir kolektyvinio atsparumo. Paaugli\u0173 berniuk\u0173 \u012ftraukimas \u012f skiepijimo programas gal\u0117t\u0173 b\u016bti naudingas ne tik d\u0117l to, kad netiesiogiai apsaugot\u0173 moteris nuo \u017dPV infekcijos, bet pad\u0117t\u0173 ir vyrams i\u0161vengti viruso sukeliam\u0173 lig\u0173. Svarbu tai, kad skiep\u0173 efektyvumas yra daug didesnis individams, netur\u0117jusiems s\u0105ly\u010dio su \u017dPV infekcija, tod\u0117l vakcinacij\u0105 rekomenduojama prad\u0117ti paauglyst\u0117je, iki pirm\u0173j\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173 [4].<\/p>\n\n\n\n<p>Reikia pamin\u0117ti, kad abiej\u0173 ly\u010di\u0173 skiepijimo strategija reikalauja daugiau i\u0161tekli\u0173. Esant dabartin\u0117ms vakcin\u0173 kainoms, mergai\u010di\u0173 skiepijimo mast\u0105 ir prioritetu laikant gimdos kaklelio v\u0117\u017eio prevencij\u0105, tik mergai\u010di\u0173 skiepijimo strategija grei\u010diausiai yra ekonomi\u0161kai efektyvesn\u0117. Ta\u010diau \u0161i strategija neapsaugo nuo \u017dPV infekcijos vyr\u0173, turin\u010di\u0173 homoseksuali\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173. Vertinant skiepijim\u0105 vis\u0173 \u017dPV sukeliam\u0173 lig\u0173 prevencijai, ekonominis efektyvumas gal\u0117t\u0173 b\u016bti didesnis skiepijant ir berniukus, ir mergaites. Be to, tik\u0117tina, kad abiej\u0173 ly\u010di\u0173 skiepijimas gal\u0117t\u0173 lemti tvirtesn\u012f kolektyvin\u012f atsparum\u0105 panaudojant ma\u017eesn\u012f kiek\u012f vakcin\u0173, ir suma\u017einti viruso paplitim\u0105 bei cirkuliacij\u0105 [4].<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iuo metu moksliniai \u012frodymai apie \u017dPV vakcinos efektyvum\u0105 vyrams yra riboti, ta\u010diau jau \u017einoma, kad skiepijimas apsaugo nuo persistuojan\u010dios \u017dPV infekcijos, genitalij\u0173 karp\u0173 bei i\u0161ang\u0117s ikiv\u0117\u017eini\u0173 b\u016bkli\u0173. Nors \u0161iuo metu ir n\u0117ra tiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173, pagrind\u017eian\u010di\u0173 vakcinos efektyvum\u0105 varpos ikiv\u0117\u017eini\u0173 b\u016bkli\u0173, i\u0161ang\u0117s, orofaringini\u0173 ar varpos navik\u0173 prevencijai, yra biologinis pagrindas manyti, kad \u017dPV vakcina gali b\u016bti veiksminga nuo vis\u0173 min\u0117t\u0173 su virusu siejam\u0173 lig\u0173&nbsp;[4].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>\u017dPV yra abiem lytims b\u016bdinga lyti\u0161kai plintanti infekcija.<\/li>\n\n\n\n<li>Virusas sukelia ne tik lytini\u0173 organ\u0173 karpas ir gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f, bet ir orofaringin\u0117s srities, i\u0161ang\u0117s bei varpos navikus.<\/li>\n\n\n\n<li>Pateikiama daugiau duomen\u0173 apie galim\u0105 \u017dPV ir nevaisingumo s\u0105saj\u0105.<\/li>\n\n\n\n<li>Tik nedaugelis \u0161ali\u0173 skiepija nuo \u017dPV ir berniukus.<\/li>\n\n\n\n<li>Viruso didel\u0117s rizikos genotipai re\u010diau pasi\u0161alina i\u0161 organizmo spontani\u0161kai ir yra link\u0119 persistuoti.<\/li>\n\n\n\n<li>Lietuvoje yra prieinama \u017dPV vakcina nuo da\u017eniausiai aptinkam\u0173 didel\u0117s rizikos \u017dPV genotip\u0173.<\/li>\n\n\n\n<li>Verta aptarti \u017dPV vakcinacijos galimyb\u0119 su pacientais vyrais, nes tai gali pad\u0117ti:<\/li>\n\n\n\n<li>a) suma\u017einti vyrams \u017dPV sukeliam\u0173 lig\u0173 rizik\u0105;<\/li>\n\n\n\n<li>b) suma\u017einti rizik\u0105 perduoti \u017dPV moterims;<\/li>\n\n\n\n<li>c) suma\u017einti \u017dPV sukeliam\u0173 navik\u0173 rizik\u0105 lytiniams partneriams.<\/li>\n\n\n\n<li>Verta skiepyti:<\/li>\n\n\n\n<li>a) 11\u201312 met\u0173 berniukus iki pirm\u0173j\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173;<\/li>\n\n\n\n<li>b) \u017dPV sergan\u010di\u0173 moter\u0173 lytinius partnerius;<\/li>\n\n\n\n<li>c) pacientus, kuriems kartojasi \u017dPV sukeltos genitalij\u0173 karpos.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p><strong>Gyd. Adomas Ladukas<sup>1, 2<\/sup>, gyd. Ram\u016bnas Tyla<sup>2<\/sup><\/strong><br><sup>1 <\/sup>Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<br><sup>2 <\/sup>Vilniaus universiteto ligonin\u0117s <em>Santaros<\/em> klinik\u0173 Urologijos centras<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>1. Weinstock H, Berman S, Cates W Jr. Sexually transmitted diseases among American youth: incidence and prevalence estimates, 2000. Perspect Sex Reprod Health. 2004;36(1):6\u201310.<br>2. Schiffman M, Doorbar J, Wentzensen N, et al. Carcinogenic human papillomavirus infection.&nbsp;Nat Rev Dis Primers. 2016;2:16086. Published 2016 Dec 1. doi:10.1038\/nrdp.2016.86.<br>3. Broomall EM, Reynolds SM, Jacobson RM. Epidemiology, clinical manifestations, and recent advances in vaccination against human papillomavirus.&nbsp;Postgrad Med. 2010;122(2):121-129. doi:10.3810\/pgm.2010.03.2129.<br>4. European Centre for Disease Prevention and Control. Guidance on HPV vaccination in EU countries: focus on boys, people living with HIV and 9-valent HPV vaccine introduction, 2020. Stockholm: ECDC; 2020.<br>5. Gillison ML, Chaturvedi AK, Lowy DR. HPV prophylactic vaccines and the potential prevention of noncervical cancers in both men and women. Cancer. 2008;113(10 Suppl):3036-3046. doi:10.1002\/cncr.23764.<br>6. Dunne EF, Park IU. HPV and HPV-associated diseases.&nbsp;Infect Dis Clin North Am. 2013;27(4):765-778. doi:10.1016\/j.idc.2013.09.001.<br>7. Myers ER, McCrory DC, Nanda K, et al. Mathematical model for the natural history of human papillomavirus infection and cervical carcinogenesis. Am J Epidemiol. 2000;151(12):1158\u20131171.].<br>8. Giuliano AR, Lazcano-Ponce E, Villa LL, et al. The human papillomavirus infection in men study: human papillomavirus prevalence and type distribution among men residing in Brazil, Mexico, and the United States. Cancer Epidemiol Biomarkers Prev. 2008;17(8):2036-43.].<br>9. Bartoletti R, Cai T, Meliani E, et al. Human papillomavirus infection is not related with prostatitis-related symptoms: results from a case-control study.&nbsp;Int Braz J Urol. 2014;40(2):247-256. doi:10.1590\/S1677-5538.IBJU.2014.02.16.<br>10. Bartoletti R, Zizzo G, Cai T, Mirone V. Genital condylomata are not the human papilloma virus male infection burden.&nbsp;Eur Urol. 2011;60(2):268-269. doi:10.1016\/j.eururo.2011.04.035.<br>11. Silva R, Le\u00f3n D, Brebi P, et al. Diagn\u00f3stico de la infecci\u00f3n por virus papiloma humano en el hombre [Detection of human papilloma virus infection in men].&nbsp;Rev Chilena Infectol. 2013;30(2):186-192. doi:10.4067\/S0716-10182013000200009.<br>12. Jemal A, Simard EP, Dorell C. Annual Report to the Nation on the Status of Cancer, 1975-2009, featuring the burden and trends in human papillomavirus (HPV)- associated cancers and HPV vaccination coverage levels. J Natl Cancer Inst 2013;105(3):175\u2013201.<br>13. Cai T, Perletti G, Meacci F, et al. Natural history of human papillomavirus infection in non-vaccinated young males: low clearance probability in high-risk genotypes.&nbsp;Eur J Clin Microbiol Infect Dis. 2016;35(3):463-469. doi:10.1007\/s10096-015-2562-z.<br>14. Foresta C, Noventa M, De Toni L, Gizzo S, Garolla A. HPV-DNA sperm infection and infertility: from a systematic literature review to a possible clinical management proposal. Andrology. 2015;3(2):163-173. doi:10.1111\/andr.284.<br>15. Laprise C, Trottier H, Monnier P, et al. Prevalence of human papillomaviruses in semen: a systematic review and meta-analysis. Hum Reprod. 2014;29(4):640-651. doi:10.1093\/humrep\/det453.<br>16. Garolla A, Pizzol D, Bertoldo A, et al. Association, prevalence, and clearance of human papillomavirus and antisperm antibodies in infected semen samples from infertile patients.&nbsp;Fertil Steril. 2013;99(1):125-131. doi:10.1016\/j.fertnstert.2012.09.006.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-embed\"><div class=\"wp-block-embed__wrapper\">\nhttps:\/\/www.fda.gov\/media\/90064\/download.\n<\/div><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u017dmogaus papilomos virusas (\u017dPV) yra labiausiai paplitusi lyti\u0161kai plintanti infekcija&nbsp;[1], kuria da\u017enai susergama vos prad\u0117jus lytin\u012f gyvenim\u0105. Yra \u017einoma daugiau nei 200 \u017dPV genotip\u0173, kuri\u0173 kiekvienas evoliuci\u0161kai yra prisitaik\u0119s prie tam tikro \u017emogaus epitelinio audinio&nbsp;[2]. Lyti\u0161kai perduodama apie 40 viruso genotip\u0173, sukelian\u010di\u0173 anogenitalines odos ir gleivini\u0173 karpas, o didel\u0117s rizikos genotipai sukelia ikiv\u0117\u017einius pakitimus bei&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":78290,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-78289","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78289","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=78289"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78289\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/78290"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=78289"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=78289"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=78289"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=78289"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=78289"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}