{"id":78298,"date":"2024-07-17T08:14:14","date_gmt":"2024-07-17T10:14:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=78298\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2024-07-09T06:05:41","modified_gmt":"2024-07-09T08:05:41","slug":"trimate-mamografija-nauda-ir-rizika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/trimate-mamografija-nauda-ir-rizika\/78298\/","title":{"rendered":"Trimat\u0117 mamografija: nauda ir rizika<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

Kr\u016bties v\u0117\u017eys patenka tarp da\u017eniausi\u0173 moter\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173. Kasmet pasaulyje diagnozuojama daugiau nei 2,088\u00a0mln. nauj\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eio atvej\u0173, o mir\u0161ta daugiau nei 626\u00a0t\u016bkst. moter\u0173\u00a0[1]. Siekiant suma\u017einti sergamum\u0105 kr\u016bties v\u0117\u017eiu, valstyb\u0117ms rekomenduojama taikyti atrankines patikros programas naudojant rentgenin\u012f tyrim\u0105\u00a0\u2013 mamografij\u0105, kurios tikslas nustatyti kr\u016bties navik\u0105 anksti, kol jis dar nesuk\u0117l\u0117 simptom\u0173 ir po\u017eymi\u0173. <\/p>\n\n\n\n

Mamografija, be kr\u016bt\u0173 ap\u017ei\u016bros ir ap\u010diuopos, yra pagrindinis auksinis standartas nustatant kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f ar kitas ligas dar ankstyv\u0173j\u0173 stadij\u0173. Klinikiniai atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 tyrimai parod\u0117, kad, anksti aptikus kr\u016bties navik\u0105 atrankini\u0173 kr\u016bt\u0173 patikros programos metu, galima i\u0161gelb\u0117ti pacientus ir suma\u017einti mir\u010di\u0173 nuo kr\u016bt\u0173 v\u0117\u017eio rodiklius 20\u201335\u00a0proc.\u00a0[2]. Vadinasi, kasmet d\u0117l vykdom\u0173 prevencini\u0173 patikros program\u0173 20\u201330\u00a0proc. daugiau moter\u0173 i\u0161gyvens po diagnoz\u0117s nustatymo. <\/p>\n\n\n\n

Mamografija\u00a0\u2013 tai greita, neinvazin\u0117, rentgenodiagnostin\u0117 proced\u016bra, skirta gauti kr\u016bties anatominius vaizdus, naudojant ma\u017eos energijos rentgeno spindulius. Ji tinkama steb\u0117ti ma\u017eo tankio audinius, tokius kaip raumenys, liaukos, kraujagysl\u0117s, ir riebalinius audinius. \u0160iuo tyrimu galima aptikti ma\u017eus, dar neu\u017e\u010diuopiamus keli\u0173 milimetr\u0173 dyd\u017eio navikinius poky\u010dius anks\u010diau, nei liga pasirei\u0161kia klini\u0161kai. \u0160is metodas pasi\u017eymi dideliu jautrumu ir specifi\u0161kumu, tod\u0117l atrankin\u0117se patikrose d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio yra naudojamas kaip pagrindinis \u012frankis.<\/p>\n\n\n\n

Kalbant apie mamografijos tyrimus, svarbiausi rodikliai yra tyrimo specifi\u0161kumas ir jautrumas. Jautrumas apib\u016bdina tikimyb\u0119, kad sergan\u010diam \u017emogui, atlikus tyrim\u0105, jis patvirtins lig\u0105. Jautrumas gali parodyti tyrimo geb\u0117jim\u0105 nustatyti lig\u0105, kai asmuo i\u0161 tikr\u0173j\u0173 serga, arba apib\u016bdinti teisingai teigiamus rezultatus i\u0161 rezultat\u0173 visumos. Specifi\u0161kumo rodiklis nurodo, kiek tikslus yra metodas, ir tikimyb\u0119, kad sveiko paciento tyrimo rezultatai patvirtina \u0161i\u0105 informacij\u0105. <\/p>\n\n\n\n

Be to, specifi\u0161kumas nurodo teisingai neigiam\u0173 rezultat\u0173 dal\u012f i\u0161 rezultat\u0173 visumos\u00a0[3]. Tobulas metodas tur\u0117t\u0173 b\u016bti 100\u00a0proc. jautrus ir 100\u00a0proc. specifi\u0161kas. Mamografijos tyrim\u0173 veiksmingumui nustatyti buvo atlikta daug \u012fvairi\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173. Pirmasis atrankin\u0117s mamografijos veiksmingumo vertinimo tyrimas buvo atliktas Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose 1963 metais. Nustatyta, kad atrankin\u0117s kr\u016bt\u0173 patikros programoje dalyvavusi\u0173 moter\u0173 grup\u0117je mirtingumas suma\u017e\u0117jo tre\u010ddaliu, palyginti su programoje nedalyvavusia kontroline grupe\u00a0[4]. Remiantis 2009 met\u0173 Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose atliktu tyrimu [5], kuriame buvo \u012fvertinta daugiau nei 2\u00a0mln. mamogram\u0173 patikros tyrim\u0173, nustatyta, kad patikros jautrumas siekiant aptikti kr\u016bt\u0173 navik\u0105 yra 85\u00a0proc., o tyrimo specifi\u0161kumas\u00a0\u2013 apie 90\u00a0proc. Jaun\u0173 moter\u0173\u00a0 (18\u201345 met\u0173) grup\u0117je \u0161ie skai\u010diai \u0161iek tiek ma\u017eesni: jautrumo ribos\u00a0\u2013 73\u201377\u00a0proc., o specifi\u0161kumo\u00a0\u2013 83\u201388\u00a0proc. <\/p>\n\n\n\n

Kr\u016bt\u0173 implantai ir didelis kr\u016bt\u0173 audinio tankis apsunkina kr\u016bties v\u0117\u017eio diagnostik\u0105 mamografu. Nepaisant to, mamografija vis dar yra auksinis standartas nustatant ma\u017eus poky\u010dius (iki keli\u0173 milimetr\u0173). Be to, jis yra tobulinamas, siekiant pagerinti tyrimo jautrum\u0105 ir specifi\u0161kum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l nuken\u010dia \u012fprastin\u0117s (2D) mamografijos tikslumas, yra mamogramos vaizde matomas audini\u0173 persidengimas. Persidengian\u010dios strukt\u016bros slepia tikruosius pa\u017eeidimus (klaidingai neigiamus) arba yra prarandamas tyrimo specifi\u0161kumas, nes normal\u016bs audiniai identifikuojami kaip patologiniai (klaidingai teigiami). \u0160i problema i\u0161ry\u0161k\u0117ja esant didel\u0117ms ir tankioms kr\u016btims. <\/p>\n\n\n\n

Siekiant i\u0161spr\u0119sti audini\u0173 persidengimo problem\u0105, buvo sukurtos dviej\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 technologijos: kr\u016bties kompiuterin\u0117 tomografija (KT) ir skaitmenin\u0117 kr\u016bt\u0173 tomosintez\u0117 (SKT), kurios leid\u017eia atlikti trimat\u012f (3D) kr\u016bt\u0173 vaizdavim\u0105. Pirmasis metodas vis dar yra daugiausiai naudojamas eksperimentiniais tikslais, o antrasis pla\u010diai paplito klinikin\u0117je praktikoje\u00a0[6].<\/p>\n\n\n\n

Potenciali nauda ir rizika taikant SKT klinikin\u0117je praktikoje<\/strong> <\/p>\n\n\n\n

SKT mamografija yra viena technologij\u0173, kuri buvo sukurta siekiant pagerinti kr\u016bties pa\u017eeidim\u0173 nustatym\u0105, ypa\u010d moterims, kuri\u0173 kr\u016btys turi ma\u017eai riebalinio audinio. Siekiant nustatyti SKT tikslum\u0105 diagnozuojant kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f ir tinkamum\u0105 taikyti b\u016btent atrankinei mamografinei patikrai, b\u016btina atlikti daug klinikini\u0173 tyrim\u0173, kurie patvirtint\u0173 tyrimo naud\u0105. Keletas atlikt\u0173 tyrim\u0173 jau dabar pabr\u0117\u017eia, kad SKT atliekant profilaktin\u0119 patikr\u0105 yra naudingas \u012frankis \u0161alia standartin\u0117s 2D mamogramos.<\/p>\n\n\n\n

Svarbus didelio masto Europos klinikinis tyrimas parod\u0117, kad, atlikus mamografij\u0105 su SKT, galima suma\u017einti klaidingai teigiam\u0173 pakartotini\u0173 i\u0161kvietim\u0173 skai\u010di\u0173 (angl. recalls<\/em>) ir padidinti v\u0117\u017eio nustatymo da\u017en\u012f, palyginti su tradicine 2D mamografija\u00a0[7, 8]. <\/p>\n\n\n\n

Kita vertus, pla\u010diau taikant tomosintez\u0119, klinikin\u0117je praktikoje atsirado poreikis \u012fvertinti jonizuojamosios spinduliuot\u0117s sukeliam\u0105 rizik\u0105 bei charakterizuoti \u0161ios sistemos vaizdo kokyb\u0119, kad b\u016bt\u0173 galima palyginti 2D ir 3D mamografij\u0173 vaizdus bei suprasti j\u0173 pana\u0161umus ir skirtumus. Ferreira ir bendraautori\u0173 publikuotame straipsnyje nurodoma, kad n\u0117ra reik\u0161mingo efektin\u0117s rizikos skirtumo tarp SKT ir 2D mamografijos\u00a0[9]. Comstock su bendraautoriais atliko tyrim\u0105, kuriame 1\u00a0444 moterims, turin\u010dioms didelio tankio kr\u016btis, buvo atliekama kr\u016bt\u0173 tomosintez\u0117 ir sutrumpinta kr\u016bt\u0173 MRT\u00a0[10]. <\/p>\n\n\n\n

Duomenys buvo analizuojami nepriklausomai. Tyrimo rezultatai parod\u0117, kad kr\u016bt\u0173 MRT buvo nustatyta gerokai daugiau v\u0117\u017eio atvej\u0173 (11,8 atvej\u0173 i\u0161 1\u00a0t\u016bkst. moter\u0173), palyginti su tomosinteze (4,8 atvejo i\u0161 1\u00a0t\u016bkst. moter\u0173). Tiesa, d\u0117l ilgos tyrimo trukm\u0117s ir dideli\u0173 s\u0105naud\u0173 MRT n\u0117ra taikomas profilaktinei kr\u016bt\u0173 patikrai, o naudojamas kaip papildomas diagnostinis \u012frankis.<\/p>\n\n\n\n

Radiolog\u0173 draugijos yra ap\u017evelgusios prospektyviuosius tyrimus, kurie parodo, kad, naudojant papildomai SKT \u0161alia tradicin\u0117s 2D mamogramos, padid\u0117ja v\u0117\u017eio nustatymo da\u017enis (0,5\u20132,7 atvej\u0173 i\u0161 1\u00a0t\u016bkst. patikrint\u0173 moter\u0173) ir suma\u017e\u0117ja papildom\u0173 i\u0161kvietim\u0173 da\u017enis (0,8\u20133,6 atvejo i\u0161kvietim\u0173 i\u0161 1\u00a0t\u016bkst. patikrint\u0173 moter\u0173). <\/p>\n\n\n\n

\u0160is tyrimas gali b\u016bti atliekamas kaip papildomas arba kaip pagrindinis tyrimas, nes i\u0161 tomosintez\u0117s vaizd\u0173 galima rekonstruoti sintetinius 2D vaizdus ir vertinim\u0105 atlikti kaip i\u0161 \u012fprastin\u0117s mamogramos [11]. Prie\u0161 \u012fdiegiant SKT \u012f atrankin\u0119 mamografin\u0119 patikr\u0105, b\u016btina atlikti daugiau tyrim\u0173, \u012frodan\u010di\u0173, kad SKT galima nustatyti statisti\u0161kai reik\u0161mingai intervalinio kr\u016bties v\u0117\u017eio da\u017en\u012f\u00a0[12].<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
1 pav. Klinikin\u0117 kr\u016bt\u0173 tomosintez\u0117s sistema (Hologic Selenia Dimensions<\/em>)<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 radiologas Danielis\u00a0Kopansas savo straipsnyje pristat\u0117 2013 metais Norvegijoje atlikt\u0105 tyrim\u0105[13]. Jame \u012frodyta, kad v\u0117\u017eys, kuris nebuvo aptiktas arba nebuvo pasteb\u0117tas standartin\u0117je 2D mamogramoje, gali b\u016bti nustatomas atliekant tomosintez\u0119 profilaktin\u0117s patikros metu. \u0160iame tyrime dalyvavo 12\u00a0631 moteris. Tiriamosioms buvo atlikta standartin\u0117 2D mamograma ir dviej\u0173 projekcij\u0173 SKT. I\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo interpretuojami standartiniai 2D vaizdai, tik tuomet\u00a0\u2013 2D ir SKT. <\/p>\n\n\n\n

Rezultatai parod\u0117, kad 6,1 atvejo v\u0117\u017eys buvo nustatytas kiekvienam t\u016bkstan\u010diui patikrint\u0173 moter\u0173, kurioms buvo atlikta tik standartin\u0117 mamograma. Papildomai atlikus SKT, \u0161is santykis padid\u0117jo 27\u00a0proc.\u00a0\u2013 iki 8,0 v\u0117\u017eio atvej\u0173 kiekvienam t\u016bkstan\u010diui patikrint\u0173 moter\u0173. Tyrime pakartotin\u0173 i\u0161kvietim\u0173 (angl. recall<\/em>) da\u017enis suma\u017e\u0117jo 15\u00a0proc. Pasak autoriaus, svarbiausias \u0161io tyrimo atradimas buvo tai, kad invazinio v\u0117\u017eio nustatymas, atliekant SKT, padid\u0117jo 40\u00a0proc.<\/p>\n\n\n\n

Tyr\u0117jai i\u0161 Italijos ir Australijos 2013 metais publikavo tyrimo Atrankin\u0117 mamografija taikant SKT arba standartin\u0119 mamogram\u0105 <\/em>rezultatus. Tyrime dalyvavo 45\u201363 met\u0173 7\u00a0292 moterys. Tyr\u0117jai nustat\u0117 59 kr\u016bties v\u0117\u017eio atvejus, i\u0161 kuri\u0173 52 buvo invaziniai navikai. Atlikus tik standartin\u0119 2D mamogram\u0105, 39 i\u0161 59 (66\u00a0proc.) atvej\u0173 buvo aptiktas navikas. <\/p>\n\n\n\n

\u0160alia standartin\u0117s 2D mamogramos atlikus ir SKT tyrim\u0105, buvo aptikti navikai dar 20 moter\u0173. Rezultatai parod\u0117, kad 5,3 atvejo v\u0117\u017eys buvo aptiktas kiekvienam t\u016bkstan\u010diui patikrint\u0173 moter\u0173, kurioms buvo atlikta tik standartin\u0117 mamograma. Tyrime papildomai atlikus SKT, \u0161is santykis padid\u0117jo iki 8,1 v\u0117\u017eio atvejo kiekvienam t\u016bkstan\u010diui patikrint\u0173 moter\u0173. <\/p>\n\n\n\n

Tyrimas parod\u0117, kad SKT tyrimas, atliekamas kartu su 2D mamograma, suma\u017eina pakartotini\u0173 i\u0161kvietim\u0173 da\u017en\u012f 17,2\u00a0proc. Aptarti abu tyrimai parodo, kad sujungus SKT su 2D mamograma padid\u0117ja invazinio v\u0117\u017eio nustatymo (pager\u0117ja jautrumas) ir suma\u017e\u0117ja pakartotin\u0173 i\u0161kvietim\u0173 da\u017enis (padid\u0117ja specifi\u0161kumas).<\/p>\n\n\n\n

SKT principas<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

SKT \u012frengin\u012f sudarantys pagrindiniai konstrukciniai elementai yra tie patys kaip ir \u012fprastin\u0117s 2D mamografijos \u012frengini\u0173\u00a0\u2013 rentgeno vamzdis, vaizdo detektorius, kr\u016bties suspaudimo padelis. Ekspozicijos metu, kaip ir \u012fprastin\u0117s mamografijos atveju, b\u016btina taikyti kr\u016bties kompresij\u0105, kad b\u016bt\u0173 pa\u0161alinami judesio artefaktai, pager\u0117t\u0173 rentgeno spinduli\u0173 skvarbumas per kr\u016bties audin\u012f ir suma\u017e\u0117t\u0173 spinduliuot\u0117s doz\u0117. <\/p>\n\n\n\n

Gydytojui radiologui pateikiama serija detektoriui lygiagre\u010di\u0173 vaizd\u0173 (pj\u016bvi\u0173) per vis\u0105 kr\u016bties stor\u012f, kuriuos jis gali per\u017ei\u016br\u0117ti pana\u0161iai kaip KT ar MRT vaizdus. Kadangi kiekvienas rekonstruotas pj\u016bvis gali b\u016bti 0,5\u00a0mm storio, darinys ir jo ribos (kra\u0161tai) turi b\u016bti geriau matomi rekonstruotuose vaizduose, nes n\u0117ra u\u017edengiami plok\u0161\u010di\u0173 strukt\u016br\u0173. Tai tur\u0117t\u0173 leisti geriau vizualizuoti ir charakterizuoti nekalcifikuotus pa\u017eeidimus\u00a0[14]. \u0160io metodo koncepcija pirm\u0105 kart\u0105 pristatyta 1960 metais.<\/p>\n\n\n\n

Pagrindinius jo principus 1971 metais apra\u0161\u0117 Miller su bendraautoriais, o klinikin\u0117je praktikoje metdas pristatytas tik 2000 met\u0173 prad\u017eioje Masa\u010diusetso pagrindin\u0117je ligonin\u0117je\u00a0[13]. Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 maisto ir vaist\u0173 administracija 2011 metais patvirtino Hologic Selenia<\/em> SKT sistem\u0105 kaip tinkam\u0105 naudoti klinikoje.<\/p>\n\n\n\n

SKT tyrimo metu rentgeno spinduli\u0173 \u0161altiniui judant lanku ribotu kampu (priklausomai nuo \u012frangos gamintojo, jud\u0117jimo kampas gali skirtis, ta\u010diau da\u017eniausiai b\u016bna 11\u201360 laipsni\u0173), yra atliekama da\u017eniausiai nuo 9\u201325 skirting\u0173 ma\u017eos doz\u0117s ekspozicijos projekcij\u0173 (2\u00a0pav<\/em>.)\u00a0[14]. Did\u0117jantis kamp\u0173 diapazonas leid\u017eia atlikti i\u0161samesn\u012f SKT tyrim\u0105, kuris u\u017etikrina geresn\u0119 vaizdo kokyb\u0119, ta\u010diau, did\u0117jant projekcij\u0173 skai\u010diui, ilg\u0117ja tyrimo trukm\u0117 ir did\u0117ja ap\u0161vitos doz\u0117\u00a0[15]. Atliekant SKT, rentgeno vamzdis gali jud\u0117ti nepertraukiamai arba \u017eingsniais (angl.\u00a0step-and-shoot<\/em>).<\/p>\n\n\n\n

Pirmuoju atveju rentgeno vamzdis skenuojant juda nesustodamas ir spinduliuodamas trumpus rentgeno spinduli\u0173 impulsus. Taip gaunami ma\u017eos doz\u0117s projekcijos vaizdai ir ma\u017einamas vaizdo triuk\u0161mas, kur\u012f sukelia judantis vamzdis. Antruoju atveju rentgeno vamzdis sustoja ties kiekviena nauja pozicija, spinduliuodamas rentgeno spinduli\u0173 impulsus, tada juda prie kitos pozicijos\u00a0[15]. Tokio tipo \u012franga nekelia rentgeno vamzd\u017eio jud\u0117jimo triuk\u0161mo, ta\u010diau, ilgiau u\u017etrunkant pa\u010diam tyrimui, gali suprast\u0117ti gaunamo vaizdo kokyb\u0117 d\u0117l pacient\u0117s judesi\u0173. <\/p>\n\n\n\n

V\u0117liau projekcini\u0173 vaizd\u0173 rinkiniai yra rekonstruojami naudojant specialius algoritmus. Siekiama sukurti j\u0173 vertikalias pozicijas, kad b\u016bt\u0173 gautas kr\u016bties audini\u0173 sluoksni\u0173 pasiskirstymas 3D plok\u0161tumoje. Vaizd\u0173 rekonstrukcijai pla\u010diausiai naudojami nufiltruotos atgalin\u0117s projekcijos (angl.\u00a0filtered backprojection<\/em>) algoritmas arba statistin\u0117 iteratyvi rekonstrukcija. Atgalin\u0117 rekonstrukcija yra ne tokia tiksli d\u0117l tomosintez\u0117s riboto vaizdinimo kampo, o iteratyvus metodas, atlikdamas simuliacines algebrines rekonstrukcijas, gali u\u017etikrinti puiki\u0105 vaizdo kokyb\u0119 ir suma\u017einti artefakt\u0173, ta\u010diau pailg\u0117ja rekonstrukcijos atlikimo laikas\u00a0[15].<\/p>\n\n\n\n

SKT sistemos privalumas \u2013 ji gali atlikti ir standartin\u0117s (2D) mamografijos sistemos projekcinius vaizdus, tokius kaip standartin\u0119 2D, kraniokaudalin\u0119 (CC) ir mediolateralin\u0119 (MLO) mamogram\u0105, kuri\u0173 vertinimas jau yra \u012fprastas specialistams. D\u0117l riboto jud\u0117jimo kampo SKT pasi\u017eymi anizotropine erdvine skiriam\u0105ja geba, kuri yra labai didel\u0117 plok\u0161tumoje, lygiagre\u010dioje detektoriui, ir palyginti ma\u017ea statmena kryptimi. Tiesa, \u0161i ma\u017ea skiriamoji geba gylio krypties at\u017evilgiu yra pakankama, siekiant suma\u017einti audini\u0173 persidengimo problem\u0105 ir pagerinti prasidedan\u010di\u0173 piktybini\u0173 proces\u0173 aptikim\u0105 [16].<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
2 pav. SKT veikimo schema. Kr\u016btis yra laikoma padedant kr\u016bties suspaudimo padeliui. Rentgeno vamzdis juda lanku vir\u0161 kr\u016bties. Vienos ekspozicijos metu yra gaunamos ma\u017eos doz\u0117s projekcijos, kurios rekonstruojamos \u012f kelis plonus vaizdo pj\u016bvius [15]<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

SKT tyrimo ap\u0161vita, rizika ir ap\u0161vitos optimizavimo b\u016bdai<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nepaisant SKT suteikiamo geresnio tyrimo tikslumo, vienas pagrindini\u0173 kontrargument\u0173 SKT naudojimui atrankin\u0117s mamografijos tyrimams yra jonizuojamosios spinduliuot\u0117s doz\u0117, tenkanti pacientui. Literat\u016broje teigiama, kad per vien\u0105 SKT tyrim\u0105 kr\u016b\u010diai tenka 1,5\u20134\u00a0mGy\u00a0[15]. Gaunama bendra doz\u0117 yra palyginti nedidel\u0117, ta\u010diau yra atlikta daug tyrim\u0173, kuriuose siekta nustatyti, ar reguliariai atliekamas mamografijos tyrimas gali didinti rizik\u0105 susirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n

Sulieman ir bendraautori\u0173 atliktas tyrimas parod\u0117, kad yra statisti\u0161kai reik\u0161mingas ry\u0161ys (0,01 ir ma\u017eiau) tarp vidutin\u0117s liaukin\u0117s doz\u0117s ir rentgeno vamzd\u017eio srov\u0117s ir laiko sandaugos (mAs) bei kr\u016bties storio (mm)\u00a0[17]. Mamografijos tyrimas priskiriamas prie labai ma\u017e\u0105 v\u0117\u017eio rizik\u0105 sukelian\u010di\u0173 tyrim\u0173, ta\u010diau pakartotin\u0117 ap\u0161vita \u0161i\u0105 rizik\u0105 gali padidinti ir iki reik\u0161mingo lygio. <\/p>\n\n\n\n

Jonizuojamosios spinduliuot\u0117s sukelta rizika yra tiesiogiai susijusi su paciento am\u017eiumi, tod\u0117l ypatingas d\u0117mesys turi b\u016bti skiriamas jaunoms pacient\u0117ms, siekiant u\u017etikrinti, kad mamografijos tyrimas b\u016bt\u0173 atliekamas pagr\u012fstai. Standartin\u0117s mamogramos ir SKT lyginamieji tyrimai parod\u0117, kad, priklausomai nuo naudojamos \u012frangos, ap\u0161vita jonizuojam\u0105ja spinduliuote, atliekant SKT, yra pana\u0161i arba kiek didesn\u0117, ta\u010diau nevir\u0161ija tarptautini\u0173 radiacin\u0117s saugos rekomendacijose nurodyt\u0173 rib\u0173 [18].<\/p>\n\n\n\n

Pagrindiniai paciento radiacin\u0117s saugos principai, kuriuos rekomenduoja Tarptautin\u0117 radiologin\u0117s apsaugos komisija (angl. International Commission of Radiological Protection \u2013<\/em>ICRP) ir kurie yra apra\u0161yti Lietuvos Respublikos radiacin\u0117s saugos \u012fstatyme, yra veiklos pagr\u012fstumo principas (angl. justification<\/em>), radiacin\u0117s saugos optimizavimo principas ir ap\u0161vitos \u017emon\u0117ms ribojimo principas, \u012fskaitant ir atskaitos lygi\u0173 sudarym\u0105. \u0160ie darbo principai yra \u012ftraukti \u012f Tarptautinius pagrindinius apsaugos nuo jonizuojamosios spinduliuot\u0117s ir radiacini\u0173 \u0161altini\u0173 saugos (angl. Basic Safety Standads \u2013 <\/em>BSS)standartus, kuriais nustatyti \u0161iuo metu tarptautiniu mastu priimti radiacin\u0117s saugos reikalavimai [19].<\/p>\n\n\n\n

Siekiant u\u017etikrinti, kad pacientui diagnostin\u0117 proced\u016bra n\u0117ra atliekama be galiojan\u010dios klinikin\u0117s indikacijos, tyrimas privalo b\u016bti pagr\u012fstas. Taip u\u017etikrinama, kad pacientui klinikin\u0117 nauda bus didesn\u0117, nei patiriama \u017eala sveikatai (turint omenyje, kad \u012f profilaktin\u0119 mamografijos patikr\u0105 ateina sveikos moterys). <\/p>\n\n\n\n

Tik klini\u0161kai pagrindus indikacij\u0105 ir optimizavus vaizdo gavimo parametrus, yra u\u017etikrinama, kad gautas vaizdas bus reikiamos kokyb\u0117s, o pacientui tenkanti ap\u0161vita proced\u016bros metu bus ne didesn\u0117, nei reikalinga tiksliai diagnozei nustatyti, ir nevir\u0161ys rekomenduojam\u0173 atskaitos lygi\u0173. Lietuvoje diagnostiniai atskaitos lygiai, taikomi mamografijos proced\u016bros metu, yra pateikti sveikatos apsaugos ministro 2018 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 27 dienos \u012fsakyme Nr.\u00a0V-952. <\/p>\n\n\n\n

Kiekviena asmens sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaiga, atliekanti mamografijos tyrim\u0105, turi laikytis diagnostini\u0173 atskaitos lygi\u0173 ir, vadovaudamasi Lietuvos higienos norma HN\u00a078:2009, privalo reguliariai \u012fstaigos viduje atlikti pacient\u0173 gautos ap\u0161vitos vertinim\u0105. Nusta\u010dius, kad tyrimo metu gaunama ap\u0161vita yra didesn\u0117, b\u016btina su medicinos fizik\u0173 pagalba optimizuoti skenavimo parametrus, siekiant i\u0161vengti nepagr\u012fstos ap\u0161vitos.<\/p>\n\n\n\n

Tam naudojamas organinio stiklo arba fizikinis (antropomorfinis) fantomas, pagamintas i\u0161 vientisos med\u017eiagos su viduje \u012fterptais objektais, kurie imituoja kr\u016bt\u0173 audin\u012f ir kitus darinius (navik\u0105, mikrokalcinatus). Kr\u016bties ap\u0161vitai \u012fvertinti yra nustatoma\u00a0\/\u00a0skai\u010diuojama vidutin\u0117 liaukin\u0117 doz\u0117, kuri priklauso nuo mamografo tipo, nuo kr\u016bties storio ir suspaudimo lygio (kuo labiau ir tolygiau suspaud\u017eiama kr\u016btis, tuo ma\u017eiau atsiranda i\u0161sklaidytos spinduliuot\u0117s, ma\u017e\u0117ja doz\u0117, ger\u0117ja vaizdo kontrastingumas). <\/p>\n\n\n\n

Asbeutah ir bendraautoriais, atlik\u0119 tyrim\u0105 su kr\u016bties fantomu, nustat\u0117, kad esant kr\u016bties storiui iki 5\u00a0cm, vidutin\u0117 kr\u016bties audinio liaukin\u0117 doz\u0117 atliekant SKT yra ma\u017eesn\u0117 20,8\u00a0proc., nei atlikus standartin\u0119 2D mamogram\u0105\u00a0[20]. Kr\u016bties storiui padid\u0117jus iki 6\u00a0cm, vidutin\u0117 liaukin\u0117 doz\u0117 atliekant SKT padid\u0117ja 4,3\u00a0proc., palyginti su 2D mamograma.<\/p>\n\n\n\n

Paciento gauta ap\u0161vitos doz\u0117 priklauso nuo tam tikr\u0173 parametr\u0173: a) kr\u016bties audinio tankio; b) kr\u016bties audinio storio; c) kr\u016bties suspaudimo j\u0117gos; d) vaizdo parametr\u0173 (mAs) ir nuo to, kiek ir koki\u0173 vaizd\u0173 buvo atlikta\u00a0[21]. \u0160iuo metu yra daug galimybi\u0173 suma\u017einti pacient\u0173 dozes, i\u0161laikant diagnostikai tinkam\u0105 vaizdo kokyb\u0119. <\/p>\n\n\n\n

Paprastai tai \u012fgyvendinama naudojant aparato automatin\u0117s ekspozicijos kontrol\u0117s (AEK) (angl.\u00a0automatic exposure control<\/em>\u00a0\u2013 AEC) nustatym\u0105. Jis atsi\u017evelgdamas \u012f efektin\u0119 kiekvienos kr\u016bties sugert\u012f, individualiai parenka parametrus, kontroliuojan\u010dius doz\u0119\u00a0\u2013 \u0161altinio\u00a0\/\u00a0filtro derin\u012f, kVp ir mAs derinius. Tai atliekama trumpu rentgeno spindulio impulsu, i\u0161tiriant kr\u016bt\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Pagal tai nustatoma jos savyb\u0117s ir parenkami rentgeno vamzd\u017eio parametrai, reikalingi pakankamos kokyb\u0117s vaizdui u\u017eregistruoti, naudojant ma\u017eiausi\u0105 kiek\u012f jonizuojamosios spinduliuot\u0117s. Reikia atkreipti d\u0117mes\u012f, kad, vertinant moter\u0173 gaunamas ap\u0161vitos dozes, b\u016btina atsi\u017evelgti ir \u012f tiriam\u0105j\u012f<\/em> rentgeno impuls\u0105. AEK buvo sukurtas siekiant i\u0161laikyti stabili\u0105 ir tinkam\u0105 diagnostikos tikslams vaizdo kokyb\u0119 esant skirtingo tankio ir storio kr\u016btims, kartu u\u017etikrinant kuo ma\u017eesn\u0119 ap\u0161vitos doz\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f svarbu nustatyti kuo anks\u010diau ir kuo tiksliau j\u012f diagnozuoti. Standartiniai (2D) mamografijos tyrimai turi tr\u016bkum\u0173\u00a0\u2013 klaidingai neigiama ar klaidingai teigiama diagnoz\u0117s. Nauj\u0173 technologij\u0173, toki\u0173 kaip SKT, diegimas \u012fgalina spr\u0119sti (suma\u017einti) \u0161iuos tr\u016bkumus. SKT suteikia geresn\u012f diagnostin\u012f vaizd\u0105 nei 2D mamografija, tod\u0117l naudojant SKT galima tiksliau nustatyti pacientei diagnoz\u0119 pagal \u012ftariamas indikacijas. <\/p>\n\n\n\n

Atliekant SKT moterims, kuri\u0173 suspaust\u0173 kr\u016bt\u0173 storis yra iki 5\u00a0cm, vidutin\u0117 kr\u016bties liaukin\u0117 doz\u0117 nevir\u0161ija 2D mamografijos metu gaunam\u0173 dozi\u0173, o esant storesn\u0117ms kr\u016btims, siekiant i\u0161ry\u0161kinti persiklojan\u010dius sluoksnius ir pagerinti diagnostik\u0105, doz\u0117s vert\u0117s yra \u0161iek tiek didesn\u0117s negu 2D mamografijos atveju.<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinant galima teigti, kad nauda, gaunama tiksliau diagnozuojant nedidelio dyd\u017eio navikinius pakitimus ir ypa\u010d invazinius navikus, yra didesn\u0117, nei mamografijos tyrimo metu gautos jonizuojamosios spinduliuot\u0117s sukelta v\u0117\u017eio rizika.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Ma\u017eena Maciusovi\u010d1<\/sup>, Jonas Marcinkevi\u010dius2<\/sup>, dr. R\u016bta Briedien\u01173<\/sup>, dr. Jonas Venius1,4<\/sup><\/strong>
1<\/sup> Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto Medicinos fizikos skyrius
2<\/sup> Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto Medicinin\u0117s technikos prie\u017ei\u016bros poskyris
3<\/sup> Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto Diagnostin\u0117s ir intervencin\u0117s radiologijos skyrius
4 <\/sup>Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto Biomedicinin\u0117s fizikos laboratorija<\/p>\n\n\n\n


LITERAT\u016aRA<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. Bray F, Ferlay J, Soerjomataram I, et al. Global cancer statistics 2018: GLOBOCAN estimates of incidence and mortality worldwide for 36 cancers in 185 countries. CA: Cancer J Clin. 2018;68:394-424.
2. ndrijauskaite GO, Briediene R, Skaisgiryte A, et al. Atrankin\u0117s moter\u0173 mamografin\u0117s patikros programos efektyvumas Nacionaliniame V\u0117\u017eio institute. Onkologija 2020\/1(26).
3. Steponavi\u010dien\u0117 L, Gudavi\u010dien\u0117 D, Smailyt\u0117 G. Intervaliniai navikai ir atrankin\u0117s patikros d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio programos jautrumas. Literat\u016bros ap\u017evalga. Visuomen\u0117s sveikata 2018\/1(80).
4. Shapiro S. Periodic screening for breast cancer: the HIP Randomized Controlled Trial. Health Insurance Plan. J Natl Cancer Inst Monogr. 1997;(22):27-30.
5. Sarno A, Mettivier G, Russo P. Dedicated breast computed tomography: Basic aspects. Med Phys 2015;42:2786-804.
6. Maldera A, De Marco P, Colombo PE, et al. Digital breast tomosynthesis: Dose and image quality assessment. Phys. Med. 2016;33:56-67.
7. Skaane P, Bandos Al, Gullien R, et al. Comparison of digital mammography alone and digital mammography plus tomosynthesis in a population-based screening program. Radiology 2012;267:47-56.
8. Ciatto S, Houssami N, Bernardi D, et al. Integration of #D digital mammography with tomosynthesis for population breast-cancer screening (STROM): a prospective comparison study. Lancet Oncol 2013;14:583-9.
9. Ferreira P, Baptista M, Di Maria S, Vaz P. Cancer risk estimation in digital breast tomosynthesis using GEANT4 Monte Carlo simulations and voxel phantoms. Phys Med 2016; 32:717-23.
10. Comstock Ch E, Gatsonis C, Newstead G M, et al. Comparison of Abbreviated Breast MRI vs Digital Breast Tomosynthesis for Breast Cancer Detection Among Women With Dense Breasts Undergoing Screening. JAMA. 2020;323(8):746-756.
11. Skaane P, Bandos AI, Eben E B, et al. Two-view digital breast tomosynthesis screening with synthetically reconstructed projection images: comparison with digital breast tomosynthesis with full- field digital mammographic images. Radiology 2014;271:655\u2013663.
12. Steponavi\u010dien\u0117 L, Bredien\u0117 R. Atrankin\u0117s mamografin\u0117s patikros svarba siekiant kontroliuoti kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f: Europos kr\u016bties vaizdinimo draugijos po\u017ei\u016bris. Onkologo puslapiai, 2018 m.
13. Kopans D B. Digital breast tomosynthesis from concept to clinical care. AJR Am J Roentgenol 2014;202:299\u2013308.
14. Halvie MA. Digital Mammography Imaging: Breast Tomosynthesis and Advanced Applications. Radiol Clin North Am. 2010 September;48(5):917\u2013929.
15. Baker JA, Lo JY. Breast tomosynthesis: State-of-art and review of the literature. Acad. Radiol. 2011;(18)1298-1310.
16. Sechopoulos I. A review of breast tomosynthesis. Part I. The image acquisition process. Med. Phys. 2013;40(1).
17. Sulieman A, Serhan O, Al-Mohammed HI, et al. Estimation of cancer risks during mammography procedure inSaudi Arabia. Saudi J Biol Sci. 2019 Sep; 26(6): 1107-1111.
18. Svahn T M, Houssami N, Sechopoulos I, Mattsson S. Review of radiation dose estimates in digital breast tomosynthesis relative to those in two-view full field digital mammography. Breast 2015;24:93\u201399.
19. Optimization of The Radiological Protection of Patients: Image Quality and Dose in Mammography (COORDINATED RESEARCH IN EUROPE) IAEA, VIENNA, 2005.
20. Asbeutah AM, Brindhaban A, AlMajran AA, Asbeutah SA. The effect of different exposure parameters on radiation dose in digital mammography and digital breast tomosynthesis: A phantom study. Radiography 26(2020)e129-e133.
21. Gennaro G, Bernardi D, Houssami N. Radiation dose with digital breast tomosynthesis compared to digital mammography: per-view analysis. Eur Radiol. 2018 Feb;28(2):573-581.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kr\u016bties v\u0117\u017eys patenka tarp da\u017eniausi\u0173 moter\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173. Kasmet pasaulyje diagnozuojama daugiau nei 2,088\u00a0mln. nauj\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eio atvej\u0173, o mir\u0161ta daugiau nei 626\u00a0t\u016bkst. moter\u0173\u00a0[1]. Siekiant suma\u017einti sergamum\u0105 kr\u016bties v\u0117\u017eiu, valstyb\u0117ms rekomenduojama taikyti atrankines patikros programas naudojant rentgenin\u012f tyrim\u0105\u00a0\u2013 mamografij\u0105, kurios tikslas nustatyti kr\u016bties navik\u0105 anksti, kol jis dar nesuk\u0117l\u0117 simptom\u0173 ir po\u017eymi\u0173. Mamografija, be kr\u016bt\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":78301,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-78298","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78298","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=78298"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78298\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/78301"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=78298"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=78298"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=78298"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=78298"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=78298"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}