Kognityvin\u0117s (pa\u017einimo) funkcijos \u2013 tai smegen\u0173 geb\u0117jimas gauti, perdirbti, integruoti, i\u0161laikyti ir atkurti informacij\u0105, orientuotis laike, vietoje, savyje, \u012fsiminti ir naudotis \u017einiomis, intelektu, regos, erdv\u0117s suvokimo funkcijomis [1]. Visos jos yra b\u016btinos normaliai \u017emogui funkcionuoti ir integruotis \u012f visuomen\u0119, tod\u0117l nieko nuostabaus, kad susilpn\u0117jus pa\u017einimo funkcijoms labai suprast\u0117ja gyvenimo kokyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Kognityvini\u0173 funkcij\u0173 vaidmuo \u017emogaus kasdienyb\u0117je<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kognityvini\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jimas yra tiesiogiai susij\u0119s su am\u017eiumi. Pastaruoju metu vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 populiacijoje \u0161is sutrikimas diagnozuojamas da\u017eniau. Vyresnis am\u017eius yra vienas svarbiausi\u0173 rizikos veiksni\u0173 tiek lengviems kognityviniams sutrikimams, tiek demencijoms (pvz., Alzheimerio ligai) i\u0161sivystyti. Mokslinink\u0173 teigimu, pa\u017einimo funkcijos \u2013 svarbi orientacijos pasaulyje, savivert\u0117s, neatsiejama socialin\u0117s integracijos dalis. Pa\u017einimo funkcij\u0173 silpn\u0117jimas ne visada atspindi pradin\u012f silpnaprotyst\u0117s etap\u0105, ta\u010diau net nedidelis j\u0173 pokytis gali \u017elugdyti asmen\u012f ir priversti keisti kasdien\u0117s veiklos \u012fpro\u010dius. Silpn\u0117jant kognityvin\u0117ms funkcijoms, padid\u0117ja depresijos i\u0161sivystymo rizika, da\u017enesn\u0117 socialin\u0117 izoliacija, ma\u017e\u0117ja savaranki\u0161kumas, \u017emogus tampa priklausomas nuo kit\u0173 [2]. Kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimai, i\u0161sivystantys senstant, yra susij\u0119 su didesniu traum\u0173, hospitalizacij\u0173 ir mir\u010di\u0173 da\u017eniu [3]. Taigi i\u0161laikyti stabilias kognityvines funkcijas, suprasti etiologinius veiksnius ir patogenez\u0119 tampa svarbu ne tik asmens, bet ir visuomen\u0117s lygmeniu.<\/p>\n\n\n\n Pastaruoju metu moksliniuose straipsniuose viena da\u017eniau aptarin\u0117jam\u0173 kognityvini\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jimo prie\u017eas\u010di\u0173 senstant \u2013 l\u0117tinio sisteminio u\u017edegimo sukeliami poky\u010diai smegenyse. L\u0117tinio u\u017edegimo vaidmen\u012f smegen\u0173 sen\u0117jimo, pa\u017einimo funkcij\u0173 silpn\u0117jimo patogenez\u0117je patvirtina ir i\u0161vados, kuriose teigiama, kad labiausiai paplitusios demencijos formos\u2013 Alzheimerio liga ir kraujagyslin\u0117 demencija \u2013 yra susijusios su u\u017esit\u0119susiu u\u017edegimu, kuris svarbus ir ligai progresuojant [2]. Nebeabejojama, kad sisteminis u\u017edegimas turi \u012ftak\u0105 silpn\u0117jant kognityvin\u0117ms funkcijoms vidutinio am\u017eiaus asmenims ir senstant, ta\u010diau neurologinis paai\u0161kinimas i\u0161lieka ne visai ai\u0161kus [3].<\/p>\n\n\n\n Ar l\u0117tinis u\u017edegimas ir organizmo sen\u0117jimas yra neatsiejami?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Paprastai u\u017edegimas yra apsaugin\u0117 organizmo reakcija, skatinanti gijim\u0105, ta\u010diau u\u017esit\u0119susi u\u017edegimini\u0173 citokin\u0173 cirkuliacija organizme gali b\u016bti audini\u0173 pa\u017eaidos prie\u017eastis, ne i\u0161imtis ir smegenys [2]. Kas i\u0161 ties\u0173 nutinka smegenims, kad su laiku m\u016bs\u0173 pa\u017einimo funkcijos prast\u0117ja? I\u0161kelta hipotez\u0117, kad sisteminis u\u017edegimas yra susij\u0119s su morfologiniais smegen\u0173 poky\u010diais, \u012fvykstan\u010diais organizme cirkuliuojant atitinkamiems citokinams ir lemian\u010diais kognityvin\u012f sen\u0117jim\u0105, o v\u0117liau \u2013 didinan\u010diais ir demencijos rizik\u0105 [3].<\/p>\n\n\n\n Norint suprasti, kaip u\u017edegimas gali sukelti ir pagreitinti pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jim\u0105, svarbu suvokti pagrindinius faktus. Organizme cirkuliuoja dviej\u0173 tip\u0173 citokinai \u2013 pro- (pvz., IL-6, IL-1, TNF-\u03b1) ir antiu\u017edegiminiai (pvz., IL-4, IL-10, IL-13). I\u0161laikydami pusiausvyr\u0105 ar j\u0105 keisdami, citokinai reguliuoja imunin\u012f atsak\u0105. Remiantis pastar\u0173j\u0173 met\u0173 studijomis, pats sen\u0117jimas yra tiesiogiai susij\u0119s su l\u0117tiniu u\u017edegimu organizme. Tyrimai parod\u0117, kad senstant did\u0117ja serumo IL-6 koncentracija, nors ir n\u0117ra jokios gretutin\u0117s patologijos, galin\u010dios sukelti tokius imuninius poky\u010dius. Taigi i\u0161 ties\u0173 n\u0117ra ai\u0161ku, ar did\u0117ja prou\u017edegimini\u0173 (kartu ir IL-6) citokin\u0173 sintez\u0117, o gal tiesiog ma\u017e\u0117ja j\u012f inhibuojan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 koncentracija organizme. Pasteb\u0117ta, kad, nepaisant to, jog esant \u016bmioms b\u016bkl\u0117ms i\u0161sivystantis neurou\u017edegiminis atsakas greitai praeina ir pasiekia prie\u0161 tai buvus\u012f imunin\u012f lyg\u012f, senstant smegenims, imuninis aktyvinimas nebeatsikuria, o lieka \u0161iek tiek vir\u0161ijantis iki tol buvus\u012f bazin\u012f lyg\u012f \u2013 vyksta l\u0117tinis u\u017edegimas. Kyla klausimas, kod\u0117l ir kaip su am\u017eiumi i\u0161sivystantis l\u0117tinis sisteminis u\u017edegimas gali paveikti ir smegen\u0173 funkcijas. Pagrindin\u0117 problema \u2013 u\u017edegimo mediatoriai, cirkuliuojantys periferijoje, \u012fveikia kraujo ir smegen\u0173 barjer\u0105, tod\u0117l kartu moduliuoja ir centrinius u\u017edegiminius procesus. Tiek d\u0117l \u016bminio, tiek ir d\u0117l l\u0117tinio u\u017edegimo yra aktyvinamas toksi\u0161k\u0173 med\u017eiag\u0173 (toki\u0173 kaip deguonies produktai) ir tam tikr\u0173 kenksming\u0173 ferment\u0173 i\u0161skyrimas. D\u0117l to prasideda neurodegeneracija (l\u0105steliniu lygmeniu sisteminis u\u017edegimas inicijuoja l\u0105steli\u0173 apoptoz\u0119, akson\u0173 degeneracij\u0105, sutrikdo smegen\u0173 kraujotak\u0105), kartu silpn\u0117ja ir kognityvin\u0117s funkcijos [3].<\/p>\n\n\n\n \u017dinoma, l\u0117tinio sisteminio u\u017edegimo, kartu ir kognityvini\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jimo, rizika yra susijusi ne tik su vyresniu am\u017eiumi, bet ir kitais veiksniais. J\u0173 yra daug, ta\u010diau tyrimuose da\u017eniausiai i\u0161skiriama l\u0117tin\u0117 obstrukcin\u0117 plau\u010di\u0173 liga, cukrinis diabetas, metabolinis sindromas. Bene svarbiausias ir daugiausiai d\u0117mesio sulaukiantis metabolinio sindromo komponentas pastaruoju laiku \u2013 nutukimas. Kod\u0117l jis toks \u012fdomus ir kaip susij\u0119s su l\u0117tiniu u\u017edegimu? Prad\u0117kime nuo to, kad nutukimas, atsparumas insulinui, ateroskleroz\u0117, arterin\u0117 hipertenzija \u2013 klinikin\u0117je praktikoje da\u017enai stebimas derinys. I\u0161tyrus nutukusius \u017emones pasteb\u0117ta, kad jiems gerokai da\u017eniau nustatomos susilpn\u0117jusios kognityvin\u0117s funkcijos [2]. Kokia viso to prie\u017eastis? Viena vertus, galb\u016bt tai lemia ir metabolini\u0173 sutrikim\u0173 nulemtos ateroskleroz\u0117s sutrikdoma smegen\u0173 kraujotaka ar nekoreguojama glikemija sergant cukriniu diabetu. Ta\u010diau svarbu nepamir\u0161ti \u012frodym\u0173, kad nutukimas pats sukelia l\u0117tin\u012f sistemin\u012f u\u017edegim\u0105. Pasirodo, nutukusiems pacientams d\u0117l triglicerid\u0173 pertekliaus adipocitai hipertrofuoja ir dal\u012f lipid\u0173 i\u0161lieja<\/em> \u012f artimiausius audinius. D\u0117l to sukeliamas vietinis riebalinio adinio u\u017edegimas, makrofagai gamina citokinus, i\u0161 kraujotakos mobilizuojama dar daugiau imunini\u0173 l\u0105steli\u0173. Tokiu b\u016bdu adipocitai pasikei\u010dia ir tampa prou\u017edegiminiais <\/em>\u2013 pradeda gaminti prou\u017edegiminius citokinus ir chemokinus. Vietinis riebalinio audinio u\u017edegimas galiausiai tampa sisteminiu, sukeldamas ma\u017eo laipsnio l\u0117tin\u012f u\u017edegim\u0105 [4]. Svarb\u016bs ir kiti nesud\u0117tingai modifikuojamieji gyvenimo b\u016bdo veiksniai, pavyzd\u017eiui, r\u016bkymas, nevisavert\u0117 mityba, fizinio aktyvumo tr\u016bkumas, nepakankamas ar nekokybi\u0161kas miegas. Kai kuriose studijose teigiama, kad net depresijos simptomai yra susij\u0119 su padid\u0117jusia prou\u017edegimini\u0173 citokin\u0173 koncentracija kraujyje, o j\u0173 kiekis tiesiogiai koreliuoja su depresijos sunkumu [2].<\/p>\n\n\n\n Neatsiejamas trio: l\u0117tinis u\u017edegimas, kognityvin\u0117s funkcijos ir poky\u010diai smegenyse<\/strong><\/p>\n\n\n\n Sergant l\u0117tiniu u\u017edegimu, nuken\u010dia ne visos smegen\u0173 funkcijos, o tik tam tikros. Vadinasi, prou\u017edegimini\u0173 citokin\u0173 poveikis \u017ealingas ne visoms smegen\u0173 strukt\u016broms. Nor\u0117dami atsakyti \u012f klausim\u0105, kod\u0117l taip yra, mokslininkai i\u0161tyr\u0117 smegenis molekuliniu lygmeniu. Pasirodo, ypa\u010d ry\u0161kus u\u017edegimo poveikis stebimas hipokampe. Tyrim\u0173 duomenimis, nors prou\u017edegimini\u0173 citokin\u0173 receptori\u0173 rai\u0161ka didel\u0117 tiek astroglijoje, tiek mikroglijoje, kaip ir neuronuose bei endotelio l\u0105stel\u0117se visose smegenyse, did\u017eiausia santykin\u0117 j\u0173 koncentracija yra smegen\u0173 \u017eiev\u0117je ir hipokampe. Be to, limbin\u0117s sistemos ir kitos su kognityvin\u0117mis funkcijomis susijusios strukt\u016bros, tokios kaip pamato branduoliai, organizme esant u\u017edegimui i\u0161skiria daugiau kenksming\u0173 ferment\u0173 ir deguonies produkt\u0173, palyginti su kitomis smegen\u0173 dalimis. Vis d\u0117lto aktyviausia kenksming\u0173 ferment\u0173, i\u0161skiriam\u0173 vykstant u\u017edegimui, sintez\u0117 pasteb\u0117ta ne kitur, o hipokampe. Atsi\u017evelgiant \u012f visus min\u0117tus veiksnius, jis yra jautriausia l\u0117tiniam u\u017edegimui sritis smegenyse. Sp\u0117jama, kad b\u016btent d\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 kitos smegen\u0173 sritys (pvz., motorin\u0117, juntamoji smegen\u0173 \u017eiev\u0117) bei j\u0173 funkcijos senstant nuken\u010dia gerokai ma\u017eiau nei pa\u017einimas [3].<\/p>\n\n\n\n Lieka neai\u0161ku, kod\u0117l senstant vienos kognityvin\u0117s funkcijos (pvz., skaitymas) i\u0161lieka stabilios, o kitos (pvz., atmintis, vykdomosios funkcijos, informacijos apdorojimo greitis) silpn\u0117ja. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 l\u0117tinio u\u017edegimo ir pa\u017einimo funkcij\u0173 s\u0105saja tur\u0117t\u0173 b\u016bti tiriama dar detaliau [2].<\/p>\n\n\n\n Siekdami \u012fsitikinti, kad organizme rusenant l\u0117tiniam u\u017edegimui kei\u010diasi ne tik kognityvin\u0117s funkcijos, bet kartu stebimi tam tikr\u0173 smegen\u0173 strukt\u016br\u0173 poky\u010diai, mokslininkai i\u0161tyr\u0117 u\u017edegimo \u017eymen\u0173 ry\u0161\u012f ir su smegen\u0173 morfologija. Tyrime dalyvavo 408 30\u201354 met\u0173 geros sveikatos b\u016bkl\u0117s suaugusi\u0173j\u0173. Atliekant tyrim\u0105, remtasi \u0161iais periferiniame kraujyje cirkuliuojan\u010diais u\u017edegimo \u017eymenimis: IL-6 ir C reaktyviuoju baltymu. Kaip ir tik\u0117tasi, steb\u0117ta atvirk\u0161tin\u0117 sistemino l\u0117tinio u\u017edegimo ir smegen\u0173 pilkosios, baltosios med\u017eiag\u0173 ir vis\u0173 4 smegen\u0173 skil\u010di\u0173 t\u016bri\u0173 priklausomyb\u0117: kuo didesn\u0117 u\u017edegimini\u0173 \u017eymen\u0173 koncentracija kraujyje, tuo ma\u017eesni t\u016briai fiksuoti. Be morfologini\u0173 skai\u010diavim\u0173, vertinta ir s\u0105saja su erdviniu suvokimu, trumpalaike atmintimi, verbaliniu suvokimu ir vykdomosiomis funkcijomis. Visais atvejais, i\u0161skyrus vykdom\u0105sias funkcijas, nustatytas reik\u0161mingas min\u0117t\u0173 funkcij\u0173 susilpn\u0117jimas. Did\u017eiausi poky\u010diai esant kognityvini\u0173 funkcij\u0173 susilpn\u0117jimui ir persistuojant l\u0117tiniam u\u017edegimui organizme steb\u0117ti smilkinin\u0117je skiltyje. Taip pat pasteb\u0117tas reik\u0161mingas ry\u0161ys tarp sisteminio u\u017edegimo aktyvumo organizme ir gumburo bei bly\u0161kiojo kamuolio morfologini\u0173 poky\u010di\u0173 esant kognityvini\u0173 funkcij\u0173 poky\u010diams, ta\u010diau smegen\u0173 \u017eiev\u0117je specifi\u0161kumas konkre\u010diai sri\u010diai nebuvo pasteb\u0117tas. \u012edomu tai, kad anks\u010diau aptarto nutukimo \u012ftaka taip pat buvo pasteb\u0117ta ir atliekant \u0161\u012f tyrim\u0105 \u2013 vertinta, kaip k\u016bno mas\u0117s indeksas susij\u0119s su u\u017edegimu ir neuromorfologiniais poky\u010diais. Pasirodo, k\u016bno mas\u0117s indeksas tiesiogiai koreliuoja su u\u017edegimo aktyvumu organizme ir yra atvirk\u0161tin\u0117 priklausomyb\u0117 su tarp k\u016bno mas\u0117s indekso bei smegen\u0173 \u017eiev\u0117s pilkosios med\u017eiagos t\u016brio, kaip ir vis\u0173 tirt\u0173 kognityvini\u0173 funkcij\u0173, i\u0161skyrus verbalin\u012f mokym\u0105si [3].<\/p>\n\n\n\n Bet koks kognityvini\u0173 funkcij\u0173 vertinimas yra gana komplikuotas, nes riba tarp normalaus ir patologinio kognityvini\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jimo senstant yra miglota; d\u0117l \u0161ios prie\u017easties specialiais testais vertinti dar ikiklinikiniai morfologiniai poky\u010diai. Jie yra ankstesni, ta\u010diau gali prisid\u0117ti prie pa\u017einimo funkcij\u0173 silpn\u0117jimo, be to, yra vienas svarbi\u0173 \u012franki\u0173, padedan\u010di\u0173 prognozuoti ir demencijos rizik\u0105. Viename tyrime, kuriame nagrin\u0117tas serumo IL-6, C reaktyviojo baltymo ir TNF-\u03b1 bei kognityvini\u0173 funkcij\u0173 (\u012fvertinant 3MS (angl. Modified Mini-Mental State Examination<\/em>) testu) ry\u0161ys, atskleista, kad IL-6 ir C reaktyviojo baltymo koncentracija serume reik\u0161mingai susijusi kognityvini\u0173 funkcij\u0173 suprast\u0117jimu ateityje: pacient\u0173, kuriems buvo nustatyta nuo pradin\u0117s padid\u0117jusi min\u0117t\u0173 dviej\u0173 u\u017edegimo \u017eymen\u0173 koncentracija, kognityvin\u0117s funkcijos per 2 metus suprast\u0117jo net 24 proc. [2].<\/p>\n\n\n\n Ar smegen\u0173 sen\u0117jimas ir su juo susij\u0119 padariniai nei\u0161vengiami ir nekoreguotini?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Tam tikr\u0173 am\u017eini\u0173 pakitim\u0173 kol kas i\u0161vengti negalima, bet galima juos atitolinti.<\/p>\n\n\n\n Pasteb\u0117ta, kad yra med\u017eiag\u0173, galin\u010di\u0173 slopinti u\u017edegim\u0105. Viena j\u0173 \u2013 vinpocetinas. Tai lengvai kraujo ir smegen\u0173 barjer\u0105 \u012fveikiantis augalinis alkaloidas, i\u0161gaunamas i\u0161 vinkamino (\u017eiemi\u0173 slenkteni\u0173). Vinpocetinas, blokuodamas nuo \u012ftampos priklausomus natrio kanalus ir selektyviai inhibuodamas fosfodiesteraz\u0119-1, ma\u017eina intral\u0105stelin\u0119 natrio ir kalcio koncentracij\u0105, d\u0117l neuroprotekcinio poveikio jau ilg\u0105 laik\u0105 yra naudojamas i\u0161emin\u012f insult\u0105 patyrusiems pacientams.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l ilgalaikio vartojimo galimyb\u0117s \u0161ios med\u017eiagos savyb\u0117s tiriamos pla\u010diau, tod\u0117l pasteb\u0117ta dar viena \u2013 prie\u0161u\u017edegiminis poveikis smegenyse d\u0117l NF-\u03baB (angl. nuclear factor kappa-light-chain-enhancer of activated B cells<\/em>) aktyvinimo slopinimo. Jau anks\u010diau \u012frodyta, kad vinpocetinas tiesiogiai inhibuoja I\u03baB kinaz\u0119, o d\u0117l to ir \u2013 I\u03baB\u03b1 baltymo fosforilinim\u0105 bei degradacij\u0105 in vitro<\/em> ir eksperimentini\u0173 gyv\u016bn\u0173 organizme, taip slopindamas nuo NF-\u03baB priklausom\u0105 u\u017edegimin\u0119 kaskad\u0105 [5].<\/p>\n\n\n\n Kaip veikia NF-\u03baB ir kaip jo slopinimas gali suma\u017einti u\u017edegimin\u012f atsak\u0105 organizme?<\/strong><\/p>\n\n\n\n NF-\u03baB \u2013 tai baltym\u0173 kompleksas, kuri\u0173 viena funkcij\u0173 kontroliuoti citokin\u0173, kartu ir prou\u017edegimini\u0173, sintez\u0119. Neaktyvaus NF-\u03baB randama citozolyje, kartu prisijung\u012f inhibuojant\u012f baltym\u0105 I\u03baB\u03b1. Per integralius membranos receptorius suaktyvinus ekstraceliulinius signalus, aktyvinamas fermentas I\u03baB kinaz\u0117 (IKK). Aktyvi IKK fosforilina I\u03baB\u03b1 baltym\u0105, tod\u0117l \u0161is disocijuoja nuo NF-\u03baB, o pats I\u03baB\u03b1 baltymas yra degraduojamas proteosom\u0173. Tokiu b\u016bdu NF-\u03baB tampa aktyvus ir yra translokuojamas \u012f branduol\u012f, kur prisijungia prie specifini\u0173 DNR sek\u0173. DNR\/NF-\u03baB kompleksas \u012f vis\u0105 kaskad\u0105 \u012ftraukia ir kit\u0173 baltym\u0173 (pvz., koaktyvatori\u0173 ir RNR polimeraz\u0119), tod\u0117l DNR transkribuojama \u012f iRNR, o tada sintetinami baltymai, d\u0117l kuri\u0173 pasikei\u010dia l\u0105stel\u0117s funkcija (pvz., sintetinami citokinai ir dar labiau aktyvinamas imuninis atsakas) [6, 7].<\/p>\n\n\n\n \u0160i\u0105 vinpocetino savyb\u0119 \u017emon\u0117ms i\u0161tyr\u0117 Kinijos ir Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 mokslininkai. Jie analizavo, kok\u012f poveik\u012f u\u017edegimui, i\u0161sivystan\u010diam patyrus \u016bmin\u012f i\u0161emin\u012f insult\u0105, turi vinpocetinas. Kontrolin\u0117s grup\u0117s pacientai buvo gydyti remiantis standartine schema pagal Amerikos \u0161irdies asociacijos (angl. Americam Heart Association<\/em>) gaires, o tiriamoji grup\u0117 gydyta remiantis standartine schema, papildant j\u0105 vinpocetinu (14 dien\u0173 nenutraukiamas kursas po 30 mg intraveni\u0161kai kasdien). Nustatyta, kad vinpocetinas slopina nuo NF-\u03baB priklausom\u0105 u\u017edegimin\u012f atsak\u0105, padidindamas I\u03baB\u03b1 iRNR ekspresij\u0105. Western Blot<\/em> metodu i\u0161matuotas bendro ir fosforilinto I\u03baB\u03b1 baltymo kiekis. Pasteb\u0117ta, kad kontrolin\u0117je grup\u0117je bendrasis I\u03baB\u03b1 baltymo kiekis suma\u017e\u0117jo, o fosforilinto padid\u0117jo, ta\u010diau po gydymo vinpocetinu kurso nei bendrojo, nei fosforilinto I\u03baB\u03b1 baltymo kiekis nepakito. Taigi \u0161ie rezultatai rodo, kad vinpocetinas slopina baltymo NF-\u03baB aktyvinim\u0105, i\u0161vengiant baltymo I\u03baB\u03b1 fosforilinimo ir degradacijos [5].<\/p>\n\n\n\n Kadangi vienas NF-\u03baB aktyvinimo padarini\u0173 \u2013 citokin\u0173 sintez\u0117, tyr\u0117jams kilo klausimas, ar vinpocetinas taip pat slopina prou\u017edegimini\u0173 mediatori\u0173 sintez\u0119. I\u0161analizavus grup\u0117s tiriam\u0173j\u0173 krauj\u0105 ELISA metodu, paai\u0161k\u0117jo, kad vinpocetinas reik\u0161mingai ma\u017eina TNF-\u03b1, IL-6, ICAM-1, VCAM-1 ir C reaktyviojo baltymo kiek\u012f kraujo plazmoje. Akivaizdus pokytis paai\u0161k\u0117jo ne i\u0161 karto, o po tam tikro laiko \u2013 \u0161io tyrimo atveju, pra\u0117jus 7 dienoms po insulto. Vertintas ir ilgalaikis poveikis \u2013 stebint pacientus 3 m\u0117nesius nustatyta, kad tiriamojoje grup\u0117je pasirei\u0161k\u0117 geresnis neurologinis atsigavimas tiek \u016bmioje faz\u0117je, tiek ir po 3 m\u0117nesi\u0173. Taigi \u0161iuo tyrimu nustatyta, kad vinpocetinas pasi\u017eymi ir imunomoduliuojamuoju poveikiu, tod\u0117l gali pagerinti klinikines i\u0161eitis po \u016bminio i\u0161eminio insulto ir potencialiai vartotinas u\u017edegimui slopinti [5].<\/p>\n\n\n\n Apibendrinimas <\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n Kognityvin\u0117s funkcijos \u2013 tai vienas pasaulio ir sav\u0119s pa\u017einimo keli\u0173, tod\u0117l svarbu kuo ilgiau i\u0161saugoti jas nepakitusias. Remiantis pastar\u0173j\u0173 met\u0173 tyrimais, nustatytas ry\u0161ys tarp \u0161i\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jimo ir l\u0117tinio u\u017edegimo organizme: didesnis periferinis u\u017edegimas susij\u0119s su prastesne trumpalaike atmintimi, \u017eodin\u0117mis kompetencijomis, mokymosi bei vykdomosiomis funkcijomis. I\u0161 dalies visa to galima i\u0161vengti ar bent jau atitolinti \u0161\u012f proces\u0105 \u2013 praktikuoti fizi\u0161kai aktyv\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0105, sveikai maitintis, vengti \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, laikytis kit\u0173 nurodym\u0173, kuriais galime modifikuoti kasdienius \u012fpro\u010dius. Tiesa, tyrimai rodo, kad \u0161is procesas taip pat susij\u0119s ir su am\u017eiumi \u2013 su laiku net ir nesant gretutini\u0173 patologij\u0173 organizme i\u0161sivysto l\u0117tinis u\u017edegimas, kuris taip pat turi \u012ftak\u0105 pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jimui. \u0160iame straipsnyje aptartas vinpocetinas \u2013 efektyvus vaistas, pasi\u017eymintis neuroprotekciniu ir l\u0117tin\u012f u\u017edegim\u0105 mal\u0161inan\u010diu poveikiu.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Kamil\u0117 Po\u010depavi\u010di\u016bt\u0117<\/strong> <\/p>\n\n\n\n LITERAT\u016aRA <\/strong><\/p>\n\n\n\n 1. Budrys V. Klinikin\u0117 neurologija. Vilnius, 2003.<\/p>\n\n\n\n 2. Sartori AC, et al. The impact of inflammation on cognitive function in older adults: implications for healthcare practice and research. J Neurosci Nurs 2012;44:206\u201317.<\/p>\n\n\n\n 3. Marsland AL, et al. Brain morphology links systemic inflammation to cognitive function in midlife adults. Brain Behav. Immun. 2015; 48:195\u2013204.<\/p>\n\n\n\n 4.Spyridaki EC, et al. Obesity, inflammation and cognition. Curr Opin Behav Sci 2016; 9:169\u2013175.<\/p>\n\n\n\n 5. Zhang F, et al. Vinpocetine Inhibits NF-\u03baB-Dependent Inflammation in Acute Ischemic Stroke Patients. Transl Stroke Res. 2017.<\/p>\n\n\n\n 6. Gilmore TD. Introduction to NF-kappaB: players, pathways, perspectives. Oncogene. 2006, 25: 6680-6684. 10.1038\/sj.onc.1209954. 7. Brasier AR. The NF-\u03baB regulatory network. Cardiovasc Toxicol. 2006, 6:111-130. 10.1385\/CT:6:2:111.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kognityvin\u0117s (pa\u017einimo) funkcijos \u2013 tai smegen\u0173 geb\u0117jimas gauti, perdirbti, integruoti, i\u0161laikyti ir atkurti informacij\u0105, orientuotis laike, vietoje, savyje, \u012fsiminti ir naudotis \u017einiomis, intelektu, regos, erdv\u0117s suvokimo funkcijomis [1]. Visos jos yra b\u016btinos normaliai \u017emogui funkcionuoti ir integruotis \u012f visuomen\u0119, tod\u0117l nieko nuostabaus, kad susilpn\u0117jus pa\u017einimo funkcijoms labai suprast\u0117ja gyvenimo kokyb\u0117. Kognityvini\u0173 funkcij\u0173 vaidmuo \u017emogaus kasdienyb\u0117je Kognityvini\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":78515,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[748],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-78514","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-kognityvines","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78514","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=78514"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78514\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":78516,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78514\/revisions\/78516"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/78515"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=78514"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=78514"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=78514"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=78514"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=78514"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/p>\n\n\n\n