\u201eAtstok, man skauda galv\u0105. Daugiau nebegaliu, ji tuoj ply\u0161\u201c, \u2013 tokius \u017eod\u017eius, neurologo Jok\u016bbo FI\u0160O teigimu, bent kart\u0105 i\u0161taria apie 80 proc. \u012ftamp\u0105 patirian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Galvos skausmas tapo nuolatiniu dabartin\u0117s civilizacijos palydovu. Jis toks \u012fprastas, kad dauguma, n\u0117 nem\u0117gindami su skausmu kovoti, susitaiko ir, pasisl\u0117p\u0119 tamsiame kamputyje, tyliai ken\u010dia.<\/p>\n
Da\u017enai skausmo prie\u017easties taip ir nerandama <\/p>\n
Pasak ilgamet\u0119 darbo patirt\u012f sukaupusio gyd. J. Fi\u0161o, prakti\u0161kai ne\u012fmanoma sutikti psichi\u0161kai sveiko suaugusio \u017emogaus, kuris teigt\u0173, kad niekada nejaut\u0117 galvos skausmo. Stipr\u0173 skausm\u0105 gali sukelti stresas, triuk\u0161mas, \u012ftampa, neadekvatus fizinis kr\u016bvis, nuovargis, pagirios, intoksikacija, b\u016bdinga vidaus organ\u0173 ligoms, ir daugelis kit\u0173 specifini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Nuo galvos skausmo n\u0117ra apsaugoti net 2 ar 3 met\u0173 vaikai. B\u016bna toki\u0173 galvos skausm\u0173, kad \u017emon\u0117s kamuojasi ilg\u0105 laik\u0105, kol galiausiai, nebegal\u0117dami jo pak\u0119sti, pasitraukia i\u0161 gyvenimo. <\/p>\n
Gyd. J. Fi\u0161o teigimu, viena da\u017eniausi\u0173 galvos skausmo r\u016b\u0161i\u0173 \u2013 \u012ftampos galvos skausmas. Jauniems \u017emon\u0117ms da\u017eniau pasitaiko epizodiniai, vyresniems \u2013 l\u0117tiniai \u012ftampos galvos skausmai. Metams b\u0117gant da\u017en\u0117ja ir kitokios genez\u0117s galvos skausm\u0173, ta\u010diau ma\u017e\u0117ja migrenini\u0173 skausm\u0173. \u201eMano nuomone, abiej\u0173 ly\u010di\u0173 atstovai vienodai da\u017enai serga \u012ftampos tipo galvos skausmais (nors literat\u016bros duomenys skirtingi)\u201c, \u2013 sako jis. Neretai kreipiasi jauni \u017emon\u0117s, sk\u0173sdamiesi stipriais, beveik nepakeliamais galvos skausmais. Da\u017eniausi j\u0173 pra\u0161ymai: \u201eDarykit k\u0105 nors, operuokit, tik pad\u0117kit\u201c.
\u201eNeurologin\u0117 ir terapin\u0117 ap\u017ei\u016bra rimtesni\u0173 nukrypim\u0173 neparodo, nieko nepadarysi, reikia atlikti magnetin\u012f rezonans\u0105 su kraujagysliniu re\u017eimu, transkranijin\u0119 doplerografij\u0105, tirti vidaus organ\u0173 funkcij\u0105. I\u0161tiriam, bet da\u017eniausiai jokios patologijos ar galvos skausmo prie\u017easties taip ir nenustatome\u201c, \u2013 pasakoja gyd. J. Fi\u0161as. Deja, net 90 proc. galvos skausmo prie\u017eas\u010di\u0173 taip ir lieka nenustatytos. Tada manoma, kad grei\u010diausiai tok\u012f galvos skausm\u0105 suk\u0117l\u0117 psichologin\u0117s prie\u017eastys. <\/p>\n
Pirmiausia i\u0161siai\u0161kinkite prie\u017east\u012f <\/p>\n
Viena vertus, galvos skausmas yra nesunkus ir greitai praeinantis simptomas, ta\u010diau, kita vertus, jis gali b\u016bti labai sunkios ir pavojingos ligos po\u017eymis. B\u016btent tod\u0117l, pasak gyd. J. Fi\u0161o, galvos skausm\u0173 diferenciacija turi u\u017esiimti labai patyr\u0119s bei gerai savo darb\u0105 i\u0161manantis specialistas. Net menkiausia klaida gali kainuoti brangiai. Labai sunku i\u0161siai\u0161kinti tikr\u0105j\u0105 galvos skausm\u0173 prie\u017east\u012f. Ir pervargimo, ir \u012ftampos galvos skausmo genez\u0117je dalyvauja pana\u0161\u016bs fiziologiniai mechanizmai, tod\u0117l pervargimo ir epizodinius galvos skausmus i\u0161 dalies galima lyginti, ta\u010diau l\u0117tiniai \u012ftampos galvos skausmai yra rimtesn\u0117 problema, kuri reikalauja didesnio d\u0117mesio. Gyd. J. Fi\u0161o teigimu, esant pirm\u0105 kart\u0105 atsiradus ir u\u017esit\u0119sus galvos skausmui, reikia nedelsiant kreiptis \u012f specialist\u0105. U\u017esit\u0119s\u0119s skausmas gali b\u016bti naviko, infekcijos, inkst\u0173, vidaus organ\u0173 ar kit\u0173 sunki\u0173 lig\u0173 pirmieji po\u017eymiai. Jei tokie skausmai kartojasi nuolat ir j\u016bs \u017einote, kas padeda skausm\u0105 nuslopinti, tai t\u0173 priemoni\u0173 ir reikia imtis: pails\u0117ti, nueiti \u012f treniruot\u0119 ar pa\u017ei\u016br\u0117ti komedij\u0105, pakalb\u0117ti su jus u\u017ejau\u010dian\u010diu \u017emogumi, pamedituoti, aplankyti paveiksl\u0173 galerij\u0105 ir t.t. Arba i\u0161gerti anks\u010diau pad\u0117jusi\u0173 vaist\u0173. <\/p>\n
Svarbiausia \u2013 ramyb\u0117 ir poilsis <\/p>\n
Tobul\u0117jant medicinai, atsiranda vis naujesni\u0173 ir drasti\u0161kesni\u0173 galvos skausmo mal\u0161inimo priemoni\u0173. \u201eTa\u010diau a\u0161 esu nemedikamentini\u0173 gydymo priemoni\u0173 \u0161alininkas: relaksacin\u0117 terapija, joga, fiziniai pratimai, kognityvin\u0117 terapija, biologinio gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io treniruot\u0117s, fizioterapija \u2013 pirmos eil\u0117s metodai kovai su \u012ftampos galvos skausmais\u201c, \u2013 sako gyd. J. Fi\u0161as. \u0160ios priemon\u0117s padeda suma\u017einti skausm\u0105, be to, jos svarbios skausmo profilaktikai. <\/p>\n
Jei esate namuose ir jau\u010diate, kad pradeda skaud\u0117ti galv\u0105, patogiai atsigulkite, atsipalaiduokite. Venkite streso ir nuovargio. <\/p>\n
Jei galv\u0105 skauda stipriai, \u012fkyriai ar tiesiog neturite laiko ils\u0117tis, be medikament\u0173 nei\u0161siversite. Skausm\u0105 mal\u0161inti galima prad\u0117ti nuo pa\u010di\u0173 papras\u010diausi\u0173 \u2013 analgetik\u0173 ar \u017eolini\u0173 preparat\u0173. \u017dmon\u0117s skirtingi, tod\u0117l ir skausmo mal\u0161inimo priemon\u0117s veikia skirtingai.<\/p>\n
Marius ANGLICKIS<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
„Sveikas \u017emogus”<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u201eAtstok, man skauda galv\u0105. Daugiau nebegaliu, ji tuoj ply\u0161\u201c, \u2013 tokius \u017eod\u017eius, neurologo Jok\u016bbo FI\u0160O teigimu, bent kart\u0105 i\u0161taria apie 80 proc. \u012ftamp\u0105 patirian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Galvos skausmas tapo nuolatiniu dabartin\u0117s civilizacijos palydovu. Jis toks \u012fprastas, kad dauguma, n\u0117 nem\u0117gindami su skausmu kovoti, susitaiko ir, pasisl\u0117p\u0119 tamsiame kamputyje, tyliai ken\u010dia.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7854,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[25202,1235,60],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-7853","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-atstok","tag-skauda","tag-terapija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7853","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7853"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7853\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7854"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7853"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7853"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7853"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7853"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7853"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}