Pastaruosius 3 de\u0161imtme\u010dius skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio atvej\u0173 pasaulyje nustatoma gerokai daugiau [1, 2]. Europos v\u0117\u017eio registr\u0173 tinklo duomenimis, skydliauk\u0117s v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 moter\u0173 paplitimas yra ma\u017edaug trigubai didesnis nei vyr\u0173 (atitinkamai 18,9 ir 6,2 atvejo i\u0161 100 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 per metus) [1, 26]. Lietuvoje standartizuotas rodiklis yra 12,9 atvej\u0173 i\u0161 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173 per metus [1, 26].<\/p>\n\n\n\n
Vaik\u0173 ir paaugli\u0173 skydliauk\u0117s v\u0117\u017eys yra reta liga, sudaranti 1,5\u20133 proc. vis\u0173 \u0161ios am\u017eiaus grup\u0117s navik\u0173 Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose ir Europoje [15, 16]. Vaik\u0173 sergamumas skydliauk\u0117s v\u0117\u017eiu Europoje ir Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose siekia 0,5\u20131,2 atvejo 1 mln. vaik\u0173 iki 14 met\u0173 ir 4,4\u201311 atvej\u0173 1 mln. vaik\u0173 nuo 15 iki 19 met\u0173. Vaik\u0173 sergamumo skydliauk\u0117s v\u0117\u017eiu rodiklis per metus padid\u0117ja 1,1 proc. [27].<\/p>\n\n\n\n
Skydliauk\u0117s v\u0117\u017eys skiriasi morfologija, klinikine forma, atsaku \u012f gydym\u0105 ir prognoze. Da\u017eniausia morfologin\u0117 skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio forma yra papilinis v\u0117\u017eys. B\u016btent \u0161ios morfologin\u0117s formos skai\u010diaus did\u0117jimas lemia did\u0117jant\u012f sergamum\u0105 skydliauk\u0117s v\u0117\u017eiu. \u0160i forma pasitaiko da\u017eniausiai (iki 80 proc. vis\u0173 skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio atvej\u0173 [3]), ji b\u016bdinga darbingo am\u017eiaus (iki 45 met\u0173) \u017emon\u0117ms, da\u017eniau moterims.<\/p>\n\n\n\n
Rizikos veiksniai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Epidemiologiniais tyrimais nustatyti kai kurie skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio i\u0161sivystym\u0105 lemiantys aplinkos veiksniai [4]. Ry\u0161ys tarp jonizuojamosios spinduliuot\u0117s ir skydliauk\u0117s karcinomos i\u0161sivystymo pirmiausia pasteb\u0117tas branduolin\u012f sprogim\u0105 i\u0161gyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 populiacijoje. V\u0117liau \u012f tok\u012f ry\u0161\u012f atkreiptas d\u0117mesys ir d\u0117l onkologini\u0173 lig\u0173 gydyt\u0173 \u017emoni\u0173 populiacijoje. Nustatyta, kad egzistuoja tiesiogin\u0117 priklausomyb\u0117 tarp jonizuojamosios spinduliuot\u0117s efektin\u0117s bei sugertosios doz\u0117s ir skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizikos, kuri i\u0161rei\u0161kiama reliatyviosios rizikos verte. Nustatyta, kad skydliauk\u0117s v\u0117\u017eiu da\u017eniau suserga pacientai, gav\u0119 ap\u017evitos b\u016bdami jaunesnio am\u017eiaus. <\/p>\n\n\n\n Jonizuojamosios spinduliuot\u0117s poveikis skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio i\u0161sivystymui nagrin\u0117jamas nuo 1960 met\u0173. XX am\u017eiaus 7 de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje nustatyta, kad susirgim\u0173 skydliauk\u0117s karcinoma rizika yra didesn\u0117 tarp branduolin\u012f sprogim\u0105 i\u0161gyvenusi\u0173 ir sprogimo metu buvusi\u0173 iki 19 met\u0173 [5, 14].<\/p>\n\n\n\n Radioaktyvusis jodas ir jonizuojamoji spinduliuot\u0117 yra I grup\u0117s kancerogenai [4, 12]. Skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizika priklauso nuo jonizuojam\u0105j\u0105 spinduliuot\u0119 patyrusi\u0173 \u017emoni\u0173 am\u017eiaus. Tarp atomin\u012f sprogim\u0105 i\u0161gyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 didesn\u0117 ligos i\u0161sivystymo rizika buvo nustatyta tiems, kurie buvo jaunesni nei 10 met\u0173. Did\u017eiausia rizika susirgti skydliauk\u0117s v\u0117\u017eiu steb\u0117ta pra\u0117jus 15\u201329 metams po spinduliuot\u0117s poveikio, v\u0117liau rizika ma\u017e\u0117jo, ta\u010diau ir 40 met\u0173 ji i\u0161liko [5, 6]. Tarp atomini\u0173 bomb\u0173 sprogimus Hiro\u0161imoje ir Nagasakyje i\u0161gyvenusi\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 didesn\u0117 rizika susirgti skydliauk\u0117s v\u0117\u017eiu kilo moterims, ta\u010diau rizika joms buvo ma\u017eesn\u0117 nei vaikams [9].<\/p>\n\n\n\n Kancerogeninis radioaktyviojo jodo poveikis buvo \u017einomas ma\u017eiau nei i\u0161orin\u0117s foton\u0173 spinduliuot\u0117s poveikis. Iki 1986 met\u0173 \u010cernobylio branduolin\u0117s avarijos radioaktyviojo jodo poveikis vaik\u0173 sveikatai nebuvo tirtas [5]. \u0160ios avarijos metu ap\u0161vita buvo gauta i\u0161 su maistu patekusio radioaktyviojo jodo (I131<\/sup>) ir i\u0161 cezio (ypa\u010d Cs134<\/sup> ir Cs137<\/sup>), o i\u0161orin\u0117 ap\u0161vita \u2013 i\u0161 radioaktyvi\u0173j\u0173 element\u0173, kurie pateko \u012f dirvo\u017eem\u012f (Ze95+,<\/sup> Nb95<\/sup>, Ru103<\/sup>, Ru106<\/sup>, Te132<\/sup>, I132<\/sup>, Ba140+<\/sup>, La140<\/sup>, Ce141+<\/sup> Ce144<\/sup>). Radioaktyvusis jodo izotopas I131<\/sup> skildamas spinduliuoja beta ir gama spindulius. Nustatyta, kad radioaktyviojo jodo ir kit\u0173 radioaktyvi\u0173j\u0173 element\u0173 spinduliuot\u0117s poveikis vaikams yra susij\u0119s su skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio rizikos padid\u0117jimu [18, 28].<\/p>\n\n\n\n Medicinoje diagnostikos ir gydymo tikslais skiriamos jonizuojamosios spinduliuot\u0117s \u012ftaka skydliauk\u0117s v\u0117\u017eiui i\u0161sivystyti tirta tarptautiniame kohortiniame tyrime, kuriame dalyvavo 9 170 vaik\u0173 [7, 8]. Nustatyti nauji antrieji pirminiai skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio atvejai pra\u0117jus ma\u017eiausiai 2 metams po buvusios ap\u0161vitos. Skydliauk\u0117s v\u0117\u017eys buvo vienas labiausiai paplitusi\u0173 antr\u0173j\u0173 pirmini\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 tarp vaik\u0173, sirgusi\u0173 hematopoetin\u0117s sistemos ir smegen\u0173 v\u0117\u017eiu, kuriam gydyti naudota jonizuojamoji spinduliuot\u0117 [22].<\/p>\n\n\n\n Skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo reliatyvioji rizika priklauso nuo jonizuojamosios spinduliuot\u0117s sugertosios ir efektin\u0117s doz\u0117s [5]. Apibendrinta 7 kohortini\u0173 tyrim\u0173 analiz\u0117 parod\u0117, kad asmenims, vaikyst\u0117je paveiktiems jonizuojamosios spinduliuot\u0117s, rizikos padid\u0117jimas (angl. excess relative risk \u2013<\/em> ERR), kai sugertoji doz\u0117 siekia 1 Gy, buvo 7,7 (95 proc. PI, 2,1\u201328,7) [5]. Min\u0117toje analiz\u0117je pateiktos i\u0161vados, kad ERR suma\u017e\u0117jo ma\u017edaug po 2 vienetus kiekvienam 5 met\u0173 am\u017eiaus intervalui, kai ekspozicij\u0105 patyr\u0117 0\u201314 met\u0173 vaikai. I\u0161tyrus vaikus iki 15 met\u0173 (tirti 458 i\u0161gyvenusieji branduolin\u012f sprogim\u0105 ir 448 pacientai po medicinin\u0117s ap\u0161vitos), skydliauk\u0117s karcinomos rizika (angl. excess absolute risk \u2013<\/em> EAR) buvo 4,4 (95 proc. PI 1,9\u201310,1) [10]. Vidutin\u0117 efektin\u0117 vaik\u0173 skydliaukei tekusi doz\u0117 po \u010cernobylio branduolin\u0117s avarijos buvo 560 mSv Baltarusijos teritorijoje ir 770 mSv Ukrainoje [13, 17]. Nors ir buvo nustatytas skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio rizikos padid\u0117jimas tarp vaik\u0173 \u0161iose teritorijos, jodo tr\u016bkumas branduolin\u0117s avarijos metu gal\u0117jo padidinti skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio i\u0161sivystym\u0105 rizik\u0105 vaikams, kurie buvo paveikti I131<\/sup>[23].<\/em><\/p>\n\n\n\n Svarbus aspektas yra radioaktyvi\u0173j\u0173 element\u0173 patekimo \u012f organizm\u0105 kelias. Galima i\u0161orin\u0117 ap\u0161vita ar radioaktyviosios med\u017eiagos patenka \u012f organizm\u0105 su maisto produktais. Skydliauk\u0117s v\u0117\u017eiui didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 turi radioaktyvi\u0173j\u0173 element\u0173 patekimas \u012f organizm\u0105 su maistu, da\u017eniausiai vartojant pien\u0105 ir jo produktus. Taip \u012f organizm\u0105 patek\u0119s radioaktyvusis jodas selektyviai kaupiasi skydliauk\u0117s audinyje (kituose organuose ir audiniuose ma\u017eiau), sukeldamas skydliauk\u0117s v\u0117\u017e\u012f [4, 17].<\/em><\/p>\n\n\n\n Manoma, kad sergantiems skydliauk\u0117s karcinoma nustatyta RET protoonkogeno mutacija gali b\u016bti susijusi su jonizuojam\u0105ja spinduliuote [13], t<\/em>a\u010diau biologin\u0117 ir klinikin\u0117 RET aktyvinimo reik\u0161m\u0117 vertinama prie\u0161taringai. Reikalingi i\u0161samesni jonizuojamosios spinduliuot\u0117s ir molekulin\u0117s biologijos tyrimai, kad kancerogeninis kelias b\u016bt\u0173 visi\u0161kai suprantamas. RET protoonkogeno persitvarkymas tirtas po \u010cernobylio branduolin\u0117s avarijos papiline skydliauk\u0117s karcinoma susirgusiems vaikams. Dviem tre\u010ddaliams \u0161i\u0173 vaik\u0173 konstatuotas RET protoonkogeno persitvarkymas, visais \u0161iais atvejais papilin\u0117 skydliauk\u0117s karcinoma jau buvo i\u0161plitusi \u012f regioninius kaklo limfmazgius.<\/p>\n\n\n\n Skydliauk\u0117s v\u0117\u017eys gali b\u016bti susij\u0119s ir su paveldimais veiksniais. RET protoonkogeno, koduojan\u010dio tirozino kinaz\u0117s receptorius, mutacijos lemia \u0161eimin\u0119 medulin\u0119 karcinom\u0105. Folikuliniams navikams yra b\u016bdingos RAS geno ta\u0161kin\u0117s mutacijos, taip pat PAX8-PPAR \u03b3 gen\u0173 susijungimas. TP 53 mutacijos nustatomos nediferencijuot\u0173 skydliauk\u0117s karcinom\u0173 atveju [13]. BRAF V600E mutacija nustatyta tik 16 proc. vaik\u0173 skydliauk\u0117s karcinom\u0173 atvej\u0173 [24].<\/em><\/p>\n\n\n\n Buvo tirti ir kiti galimi s<\/em>kydliauk\u0117s v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizikos veiksniai \u2013 gerybiniai mazgeliai skydliauk\u0117je, persileidimai, jodo tr\u016bkumas arba perteklius, autoimuninis troiditas, d\u0117l kurio b\u016bna padid\u0117j\u0119s skydliauk\u0119 stimuliuojan\u010dio hormono kiekis, ta\u010diau prie\u017eastinis ry\u0161ys nustatytas b\u016btent tarp jonizuojamosios spinduliuot\u0117s ir skydliauk\u0117s karcinomos [13, 23]. Pateikiama duomen\u0173, kad nitratai yra vertintini kaip nepriklausomas rizikos veiksnys, lemiantis skydliauk\u0117s karcinomos i\u0161sivystym\u0105 po buvusios jonizuojamosios spinduliuot\u0117s ap\u0161vitos [11].<\/em><\/p>\n\n\n\n Diagnostika ir gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vaikams ir jauniems \u017emon\u0117ms skydliauk\u0117s karcinoma pasi\u017eymi klinikiniu, molekuliniu ir patologiniu i\u0161skirtinumu, tod\u0117l jie tiriami, esant reikalui, gydomi bei stebimi pagal numatytas i\u0161tyrimo, gydymo ir steb\u0117senos gaires [25].<\/em><\/p>\n\n\n\n Skydliauk\u0117s mazg\u0173 tyrimo auksinis standartas \u2013 aspiracin\u0117 biopsija plona adata. \u0160is tyrimas yra pla\u010diai naudojamas. Daugelio autori\u0173 nuomone, tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti pradinis diagnostikos etapas.<\/em><\/p>\n\n\n\n Nusta\u010dius skydliauk\u0117s karcinom\u0105, rekomenduojamas radikalusis operacinis gydymas \u2013 tiroidektomija [25]. Po atliktos tiroidektomijos vaikams skiriamas radioaktyvusis jodas likusiam skydliauk\u0117s audiniui eliminuoti. Vaik\u0173 skydliauk\u0117je yra didesn\u0117 natrio jodido simuliatoriaus (NIS) ekspresija. Manoma, kad tai lemia geresn\u0119 ligos prognoz\u0119 ir i\u0161gijimo rezultatus gydant radioaktyviuoju jodu [21].<\/em><\/p>\n\n\n\n Tolesniam gydymui yra papildomai skiriamas tiroksinas (T4), siekiant palaikyti skydliauk\u0119 stimuliuojant\u012f hormon\u0105 (TSH) ties apatine normos riba.<\/em><\/p>\n\n\n\n Ligos prognoz\u0117 yra palanki. I\u0161gyvenamumas siekia 96 proc. atvej\u0173, ta\u010diau susir\u016bpinim\u0105 kelia su gydymu susijusios komplikacijos \u2013 hipoparatiodizmas, gr\u012f\u017etamojo gerkl\u0173 nervo pa\u017eeidimas, plau\u010di\u0173 fibroz\u0117. Pa\u017eangesni gydymo metodai gal\u0117t\u0173 suma\u017einti \u0161i\u0173 komplikacij\u0173 da\u017en\u012f. Reikia pa\u017eym\u0117ti, kad vaikams nustatant skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio diagnoz\u0119 procesas da\u017enai b\u016bna labiau i\u0161plit\u0119s nei suaugusiesiems. Ligos i\u0161plitimo \u012f sritinius limfmazgius b\u016bna 30\u201380 proc. atvej\u0173 vaikams, palyginti su 20\u201350 proc. suaugusi\u0173j\u0173, o atoki\u0173 metastazi\u0173 \u012f plau\u010dius nustatoma 9\u201330 proc. atvej\u0173 vaikams, palyginti su 2\u20139 proc. suaugusi\u0173j\u0173 [19, 20].<\/em><\/p>\n\n\n\n Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Per pastaruosius 60 met\u0173 vykdant epidemiologinius tyrimus sukaupta informacija \u012frod\u0117, kad jonizuojamoji spinduliuot\u0117 yra negin\u010dijamas onkologines ligas lemiantis rizikos veiksnys.<\/p>\n\n\n\n Daugyb\u0117 duomen\u0173, sukaupt\u0173 atvejo ir kontrol\u0117s bei kohortiniuose tyrimuose, buvo gauta tiriant atomin\u0117s bombos sprogim\u0105, branduolines avarijas i\u0161gyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 ir pacient\u0173, kuriems gydyti naudota jonizuojamoji spinduliuot\u0117, grupes. Duomen\u0173 kaupimo ir analiz\u0117s t\u0119stinumas pad\u0117t\u0173 nustatyti papildomus rizikos veiksnius ir identifikuoti \u017emoni\u0173 grupes, kurios yra jautriausios jonizuojamosios spinduliuot\u0117s poveikiui.<\/p>\n\n\n\n Vaik\u0173 ir paaugli\u0173 skydliauk\u0117s v\u0117\u017eys n\u0117ra da\u017ena liga. Tiesa, svarbu, kad sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistai rodyt\u0173 deram\u0105 d\u0117mes\u012f ligai, nes jos atvej\u0173 pasaulyje kasmet nustatoma daugiau, ypa\u010d jonizuojamosios spinduliuot\u0117s paveiktose vietov\u0117se. <\/p>\n\n\n\n Epidemiologiniai tyrimai pateik\u0117 b\u016btinus duomenis, kurie leid\u017eia \u012fvertinti medicinin\u0117s ir aplinkos poveikio rizik\u0105 ir nustatyti radiacin\u0117s saugos standartus. Tai labai svarbu \u012fvertinant ir suvokiant galim\u0105 Astravo atomin\u0117s elektrin\u0117s gr\u0117sm\u0119.<\/p>\n\n\n\n Gyd. Rita Steponavi\u010dien\u0117, dr. Giedr\u0117 Smailyt\u0117<\/strong> LITERAT\u016aRA<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1. European Network of Cancer Registries Factsheets https:\/\/www.encr.eu\/sites\/default\/files\/factsheets\/ENCR_Factsheet_Thyroid_2017.pdf<\/a> <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pastaruosius 3 de\u0161imtme\u010dius skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio atvej\u0173 pasaulyje nustatoma gerokai daugiau [1, 2]. Europos v\u0117\u017eio registr\u0173 tinklo duomenimis, skydliauk\u0117s v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 moter\u0173 paplitimas yra ma\u017edaug trigubai didesnis nei vyr\u0173 (atitinkamai 18,9 ir 6,2 atvejo i\u0161 100 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 per metus) [1, 26]. Lietuvoje standartizuotas rodiklis yra 12,9 atvej\u0173 i\u0161 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173 per metus [1, 26]. Vaik\u0173 ir paaugli\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":78584,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-78583","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78583","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=78583"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78583\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":78588,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78583\/revisions\/78588"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/78584"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=78583"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=78583"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=78583"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=78583"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=78583"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
Nacionalinis v\u0117\u017eio institutas<\/strong><\/p>\n\n\n\n
2. Kitahara C.M., Sosa J.A. The changing incidence of thyroid cancer. Nat Rev Endocrinol. 2016; 12: 646-653.
3. Vaccarella S., Franceschi S., Bray F., et al. Worldwide thyroid-cancer epidemic? The increasing impact of overdiagnosis. New Engl J Med. 2016; 375: 614\u2013617.
4. IARC Monographs on the Evaluation of Carcinogenic Risks to Humans. Radiation. Volume 100D. A Rewiev of Human Carcinogens.
5. Ron E., Lubin J.H., Shore R.E., et al. Thyroid cancer after exposure to external radiation: a pooled analysis of seven studies. Radiation Research. 1995; 141: 259\u2013277.
6. Thompson DE, Mabuchi K, Ron E, et al. (1994) Cancer incidence in atomic bomb survivors. Part II: Solid tumors, 1958\u20131987. Radiat Res 137: S17\u2013S6
7. M. A. Tucker, P. H. Morris Jones, J. D. et al. And the Late Effects Study Groups. Therapeutic Radiation at a Young Age Is Linked to Secondary Thyroid Cancer. Cancer Research. June 1991. Volume 51, Issue 11.
8. Richardson D.B. Exposure to ionizing radiation in adulthood and thyroid cancer incidence. Epidemiology. 2009 Mar; 20(2): 181-7.
9. IARC Monographs on the Evaluation of Carcinogenic Risks to Humans. Volume 100A. Rewiev of Human Carcinogens.
10. IARC Monographs on the Evaluation of Carcinogenic Risks to Humans. Volume 75. Ionizing radiation, part 1: x- and gamma (\u03b3)-radiation, and neutrons.
11. Drozd V.M., Branovan I., Shiglik N., et al. Thyroid Cancer Induction: Nitrates as Independent Risk Factors or Risk Modulators after Radiation Exposure, with a Focus on the Chernobyl Accident. European Thyroid Journal.
12. IARC Monographs on the Evaluation of Carcinogenic Risks to Humans. Volume 78 Ionizing Radiation, Part 2: Some Internally Deposited Radionuclides.
13. Alina V. Brenner. I-131 Dose Response for Incident Thyroid Cancers in Ukraine Related to the Chornobyl Accident. Environ Health Perspect<\/a>. 2011 Jul 1; 119(7): 933\u2013939.
14. Noboru Takamura, Makiko Orita, Vladimir Saenko, Shunichi Yamashita, Shigenobu Nagataki, Yuri Demidchik. Radiation and risk of thyroid cancer: Fukushima and Chernobyl. The Lancet Diabetes & Endocrinology. August 2016. Vol. 4, No. 8, p. 647.
15. R. T. Greenlee, M. B. Hill-Harmon, T. Murray, and M. Thun. Cancer statistics, 2001. Cancer Journal for Clinicians, vol. 51, no. 1, pp. 15\u201336, 2001.
16. Zimmerman D. Thyroid neoplasia in children. Curr. Opin. Pediatr. 1997; 9: 413\u2013418.
17. Cardis E., Howe G., Ron E., Bebeshko V., Bogdanova T., Bouville A., Carr Z., Chumak V., Davis S., Demidchik Y., et al. Cancer consequences of the Chernobyl accident: 20 years on. J. Radiol. Prot. 2006; 26:127\u2013140.
18. Jacob P, Bogdanova TI, Buglova E, et al. Thyroid cancer among Ukrainians and Belarusians who were children or adolescents at the time of the Chernobyl accident. J Radiol Prot. 2006 Mar; 26(1):51-67.
19. Pawelczak M., David R., Franklin B., et al. Outcomes of children and adolescents with well-differentiated thyroid carcinoma and pulmonary metastases following 131I treatment: A systematic review. Thyroid. 2010; 20: 1095\u20131101.
20. Karapanou O., Tzanela M., Vlassopoulou B., Kanaka-Gantenbein C. Differentiated thyroid cancer in childhood: A literature update. Hormones (Athens) 2017; 16: 381\u2013387.<\/em>
21. Penta L., Cofini M., Lanciotti L., et al. Hashimoto\u2019s Disease and Thyroid Cancer in Children: Are They Associated? Front. Endocrinol. 2018; 9: 565.<\/em>
22. Turcotte L.M., Liu Q., Yasui Y., et al. Temporal Trends in Treatment and Subsequent Neoplasm Risk Among 5-Year Survivors of Childhood Cancer, 1970\u20132015. JAMA. 2017; 317: 814\u2013824.<\/em>
23. Shakhtarin V.V., Tsyb A.F., Stepanenko V.F., et al. Iodine deficiency, radiation dose, and the risk of thyroid cancer among children and adolescents in the Bryansk region of Russia following the Chernobyl power station accident. Int J Epidemiol. 2003 Aug; 32(4): 584-91.<\/em>
24. Galuppini F., Vianello F., Censi S., et al. Differentiated Thyroid Carcinoma in Pediatric Age: Genetic and Clinical Scenario. Front. Endocrinol. 2019; 10:552.<\/em>
25. Francis G.L., Waguespack S.G., Bauer A.J., et al. Management Guidelines for Children with Thyroid Nodules and Differentiated Thyroid Cancer. American Thyroid Association Guidelines Task Force. Thyroid. July 2015. 25(7): 716-59.
26. Source: ECIS – European Cancer Information System. From https:\/\/ecis.jrc.ec.europa.eu, accessed on 25\/10\/2020. \u00a9 European Union, 2020
27. Howlader N., Noone A.M., Krapcho M., et al. editors. SEER Cancer Statistics Review, 1975\u20132016. National Cancer Institute; Bethesda, MD, USA: 2019.
28. Zablotska LB, Ron E, Rozhko AV, et al. Thyroid cancer risk in Belarus among children and adolescents exposed to radioiodine after the Chornobyl accident. Br J Cancer. 2011; 104(1):181\u2013187.<\/p>\n\n\n\n