Po Huggins ir Brostoff paskelbt\u0173 darb\u0173 buvo atliekami pavieniai tyrimai, ta\u010diau tik pastaruoju de\u0161imtme\u010diu tam skirta daugiau d\u0117mesio. 2010 metais Forester ir Calabria ap\u017evelg\u0117 esam\u0105 literat\u016br\u0105 apie vieti\u0161kai gaminam\u0173 IgE \u012ftak\u0105 l\u0117tiniam rinitui. Kadangi tyrim\u0173 duomenys buvo prie\u0161taringi, vietin\u0117s alergijos id\u0117ja sergant idiopatiniu rinitu (IR) skamb\u0117jo gana prie\u0161taringai [5]. Ta\u010diau tai buvo detalesni\u0173 VAR tyrim\u0173 prad\u017eia.<\/p>\n\n\n\n
Paplitimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n VAR yra paplit\u0119s tarp \u012fvairaus am\u017eiaus \u017emoni\u0173 nepriklausomai nuo j\u0173 etnin\u0117s grup\u0117s. Pasteb\u0117ta, kad VAR da\u017eniau pasitaiko jaunesniems, ner\u016bkantiems, moteri\u0161kosios lyties pacientams [6]. VAR paplitimas, skirting\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, siekia 7,4\u201362,5 proc. tarp asmen\u0173, kuriems anks\u010diau buvo diagnozuotas nealerginis arba IR [7\u201310]. Pasteb\u0117ta, kad tarp azijie\u010di\u0173 paplitimas buvo kur kas ma\u017eesnis nei tarp europie\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n Apie vaik\u0173 sergamum\u0105 VAR turima ma\u017eiau duomen\u0173. Yra \u017einoma, kad tarp vaik\u0173, taip pat kaip ir tarp suaugusi\u0173j\u0173, VAR da\u017enis didesnis Vakar\u0173 \u0161alyse nei Azijoje. Vaik\u0173 VAR paplitimas Tailande siekia 3,7 proc. [11], Turkijoje \u2013 25 proc. [12], Kor\u0117joje \u2013 7,8 proc. [13]. Europoje steb\u0117tas daug didesnis paplitimas: Italijoje \u2013 66,6 proc. [14], Ispanijoje, skirting\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, \u2013 44,4 proc. [15] ir 66 proc. [16], Lenkijoje \u2013 60,3 proc. [17].<\/p>\n\n\n\n Patofiziologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n VAR \u2013 tai vieti\u0161kai IgE inicijuota alergin\u0117 kv\u0117pavimo tak\u0173 liga. Sergant alerginiu rinitu, sIgE cirkuliuoja kraujyje, serume ir gali b\u016bti randami \u012fjautrintose odos putliosiose l\u0105stel\u0117se. Tuo tarpu sergat VAR sIgE nustatomi nosies i\u0161skyrose [18].<\/p>\n\n\n\n Tiek sergant alerginiu rinitu, tiek VAR \u012fkvepiami alergenai yra siejami su T l\u0105steli\u0173 pagalbininki\u0173 2 (Th2) IgE atsaku. Tyrim\u0173 duomenimis, sergant VAR, nosies gleivin\u0117je gaminami IgE bei vyksta alergen\u0173 sukeltas Th2 u\u017edegimas [19]. Manoma, kad T l\u0105stel\u0117s prisideda prie eozinofil\u0173 ir IgE antik\u016bn\u0173 gamybos padid\u0117jimo [18]. Atliekant nosies i\u0161skyr\u0173 t\u0117km\u0117s citometrij\u0105, pasteb\u0117ta, kad tarp VAR ir alerginiu rinitu sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 yra pana\u0161us leukocit\u0173 ir limfocit\u0173 fenotipas, be to, nustatytas eozinofil\u0173, bazofil\u0173, putli\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173, CD3+ T l\u0105steli\u0173 ir CD4+ T l\u0105steli\u0173 padid\u0117jimas [9,10].<\/p>\n\n\n\n Analizuojant VAR sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 duomenis, nosies i\u0161skyrose rasti sIgE antik\u016bnai nat\u016braliai veikiant \u012fkvepiamiesiems alergenams [9, 10], po NPM [20, 21] ir kai \u012fkvepiam\u0173j\u0173 alergen\u0173 poveikio nebuvo [20, 21]. Prie\u017eastys, kod\u0117l VAR sergantiems pacientams, kuriems NPM buvo teigiami, nenustatomi sIgE kraujyje, gali b\u016bti \u012fvairios, pavyzd\u017eiu, nepakankamas tyrimo jautrumas, okultini\u0173 alergen\u0173 tr\u016bkumas, egzistuoja kitas imunologinis mechanizmas, kt. [4].<\/p>\n\n\n\n I\u0161analizavus 30 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 VAR, nosies i\u0161skyras po NPM, 30 proc.tiriam\u0173j\u0173 rasti sIgE \u017eoli\u0173 \u017eiedadulk\u0117ms. \u0160iems asmenims sIgE koncentracijos padid\u0117jimas steb\u0117tas po 1 val. (p<0,05), 6 val. (p<0,05) ir 24 val. (p=0,01). Nors tyrimas atliktas ne \u017eoli\u0173 \u017eyd\u0117jimo laikotarpiu, ta\u010diau kai kuriems pacientams buvo nustatyta ribin\u0117 sIgE koncentracija [21]. Galima manyti, kad vietin\u0117 sIgE gamyba vyksta nuolatos, o \u012fkv\u0117pus alergen\u0105 procesas dar labiau suaktyv\u0117ja ir sIgE koncentracija nosies i\u0161skyrose ima greitai did\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n Randon su bendraautoriais, tirdami nosies u\u017edegimini\u0173 mediatori\u0173 ir sIgE gamyb\u0105 po NPM naudojant \u017eoli\u0173 \u017eiedadulkes, tyr\u0117 triptaz\u0117s ir eozinofil\u0173 katijoninio baltymo (EKB) koncentracij\u0105 nosies i\u0161skyrose. \u0160ie bio\u017eymenys rodo putli\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 ir eozinolif\u0173 aktyvinim\u0105. Triptaz\u0117s koncentracija nosies i\u0161skyrose buvo vertinama po NPM pra\u0117jus 15 min., 1 val., 6 val. ir 24 val. Did\u017eiausias padid\u0117jimas nustatytas pra\u0117jus 15 min., kuris palaipsniui suma\u017e\u0117jo iki normos per par\u0105. EKB koncentracija buvo vertinama tokiais pat laiko intervalais kaip ir triptaz\u0117. Nors EKB padid\u0117jimas taip pat buvo pasteb\u0117tas po 15 min., ta\u010diau jo koncentracija did\u0117jo kiekvieno matavimo metu, skirtingai nei triptaz\u0117s, ir maksimali\u0105 koncentracij\u0105 pasiek\u0117 po 24 val. \u0160iame tyrime nustatyta reik\u0161mingas ry\u0161ys tarp triptaz\u0117s kiekio ir nosies nie\u017eulio (r=0,788, p=0,001), \u010diaudulio (r=0,763, p=0,001), rinor\u0117jos (r=0,505, p=0,001), nosies obstrukcijos (r=0,425, p=0,003) po NPM. Pana\u0161us ry\u0161ys steb\u0117tas ir tarp EKB gamybos padid\u0117jimo, ir nosies obstrukcijos (r=0,559, p=0,001) po NPM [21]. Taigi kuo labiau padid\u0117jo \u0161i\u0173 bio\u017eymen\u0173 koncentracijos po provokacinio m\u0117ginio, tuo ry\u0161kesni buvo VAR simptomai.<\/p>\n\n\n\n EKB kaupiamas eozinofil\u0173 granul\u0117se ir yra i\u0161skiriamas tik po eozinofil\u0173 aktyvinimo. Jo koncentracijos padid\u0117jimas atspindi v\u0117lyv\u0105 eozinofil\u0173 aktyvinimo atsak\u0105 po NPM pacientams, sergantiems alerginiu rinitu. \u0160is baltymas buvo nagrin\u0117jamas ir ankstesniuose tyrimuose, ta\u010diau jo koncentracijos kitimas vertintas trumpesn\u012f laik\u0105. Stebint pacientus 8 val. po NPM, EKB koncentracijos did\u0117jimas nustatytas nuo 2 val. iki 8 val. Atliekant paskutin\u012f vertinim\u0105, EKB koncentracija buvo did\u017eiausia i\u0161 vis\u0173 matavim\u0173 [22]. Abiejuose tyrimuose nebuvo nustatyta, kada EKB pradeda ma\u017e\u0117ti, tod\u0117l reikalingas ilgesnis pacient\u0173 steb\u0117jimas ir pakartotiniai matavimai, norint su\u017einoti, kiek laiko \u0161is \u017eymuo i\u0161 ties\u0173 b\u016bna padid\u0117j\u0119s.<\/p>\n\n\n\n Vienas tyrim\u0173, patvirtinan\u010di\u0173, kad VAR yra IgE inicijuota alergin\u0117 kv\u0117pavimo tak\u0173 liga, buvo paskelbtas G\u00f3mez ir bendraautori\u0173. \u0160iame tyrime buvo atliktas bazofil\u0173 aktyvinimo testas (BAT) pacientams, kuriems Dermatophagoides pteronyssinus <\/em>sukelia VAR simptomus [23].BAT galima patvirtinti sensibilizacij\u0105 pl\u0117viasparni\u0173 vabzd\u017ei\u0173 nuodams, kai kuriems vaistams, \u012fkvepiamiesiems bei maisto alergenams [24]. Manoma, kad bazofil\u0173 aktyvinim\u0105 sukelia IgE. G\u00f3mez ir bendraautori\u0173 atliktame tyrime BAT buvo teigiamas 50 proc. VAR sergan\u010di\u0173 pacient\u0173. BAT jautrumas \u0161iuo atveju buvo 50 proc., o specifi\u0161kumas \u2013 93 proc. [23]. BAT yra perspektyvus tyrimas diagnozuojant VAR, ta\u010diau reikia detalesni\u0173 tyrim\u0173 apie bazofil\u0173 aktyvinim\u0105 sukelian\u010dias optimalias alergen\u0173 dozes.<\/p>\n\n\n\n Diagnostika<\/strong><\/p>\n\n\n\n Diagnozuojant VAR, svarbi i\u0161sami anamnez\u0117. Ji padeda tinkamai diferencijuoti lig\u0105 tarp neinfekcinio rinito fenotip\u0173 (1 pav.<\/em>).<\/em> Tiriant pacient\u0105, pirmiausia turi b\u016bti atlikti ODM ir nustatyti sIgE serume. Gavus neigiamus rezultatus, atliekamas NPM. Siekiant, kad m\u0117ginys b\u016bt\u0173 kuo tikslesnis, ligonis kur\u012f laik\u0105 negali vartoti antihistaminini\u0173 vaist\u0173, kortikosteroid\u0173, dekongestant\u0173, nesteroidini\u0173 vaist\u0173, tricikli\u0173 antidepresant\u0173 [25]. Jei pacient\u0105 vargina sezoninis alerginis rinitas, tuomet NPM tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliekamas pra\u0117jus bent 4 savait\u0117ms po \u017eyd\u0117jimo laikotarpio. M\u0117gin\u012f su nuolatiniais alergenais atlikti galima bet kuriuo met\u0173 laiku, esant kuo ma\u017eiau ry\u0161kiems simptomams [26]. Atliekant NPM, \u012f nos\u012f \u012fpur\u0161kiama \u012ftariamo alergeno. Po proced\u016bros analizuojami objektyv\u016bs alergijos po\u017eymiai ir paciento savijauta. Objektyv\u016bs duomenys gaunami atliekant akustin\u0119 rinometrij\u0105, aktyvi\u0105j\u0105 priekin\u0119 rinomanometrij\u0105, 4 fazi\u0173 rinomanometrij\u0105 arba vertinant did\u017eiausi\u0105 nosies \u012fkv\u0117pimo greit\u012f. Savo savijaut\u0105 pacientas subjektyviai \u012fvertina naudodamas vizualin\u0119 analogin\u0119 skal\u0119 (VAS). Po m\u0117ginio klausiama, kaip tiriamasis vertina \u0161iuos simptomus \u2013 \u010diaudul\u012f, nosies nie\u017e\u0117jim\u0105, rinor\u0117j\u0105, nosies obstrukcij\u0105 ir aki\u0173 simptomus. NPM yra teigiamas, jei b\u016bna labai padid\u0117j\u0119 objektyv\u016bs simptomai, labai padid\u0117j\u0119 subjektyv\u016bs simptomai arba vidutini\u0161kai padid\u0117j\u0119 objektyv\u016bs ir subjektyv\u016bs simptomai (2 pav<\/em>.).<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n 1 pav. Neinfekcinio rinito fenotipai<\/strong><\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n 2 pav. Teigiamo NPM kriterijai<\/strong><\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n VAR eiga ir ry\u0161ys su kitomis ligomis<\/strong><\/p>\n\n\n\n VAR pasirei\u0161kia alerginiam rinitui b\u016bdingais simptomais (rinor\u0117ja, \u010diauduliu, nie\u017euliu, nosies obstrukcija) arba aki\u0173 simptomais. Priklausomai nuo to, ar pacient\u0105 simptomai vargina epizodi\u0161kai ar nuolatos, VAR skirstomas \u012f intermituojant\u012f ir nuolatin\u012f. Pagal ligos sunkum\u0105 i\u0161skiriamas lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus VAR.<\/p>\n\n\n\n Stebint sergan\u010dius VAR pacientus ilg\u0105 laiko tarp\u0105, nustatyta, kad \u017emoni\u0173 gyvenimo kokyb\u0117 blog\u0117ja, o ligos eiga palaipsniui sunk\u0117ja. 2005\u20132016 metais Rondon su bendraautoriais steb\u0117jo 115 sveik\u0173 ir 176 asmen\u0173, sergan\u010di\u0173 VAR, subjektyvius ir objektyvius sveikatos poky\u010dius. Dalyviai pild\u0117 klausimynus, jiems buvo atliekami ODM, sIgE ir spirometrija kasmet. NPM su Dermatophagoides pteronyssinus, Alternaria alternata, Olea europaea, <\/em>\u017eoli\u0173 \u017eiedadulk\u0117mis buvo atliekamas tyrimo prad\u017eioje, po 5 ir 10 met\u0173. Prad\u017eioje vertinant dalyvi\u0173 duomenis vyravo l\u0117tinis VAR (73,9 proc.) su nuolatiniais (64,8 proc.) ir vidutinio sunkumo (59,7 proc.) simptomais. Da\u017eniausios gretutin\u0117s ligos buvo konjunktyvitas (52,3 proc.) ir astma (18,8 proc.). Pra\u0117jus 10 met\u0173 steb\u0117tas ry\u0161kus ligos pablog\u0117jimas. Pacientai da\u017eniau vertino savo sveikat\u0105 kaip nepatenkinam\u0105 ar blog\u0105. Padaug\u0117jo asmen\u0173, besiskund\u017eian\u010di\u0173 nuolatiniais simptomais (89 proc., p<0,001), simptomai tapo sunkesni (padid\u0117jo nuo 18,8 proc. iki 42 proc., p<0,001). Stebimuoju laikotarpiu labai pablog\u0117jo plau\u010di\u0173 funkcija, padaug\u0117jo sergan\u010di\u0173j\u0173 astma (30,7 proc., p=0,009). Taip pat progresavo konjunktyvitas. Pradinio vertinimo metu 17,6 proc. pacient\u0173 d\u0117l ligos kreip\u0117si \u012f pri\u0117mimo skyri\u0173. Toki\u0173 asmen\u0173 skai\u010dius did\u0117jo ir po 5 met\u0173 j\u0173 buvo 35,8 proc., o po 10 met\u0173 \u2013 42,6 proc. Tiriamuoju laikotarpi labai padid\u0117jo geriam\u0173j\u0173 ir akims skirt\u0173 antihistaminini\u0173 vaist\u0173 doz\u0117s, ta\u010diau suma\u017e\u0117jo vietini\u0173 dekongestant\u0173 vartojimas. Vertinant NPM, steb\u0117tas procentinis did\u0117jimas asmen\u0173, kurie buvo \u012fsijautrin\u0119 keliems alergenams (nuo 36,4 proc. iki 52,8 proc.). D\u0117l sveikatos pablog\u0117jimo 16 pacient\u0173 pasitrauk\u0117 i\u0161 tyrimo, jiems buvo rekomenduotas gydymas specifine alergen\u0173 imunoterapija. 5 i\u0161 j\u0173 diagnozuota astma [27].<\/p>\n\n\n\n \u0160is tyrimas yra pirmasis ilgalaikis sergan\u010di\u0173j\u0173 VAR tyrimas. Jame nustatytas akivaizdus ligos blog\u0117jimas ir didesnis polinkis sirgti astma. Tai, kad per 10 met\u0173 trukusi\u0105 pacient\u0173 steb\u0117sen\u0105 buvo nustatytas plau\u010di\u0173 funkcijos blog\u0117jimas ir daliai pacient\u0173 diagnozuota bronch\u0173 astma, pagrind\u017eia pastaruoju metu vyraujan\u010di\u0105 hipotez\u0119, kad vietinis alerginis u\u017edegimas vyksta ne tik nosies, bet ir bronch\u0173 gleivin\u0117je [28]. Randon ir bendraautori\u0173 atliktas tyrimas tik dar kart\u0105 patvirtina, kad VAR yra atskiras rinito fenotipas, kurio eiga gali b\u016bti sunki, tod\u0117l svarbu j\u012f diagnozuoti ir skirti tinkam\u0105 gydym\u0105.<\/p>\n\n\n\n VAR gydymo galimyb\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nusta\u010dius VAR, pacientui rekomenduojama vengti kontakto su alergenu, kuris i\u0161provokuoja simptomus. Kadangi da\u017enai alergen\u0173 i\u0161vengti nepavyksta, remiantis ARIA kriterijais, VAR pradedamas gydyti simptomi\u0161kai, skiriant geriamuosius antihistamininius vaistus, vietinius kortikosteroidus \u012f nos\u012f [29]. Daliai pacient\u0173 tokia gydymo taktika pasitvirtina, j\u0173 savijauta pager\u0117ja. Kita vertus, geriamieji antihistamininiai vaistai ir vietiniai kortikosteroidai neapsaugo nuo ligos progresavimo ir gretutini\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymo. Pacientams, kuriuos vargina nuolatinis rinitas su vidutinio sunkumo ar sunkiais simptomai bei konjunktyvitas, astma, net kai liga kontroliuojama nelabai efektyviai, tur\u0117t\u0173 b\u016bti apsvarstyta galimyb\u0117 skirti alergen\u0173 specifin\u0119 imunoterapij\u0105 (ASIT).<\/p>\n\n\n\n ASIT yra vienintelis etiologinis gydymas, galintis modifikuoti ligos eig\u0105 [30]. Tai tinkamas ir veiksmingas gydymo b\u016bdas, kuriuo pasiekiamas ilgalaikis efektas, net ir nutraukus gydym\u0105 [31]. 2011 metais Rondon su bendraautoriais publikavo straipsn\u012f, kuriame pateikiami 20 asmen\u0173, sirgusi\u0173 VAR, kuriems nustatytas \u012fsijautrinimas \u017eoli\u0173 \u017eiedadulk\u0117ms, ir gydyt\u0173 poodine ASIT, tyrimo duomenys. Pirmajai grupei skirta ASIT ir skubios pagalbos vaistai pavasar\u012f, antrajai grupei skirti tik skubios pagalbos vaistai. Atsakas \u012f gydym\u0105 vertintas pra\u0117jus 1, 3, 6 ir 12 m\u0117nesi\u0173 nuo ASIT prad\u017eios, remiantis ODM, NPM ir specifiniais IgG, IgE(Lolium, Phleum<\/em>).<\/em> Taip pat pacientai pild\u0117 dienora\u0161t\u012f apie savo savijaut\u0105. Po gydymo ASIT pacientus ma\u017eiau vargino simptomai, suma\u017e\u0117jo vaist\u0173 poreikis, padid\u0117jo nosies tolerancija alergenams. Tiriant Lolium <\/em>ir Phleum<\/em> sIgG antik\u016bnus serume, steb\u0117tas ry\u0161kus j\u0173 padid\u0117jimas asmenims, kuriems buvo taikoma ASIT [32]. Gauti duomenys patvirtina, kad ASIT yra tinkamas ir ligos eig\u0105 bei gyvenimo kokyb\u0119 pagerinantis metodas pacientams, sergantiems VAR.<\/p>\n\n\n\n Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais gaut\u0173 tyrim\u0173 duomenys patvirtina, kad VAR yra atskiras rinito fenotipas, kuriam b\u016bdinga palaipsniui sunk\u0117janti ligos eiga. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties tiriant pacient\u0105, varginam\u0105 alerginio rinito simptom\u0173, ta\u010diau esant neigiamiems ODM ir sIgE, reik\u0117t\u0173 atlikti NPM. Svarbu laiku diagnozuoti VAR ir skirti tinkam\u0105 gydym\u0105, kuris u\u017ekirst\u0173 keli\u0105 tolesniam ligos progresavimui bei gretutini\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymui. Liga gali b\u016bti efektyviai kontroliuojama taikant ASIT.<\/p>\n\n\n\n Gyd. Laima Aleksandravi\u010di\u016bt\u0117, gyd. alergolog\u0117 ir klinikin\u0117 imunolog\u0117 doc. Audra Bla\u017eien\u0117<\/strong> Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1. Huggins KG, Brostoff J. Local production of specific IgE antibodies in allergic-rhinitis patients with negative skin tests. Lancet. 1975 Jul 26;2(7926):148-50. Vietinis alerginis rinitas (VAR) \u2013 tai alerginio rinito forma, kurio diagnostika yra sud\u0117tinga, tod\u0117l liga da\u017enai lieka nepatvirtinta. VAR pasirei\u0161kia neatopi\u0161kiems pacientams alerginio rinito simptomais ir yra patvirtinamas atlikus nosies provokacin\u012f m\u0117gin\u012f (NPM). \u0160i\u0173 ligoni\u0173 odos d\u016brio m\u0117giniai (ODM) b\u016bna neigiami, o specifini\u0173 imunoglobulino E (sIgE) \u012fkvepiamiesiems alergenams serume nerandama [1\u20134]. 1975 metais buvo paskelbtos pirmosios \u012f\u017evalgos apie…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":78635,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-78634","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78634","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=78634"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78634\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":78641,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78634\/revisions\/78641"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/78635"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=78634"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=78634"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=78634"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=78634"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=78634"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/09\/1-pav.-Vietinis-alerginis-rinitas.png\")
<\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/09\/2-pav.-Vietinis-alerginis-rinitas-1024x577.png\")
S\u00a0\u2013\u00a0labai padid\u0117j\u0119 subjektyv\u016bs kriterijai,
o\u00a0+\u00a0s\u00a0\u2013 vidutini\u0161kai padid\u0117j\u0119 objektyv\u016bs kriterijai<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikin\u0117s medicinos instituto Kr\u016btin\u0117s lig\u0173, imunologijos ir alergologijos klinika<\/p>\n\n\n\n
2. Carney AS, Powe DG, Huskisson RS, Jones NS. Atypical nasal challenges in patients with idiopathic rhinitis: more evidence for the existence of allergy in the absence of atopy? Clin Exp Allergy. 2002;32:1436\u20101440.
3. Rondon C, Canto G, Blanca M. Local allergic rhinitis: a new entity, characterization and further studies. Curr Opin Allergy Clin Immunol. 2010;10:1\u20107.
4. Rondon C, Campo P, Togias A, et al. Local allergic rhinitis: concept, pathophysiology, and management. J Allergy Clin Immunol. 2012;129:1460\u20101467.
5. Forester JP, Calabria CW. Local production of IgE in the respiratory mucosa and the concept of entopy: does allergy exist in nonallergic rhinitis? Ann Allergy Asthma Immunol. 2010 Oct;105(4):249-55.
6. Rond\u00f3n C, Campo P, Galindo L, et al. Prevalence and clinical relevance of local allergic rhinitis. Allergy. 2012 Oct;67(10):1282-8.
7. Jung CG, Lee JH, Ban GY, et al.Prevalence and clinical characteristics oflocal allergic rhinitis to house dust mites. Yonsei Med J 2017; 58:1047-1050.
8. Hamizan AW, Rimmer J, Alvarado R, et al. Positive allergen reaction in allergic and nonallergic rhinitis: a systematic review. Int Forum Allergy Rhinol. 2017;7:868\u2010877.
9. Rond\u00f3n C, Romero JJ, L\u00f3pez S, et al. Local IgE production and positive nasal provocation test in patients with persistent nonallergic rhinitis. J Allergy Clin Immunol. 2007 Apr;119(4):899-905.
10. Rond\u00f3n C, Do\u00f1a I, L\u00f3pez S, et al. Seasonal idiopathic rhinitis with local inflammatory response and specific IgE in absence of systemic response. Allergy. 2008 Oct;63(10):1352-8.
11. Buntarickpornpan P, Veskitkul J, Pacharn P, et al. The prevalence and clinicalcharacteristics of local allergic rhinitis in Thai children. J Allergy Clin Immunol2005; 135:AB282.
12. Duman H, Bostanci I, Ozmen S, Dogru M. The relevance of nasal provocationtesting in children with nonallergic rhinitis. Int Arch Allergy Immunol 2016;170:115-121.
13. Ha EK, Na MS, Lee S, et al. Prevalence and clinical characteristics of localallergic rhinitis in children sensitized to house dust mites. Int Arch AllergyImmunol 2017; 174:183-189.
14. Zicari AM, Occasi F, Di Fraia M, et al. Local allergic rhinitis in children: noveldiagnostic features and potential biomarkers. Am J Rhinol Allergy 2016;30:329-334.
15. Blanca-Lopez N, Campo P, Salas M, et al. Seasonal local allergic rhinitis inareas with high concentrations of grass pollen. J Investig Allergol Clin Immunol2016; 26:83-91.
16. Prieto del Prado A, Gracia IE, Gador B, et al. Analysis of clinical character-istics of a paediatric population with rhinitis. J Allergy Clin Immunol 2017;139:AB156.
17. Krajewska-Wojtys A, Jarzab J, Gawlik R, Bozek A. Local allergic rhinitis topollens is underdiagnosed in young patients. Am J Rhinol Allergy 2016;30:198-201.
18. Rond\u00f3n C, Campo P, Blanca-Lopez N, Torres MJ, Blanca M. Local Allergic Rhinitis: Is There a Role for Systemic Allergy Immunotherapy? Curr Treat Options Allergy. 2015; 2:54-63.
19. Cristoforo Incorvaia, Nicola Fuiano, Irene Martignago, Bruna L. Gritti and Erminia Ridolo. Local allergic rhinitis: evolution of concepts. Incorvaia et al. Clin Transl Allergy (2017) 7:38.
20. L\u00f3pez S, Rond\u00f3n C, Torres MJ, et al. Immediate and dual response to nasal challenge with Dermatophagoides pteronyssinus in local allergic rhinitis. Clin Exp Allergy. 2010;40:1007-14.
21. Rond\u00f3n C, Fern\u00e1ndez J, L\u00f3pez S, et al. Nasal inflammatory mediators and specific-IgE production after nasal challenge with grass pollen in local allergic rhinitis. J Allergy Clin Immunol. 2009;124:1005-11.
22. Kramer MF, Jordan TR, Klemens C, et al. Factors contributing to nasal allergic late phase eosinophilia. Am J Otolaryngol. 2006;27:190-9.
23. G\u00f3mez E, Campo P, Rond\u00f3n C, et al. Role of the basophil activation test in the diagnosis of local allergic rhinitis. J Allergy Clin Immunol. 2013;132:975-6.e1-5.
24. Kleine-Tebbe J, Erdmann S, Knol EF, et al. Diagnostic tests based on human basophils: potentials, pitfalls and perspectives.Int Arch Allergy Immunol 2006;141:79-90.
25. Dordal MT, Lluch-Bernal M, S\u00e1nchez MC, et al. SEAIC Rhinoconjunctivitis Committee. Allergen-specific nasal provocation testing: review by the rhinoconjunctivitis committee of the Spanish Society of Allergy and Clinical Immunology. J Investig Allergol Clin Immunol. 2011;21(1):1-12.
26. Auge J, Vent J, Agache I, et al. EAACI Position paper on the standardization of nasal allergen challenges. Allergy. 2018;73:1597-1608.
27. Rondon C, Campo P, Eguiluz-Gracia I, et al. Local allergic rhinitis is an independent rhinitis phenotype: The results of a 10-year follow-up study. Allergy. 2018 Feb;73(2):470-478.
28. Campo P, Antunez C, Rondon C, et al. Positive bronchial challenges to D. pteronyssinus in asthmatic subjects in absence of systemic atopy. J Allergy Clin Immunol. 2011;127(Suppl 2):AB6.
29. Bousquet J, Khaltaev N, Cruz AA, et al. Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma (ARIA) 2008 update (in collaboration with the World Health Organization, GA(2)LEN and AllerGen). Allergy. 2008;63(Suppl 86):8\u2010160.
30. James LK, Shamji MH, Walker SM, et al. Long-term tolerance after allergenimmunotherapy is accompanied by selective persistence of blocking anti-bodies. J Allergy Clin Immunol 2011; 127:509.e1-516.e5.
31. Shamji HM, Durham SR. Mechanisms of allergen immunotherapy for inhaled allergens and predictive biomarkers. J Allergy Clin Immunol.2017;140:1485\u20101498.
32. Rond\u00f3n C, Blanca-L\u00f3pez N, Aranda A, et al. Local allergic rhinitis: allergen tolerance and immunologic changes after pre-seasonal immunotherapy with grass pollen. J Allergy Clin Immunol. 2011;127:1069-71.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"