{"id":7878,"date":"2014-02-13T10:14:59","date_gmt":"2014-02-13T10:14:59","guid":{"rendered":""},"modified":"2014-02-13T10:14:59","modified_gmt":"2014-02-13T10:14:59","slug":"bemiparinas-ar-nefrakcionuotas-heparinas-kuri-rinktis-nutraukus-vitamino-k-antagonistus-pries-planuojama-operacija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/bemiparinas-ar-nefrakcionuotas-heparinas-kuri-rinktis-nutraukus-vitamino-k-antagonistus-pries-planuojama-operacija\/7878\/","title":{"rendered":"Bemiparinas ar nefrakcionuotas heparinas: kur\u012f rinktis nutraukus vitamino K antagonistus prie\u0161 planuojam\u0105 operacij\u0105?"},"content":{"rendered":"<p><strong>\u012evadas<\/strong><\/p>\n<p>Ilgalaikis gydymas vitamino K antagonistais (VKA) da\u017eniausiai taikomas pirminei ir antrinei trombini\u0173 embolini\u0173 komplikacij\u0173 prevencijai. Trombin\u0117 embolija galima sergant l\u0117tiniu prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimu (PV), ven\u0173 tromboze, esant dirbtiniam \u0161irdies vo\u017etuvui, implantuotam \u0161irdies stimuliatoriui ir pan. Operacijai ruo\u0161iant pacient\u0105, kuris nuolat vartoja VKA, b\u016btina individualiai \u012fvertinti trombin\u0117s embolijos rizik\u0105 perioperaciniu periodu \u2013 reikia atsi\u017evelgti ir \u012f metin\u012f trombini\u0173 embolini\u0173 komplikacij\u0173 da\u017en\u012f nutraukus gydym\u0105 geriamaisiais antikoaguliantais (1\u20139). Apskai\u010diuota, kad nutraukus antikoaguliant\u0173 vartojim\u0105, metinis trombozi\u0173 da\u017enis didel\u0117s rizikos pacientams (turintiems mechanin\u012f mitralin\u012f vo\u017etuv\u0105 arba senesn\u0117s kartos aortos vo\u017etuv\u0105, arba sergantiems PV, kuriems pagal CHADS2 skal\u0119 nustatomi &gt;5 balai) yra &gt;10 proc.; vidutin\u0117s rizikos pacientams (sergantiems pasikartojan\u010dia venine trombine embolija ir PV, kuriems pagal CHADS2 skal\u0119 nustatomi 3\u20134 balai) yra 5\u201310 proc.; o ma\u017eos rizikos pacientams (sergantiems PV, kuriems pagal CHADS2 skal\u0119 nustatomi 0\u20132 balai, ir pacientams, kuriems venin\u0117 trombin\u0117 embolija nustatyta ne seniau nei prie\u0161 12 m\u0117nesi\u0173) metinis trombozi\u0173 da\u017enis nesiekia 5 proc. (10). Taigi, jei trombin\u0117s embolijos rizika pacientui yra didel\u0117 ar vidutin\u0117, da\u017eniausiai pacientams, kuriems yra protezuoti \u0161irdies vo\u017etuvai ir sergantiems PV, prie\u0161 numatom\u0105 operacij\u0105 rekomenduojama pereiti nuo VKA prie nefrakcionuoto heparino (NFH) arba ma\u017eos molekulin\u0117s mas\u0117s heparin\u0173 (MMMH) (11\u201313). Intraveninis heparinas yra patogus, nes pradeda veikti greitai, pasi\u017eymi trumpu veikimo pusperiod\u017eiu, o MMMH poveikis \u0161iuo aspektu dar nebuvo \u012frodytas (14\u201317).<\/p>\n<p>Da\u017enai pacientams, kurie gydomi VKA ilg\u0105 laik\u0105, prireikia atlikti invazin\u0119 proced\u016br\u0105 arba operuoti, tod\u0117l VKA vartojimo nutraukimas ir per\u0117jimas prie kit\u0173 antikoaguliant\u0173 yra da\u017ena ir kompleksin\u0117 problema. Kasdien\u0117je praktikoje priimant sprendim\u0105, rekomenduojama \u012fvertinti kraujavimo rizik\u0105, susijusi\u0105 su numatoma intervencija, padid\u0117jusi\u0105 kraujavimo rizik\u0105 d\u0117l antikoaguliant\u0173 poveikio ir individuali\u0105 paciento trombin\u0117s embolijos rizik\u0105 nutraukus antikoaguliant\u0173 vartojim\u0105 (7\u201313). Tik \u012fvertinus visus \u0161iuos veiksnius, galima priimti tinkam\u0105 sprendim\u0105, o tai n\u0117ra lengvas procesas. Didel\u0117s rizikos pacientams, nutraukusiems VKA vartojim\u0105, skiriam\u0173 MMMH dozi\u0173 ribos yra labai pla\u010dios, tod\u0117l kartais kraujavimo rizika d\u0117l antikoaguliant\u0173 vartojimo vir\u0161ija kraujavimo rizik\u0105 d\u0117l pa\u010dios intervencijos (12, 13). Nepaisant to, kad pasaulyje kasdien daugumai pacient\u0173 taikomas pereinamasis gydymas, kai nutraukiami VKA ir paskiriami kiti antikoaguliantai, tokie kaip NH arba MMMH, beveik ne\u012fmanoma atlikti geros kokyb\u0117s prospektyvinio klinikinio tyrimo (7). Constansas ir bendrautoriai (2) publikavo stebim\u0105j\u012f tyrim\u0105. Jame buvo tiriami pacientai, kuriems d\u0117l planuojamos kolonoskopijos arba gastroskopijos buvo nutrauktas VKA skyrimas ir paskirta fiksuota tromboprofilaktin\u0117 bemiparino doz\u0117.<\/p>\n<p>\u012e tyrim\u0105 buvo \u012ftraukti ma\u017eos ir didel\u0117s rizikos pacientai, ta\u010diau n\u0117 vienam ne\u012fvyko trombin\u0117 embolija ir n\u0117 vienam nebuvo u\u017efiksuota kraujavimo pereinamojo gydymo laikotarpiu.<\/p>\n<p><strong>Apie bemiparin\u0105<\/strong><\/p>\n<p>Bemiparinas yra naujas antros kartos MMMH, kurio, palyginti su visais kitais MMMH, molekulin\u0117 mas\u0117 yra ma\u017eiausia (3 600 Da), veikimo pusperiodis yra ilgiausias (5,3 val.), o antifaktoriaus Xa ir antifaktoriaus IIa santykis yra did\u017eiausias (8:1) (18, 19). Bemiparinas skatina didesn\u012f audini\u0173 faktoriaus inhibitoriaus i\u0161siskyrim\u0105, palyginti su NFH ir dalteparinu (20). Matyt, d\u0117l \u0161ios prie\u017easties, vartojant bemiparin\u0105, ir pasiekiamasdidesnis veiksmingumo ir saugumo santykis, nei vartojant kitus MMMH (19). Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad bemiparinas yra saugesnis nei NFH venin\u0117s trombin\u0117s embolijos prevencijai (21\u201324). BERTA (angl. <em>BEmiparin Randomised Trial on<\/em> <em>bridging Anticoagulants<\/em>) yra pirmas atsitiktin\u0117s imties, kontroliuojamasis, dvigubai aklas, daugiacentris klinikinis tyrimas, kuriame \u012fvertintas fiksuotos tromboprofilaktin\u0117s bemiparino doz\u0117s ir NFH poveikis, skiriant juos perioperciniam pakaitiniam (angl. <em>bridging<\/em>) antikoaguliaciniam gydymui didel\u0117s rizikos pacientams, nuolat vartojantiems VKA. \u0160io tyrimo metu VKA vartojimas buvo nutrauktas prie\u0161 operacij\u0105, pereinant prie antikoaguliacijos bemiparinu arba NFH operacijos metu ir po jos. Geriamieji antikoaguliantai v\u0117l prad\u0117ti vartoti pra\u0117jus parai po operacijos. Straipsnyje ap\u017evelgiami tyrimo BERTA rezultatai, kurie leid\u017eia formuluoti i\u0161vadas, naudingas kiekvienam gydytojui, turin\u010diam reguliariai VKA vartojan\u010di\u0173 pacient\u0173.<\/p>\n<p><strong>Tyrimo BERTA modelis<\/strong><\/p>\n<p>Tyrime dalyvavo vyresni nei 18 met\u0173 pacientai, kurie VKA vartojo ma\u017eiausiai 3 m\u0117nesius ir kuriems buvo atliekama ambulatorin\u0117 intervencija, laparoskopin\u0117 operacija ar kita invazin\u0117 proced\u016bra. Padalijus tiriamuosius \u012f 2 grupes ir nutraukus geriam\u0173j\u0173 antikoaguliant\u0173 vartojim\u0105, buvo prad\u0117tas dvigubai aklas pakaitinis (angl. <em>bridging<\/em>) antikoaguliacinis gydymas (nuo \u20134 d. iki \u20132 d. prie\u0161 proced\u016br\u0105). Vienai grupei \u012f pood\u012f buvo leid\u017eiama bemiparino 3 500VV 1 k.\/p. + placebo injekcija po 12 valalnd\u0173, o kitai (kontrolinei) \u2013 NFH 5 000 VV 2 k.\/p. Kontrolinei grupei buvo parinktas NFH, nes tr\u016bksta patikim\u0173 \u012frodym\u0173 d\u0117l MMMH veiksmingumo ir saugumo. \u0160is gydymas buvo t\u0119siamas 5\u20136 dienas po intervencijos, o geriamieji antikoaguliantai v\u0117l prad\u0117ti skirti pra\u0117jus +1 d. po operacijos. Gydymo efektyvumas ir saugumas buvo \u012fvertintas 7-t\u0105 tyrimo par\u0105, ir pra\u0117jus 1 bei 3 m\u0117nesiams po gydymo. \u0160io tyrimo metu pakaitinio antikoaguliacinio gydymo efektyvumas buvo vertinamas pagal \u012fvykusi\u0173 arterini\u0173 arba venini\u0173 trombini\u0173 embolij\u0173 ir mir\u010di\u0173 d\u0117l j\u0173 skai\u010di\u0173. Arterine trombine embolija buvo laikoma \u012fvyk\u0119s insultas, praeinantis smegen\u0173 i\u0161emijos priepuolis (PSIP), \u016bminis koronarinis sindromas ir gal\u016bn\u0117s ar \u017earnyno arterijos embolija. Venine tromboembolija buvo laikoma tyrimais patvirtinta simptomin\u0117 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/giliuju-venu-tromboze\/4507\">gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboz\u0117<\/a> (GVT) arba \u012fvykusi plau\u010di\u0173 arterijos trombin\u0117 embolija (<a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/pate\/43890\">PATE<\/a>). Vaist\u0173 saugumui nustatyti buvo fiksuojamas masyvus <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/kraujavimas\/43826\">kraujavimas<\/a>, atitinkantis bent 1 i\u0161 \u0161i\u0173 kriterij\u0173: klini\u0161kai stebimas <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/kraujavimas\/43826\">kraujavimas<\/a>, susij\u0119s su hemoglobino koncentracijos suma\u017e\u0117jimu bent 20 g\/l ar bent 2-j\u0173 kraujo vienet\u0173 transfuzijos poreikiu, ir bet koks <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/kraujavimas\/43826\">kraujavimas<\/a>, d\u0117l kurio reik\u0117t\u0173 nutraukti gydym\u0105. Taip pat saugumui \u012fvertinti buvo registruojamas ir nedidelis <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/kraujavimas\/43826\">kraujavimas<\/a>, t. y. kuris neatitiko masyvaus kraujavimo kriterij\u0173. Tyrime taip pat buvo vertinama sunki <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/trombocitopenija\/72668\">trombocitopenija<\/a>, nepageidaujami rei\u0161kiniai ir vaist\u0173 nutraukimas d\u0117l j\u0173. <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/trombocitopenija\/72668\">Trombocitopenija<\/a> buvo nustatoma, esant trombocit\u0173 kiekiui kraujyje &lt;150 000\/mm3, sunki <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/trombocitopenija\/72668\">trombocitopenija<\/a> \u2013\u226450 000\/mm3 ir \/ arba trombocit\u0173 kiekiui suma\u017e\u0117jus nuo pradinio bent 50 proc.<\/p>\n<p><strong>Tyrimo BERTA rezultatai<\/strong><\/p>\n<p>Tyrime dalyvavo 191 pacientas, kuri\u0173 vidutinis am\u017eius \u2013 72 metai, j\u0173 INR vidurkis \u2013 2,53. Abiejose grup\u0117se pana\u0161iam skai\u010diui pacient\u0173 prireik\u0117 papildomai t\u0119sti injekcinius antikoaguliantus jau gr\u012f\u017etant prie gydymo VKA, kol buvo pasiektas tikslinis INR (bemiparino grup\u0117je 17-kai pacient\u0173 prireik\u0117 2 dien\u0173 ir dar 17-kai pacient\u0173 prireik\u0117 papildomai 3 dien\u0173, NFH grup\u0117je \u2013 atitinkamai 11 ir 21 pacientui). Tie, kuriems prireik\u0117 papildomai 3 dien\u0173, buvo pa\u0161alinti i\u0161 tyrimo. N\u0117 vienoje grupi\u0173 pereinamuoju laikotarpiu nepasitaik\u0117 mir\u010di\u0173, tromboembolij\u0173 ar masyvaus kraujavimo epizod\u0173. Nedidelis <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/kraujavimas\/43826\">kraujavimas<\/a> pasirei\u0161k\u0117 10-\u010diai pacient\u0173 (6,1 proc. NFH grup\u0117je ir 4,3 proc. bemiparino grup\u0117je) (<em>1 lentel\u0117<\/em>). Pacientai buvo stebimi dar 3 m\u0117nesius po intervencijos.<\/p>\n<p>\u0160iuo periodu visiems pacientams INR buvo terapin\u0117se ribose bei buvo nustatytos 2 trombin\u0117s embolijos \u2013 abi NFH grup\u0117je (2,2 proc.). Mir\u010di\u0173 nepasitaik\u0117 nei vienoje tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117je. Buvo registruoti 4 masyvaus kraujavimo atvejai (visi NFH grup\u0117je) ir 4 nedideli kraujavimai (kiekvienoje grup\u0117je po 2). Sunki <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/trombocitopenija\/72668\">trombocitopenija<\/a> nebuvo nustatyta n\u0117 vienoje grup\u0117je. Bent 1 nepageidaujamas rei\u0161kinys pasitaik\u0117 49 pacientams: 22 pacientams bemiparino grup\u0117je (23,9 proc.) ir 27 pacientams NFH grup\u0117je (27,3 proc.). Vertinant nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 da\u017en\u012f, statistinio skirtumo tarp grupi\u0173 nenustatyta.<\/p>\n<p><strong>Aptarimas<\/strong><\/p>\n<p>BERTA yra pirmasis atsitiktin\u0117s imties, kontroliuojamasis, dvigubai aklas klinikinis tyrimas, kuriame \u012fvertinta fiksuotos tromboprofilaktin\u0117s bemiparino (MMMH) ir NFH doz\u0117s poveikis, skiriant juos perioperciniam pakaitiniam (angl. <em>bridging<\/em>) antikoaguliaciniam gydymui pacientams, nuolat vartojantiems geriamuosius VKA.<\/p>\n<p>Tyrime dalyvavo nedidelis skai\u010dius pacient\u0173, ta\u010diau n\u0117 vienam bemiparino grup\u0117s pacient\u0173 ne\u012fvykotrombin\u0117 embolija ir neprasid\u0117jo masyvus <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/kraujavimas\/43826\">kraujavimas<\/a>. Taip pat nepasitaik\u0117 nei vieno sunkios trombocitopenijos ar heparino sukeltos II tipo trombocitopenijos atvejo. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad atliekant tyrim\u0105 nemir\u0117 n\u0117 vienas pacientas. Taigi tyrimu nenustatyta didesn\u0117 kraujavimo ar tromboz\u0117s rizika nei ma\u017eos, nei didel\u0117s rizikos pacientams, taikant vienod\u0105 pakaitinio antikoaguliacinio gydymo re\u017eim\u0105. Placebo kontrol\u0117 tyrime nenaudota d\u0117l klinikini\u0173 ir etini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Skirtingose gair\u0117se ir straipsniuose pakaitiniam antikoaguliaciniam gydymui nurodomos heparino doz\u0117s priklauso nuo tromboz\u0117s rizikos. Vienose (ACCP) gair\u0117se rekomenduojama pacientams, turintiems implantuot\u0105 mechanin\u012f \u0161irdies vo\u017etuv\u0105, sergantiems PV arba venine trombine embolija, vartojantiems VKA ilg\u0105 laik\u0105, ruo\u0161iant juos operacijai, pakaitiniam gydymui skirti terapin\u0119 MMMH poodin\u0119 arba NFH intravenin\u0119 doz\u0119 (rekomendacij\u0173 lygmuo 2C) (7). Ma\u017e\u0105 trombin\u0117s embolijos rizik\u0105 turintiems pacientams pagal naujausias gaires nerekomenduojamas joks pakaitinis gydymas (rekomendacij\u0173 lygmuo 2C). Vidutin\u0117s rizikos pacientams rekomenduojama spr\u0119sti individualiai ir \/ arba skirti jiems tok\u012f gydym\u0105 kaip ir didel\u0117s rizikos pacientams, arba jokio, kaip ma\u017eos rizikos pacientams (7).<\/p>\n<p>Prospektyviniu kohortiniu tyrimu nustatyta, kad terapin\u0117s MMMH doz\u0117s veiksmingai apsaugo nuo trombin\u0117s embolijos, ta\u010diau da\u017enai sukelia kraujavim\u0105, pr\u0117jus savaitei po intervencijos (25). Kitu prospektyviniu kohortiniu tyrimu nustatyta, kad ma\u017eesn\u0117s nei terapin\u0117s MMMH doz\u0117s yra vienodai veiksmingos ir saugios pereinamajam gydymui (26).<\/p>\n<p>Vienas tyrimo BERTA tr\u016bkum\u0173 yra tas, kad d\u0117l ma\u017eo pacient\u0173 skai\u010diaus sud\u0117tinga i\u0161skirti didel\u0117s ir ma\u017eos rizikos pacientus \u012f atskirus pogrupius ir pateikti j\u0173 statistin\u0119 analiz\u0119. Ta\u010diau tai pirmasis tokio modelio klinikinis tyrimas, atitinkantis kit\u0173 tyrim\u0173 rezultatus (11, 27), kuriame nebuvo registruotas didesnis kraujavim\u0173 ir trombini\u0173 embolij\u0173 da\u017enis bemiparino grup\u0117je, taikant profilaktin\u0119 \u0161io vaisto doz\u0119. Ai\u0161ku, visada naudinga t\u0119sti tyrimus ir prapl\u0117sti \u017einias apie vaisto poveik\u012f, tod\u0117l jau atliekamas kitas klinikinis tyrimas (10), papildysiantis tyrimo BERTA i\u0161vadas.<\/p>\n<p><strong>Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n<p>VKA yra da\u017eniausiai ilg\u0105 laik\u0105 vartojami ar net visam gyvenimui skiriami vaistai, tod\u0117l tokius pacientus gydantys gydytojai neretai susiduria su poreikiu nutraukti VKA vartojim\u0105, jei planuojamos operacijos ar invazin\u0117s proced\u016bros ir d\u0117l to padid\u0117ja kraujavimo rizika. Jiems b\u016btina spr\u0119sti klausim\u0105 d\u0117l pakaitin\u0117s antikoaguliacijos \u0161iuo periodu. \u012evairiuose \u0161altiniuose pateikiamos skirtingos rekomendacijos, kaip elgtis su skirting\u0173 rizikos grupi\u0173 pacientais.<\/p>\n<p>Tyrimu BERTA nustatyta, kad bemiparinas, vartojant jo fiksuot\u0105 tromboprofilaktin\u0119 (3 500 VV\/p. \u012f pood\u012f) doz\u0119 pakaitiniam antikoaguliaciniam gydymui (perioperaciniu periodu nutraukus gydym\u0105 VKA), taip pat veiksmingai apsaugo nuo trombin\u0117s embolijos kaip ir nefrakcionuotas heparinas (5 000 VV 2 k.\/p. \u012f pood\u012f). Lyginant vaist\u0173 saugum\u0105, paai\u0161k\u0117jo, kad bemiparinas sukelia akivaizd\u017eiai ma\u017eiau masyvi\u0173 kraujavim\u0173 nei NFH. Kituose tyrimuose (22) su bemiparinu \u0161is vaisto privalumas nebuvo pasirei\u0161k\u0119s, manoma, kad tai l\u0117m\u0117 fiksuotos tromboprofilaktin\u0117s MMMH doz\u0117s vartojimas. Svarbu pabr\u0117\u017eti, kad BERTA tyrimas i\u0161siskyr\u0117 nuo anks\u010diau atlikt\u0173 tuo, kad jis buvo pirmasis atsitiktin\u0117s imties, dvigubai aklas, daugiacentris klinikinis tyrimas. Tik\u0117tina, kad, remiantis jo rezultatais, galima b\u016bt\u0173 formuluoti apibendrinam\u0105sias i\u0161vadas. Tiesa, tyrimus b\u016btina t\u0119sti, nes \u0161i tema kasdien\u0117je praktikoje yra aktuali.<\/p>\n<p><em>Pareng\u0117 gyd. Rasa Geigalien\u0117<\/em><\/p>\n<p>LT\/Zib\/2014\/01<\/p>\n<p>\u017durnalas \u201eInternistas\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ilgalaikis gydymas vitamino K antagonistais (VKA) da\u017eniausiai taikomas pirminei ir antrinei trombini\u0173 embolini\u0173 komplikacij\u0173 prevencijai. Trombin\u0117 embolija galima sergant l\u0117tiniu prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimu (PV), ven\u0173 tromboze, esant dirbtiniam \u0161irdies vo\u017etuvui, implantuotam \u0161irdies stimuliatoriui ir pan. Operacijai ruo\u0161iant pacient\u0105, kuris nuolat vartoja VKA, b\u016btina individualiai \u012fvertinti trombin\u0117s embolijos rizik\u0105 perioperaciniu periodu \u2013 reikia atsi\u017evelgti ir \u012f metin\u012f trombini\u0173 embolini\u0173 komplikacij\u0173 da\u017en\u012f nutraukus gydym\u0105 geriamaisiais antikoaguliantais (1\u20139).<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7879,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[790,1008,3705,772,1346,141,516,747,197,803,247,751,3703,3704,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-7878","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-antikoaguliacijos","tag-arterijos","tag-geriamieji-antikoaguliantai","tag-grupeje-proc","tag-heparinas","tag-insultas","tag-intervencijos","tag-klinikinis","tag-kraujavimas","tag-kraujavimo-rizika","tag-operacija","tag-placebo","tag-saugumui","tag-trombine-embolija","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7878","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7878"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7878\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7879"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7878"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7878"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7878"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7878"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7878"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}