{"id":78808,"date":"2026-02-24T15:47:39","date_gmt":"2026-02-24T13:47:39","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=78808\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2026-02-24T15:47:39","modified_gmt":"2026-02-24T13:47:39","slug":"nemiga-atskira-liga-didinanti-kitu-ligu-issivystymo-rizika-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/nemiga-atskira-liga-didinanti-kitu-ligu-issivystymo-rizika-2\/78808\/","title":{"rendered":"Nemiga \u2013 atskira liga, didinanti kit\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymo rizik\u0105"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>\u0160iais greito gyvenimo tempo laikais \u017emon\u0117s atlieka daugyb\u0119 darb\u0173, o nor\u0117dami visk\u0105 sp\u0117ti neretai aukoja poilsio ar miego valandas. Nekokybi\u0161kas miegas, jo stoka kenkia organizmui ir skatina \u012fvairi\u0173 lig\u0173 vystym\u0105si. Daug kalbama apie depresijos, nerimo sutrikim\u0173 ry\u0161ius su nemiga.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kod\u0117l svarbu gerai i\u0161simiegoti? Kada nemiga laikoma liga? Kaip j\u0105 diagnozuoti ir tinkamai gydyti? 2017 metais patvirtintas svarbus dokumentas, parengtas atsi\u017evelgiant \u012f didel\u0117s apimties metaanalizi\u0173 ir tyrim\u0173 rezultatus. Tai&nbsp;\u2013 Europos nemigos diagnostikos ir gydymo gair\u0117s. Pla\u010diau pakomentuoti gaires, i\u0161skirti svarbiausius akcentus ir atsakyti \u012f aktualius klausimus papra\u0161\u0117me Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinik\u0173 Neurologijos centro gydytojos neurolog\u0117s Ramintos Masaitien\u0117s.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Prad\u0117kime nuo prad\u017ei\u0173. Kaip nemiga tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinama: kada ji yra atskira liga, o kada&nbsp;\u2013 kit\u0173 lig\u0173 simptomas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Noriu pasid\u017eiauti, kad nuo 2017 met\u0173 vidurio jau turime Europos nemigos diagnostikos ir gydymo gaires, kuriose, remiantis i\u0161nagrin\u0117tomis metaanaliz\u0117mis, pateiktos klinikin\u0117s rekomendacijos, kaip diagnozuoti ir gydyti nemig\u0105. Priminsiu, kad anks\u010diau nemiga buvo klasifikuojama \u012f pirmin\u0119 (atskira liga) ir antrin\u0119 (kit\u0173 lig\u0173 simptomas). \u0160iandien toks skirstymas panaikintas. Pripa\u017e\u012fstama, kad nemiga visada yra atskira liga. Tai patvirtina pastar\u0173j\u0173 20 met\u0173 steb\u0117jimai ir tyrimai: nemiga gali egzistuoti nepriklausomai nuo kitos ligos, ji gali i\u0161likti s\u0117kmingai i\u0161gyd\u017eius kit\u0105 lig\u0105, o kita liga sergantis \u017emogus neb\u016btinai serga nemiga. Pavyzd\u017eiui, sergant\u012f depresija \u017emog\u0173 neretai vargina nemiga. Ta\u010diau nemiga gali b\u016bti b\u016bdinga ir \u017emogui, nesergan\u010diam depresija, o sergantysis depresija neb\u016btinai sk\u0173sis nemiga. Remiantis 2011 metais atliktos metaanaliz\u0117s rezultatais, da\u017enai nemiga registruojama metus iki depresijos pasirei\u0161kimo. Taigi \u012frodyta, kad nemiga yra stiprus ir nepriklausomas depresijos rizikos veiksnys. Nemiga, o ne depresija gali b\u016bti pirmin\u0117 liga. J\u0105 s\u0117kmingai gydant, galima i\u0161vengti ir depresijos. Visk\u0105 pasv\u0117rus, nutarta, kad visais atvejais nemiga yra atskira liga ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti gydoma atskirai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kiek tur\u0117t\u0173 miegoti suaug\u0119s \u017emogus?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>2015 metais amerikie\u010di\u0173 publikuoto plataus tyrimo duomenimis, suaugusiojo \u017emogaus miego trukm\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti 7\u20138&nbsp;val. Tiesa, i\u0161skirta grup\u0117&nbsp;\u2013 jauni suaugusieji, t.&nbsp;y. 18\u201325 met\u0173 \u017emon\u0117s. Jiems rekomenduojam miego trukm\u0117 yra 7\u20139&nbsp;val. Vyresniems kaip 65 met\u0173 \u017emon\u0117ms d\u0117l am\u017eiaus nulemt\u0173 miego strukt\u016br\u0173 pakitim\u0173 ji gali sutrump\u0117ti iki 6\u20136,5&nbsp;val. Pripa\u017e\u012fstama, kad miego trukm\u0117 yra nulemta genetikos, tod\u0117l i\u0161skirtiniais atvejais gali nukrypti nuo \u0161i\u0173 rekomendacij\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Greito gyvenimo tempo laikotarpiu \u017emon\u0117s gerokai trumpiau miega, nes nori pasiilginti darbo valandas. Deja, toks taupymas nepasiteisina. Kur\u012f laik\u0105 trumpesn\u0117s miego valandos nieko blogo organizmui ir nepadaro, ta\u010diau ilgainiui miego stoka sukelia tam tikr\u0173 padarini\u0173. Tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad to paties \u017emogaus d\u0117mesio koncentracija, sprendim\u0173 pri\u0117mimo greitis, kiti rodikliai yra daug geresni, kai jis miega 7&nbsp;val., o ne 6&nbsp;val., kurias jis pats nurod\u0117 kaip jam pakankamas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Nemiga&nbsp;\u2013 negal\u0117jimas u\u017emigti, prabudimai nakt\u012f ir pan. Kokios nemigos r\u016b\u0161ys yra da\u017enesn\u0117s? Pra\u0161ome pla\u010diau pristatyti kriterijus, pagal kuriuos diagnozuojama nemiga? Kas juose naujo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Nuo 2014 met\u0173 Tarptautin\u0117je miego sutrikim\u0173 klasifikacijoje, kaip min\u0117jau, nebeliko potipi\u0173 pirmin\u0117 ir antrin\u0117 nemiga, o i\u0161skirtos 3 nemigos r\u016b\u0161ys. Jos pripa\u017e\u012fstamos ir naujosiose 2017 met\u0173 gair\u0117s. Tai:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>trumpalaik\u0117, arba \u016bmin\u0117, nemiga;<\/li>\n\n\n\n<li>l\u0117tin\u0117 nemiga;<\/li>\n\n\n\n<li>kita nemiga.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Trumpalaik\u0117 nemiga da\u017eniausiai yra simptomin\u0117, pasirei\u0161kia \u016bmiai. Paprastai jos prie\u017eastis yra ai\u0161ki, tod\u0117l gydant j\u0105 reik\u0117t\u0173 ie\u0161koti ir koreguoti, \u0161alinti t\u0105 prie\u017east\u012f. L\u0117tin\u0117 nemiga diagnozuojama pagal tam tikrus kriterijus. Naujosiose gair\u0117se jie yra i\u0161pl\u0117sti, kad juos b\u016bt\u0173 galima pritaikyti ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n<p>Naujosiose gair\u0117se pabr\u0117\u017eiama, kad l\u0117tin\u0117 nemiga diagnozuojama, jeigu nurodomi skundai atitinka \u0161iuos kriterijus:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>pirmas<\/strong> <strong>kriterijus <\/strong>yra nakties simptomai: sunku u\u017emigti, prabudimai nakt\u012f, ankstus k\u0117limasis rytais. Vaikams ir&nbsp;\/&nbsp;ar demencija sergantiems \u017emon\u0117ms nemiga gali pasireik\u0161ti prie\u0161inimusi eiti miegoti pagal nustatyt\u0105 grafik\u0105 arba negal\u0117jimu miegoti be t\u0117v\u0173 ar slaugytoj\u0173. Naujoje klasifikacijoje net apibr\u0117\u017etas laikas, pavyzd\u017eiui, sunkumas u\u017emigti laikomas patologija, jeigu suaugusysis neu\u017emiega per 30&nbsp;min. Prabudimas nakt\u012f laikomas simptomu, jeigu jis t\u0119siasi ilgiau nei 30&nbsp;min. Ankstyvas prabudimas ryte&nbsp;\u2013 jei suaugusysis atsikelia 30&nbsp;min. Vaikams \u0161i trukm\u0117 yra 20&nbsp;min.;<\/li>\n\n\n\n<li><strong>antras<\/strong> <strong>kriterijus<\/strong> yra dienos simptomai, kurie pasirei\u0161kia d\u0117l prastos miego kokyb\u0117s ar trukm\u0117s. Tai&nbsp;\u2013 nuovargis, irzlumas, sunkumas susikaupti, bendravimo, elgesio problemos. \u017dmogus gali b\u016bti hiperaktyvus, impulsyvus, agresyvus, suma\u017e\u0117ja motyvacija veikti, atsiranda polinkis daryti klaid\u0173 darbine ar mokykloje, padid\u0117ja nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 tikimyb\u0117;<\/li>\n\n\n\n<li><strong>tre\u010dias kriterijus&nbsp;<\/strong>\u2013 jeigu min\u0117ti nakties ir dienos simptomai kartojasi daugiau nei 3 kartus per savait\u0119;<\/li>\n\n\n\n<li><strong>ketvirtas kriterijus&nbsp;<\/strong>\u2013 visa tai t\u0119siasi ilgiau negu 3 m\u0117nesius. Pagal ankstesnes gaires l\u0117tin\u0117 nemiga buvo diagnozuojama, jeigu simptomai t\u0119s\u0117si m\u0117nes\u012f ir ilgiau;<\/li>\n\n\n\n<li><strong>penktas kriterijus&nbsp;<\/strong>\u2013 nemigos simptomai stebimi, net jeigu s\u0105lygos miegoti yra tinkamos ir adekva\u010dios;<\/li>\n\n\n\n<li><strong>\u0161e\u0161tas kriterijus&nbsp;<\/strong>\u2013 min\u0117ti simptomai negali b\u016bti paai\u0161kinami kokiu kitu miego sutrikimu (pvz., nerami\u0173 koj\u0173 sindrom\u0173, miego apn\u0117ja, kt.).<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table is-style-regular\"><table class=\"has-background\" style=\"background-color:#f3f4f5\"><tbody><tr><td><strong>A. <\/strong>Pacientas, t\u0117vai ar slaugytojai (vyresni\u0173 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 demencija) nurodo vien\u0105 ar kelis \u0161i\u0173 simptom\u0173: &nbsp;<\/td><\/tr><tr><td>sunkus u\u017emigimas (vaikams, jauniems&nbsp;\u2013 20 min., suaugusiems&nbsp;\u2013 30 min.)<\/td><\/tr><tr><td>da\u017eni budimai nakt\u012f, (vaikams, jauniems \u2013 20 min., suaugusiems&nbsp;\u2013 30&nbsp;min.)<\/td><\/tr><tr><td>ankstyvas atsibudimas ryte(30 min. iki norimo atsibudimo)<\/td><\/tr><tr><td>prie\u0161inimasis eiti miegoti pagal nustatyt\u0105 grafik\u0105<\/td><\/tr><tr><td>negal\u0117jimas miegoti be t\u0117v\u0173 ar slaugytoj\u0173<\/td><\/tr><tr><td><strong>B. <\/strong>Pacientas, t\u0117vai ar slaugytojai (vyresni\u0173 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 demencija) d\u0117l nepatenkinamos miego kokyb\u0117s ir&nbsp;\/&nbsp;ar trukm\u0117s nurodo vien\u0105 ar kelis \u0161i\u0173 simptom\u0173: &nbsp; dien\u0105 vargina nuovargis, irzlumas, sunku susikaupti, bendravimo problemos, mieguistumas dien\u0105<\/td><\/tr><tr><td>elgesio problemos (hiperaktyvumas, impulsyvumas, agresija)<\/td><\/tr><tr><td>suma\u017e\u0117ja motyvacija veikti<\/td><\/tr><tr><td>polinkis daryti klaid\u0173, padid\u0117ja nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 rizika<\/td><\/tr><tr><td><strong>C<\/strong>. Nakties ir dienos simptomai kartojasi ma\u017eiausiai 3 kartus per savait\u0119<\/td><\/tr><tr><td><strong>D. <\/strong>Nakties ir dienos simptomai vargina ilgiau nei 3 m\u0117nesius<\/td><\/tr><tr><td><strong>E. <\/strong>Miego sutrikimas t\u0119siasi net tada, kada s\u0105lygos miegui yra tinkamos ir adekva\u010dios<\/td><\/tr><tr><td><strong>F. <\/strong>Miego sutrikimas negali b\u016bti paai\u0161kintas kitu miego sutrikimu (NKS, MAS ir kt.)<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><figcaption class=\"wp-element-caption\"><strong>1 lentel\u0117. L\u0117tin\u0117s nemigos kriterijai<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kaip gair\u0117se ai\u0161kinamas, traktuojamas nemigos i\u0161sivystymo modelis?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Dar 1987 metais A.&nbsp;J.&nbsp;Spielmanas pasi\u016bl\u0117 nemigos i\u0161sivystymo model\u012f, kur\u012f v\u0117liau (2002, 2012, 2015) kaip pagrind\u0105 savo teorijoms naudojo visi kiti mokslininkai. Remiantis \u0161iuo modeliu, nemig\u0105 lemia 3 grupi\u0173 veiksniai:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>predisponuojantys;<\/li>\n\n\n\n<li>provokuojantys;<\/li>\n\n\n\n<li>palaikantys.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Predisponuojantys veiksniai&nbsp;\u2013 tai genetiniai veiksniai ir asmenyb\u0117s ypatumai. Nustatyta, kad sirgti nemiga labiau link\u0119 tam tikro tipo \u017emon\u0117s: atsakingi, pareigingi, tvarkingi, perfekcionistai. Provokuojantys veiksniai&nbsp;\u2013 tai bet koks stresas, skausmas, \u0161irdg\u0117la, darbin\u0117s ir kitos problemos. Palaikantys veiksniai&nbsp;yra miego higienos pa\u017eeidimai ir asmenyb\u0117s ypatumai (neurotizmas, perfekcionizmas).<\/p>\n\n\n\n<p>Manoma, kad pagrindinis l\u0117tin\u0117s nemigos bruo\u017eas yra budrumo proces\u0173 aktyvacija ne tik dien\u0105, bet ir nakt\u012f. D\u0117l to \u017emogus nemiega ne tik nakt\u012f, bet ir dien\u0105, nors ir yra labai pavarg\u0119s, jis negali u\u017emigti. Nakt\u012f pacientams atlikti tyrimai rodo, kad u\u017e budrum\u0105 atsakingos organizmo strukt\u016bros, kurios tur\u0117t\u0173 veikti tik dien\u0105, ir nakt\u012f i\u0161lieka aktyvios. Budrumo proces\u0173 aktyvacija tiek fiziologiniu, tiek emociniu, tiek kognityviniu lygmeniu neleid\u017eia u\u017emigti nei nakt\u012f, nei dien\u0105, miegas lyg i\u0161nyksta, nuolat jau\u010diamas nuovargis.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Ar visi \u0161ie i\u0161vardyti veiksniai yra vienodai svarb\u016bs nemigai i\u0161sivystyti? Galb\u016bt j\u0173 \u012ftaka skiriasi kalbant apie trumpalaik\u0119 ir l\u0117tin\u0119 nemig\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>I\u0161 ties\u0173 visi veiksniai yra svarb\u016bs, ta\u010diau j\u0173 \u012ftaka skiriasi priklausomai nuo nemigos r\u016b\u0161ies. Esant predisponuojantiems, t.&nbsp;y. genetiniams asmenyb\u0117s, veiksniams, tikimyb\u0117 bet kuriai nemigos r\u016b\u0161iai i\u0161sivystyti yra didesn\u0117, palyginti su atvejais, kai \u0161i\u0173 veiksni\u0173 n\u0117ra. Sergant trumpalaike, arba \u016bmine, nemiga, neabejotinai svarb\u016bs provokuojantys veiksniai. Tokiu atveju pagrindinis gydymo akcentas yra stresoriaus paie\u0161ka, jo \u0161alinimas ar koregavimas.<\/p>\n\n\n\n<p>L\u0117tinei nemigai i\u0161sivystyti pagrindiniai yra palaikantieji veiksniai. \u0160iuo atveju da\u017eniausiai jau neu\u017etenka surasti ir \u012fvardyti prie\u017east\u012f, kuri kadaise suk\u0117l\u0117 nemig\u0105. Gydant l\u0117tin\u0119 nemig\u0105, svarbiau \u012fvardyti ir koreguoti veiksnius, kurie j\u0105 palaiko.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>K\u0105 da\u017eniau vargina nemiga&nbsp;\u2013 vyrus ar moteris? Ar tikrai moterys da\u017eniau skund\u017eiasi nemiga negu vyrai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Moteris nemiga vargina da\u017eniau. Tai stebima visose am\u017eiaus grup\u0117se. Freiburgo (2008) tyrimo duomenimis, pradedant nuo 14 iki 92 met\u0173, \u0161i liga da\u017enesn\u0117 tarp moter\u0173. Ypa\u010d skirtumas did\u0117ja 45\u201354 met\u0173 moter\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je, t.&nbsp;y. perimenopauz\u0117s periodu. Miego sutrikimams i\u0161sivystyti \u012ftakos turi hormon\u0173 svyravimai. Tuo ai\u0161kinama ir tai, kad 45\u201354 met\u0173 grup\u0117je nemiga skund\u017eiasi prakti\u0161kai kas tre\u010dia moteris.<\/p>\n\n\n\n<p>Moters organizmui didel\u0119 \u012ftak\u0105 daro hormon\u0173 disbalansas, kuris stebimas premenopauz\u0117s laikotarpiu, taip pat v\u0117lyvosios liuteinin\u0117s menstruacij\u0173 ciklo faz\u0117s (prie\u0161menstruacinis sindromas), n\u0117\u0161tumo laikotarpiu (ypa\u010d tre\u010dias n\u0117\u0161tumo trimestras). Visa tai sutrikdo mieg\u0105, atsiliepia miego kokybei.<\/p>\n\n\n\n<p>Kalbant apie vyr\u0173 ir moter\u0173 nemigos skirtumus, tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad moter\u0173 nemiga yra labiau susijusi su nerimu negu vyr\u0173. Palyginti su vyr\u0173 nemiga, moter\u0173 nemigai b\u016bdingesni naktiniai prabudimai, nors ir u\u017emigimas joms kelia problem\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kaip gydyti l\u0117tin\u0119 nemig\u0105? Nuo koki\u0173 priemoni\u0173 prad\u0117ti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Nusta\u010dius l\u0117tin\u0119 nemig\u0105, pirmas gydymo \u017eingsnis yra psichoedukacija ir profilaktika, kai su pacient\u0173 aptariama miego higiena ir cirkadiniai ritmai.<\/p>\n\n\n\n<p>Pagrindiniai miego higienos aspektai:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>b\u016btina sureguliuoti gulimosi&nbsp;\/&nbsp;k\u0117limosi laik\u0105, aptarti miego trukm\u0119, laik\u0105, kur\u012f reikia praleisti lovoje (lovoje nereikia gul\u0117ti ilgai);<\/li>\n\n\n\n<li>miegojimo s\u0105lygos turi b\u016bti tinkamos ir adekva\u010dios, t.&nbsp;y. miegamasis turi b\u016bti ramus, v\u0117sus, tamsus, jame netur\u0117t\u0173 b\u016bti elektronini\u0173, elektrini\u0173 prietais\u0173. Galima aptarti, kaip visa tai sureguliuoti. Pavyzd\u017eiui, rekomenduoti pacientui susikurti ritual\u0105, kuris paruo\u0161t\u0173 organizm\u0105 miegui;<\/li>\n\n\n\n<li>pastar\u0173j\u0173 met\u0173 tyrimai rodo, kad k\u016bno odos temperat\u016bros pak\u0117limas pagerina u\u017emigim\u0105. Tod\u0117l rekomenduojame prie\u0161 mieg\u0105 su\u0161ilti, t.&nbsp;y. galima pagul\u0117ti \u0161iltoje vonioje ar eiti miegoti u\u017esimovus vilnones kojines ar miego kepurait\u0119;<\/li>\n\n\n\n<li>lova netur\u0117t\u0173 b\u016bti naudojama kitiems ne miego ir intymaus bendravimo tikslams;<\/li>\n\n\n\n<li>reikia \u017einoti, kad reguliarus fizinis aktyvumas gerina miego kokyb\u0119, ta\u010diau prie\u0161 pat mieg\u0105 jis n\u0117ra rekomenduojamas. Mank\u0161ta ar kita fizin\u0117 veika tur\u0117t\u0173 baigtis 3\u20134&nbsp;val. iki miego;<\/li>\n\n\n\n<li>tiek persivalgius, tiek alkanam miegoti blogai. Jau\u010diant alk\u012f, lengvas u\u017ekandis yra rekomenduojamas. Iki miego likus 3&nbsp;val., negalima vartoti kofeino, alkoholio ar nikotino.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p><strong>Pra\u0161ome pla\u010diau pakomentuoti cirkadini\u0173 ritm\u0173 \u012ftak\u0105 miegui?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><em>Cirkadiniai ritmai<\/em>&nbsp;yra reguliar\u016bs fiziologini\u0173 proces\u0173, protin\u0117s ar fizin\u0117s elgsenos poky\u010diai, vykstantys vis\u0105 par\u0105 (lot.&nbsp;<em>circadian&nbsp;<\/em>\u2013 per vis\u0105 dien\u0105). Pavyzd\u017eiui, k\u016bno temperat\u016bros, kortizolio ar melatonino koncentracijos poky\u010diai ir pan. Miego hormonas melatoninas pradeda skirtis apie 20\u201321&nbsp;val., pikas pasiekiamas 1\u20132&nbsp;val., v\u0117liau jo kiekis ma\u017e\u0117ja. M\u016bs\u0173 veiklos hormono kortizolio koncentracija paprastai vakare yra gana ma\u017ea. Ji pradeda did\u0117ti apie 3&nbsp;val. nakties, o pikas pasiekiamas ryte. K\u016bno temperat\u016bra \u017eemiausia yra pary\u010diais, o dien\u0105 did\u0117ja. D\u0117l to rytais nubundame \u017eval\u016bs, dien\u0105 esame veikl\u016bs, o vakare atsiranda snaudulys ir atsigul\u0119 u\u017emiegame. Daugel\u012f \u0161i\u0173 ritm\u0173 kontroliuoja vedlys&nbsp;\u2013 organizmo biologinis laikrodis, suprachiazmatinis branduolys (lot.&nbsp;<em>suprachiasmatic nucleus&nbsp;\u2013 <\/em>SCN), esantis galvos smegen\u0173 pagumburyje.<\/p>\n\n\n\n<p>2017 metais Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 mokslininkai gavo Nobelio premij\u0105 u\u017e laikrodini\u0173 gen\u0173 atradim\u0105. Medicinos ir fiziologijos Nobelio premijos laureatams Jeffrey\u02bciui C.&nbsp;Hallui, Michaelui Rosbashui ir Michaeliui&nbsp;W.&nbsp;Youngui i\u0161 vaisini\u0173 museli\u0173 pavyko i\u0161skirti laikrodinius genus PER (angl.&nbsp;<em>period<\/em>), TIM (angl.&nbsp;<em>timeless<\/em>) ir DBT (angl.&nbsp;<em>doubletime<\/em>), s\u0105veikaujan\u010dius tarpusavyje ir reguliuojan\u010dius kiekvienos m\u016bs\u0173 k\u016bne esan\u010dios l\u0105stel\u0117s 24&nbsp;val. paros ritm\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Vis d\u0117lto m\u016bs\u0173 cirkadiniai ritmai priklauso ne tik nuo gen\u0173, bet ir nuo i\u0161orini\u0173 aplinkos s\u0105lyg\u0173, kurios veikdamos intensyviai ir ilg\u0105 laik\u0105 gali pakoreguoti biologinio laikrod\u017eio ritm\u0105. Vienas svarbiausi\u0173 i\u0161or\u0117s veiksni\u0173 yra \u0161viesa.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>K\u0105 apie \u0161viesos \u012ftak\u0105 miegui tur\u0117t\u0173 \u017einoti \u0161eimos gydytojai, kiti medikai? Ko galb\u016bt tur\u0117t\u0173 paklausti besiskund\u017eian\u010dio nemiga paciento?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160viesa yra labai svarbi. \u0160viesos patekimas per ak\u012f daro \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 biologiniam laikrod\u017eiui, jis duoda impuls\u0105 kankor\u0117\u017einei liaukai&nbsp;\u2013 tai lemia, kad melatoninas nesiskiria. Ir, atvirk\u0161\u010diai, nepatenkant \u0161viesai, duodamas impulsas melatoninui skirtis. Praktin\u0117s rekomendacijos kokybi\u0161kam miegui yra tokios: kuo daugiau dienos \u0161viesos \u017emogus gauna, tuo geresnis yra melatonino i\u0161skyrimas vakare. D\u0117l am\u017eini\u0173 degeneracini\u0173 proces\u0173 galvos smegenyse vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 organizme melatonino i\u0161siskyrimas ma\u017e\u0117ja. Su \u0161ios am\u017eiaus grup\u0117s \u017emon\u0117mis atlikti tyrimai rodo, kad jeigu jie gauna pakankamai \u0161viesos dien\u0105, melatonino pikas yra geresnis, o tai gerina miego kokyb\u0119. Kitas tyrimas, \u012frodantis \u0161viesos svarb\u0105 miegui, buvo atliktas su sergan\u010diais Alzheimerio liga pacientais. \u0160ie \u017emon\u0117s d\u0117l ligos dien\u0105 yra mieguisti, o nakt\u012f miega blogai, yra bruzd\u016bs, j\u0173 miego ir budrumo ciklas i\u0161kreiptas. Ta\u010diau gaudami pakankamai dienos \u0161viesos, pavyzd\u017eiui, \u012frengus patalpose dienos \u0161viesos lempas ar stiklines lubas, jie dien\u0105 tampa budresni, nes \u0161viesa gerina seratonino i\u0161siskyrim\u0105 ir didina budrum\u0105, o nakt\u012f geriau skiriasi melatoninas, tod\u0117l jie miega geriau.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160eimos gydytojams svarbu \u017einoti, kad per ma\u017e\u0105 \u0161viesos patekim\u0105 \u012f smegenis gali lemti aki\u0173 lig\u0173. \u012erodyta, kad katarakta, glaukoma sutrikdo \u0161viesos patekim\u0105 ir neretai vien d\u0117l to vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 miegas ir u\u017emigimas b\u016bna blogesni. Atlikti tyrimai \u012frod\u0117, kad po kataraktos operacijos vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 aki\u0173 m\u0117lyno spektro \u0161viesos pralaidumas pager\u0117ja iki 4 kart\u0173. Tod\u0117l gydytojai nemiga besiskund\u017eian\u010dio paciento tur\u0117t\u0173 paklausti, ar jis neturi reg\u0117jimo problem\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Kitas dalykas, kur\u012f svarbu \u017einoti apie \u0161vies\u0105, kad budrinamuoju poveikiu pasi\u017eymi m\u0117lyno spektro \u0161viesa. Be abejo, pats geriausias ap\u0161vietimas yra nat\u016bralus. Net \u016bkanot\u0105 dien\u0105 geriau pab\u016bti lauke negu dirbtinai ap\u0161viestoje patalpoje. Kai tokios galimyb\u0117s n\u0117ra ar gyvenama tokioje laiko juostoje, kur dienos \u0161viesos yra ma\u017eai, rekomenduojamas dirbtinis ap\u0161vietimas, kurio m\u0117lyno spektro \u0161viesos keikis didesnis. Vakarais ap\u0161vietimo intensyvum\u0105 reik\u0117t\u0173 ma\u017einti, o kompiuteri\u0173, telefon\u0173 u\u017esklandas keisti, kad neb\u016bt\u0173 m\u0117lyno spektro, t.&nbsp;y. \u012f rausvas, rusvas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kokie vaistai gali didinti nemigos rizik\u0105? Kokios gretutin\u0117s l\u0117tin\u0117s ligos provokuoja nemig\u0105? Ar nerimas yra viena da\u017enesni\u0173 nemigos prie\u017eas\u010di\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u012etak\u0105 miegui gali daryti vaistai, kuriuos pacientai vartoja d\u0117l kit\u0173 \u012fvairi\u0173 lig\u0173. \u0160tai kai kurie j\u0173: psichostimuliantai (amfetamin\u0173 grup\u0117s preparatai), budrinantys antidepresantai, vaistai Parkinsono ligai gydyti (levadopa, amantadinas), vaistai nuo epilepsijos (lamotriginas), ksantino deriniai (eufilinas, teofilinas), skydliauk\u0117s hormonai, kostikosteroidai, bronch\u0173 dilatatoriai, citostatikai, oraliniai kontraceptikai, vaistai nuo kraujo spaudimo (beta adrenoblokatoriai, kalcio antagonistai). Taigi reik\u0117t\u0173 pagalvoti, gal \u012fmanoma koreguoti \u0161i\u0173 vaist\u0173 vartojim\u0105&nbsp;\u2013 nutraukti, pakeisti kitais ar paskirti gerti ryte.<\/p>\n\n\n\n<p>Nemig\u0105 gali provokuoti, sunkinti kitos \u016bmin\u0117s ar l\u0117tin\u0117s ligos, tod\u0117l reik\u0117t\u0173 per\u017ei\u016br\u0117ti gretutines ligas (komorbidi\u0161kum\u0105). Vienas da\u017eniausi\u0173 nemigos komorbidi\u0161kum\u0173&nbsp;\u2013 psichikos ligos. Jau min\u0117jau, kad da\u017enai nemiga vargina sergant depresija ar nerimo sutrikimais. I\u0161 kitos pus\u0117s, nemiga yra stiprus ir nepriklausomas veiksnys nerimui, depresijai ar priklausomyb\u0117s ligoms i\u0161sivystyti. Bet kuriuo atveju b\u016btina atskirai gydyti ir nerim\u0105 ar depresij\u0105, ir nemig\u0105. \u012erodyta, kad tada patikimai grei\u010diau pasiekiama depresijos remisija, jai gydyti u\u017etenka ma\u017eiau antidepresant\u0173. Viena vertus, nemigos i\u0161nykimas gali b\u016bti s\u0117kmingo depresijos gydymo rodiklis. Kita vertus, nemigos i\u0161sivystymas po vaist\u0173 nuo depresijos nutraukimo gali b\u016bti depresijos recidyvo rodiklis.<\/p>\n\n\n\n<p>Reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f kitas l\u0117tines somatines ligas. Ar pacientas nebuvo patyr\u0119s insulto, galvos smegen\u0173 traumos, ar neserga neurodegeneracin\u0117mis ligomis (Alzheimerio, Parkinsono, kitomis demencijomis, i\u0161s\u0117tine skleroze). Sergant \u0161iomis ligomis neretai pasirei\u0161kia nemiga, \u0161ioms ligoms gydyti vartojami medikamentai neretai turi \u012ftakos miegui ir lemia jo sutrikimus.<\/p>\n\n\n\n<p>Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f l\u0117tin\u012f skausm\u0105, kuris neretai trukdo tinkamai i\u0161simiegoti. Dauguma somatini\u0173 lig\u0173 gali sukelti nemig\u0105. Pavyzd\u017eiui, nemigai i\u0161sivystyti \u012ftakos gali tur\u0117ti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligos (\u0161irdies nepakankamumas, naktin\u0117 stenokardija), kv\u0117pavimo sutrikimai (bronch\u0173 astma, kosulys), vir\u0161kinimo sistemos ligos (gastroezofaginis refliuksas), endokrinin\u0117s (skydliauk\u0117s patologija). Miego kokyb\u0117 blog\u0117ja menopauz\u0117s laikotarpiu, vyrams&nbsp;\u2013d\u0117l prostatos lig\u0173, nes priver\u010dia nakt\u012f keltis \u0161lapintis ir pan. Reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, ar pacientas neserga kitomis miego ligomis, pavyzd\u017eiui, apn\u0117ja, nerami\u0173 koj\u0173 sindromu, kt. Siekiant atmesti kitus miego sutrikimus, pacientui gali b\u016bti rekomenduojama atlikti polisomnografijos tyrim\u0105. Per\u017ei\u016br\u0117jus, patikslinus min\u0117t\u0173 lig\u0173 simptomus, pakoregavus j\u0173 gydym\u0105, galima labai prisid\u0117ti prie l\u0117tin\u0117s nemigos gydymo.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kokie tur\u0117t\u0173 b\u016bti tolesni \u017eingsniai nusta\u010dius nemig\u0105, aptarus su pacientu gretutines ligas, jo vartojamus vaistus, psichoedukacijos ir profilaktikos galimybes?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Paciento, kuriam diagnozuota l\u0117tin\u0117 nemiga, gydym\u0105 tur\u0117tume prad\u0117ti nuo kognityvin\u0117s elgesio terapijos, skirtos nemigai gydyti (KET-N). KET&nbsp;\u2013 tai psichoterapijos r\u016b\u0161is, kurios skyrimas nemigai gydyti pagr\u012fstas daugelio metaanalizi\u0173 duomenimis. Kalb\u0117jome, kad sergant l\u0117tine nemiga labai svarb\u016bs yra palaikantys veiksniai. KET b\u016btent ir skirta \u0161iems veiksniam koreguoti. KET sudaro \u0161ios dalys:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>miego higiena;<\/li>\n\n\n\n<li>pa\u017eintin\u0117 (miego modelio) terapija;<\/li>\n\n\n\n<li>atsipalaidavimo technikos;<\/li>\n\n\n\n<li>hipnoterapija;<\/li>\n\n\n\n<li>specifin\u0117 elgesio terapija, pavyzd\u017eiui, miego restrikcija;<\/li>\n\n\n\n<li>stimulo kontrol\u0117.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Stimulo kontrol\u0117s terapija orientuota \u012f tai, kad \u017emogus eit\u0173 miegoti tik tada, kai pasijunta mieguistas, o ne dirbt\u0173 lovoje, skaityt\u0173, valgyt\u0173 ar \u017ei\u016br\u0117t\u0173 televizori\u0173. Nepavykus u\u017emigti per 20&nbsp;min, jis tur\u0117t\u0173 keltis, i\u0161eiti \u012f kit\u0105 kambar\u012f, o \u012f lov\u0105 gr\u012f\u017eti tik pajutus mieguistum\u0105. Ryte jis tur\u0117t\u0173 keltis tuo pa\u010diu laiku, nepaisant to, kokia buvo miego trukm\u0117. Poguliai dien\u0105 n\u0117ra leistini.<\/p>\n\n\n\n<p>Paprastai KET sudaro 4\u20138 sesijos, kuri\u0173 metu pritaikomos 3\u20134 min\u0117tos metodikos. Pacientas yra apmokomas ir namie \u0161iomis metodikomis gali naudotis pats. &nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Jeigu medicinos \u012fstaigoje n\u0117ra galimybi\u0173 skirti KET, pripa\u017e\u012fstama, kad galima taikyti bet koki\u0105 kit\u0105 psichoterapijos r\u016b\u0161\u012f. Esant l\u0117tinei nemigai, tinkamesn\u0117s terapijos, kurios moko optimizmo, skatina d\u017eiaugtis ma\u017eais dalykais, pa\u017einti save, koks esi ir kaip prie sav\u0119s prisitaikyti, keisti po\u017ei\u016br\u012f, o ne ie\u0161ko gilumini\u0173 problem\u0173. Viena toki\u0173 yra d\u0117mesingo \u012fsis\u0105moninimo (angl.&nbsp;<em>Mindfulness<\/em>) metodika.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Koks \u0161iuolaikinis medikamentinis nemigos gydymas? Kokie vaistai laikomi pirmaeiliais? Kod\u0117l? Kaip jie parenkami?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Nemigos gydym\u0105 sudaro jau min\u0117ta KET ir medikamentai. Medikamentai skirstomi \u012f \u0161ias grupes:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>benzodiazepinai;<\/li>\n\n\n\n<li>nebenzodiazepininiai gama aminosviesto r\u016bg\u0161ties agonistai (GASR agonistai, Lietuvoje turime zopiklon\u0105 ir zolpidem\u0105);<\/li>\n\n\n\n<li>melatonino agonistai (ramelteonas, 2008 metais patvirtintas JAV);<\/li>\n\n\n\n<li>oreksino receptori\u0173 antagonistai (2014 metais patvirtinti JAV);<\/li>\n\n\n\n<li>sedaciniai antidepresantai;<\/li>\n\n\n\n<li>antipsichotiniai vaistai.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>2008 metais pasi\u016blytas \u0161viesoforo principas, pagal kur\u012f ir suskirstytas \u0161i\u0173 vaist\u0173 pasirinkimo eili\u0161kumas. \u017dalia \u0161viesa, arba pirmenyb\u0117, numatyta min\u0117toms pirmoms 4 vaist\u0173 grup\u0117ms&nbsp;\u2013 benzodiazepinams, nebenzodiazepininiams GASR agonistams, melatonino agonistams ir oreksino receptori\u0173 antagonistams. Kadangi Lietuvoje ir Europoje paskutini\u0173 2 vaist\u0173 grupi\u0173 n\u0117ra, pagal 2017 metais patvirtintas gaires m\u016bs\u0173 pacientams kaip pirmo pasirinkimo gydym\u0105 galima si\u016blyti nebenzodiazepinini\u0173 GASR agonist\u0173 (zolpidemo, zopiklono) arba benzodiazepin\u0173. Pripa\u017e\u012fstama, kad \u017ealiojoje zonoje kaip antro pasirinkimo medikamentai yra sedaciniai antidepresantai (2017 met\u0173 gair\u0117se patvirtintas trazadonas ir triciklis antidepresantas doksepinas). Nesant pakankamo efekto gydant min\u0117tais vaistais, \u017ealias \u0161viesoforas galioja ir vaist\u0173 deriniams&nbsp;\u2013 pirmo pasirinkimo medikamentams GASR agonistams (zolpidemas, zopiklonas) arba benzodiazepin\u0173 deriniams su sedaciniais antidepresantais. Taigi pirmo pasirinkimo yra GASR agonistai, benzodiazepinai, po to&nbsp;\u2013 sedaciniai antidepresantai ir \u0161i\u0173 vaist\u0173 deriniai.<\/p>\n\n\n\n<p>Geltonas \u0161viesoforas skirtas antipsichotiniams vaistams ir vaistams nuo epilepsijos. Tai medikamentai, kurie d\u0117l nepageidaujamo poveikio n\u0117ra rekomenduojami kaip pirmo pasirinkimo. Tiesa, pacientams, sergantiems gretutin\u0117mis ligomis, pavyzd\u017eiu, psichikos, j\u0173 skyrimas yra pagr\u012fstas. Tas pats lie\u010dia ir vaistus nuo epilepsijos (pregabalin\u0105).<\/p>\n\n\n\n<p>Raudonas \u0161viesoforas skirtas vaistams, kurie buvo vartojami anks\u010diau, o dabar d\u0117l nepageidaujamo poveikio n\u0117ra rekomenduojami. Tai senieji hipnotikai&nbsp;\u2013 barbit\u016bratai. Raudonas \u0161viesoforas galioja ir antihistamininiams vaistams, \u017eoliniams preparatams, maistin\u0117ms med\u017eiagoms, kurie n\u0117ra rekomenduojami, nes tr\u016bksta \u012frodym\u0173 apie j\u0173 tinkamum\u0105 nemigai gydyti.<\/p>\n\n\n\n<p>Naujausiose gair\u0117se apibr\u0117\u017eiama ir vaist\u0173 vartojimo trukm\u0117. Rekomenduojama, kad pirminis vaist\u0173 vartojimo kursas b\u016bt\u0173 ne ilgiau kaip 4 savait\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kaip pasirinkti vaistus? Kaip benzodiazepinai veikia nemig\u0105? Kokiais atvejais jie rekomenduotini ir kokius nepageidaujamus rei\u0161kinius jie sukelia?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Vaisto pasirinkim\u0105 lemia 4 dalykai&nbsp;\u2013 nepageidaujami rei\u0161kiniai, veikimo mechanizmas, nemigos tipas ir gretutin\u0117s ligos. Pavyzd\u017eiui, sergan\u010diam psichozinio registro psichikos sutrikimu pacientui &nbsp;nemigai koreguoti net kaip pirmo pasirinkimo vaistas rekomenduojamas antipsihotikas. Skirtingus vaistus rinksim\u0117s ir pagal nemigos tip\u0105. Jeigu pacient\u0105 vargina u\u017emigimo sutrikimas, galima rinktis trumpo veikimo hipnotik\u0105. Vyraujant miego vientisumo sutrikimui, rinksim\u0117s ilgesnio poveikio vaist\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Tiek benzodiazepinai, tiek nebenzodiazepinai yra pirmo pasirinkimo vaistai. Koki\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 grupi\u0173 pasirinkti, tur\u0117t\u0173 lemti ma\u017eesni vaisto nepageidaujami rei\u0161kiniai ir veikimo mechanizmas.<\/p>\n\n\n\n<p>Benzodiazepin\u0173 nepageidaujami rei\u0161kiniai yra labiau ry\u0161kesni negu nebenzodiazepinini\u0173 GASR agonist\u0173 (zopiklono, zolpidemo). Vartojant benzodiazepin\u0173, gali pasireik\u0161ti mieguistumas dien\u0105, jie gali tur\u0117ti poveik\u012f pa\u017eintin\u0117ms, psichomotorin\u0117ms funkcijoms. Vyresniems pacientams, vartojantiems \u0161iuos vaistus, padid\u0117ja griuvim\u0173 rizika. Be to, kartais jie sukelia paradoksines reakcijas, t.&nbsp;y. u\u017euot tur\u0117j\u0119 raminam\u0105j\u012f poveik\u012f, sukelia a\u017eitacij\u0105, euforij\u0105, delyr\u0105. Vartojant benzodiazepinus yra didesnis priklausomyb\u0117s pavojus, o nutraukus gali pasireik\u0161ti stiprios ar net pavojingos abstinencin\u0117s reakcijos.<\/p>\n\n\n\n<p>Benzodiazepinai ir GASR agonistai skiriasi ir poveikiu miego strukt\u016brai. \u017dmogui svarbios visos miego faz\u0117s, ta\u010diau naujausi tyrimai rodo, kad poilsiui po miego itin svarbi yra paradoksin\u0117 miego faz\u0117, jos stabilumas, svarbus yra ir delta miegas&nbsp;\u2013 gilaus miego faz\u0117. Benzodiazepinai ilgina miego trukm\u0119, ta\u010diau sutrumpina antr\u0105j\u0105 miego faz\u0119, o paradoksinio ir delta miego trukm\u0119 ma\u017eina. Taigi benzodiazepinai, pailgindami bendr\u0105 miego trukm\u0119, \u0161ias labai reikalingas miego fazes net suma\u017eina. GASR agonistai i\u0161laiko fiziologin\u0119 miego strukt\u016br\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Pra\u0161ome pla\u010diau pakalb\u0117ti apie GASR agonistus. Kaip i\u0161spr\u0119sti problemas skiriant zopiklono? Kokie jo privalumai ir ar j\u012f saugu vartoti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Aptar\u0117me, kad, atsi\u017evelgiant \u012f Europos nemigos diagnostikos ir gydymo gaires, i\u0161 si\u016blom\u0173 pirmo pasirinkimo vaist\u0173 nemigai gydyti ma\u017eiau nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 turi ir labiau fiziologi\u0161k\u0105 mieg\u0105 sukelia GASR agonistai. M\u016bs\u0173 \u0161alyje registruoti 2 \u0161ios grup\u0117s vaistai&nbsp;\u2013 zolpidemas ir zopiklonas. Kuo jie skiriasi? Kur\u012f j\u0173 pasirinkti?<\/p>\n\n\n\n<p>Skiriasi \u0161i\u0173 vaist\u0173 veikimo trukm\u0117: zopiklono pusin\u0117s eliminacijos i\u0161 plazmos laikas yra 3,5\u20136,5&nbsp;val., zolpidemo&nbsp;\u2013 2\u20132,2&nbsp;val., t.&nbsp;y. zopiklono poveikis ilgesnis. Esant u\u017emigimo problemoms, tinka abu medikamentai. Esant miego palaikymo problemoms, rekomenduojama rinktis ilgesnio veikimo vaist\u0105, t.&nbsp;y. zopiklon\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Zopiklonas, be poveikio miegui, dar slopina ir nerim\u0105. Tai priklauso nuo veikimo mechanizmo. Tiek benzodiazepinai, tiek GASR agonistai grup\u0117s vaistai veikia tuos pa\u010dius GABA-A-benzodiazepin\u0173 receptorius, kurie turi kelet\u0105 alfa subvienet\u0173. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kiek alfa subvienet\u0173 veikiama, priklauso ir vaisto poveikis, ir nepageidaujami rei\u0161kiniai. Taigi zopiklonas ne tik greitina u\u017emigim\u0105, ma\u017eina naktini\u0173 prabudim\u0173 skai\u010di\u0173, ilgina miego trukm\u0119, bet dar veikia ir tuos alfa subvienetus, kurie pasi\u017eymi nerim\u0105 slopinan\u010diu poveikiu.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f<\/em><\/strong><br><em>Kalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160iais greito gyvenimo tempo laikais \u017emon\u0117s atlieka daugyb\u0119 darb\u0173, o nor\u0117dami visk\u0105 sp\u0117ti neretai aukoja poilsio ar miego valandas. Nekokybi\u0161kas miegas, jo stoka kenkia organizmui ir skatina \u012fvairi\u0173 lig\u0173 vystym\u0105si. Daug kalbama apie depresijos, nerimo sutrikim\u0173 ry\u0161ius su nemiga. Kod\u0117l svarbu gerai i\u0161simiegoti? Kada nemiga laikoma liga? Kaip j\u0105 diagnozuoti ir tinkamai gydyti? 2017 metais&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":78809,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-78808","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78808","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=78808"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78808\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":78810,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78808\/revisions\/78810"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/78809"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=78808"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=78808"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=78808"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=78808"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=78808"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}