Mokslininkai teigia, kad skausmas – seniausia evoliucijos laikotarpio savigynos reakcija. Pagal skausm\u0105 ken\u010dian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 kiek\u012f galima spr\u0119sti apie bendr\u0105 civilizacijos sveikat\u0105. Jei pusam\u017eiu anks\u010diau chroni\u0161kas skausmas kankino 15 procent\u0173 gyventoj\u0173, tai dabar \u0161is skai\u010dius i\u0161augo 4 kartus. Ir tik 1 i\u0161 10 kreipiasi \u012f gydymo \u012fstaig\u0105 d\u0117l atsiradusi\u0173 nemaloni\u0173 jutim\u0173. Jei situacija nesikeis, XXI am\u017eiaus pabaigoje \u017emonija pamir\u0161, k\u0105 rei\u0161kia gyventi be skausmo.\u00a0 Intensyvus skausmas organizme i\u0161\u0161aukia streso hormon\u0173: adrenalino,\u00a0 dopamino, kortikosterono gamyb\u0105. \u00a0Taip pat pasirei\u0161kia pakil\u0119s arterinio kraujo spaudimas, cukraus kiekio kraujyje padid\u0117jimas, imuniteto kritimas, libido ma\u017e\u0117jimas ir net depresiniai po\u017eymiai. Praktikoje pasteb\u0117ta, kad chroni\u0161kas skausmas gali sutrumpinti gyvenimo trukm\u0119 iki 10 met\u0173. Tod\u0117l skausmo kent\u0117ti negalima!<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Galvos skausmas<\/b><\/p>\n
Galvos skausmas<\/a><\/strong>\u00a0 skai\u010diuojamas 150 form\u0173.Prie\u0161 pus\u0161imt\u012f met\u0173 da\u017eniausiai pasitaikantis epizodinis galvos skausmas buvo migrena. \u0160iuo metu da\u017eniausiai pasikartojantis yra \u00a0\u012ftampos tipo galvos skausmas. \u00a0Jis pasirei\u0161kia apie pusvaland\u012f trunkan\u010diais \u00a0priepuoliais. Tuo metu \u017emogus jau\u010dia spaudim\u0105 ir ver\u017eim\u0105 kaktin\u0117je – pakau\u0161in\u0117je galvos srityje. Atrodo, kad galva b\u016bt\u0173 \u012fsprausta \u012f per ma\u017e\u0105 \u0161alm\u0105. Priepuolius lydi \u00a0garso – \u0161vies\u0173 dirginimas. \u0160ios patologijos prie\u017eastis – pernelyg didelis skausmo impuls\u0173 suvokimas i\u0161 \u012ftempt\u0173 kaklo ir skalpo raumen\u0173. Tai kyla nuo streso, stipraus nuovargio, ilgai ir \u012ftemptai dirbant prie kompiuterio, po egzamin\u0173, ilg\u0173 pamok\u0173 mokykloje. \u00a0J\u012f gali i\u0161\u0161aukti \u0161altas v\u0117jas, kar\u0161tis, vandens ir maisto stygius, staigus klimato kitimas, gausus analgetik\u0173 vartojimas. \u016amius skausmus galima numal\u0161inti i\u0161g\u0117rus vaist\u0173 nuo skausmo (pvz.Dolmen)<\/a><\/strong>. Jei skausmai da\u017eni, \u00a0b\u016btina kreiptis pas neurolog\u0105 bei i\u0161sitirti, ar po \u012ftampos tipo galvos skausmo neslypi rimta kraujagysli\u0173 patologija ar smegen\u0173 auglys. Jei pasitvirtino \u012ftampos tipo galvos skausmas, pirmiausia reikia keisti dienos re\u017eim\u0105: skirti daugiau laiko\u00a0 miegui ir poilsiui, teisingai s\u0117d\u0117ti prie kompiuterio, jud\u0117ti gryname ore ir tinkamai\u00a0 maitintis. Skausm\u0105 mal\u0161inti padeda maisto produktai, kuriuose gausu riebalini\u0173 \u00a0omega- 3 r\u016bg\u0161\u010di\u0173. Tai j\u016br\u0173 \u017euvys, lin\u0173 s\u0117menys, \u017ealumynai. Naudingas vitaminas B, esantis \u017ealiuose lapuose. Bananai, avokadai, razinos, papaja, slyvos, figos, daug konservant\u0173 turintis maistas, brandinti s\u016briai- netinkantis maistas skaudant galvai. \u00a0Ilgai brandintuose s\u016briuose gali b\u016bti daug tiramino. Tiraminas atsiranda skylant baltymams ir yra vienas i\u0161 nociceptori\u0173 stimuliatori\u0173. (Galvos skausmas kyla smegen\u0173 dangaluose. Kietasis ir mink\u0161tasis smegen\u0173 dangalai turi skausmo receptorius nociceptorius ir b\u016btent pakitimai \u0161iuose audiniuose sukelia galvos skausm\u0105.)<\/p>\n <\/b><\/p>\n Raumen\u0173 skausmas po sporto<\/b><\/p>\n Garsiausias pasaulio kult\u016bristas Arnoldas \u0160varcnegeris savo karjeros vir\u0161\u016bn\u0117je rimtai tik\u0117jo, jog skausmas po treniruot\u0117s yra raumens mas\u0117s aktyvaus augimo \u017eenklas. Iki \u0161i\u0173 laik\u0173 vyrai, nor\u0117dami pajausti skausmingus poj\u016b\u010dius, treniruo\u010di\u0173 sal\u0117se kilnoja didelius svorius. \u00a0\u0160i\u0173 skausm\u0173 prie\u017eastis – \u00a0ne raumen\u0173 augimas, bet \u00a0miofibrili\u0173\u00a0 mikropa\u017eeidimai raumens skaidul\u0173 viduje. Mikrotrauma skatina vandens kaupim\u0105si, tod\u0117l raumen\u0173 l\u0105stel\u0117s tinsta ir spaud\u017eia skausmo receptorius.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Kaip i\u0161vengti skausmo po sporto? <\/b><\/p>\n Reikia sportuoti reguliariai ir teisingai. Ap\u0161ildyti raumenis prie\u0161 fizin\u012f kr\u016bv\u012f , ils\u0117tis tarp pratim\u0173. Pabaigus sportuoti, rekomenduojama\u00a0 atlikti tempimo pratimus. Nusiraminimui eiti b\u0117gimo takeliu. I\u0161simaudyti \u0161iltame du\u0161e, apsilankyti masa\u017eisto kabinete. Normalus fiziologinis raumen\u0173 skausmas trunka ne ilgiau nei 2 dienas. Kai skausmas t\u0119siasi ilgiau, intensyvumas nema\u017e\u0117ja,\u00a0 apsilankykite pas specialist\u0105.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Jei surie\u010dia radikulitas<\/b><\/p>\n Radikulitas, moksli\u0161kaivadinamas \u201eradikulopatija\u201c, \u00a0surie\u010dia da\u017en\u0105, per\u017eengus\u012f keturiasde\u0161imtmet\u012f. Nereta ligos prie\u017eastimi yra osteochondroz\u0117. Tarpslanksteliniai diskai palaipsniui plon\u0117ja, deformuojasi, spaud\u017eia slanksteli\u0173 \u00a0galus ir nustoja b\u016bti geru amortizatoriumi. \u0160i\u0173 poky\u010di\u0173 rezultatas pasirei\u0161kia maud\u017eian\u010diu, buku ar \u016bmiu skausmu. Osteochondroze labiausiai skund\u017eiasi sportininkai, stomatologai, krovikai. O taipogi ilg\u0173 reis\u0173 vairuotojai bei buhalteriai. \u00a0Apmaudu, ta\u010diau vis da\u017eniau \u0161i liga pasirei\u0161kia jaunesniems \u017emon\u0117s nuo 18 iki 30 met\u0173 am\u017eiaus, kurie daug laiko s\u0117di prie darbo stalo. Beje, skausm\u0105 nugaroje gali i\u0161\u0161aukti ne tik osteochondroz\u0117, bet ir tarpslankstelin\u0117 stuburo i\u0161var\u017ea, Bechterevo liga, osteoporoz\u0117, vidaus organ\u0173 patologija.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n K\u0105 daryti nugaros skausmo metu? <\/b><\/p>\n Pirmiausia\u00a0 i\u0161siai\u0161kinkite skausmo prie\u017east\u012f. Kreipkit\u0117s \u012f chirurg\u0105, neurolog\u0105, terapeut\u0105. Kuo anks\u010diau prad\u0117site gydytis, tuo geriau. Osteochondroz\u0119 galima sustabdyti masa\u017eu, gydom\u0105ja fizkult\u016bra, fizioterapija. O jei liga \u012fsisen\u0117jusi – prireiks ilg\u0173 reabilitacijos met\u0173, palaikan\u010diojo korseto ne\u0161iojimo, daugyb\u0117s vaist\u0173.\u00a0\u00a0 Kasdieninis fizinis aktyvumas- teisingas kelias \u012f sveikat\u0105 be skausmo. Grupiniai u\u017esi\u0117mimai sal\u0117je, va\u017ein\u0117jimas dvira\u010diu, riedu\u010diais, plaukimas baseine, \u0161iaurieti\u0161kas \u0117jimas- platus pasirinkimas kiekvienam pagal pom\u0117gius. Judant tirpsta k\u016bno svoris, ger\u0117ja kaul\u0173, raumen\u0173, s\u0105nari\u0173 b\u016bkl\u0117, ma\u017e\u0117ja \u0161irdies lig\u0173, padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio, diabeto rizika, i\u0161sisklaido nerimas. Rei\u0161kia, ma\u017e\u0117ja ir skausmas.<\/p>\n Pareng\u0117: L.Varanavi\u010dien\u0117<\/p>\n \n \u00a0<\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Mokslininkai teigia, kad skausmas – seniausia evoliucijos laikotarpio savigynos reakcija. Pagal skausm\u0105 ken\u010dian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 kiek\u012f galima spr\u0119sti apie bendr\u0105 civilizacijos sveikat\u0105. Jei pusam\u017eiu anks\u010diau chroni\u0161kas skausmas kankino 15 procent\u0173 gyventoj\u0173, tai dabar \u0161is skai\u010dius i\u0161augo 4 kartus. Ir tik 1 i\u0161 10 kreipiasi \u012f gydymo \u012fstaig\u0105 d\u0117l atsiradusi\u0173 nemaloni\u0173 jutim\u0173. Jei situacija nesikeis, XXI am\u017eiaus…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":790,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27334],"tags":[52,148,3206],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-789","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-patarimai","tag-maistas","tag-migrena","tag-zmonija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/789","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=789"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/789\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/790"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=789"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=789"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=789"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=789"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=789"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}