{"id":7893,"date":"2014-02-07T16:35:18","date_gmt":"2014-02-07T16:35:18","guid":{"rendered":""},"modified":"2014-02-07T16:35:18","modified_gmt":"2014-02-07T16:35:18","slug":"kaip-issiaiskinti-ar-as-sergu-migrena","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kaip-issiaiskinti-ar-as-sergu-migrena\/7893\/","title":{"rendered":"Kaip i\u0161siai\u0161kinti, ar a\u0161 sergu migrena?"},"content":{"rendered":"

MIGRENA<\/a> \u2013 TAI LIGA! MITAI IR TIKROV\u0116<\/p>\n

MITAS. <\/strong>Migrena<\/a> atsiranda d\u0117l galvos smegen\u0173 kraujagysli\u0173 spazmo (susiaur\u0117jimo).<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>Atvirk\u0161\u010diai. Esant migrenai, galvos kraujagysl\u0117s yra i\u0161sipl\u0117tusios, tod\u0117l priepuolio metu pat\u012f skausm\u0105 sukelia j\u0173 pulsavimas.<\/p>\n

MITAS. <\/strong>Migrena<\/a> \u2013 tai susirgimas, atsirandantis d\u0117l psichologini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 streso, emocinio nestabilumo.<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>Migrena<\/a> \u2013 tai organinis neurologinis susirgimas. Psichologiniai veiksniai gali veikti tik ligos eig\u0105. Pavyzd\u017eiui, stresas gali provokuoti priepuol\u012f, o depresija<\/a> \u2013 l\u0117tin\u0117s migrenos formos i\u0161sivystym\u0105.<\/p>\n

MITAS. <\/strong>Migrena<\/a> n\u0117ra pavojingas susirgimas.<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>Apskritai daugumai pacient\u0173 migrenos eiga yra gerybin\u0117. Pavoj\u0173 gali sukelti tik ligos komplikacijos, vis\u0173 pirma \u2013 insultas. L\u0117tin\u0117 migrena<\/a>, nors ir labai vargina, nesukelia pavojaus. Ta\u010diau piktnaud\u017eiavimas kombinuotais analgetikais sergant l\u0117tine migrena<\/a> gali sukelti negr\u012f\u017etamus pakitimus vidaus organuose.<\/p>\n

MITAS. <\/strong>Stiprus galvos skausmas \u2013 tai sunkaus galvos smegen\u0173 susirgimo po\u017eymis.<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>Neb\u016btinai. Labai intensyvus skausmas da\u017eniau nurodys migren\u0105. Tuo tarpu \u012ftariamas galvos smegen\u0173 navikas gali pasireik\u0161ti vidutinio intensyvumo galvos skausmais arba visai nesukelti skausmo.<\/p>\n

MITAS. <\/strong>Sergantysis migrena<\/a> \u2013 tiesiog simuliantas.<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>Migrena<\/a> priskiriama klasting\u0173 lig\u0173 de\u0161imtukui. Vertinant tik moter\u0173 populiacij\u0105, tai migrena<\/a> \u012feina \u012f penketuk\u0105 susirgim\u0173, labiausiai veikian\u010di\u0173 moters gyvenim\u0105.<\/p>\n

MITAS. <\/strong>Migrena<\/a> \u2013 tai moter\u0173 liga.<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>I\u0161 tikr\u0173j\u0173 moterys serga da\u017eniau (vyr\u0173 ir moter\u0173 santykis yra 1:2 arba 1:3). Nors migrena<\/a> serga 6% vyr\u0173, vis d\u0117lto tai nema\u017ei skai\u010diai.<\/p>\n

MITAS. <\/strong>Jeigu sirg\u010diau migrena<\/a>, apie tai \u017eino\u010diau.<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>Migrena<\/a> \u2013 vienas i\u0161 ma\u017eiausiai suprantam\u0173, sunkiai diagnozuojam\u0173 ir gydom\u0173 susirgim\u0173. Tyrimai, kuriuos atliko JAV mokslininkai, parod\u0117, jog daugiau nei pus\u0117 sergan\u010di\u0173j\u0173 migrena<\/a> net ne\u012ftaria apie savo lig\u0105.<\/p>\n

MITAS. <\/strong>Migrenos diagnoz\u0117s kriterijai yra paprasti ir kiekvienas gali sau nustatyti ligos diagnoz\u0119.<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>Net ir patyrusiam gydytojui reikia patirties migrenos diagnozei nustatyti. Prie\u0161 patvirtinant lig\u0105, gydytojas turi paneigti ilg\u0105 kit\u0173 susirgim\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105.<\/p>\n

MITAS. <\/strong>Esant migrenai skauda smegenis.<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>Smegenys neturi skausmo receptori\u0173, tod\u0117l skaud\u0117ti negali. Skausmo \u0161altinis yra galvos smegen\u0173 dangal\u0173 kraujagysl\u0117s ir tri\u0161akio nervo gal\u016bn\u0117l\u0117s.<\/p>\n

MITAS. <\/strong>Migrena<\/a> \u2013 tiesiog galvos skausmas.<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>Galvos skausmas \u2013 tai tik dalis migrenos pasirei\u0161kimo. \u0160iuo metu migrena<\/a> suprantama kaip gerybin\u0117s eigos neurologinis susirgimas, galintis komplikuotis ir reikalaujantis gydytojo prie\u017ei\u016bros.<\/p>\n

MITAS. <\/strong>Triptanai pavojingi \u0161ird\u017eiai.<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>Visi triptanai grie\u017etai tiriami d\u0117l saugumo. Skiriant vaistus rekomenduojamomis doz\u0117mis, jie yra gerai toleruojami ir neda\u017enai pablogina \u0161irdies funkcij\u0105. Triptanai nerekomenduojami sergant \u0161irdies liga, esant sunkiai arterinei hipertenzijai, laikinam kraujotakos sutrikimui, sunkiam kepen\u0173 nepakankamumui, persirgus insultu ar vartojant kit\u0173 vaist\u0173 migrenai gydyti.<\/p>\n

MITAS. Jeigu triptanai nenumal\u0161ina galvos skausmo, tai vadinasi ne migrena<\/a>.<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>Triptan\u0173 grup\u0117s medikamentai pasi\u017eymi \u012fvairiu efektyvumu. Bei galimas individualus atsakas \u012f vaist\u0105: tai, kas efektyvu vieniems, gali b\u016bti neveiksminga Jums, ir atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n

MITAS. <\/strong>Migrenos galvos skausmas susij\u0119s su arterinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimu.<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>Gali b\u016bti. Galvos skausmas atsiranda staiga pakilus kraujosp\u016bd\u017eiui. Jeigu migrenos priepuolio metu padid\u0117ja kraujosp\u016bdis, tai tikriausiai susij\u0119 su vegetacin\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvavimu.<\/p>\n

MITAS. <\/strong>Vaistai spazmolitikai (pavyzd\u017eiui, no\u0161pa) efektyv\u016bs gydant migrenos priepuol\u012f, nes ma\u017eina kraujagysli\u0173 spazm\u0105.<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>Min\u0117ta, kad migrenos skausmas susij\u0119s ne su kraujagysli\u0173 spazmu. Be to, no\u0161pa veikia tik vir\u0161kinimo trakto ar \u0161lapimo tak\u0173 lygiuosius raumenis, bet ne galvos smegen\u0173 kraujagysles. \u0160iuo atveju, spazmolitik\u0173 veiksmingum\u0105 galima paai\u0161kinti tik d\u0117l poveikio min\u0117toms organ\u0173 sistemoms. N\u0117ra mokslini\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173, \u012frodan\u010di\u0173 spazmolitik\u0173 veiksmingum\u0105 migrenos atveju.<\/p>\n

MITAS. <\/strong>Negalima paveikti migrenos eigos, reikia i\u0161mokti gyventi su \u0161ia liga.<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>Yra daugelis medikamentini\u0173 ir nemedikamentini\u0173 priemoni\u0173 migrenos profilaktikai ir gydymui. Kuris nors metodas b\u016btinai bus efektyvus b\u016btent Jums.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

MITAS. <\/strong>Migrena atsiranda d\u0117l galvos smegen\u0173 kraujagysli\u0173 spazmo (susiaur\u0117jimo).<\/p>\n

TIKROV\u0116. <\/strong>Atvirk\u0161\u010diai. Esant migrenai, galvos kraujagysl\u0117s yra i\u0161sipl\u0117tusios, tod\u0117l priepuolio metu pat\u012f skausm\u0105 sukelia j\u0173 pulsavimas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7894,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1219,141,711,148,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-7893","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-galvos-skausmas","tag-insultas","tag-kraujagysles","tag-migrena","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7893","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7893"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7893\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7894"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7893"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7893"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7893"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7893"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7893"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}