{"id":7903,"date":"2014-02-06T10:52:11","date_gmt":"2014-02-06T10:52:11","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-05-21T16:09:56","modified_gmt":"2015-05-21T16:09:56","slug":"kaip-prisijaukinti-sveikata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kaip-prisijaukinti-sveikata\/7903\/","title":{"rendered":"Kaip \u201eprisijaukinti\u201c sveikat\u0105?"},"content":{"rendered":"

\u017dmogaus pas\u0105mon\u0117je slypi ne\u012fkainojami energijos ir i\u0161minties klodai, kuriais galima pasinaudoti norint kuo grei\u010diau pasveikti. Visais laikais psichologus domino tam tikras psichikos \u201ecentras\u201c, kuris lemia \u017emogaus gyvenim\u0105. \u0160\u012f \u201ecentr\u0105\u201c Z. Froidas pavadino pas\u0105mone \u2013 instinkt\u0173 ir motyv\u0173 \u0161altiniu. Instinktai ir motyvai reguliuoja \u017emogaus elges\u012f, ta\u010diau did\u017ei\u0105ja dalimi yra ne\u012fsis\u0105moninti, t. y. mums ne\u017einomi. G. Jungas man\u0117, kad pas\u0105mon\u0117s \u201eveikla\u201c kur kas platesn\u0117 \u2013 ji ne tik daro \u012ftak\u0105 tam tikram \u017emogaus elgesiui, bet ir brandina asmenyb\u0119, skatina \u017emog\u0173 siekti psichin\u0117s gerov\u0117s. G. Jungas tik\u0117jo, kad pas\u0105mon\u0117s siun\u010diami signalai yra skirti tam, kad \u017emogus pasiekt\u0173 vidin\u0119 pusiausvyr\u0105 ir gerov\u0119. Pas\u0105mon\u0117 informacij\u0105 \u201eperduoda\u201c jausmais, intuicija ir sapnais. Pavyzd\u017eiui, medicinos moksl\u0173 daktaras Nikolajus Kasatkinas apra\u0161\u0117 atvej\u012f, kai vienas studentas kelis kartus sapnavo t\u0105 pat\u012f sapn\u0105: j\u012f apsiveja pitonas, spaud\u017eia kr\u016btin\u0119 ir jis negali pajudinti<\/p>\n

nei rank\u0173, nei koj\u0173. Tuo metu medikai joki\u0173 ligos po\u017eymi\u0173 nerado.<\/p>\n

Tik pra\u0117jus metams po pirmojo sapno apie piton\u0105, vaikinui buvo diagnozuotas nugaros smegen\u0173 navikas ir netrukus jis buvo visi\u0161kai suparaly\u017eiuotas. Min\u0117tas medikas daugiau nei trisde\u0161imt met\u0173 tyr\u0117 sveik\u0173 ir ligot\u0173 \u017emoni\u0173 sapnus. Rezultatai buvo stulbinantys \u2013 \u017emogaus sapnai persp\u0117ja<\/em> apie lig\u0105! <\/em>\u201ePrana\u0161i\u0161ki\u201c sapnai atsiranda ma\u017edaug du tris m\u0117nesius iki nustatant hipertonij\u0105, m\u0117nuo iki gastrito, du m\u0117nesiai iki pirm\u0173j\u0173 tuberkulioz\u0117s po\u017eymi\u0173.<\/p>\n

Paai\u0161k\u0117jo, kad pagal sapnus net galima nustatyti pa\u017eeist\u0105 organ\u0105. Pavyzd\u017eiui, \u017emogui, kuriam prasideda plau\u010di\u0173 ligos (pleuritas, bronchitas ar tuberkulioz\u0117<\/a>), gali sapnuotis, kad jis nori i\u0161nerti i\u0161 vandens ar kad jam antkr\u016btin\u0117s u\u017ekrauta ka\u017ekas sunkaus. Arba jis lenda pro siaur\u0105 ply\u0161\u012f tvoroje ir u\u017estringa ties kr\u016btine. Arba lipa \u012f kaln\u0105 ir jam sunku kv\u0117puoti. Sergantys skrand\u017eio ir vir\u0161kinamojo trakto ligomis sapnavo, kaip valgo supuvus\u012f, neskan\u0173, v\u0117mimus sukeliant\u012f maist\u0105.<\/p>\n

Tuo atveju, jei \u017emogus niekaip \u201enegirdi\u201c ar nesupranta, k\u0105 pas\u0105mon\u0117 jam nori pasakyti, ji \u201eprabyla\u201c fizin\u0117s ligos simptomais. U\u017egniau\u017eta ir nerealizuota energija \u201esusiranda\u201c silpniausi\u0105 organ\u0105 ir jame \u201eapsigyvena\u201c ligos pavidalu. Tyrimai rodo, kad daugelis pasveikusi\u0173 nuo onkologin\u0117s ligos \u017emoni\u0173 pri\u0117jo prie i\u0161vados, kad iki ligos gyveno ne \u012fsiklausydami \u012f sav\u0105j\u012f \u201eA\u0161\u201c, o steng\u0117si atitikti kit\u0173 l\u016bkes\u010dius, nepriklausomai nuo to, ar tai b\u016bt\u0173 sutuoktinio, t\u0117v\u0173, vir\u0161ininko ar visuomen\u0117s l\u016bkes\u010diai.<\/p>\n

Vieni steng\u0117si b\u016bti \u201egerais\u201c \u017emon\u0117mis, kurie \u201eniekada nepyksta ir visada yra malon\u016bs\u201c; kiti siek\u0117 \u012frodyti, kad yra ka\u017eko verti, ilg\u0105 laik\u0105 dirbdami nem\u0117gstam\u0105 darb\u0105; treti, nieko nedarydami, kad santykiai b\u016bt\u0173 geresni, pasyviai gyveno \u201enenusisekusioje\u201c santuokoje \u201evardan vaik\u0173\u201c, nors tie patys vaikai paaug\u0119 sakydavo, kad \u201ejau geriau t\u0117vai b\u016bt\u0173 i\u0161siskyr\u0119, nei taip gyven\u0119\u201c. Nat\u016bralus organizmo geb\u0117jimas save i\u0161gydyti prilyginamas stebuklui, nors yra \u012frodyta, kad tai \u012fmanoma ir i\u0161 ties\u0173 \u012fvyksta. Tiesiog reikalinga atkurti psichinio ir fizinio \u201ek\u016bn\u0173\u201c pusiausvyr\u0105 ir harmonij\u0105.<\/p>\n

Egzistuoja glaudus ry\u0161ys tarp fizin\u0117s ir dvasin\u0117s savijautos. Tai rei\u0161kia, kad, kai jau\u010diame psichologin\u012f ir emocin\u012f komfort\u0105, m\u016bs\u0173 k\u016bnas yra atsipalaidav\u0119s. Ir atvirk\u0161\u010diai, jei esame apimti nerimo ar mus sukausto baim\u0117, m\u016bs\u0173 k\u016bne vyksta i\u0161 prad\u017ei\u0173 nejuntami, ta\u010diau pavojingi biocheminiai poky\u010diai, o raumenyse kaupiasi \u012ftampa. Tod\u0117l, jei masa\u017eist\u0117 \u201eu\u017e\u010diuop\u0117\u201c \u012fsitempusius raumenis, \u017einokite, kad b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f save pat\u012f ir \u012f tai, kas vyksta j\u016bs\u0173 gyvenime.<\/p>\n

Nustatyta, kad apie 80% vis\u0173 kraujotakos, endokrinini\u0173, vir\u0161kinimo trakto, onkologini\u0173 sutrikim\u0173 ar imunin\u0117s sistemos nusilpim\u0173 yra psichosomatinio pob\u016bd\u017eio. Organizmui fiziologi\u0161kai yra reikalingas periodi\u0161kas poilsis, kuris \u012fmanomas giluminio atsipalaidavimo arba miego metu. Atsipalaidav\u0119s \u017emogus tampa ramus, pusiausviras, stabilizuojasi psichika bei psichiniai procesai, teigiamai veikiama emocin\u0117 bei protin\u0117 b\u016bkl\u0117.<\/p>\n

Tod\u0117l atsipalaidavim\u0105<\/em> galima laikyti sveikatinan\u010dia<\/em> proced\u016bra.<\/em><\/p>\n

Atsipalaiduoti galima ir s\u0105moningai, ir nes\u0105moningai. \u012etampa gali b\u016bti pa\u0161alinama \u012fvairiais b\u016bdais. Poilsis kaip veiklos prie\u0161ingyb\u0117 gali b\u016bti ir aktyvus, ir pasyvus. Priklausomai nuo individuali\u0173 savybi\u0173 atsipalaidavimo b\u016bdai yra labai \u012fvair\u016bs. Jie pasirenkami priklausomai nuo asmenini\u0173 polinki\u0173 bei sieki\u0173.<\/p>\n

Veiksmingai atsipalaiduoti galima taikant relaksacijos \u2013 koncentruoto atsipalaidavimo \u2013 technik\u0105. Toki\u0173 metod\u0173 esm\u0117 \u2013 s\u0105moningas k\u016bno raumen\u0173 grupi\u0173 \u012ftempimas ir atpalaidavimas, kai kuriais atvejais papildomai panaudojant savi\u012ftaig\u0105 ir vaizduot\u0119. Taip galima pa\u0161alinti nereikaling\u0105 emocin\u0119 \u012ftamp\u0105, susikurti vidin\u0119 ramyb\u0119 bei u\u017ekirsti keli\u0105 organizmo alinimui, pervargimui, atsikratyti nemigos, atkurti vidin\u0119 pusiausvyr\u0105 bei harmonij\u0105. Manoma, kad 15\u201320 min. giluminio atsipalaidavimo tolygu 2\u20133 val. Geros kokyb\u0117s miego.<\/p>\n

Muzika taip pat gali b\u016bti puiki atpalaidavimo priemon\u0117. Tyrimai rodo, kad muzika gali veikti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 (pvz., ma\u017eina sistolin\u012f kraujosp\u016bd\u012f), kv\u0117pavimo, nerv\u0173 sistemos veikl\u0105. Taip pat \u012frodyta, kad muzika gali padidinti periferinio matymo jautrum\u0105, paveikti raumen\u0173 tonus\u0105, asmens nuotaik\u0105, netgi padidinti darbingum\u0105. Muzikos k\u016brini\u0173 klausymas ma\u017eina nerimo ir pyk\u010dio lyg\u012f. Siekiant atpalaiduojan\u010dio poveikio, paprastai naudojama klasikin\u0117, specialiai sukurta relaksacin\u0117 muzika su \u012fvairi\u0173 gamtos gars\u0173 intarpais,<\/p>\n

l\u0117to tempo, lengvos muzikos k\u016briniai.<\/p>\n

Aromaterapija \u2013 vienas i\u0161 gydymo metod\u0173, kuomet eteriniai aliejai vartojami fizini\u0173 bei dvasini\u0173 problem\u0173 su\u0161velninimui ir profilaktikai. \u0160iuolaikiniai tyrimai tik patvirtina, kad eteriniai aliejai<\/em> turi antiseptini\u0173, imunin\u0119 sistem\u0105<\/em> stiprinan\u010di\u0173, antivirusini\u0173 savybi\u0173.<\/em><\/p>\n

Kvapai teigiamai veikia organizm\u0105, o eterini\u0173 aliej\u0173 poveikis juntamas per od\u0105 ir kv\u0117pavimo takus. Ir, ko gero, vienas papras\u010diausi\u0173 ir lengviausiai prieinam\u0173 atsipalaidavimo b\u016bd\u0173 \u2013 pasivaik\u0161\u010diojimas gryname ore. Laiko leidimas lauke naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei \u017emogaus sveikatai.<\/p>\n

Reguliariai einantis pasivaik\u0161\u010dioti \u017emogus ilgainiui tampa pastebimai ramesnis. Gamta atpalaiduoja nerv\u0173 sistem\u0105, padeda atsiriboti nuo varginan\u010di\u0173 problem\u0173. Netgi nuteistiesiems \u012fkalinimo \u012fstaigose suteikiama teis\u0117 pasivaik\u0161\u010dioti gryname ore. Kaip jums atrodo \u2013 kod\u0117l?.. Nes tai labai reikalinga m\u016bs\u0173 organizmui<\/p>\n

Psicholog\u0117 Laura Bratikait\u0117<\/em><\/p>\n

www.onkopsichologas.lt<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u017dmogaus pas\u0105mon\u0117je slypi ne\u012fkainojami energijos ir i\u0161minties klodai, kuriais galima pasinaudoti norint kuo grei\u010diau pasveikti. Visais laikais psichologus domino tam tikras psichikos \u201ecentras\u201c, kuris lemia \u017emogaus gyvenim\u0105. \u0160\u012f \u201ecentr\u0105\u201c Z. Froidas pavadino pas\u0105mone \u2013 instinkt\u0173 ir motyv\u0173 \u0161altiniu. Instinktai ir motyvai reguliuoja \u017emogaus elges\u012f, ta\u010diau did\u017ei\u0105ja dalimi yra ne\u012fsis\u0105moninti, t. y. mums ne\u017einomi. G. Jungas man\u0117, kad pas\u0105mon\u0117s \u201eveikla\u201c kur kas platesn\u0117 \u2013 ji ne tik daro \u012ftak\u0105 tam tikram \u017emogaus elgesiui, bet ir brandina asmenyb\u0119, skatina \u017emog\u0173 siekti psichin\u0117s gerov\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7904,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[3696,1763],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-7903","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-pasamone","tag-poilsis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7903","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7903"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7903\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7904"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7903"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7903"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7903"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7903"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7903"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}