{"id":7989,"date":"2014-01-21T11:05:02","date_gmt":"2014-01-21T11:05:02","guid":{"rendered":""},"modified":"2014-01-21T11:05:02","modified_gmt":"2014-01-21T11:05:02","slug":"sviesdamas-kitiems-sudegu-pats-siekiamybe-ar-ispejimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/sviesdamas-kitiems-sudegu-pats-siekiamybe-ar-ispejimas\/7989\/","title":{"rendered":"\u201e\u0160viesdamas kitiems, sudegu pats\u201c \u2013 siekiamyb\u0117 ar \u012fsp\u0117jimas?"},"content":{"rendered":"

Gyd. Barbora Jara\u0161\u016bn\u0117 <\/strong><\/p>\n

Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinikos<\/p>\n

\u012evadas <\/strong><\/p>\n

Vienoje Vilniaus ligonin\u0117s auditorijoje jau dauge\u00adl\u012f met\u0173 kabo medyje i\u0161kalti \u017eod\u017eiai: Aliis inserviendo consumor<\/em>. \u017dvelgiant \u012f juos, kyla dviprasmi\u0161k\u0173 jaus\u00adm\u0173. Ar tai kiekvieno gydytojo profesijos idealas? O galb\u016bt ne kas kita, kaip persp\u0117jimas d\u0117l gresian\u010dio profesinio \u201eperdegimo\u201c?<\/p>\n

\u201ePerdegimo\u201c sindromas <\/strong><\/p>\n

\u201ePerdegimo\u201c sindromas (angl. burnout<\/em>) \u2013 tai emo\u00adcinio, protinio ir fizinio i\u0161sekimo b\u016bsena, atsiradusi d\u0117l ilgalaikio ir stipraus streso darbe. \u0160is sindromas labiausiai paplit\u0119s tarp asmen\u0173, kuri\u0173 darbas susij\u0119s su kasdieniu intensyviu ir \u012ftemptu bendravimu (<\/strong>1, 2).<\/p>\n

Susidom\u0117jimas \u201eperdegimo\u201c fenomenu prasi\u00add\u0117jo XX am\u017eiaus 7 de\u0161imtmetyje. Vienas pirm\u0173j\u0173 mokslinink\u0173, tyrusi\u0173 \u0161\u012f sindrom\u0105 ir 1974-aisiais pa\u00adnaudojusi\u0173 \u201eperdegimo\u201c termin\u0105, buvo psichologas Herbertas J. Freudenbergeris. 1978 metais socialin\u0117 psicholog\u0117 Christina Maslach apra\u0161\u0117 \u201eperdegimo\u201c model\u012f ir \u012fved\u0117 sindromo <\/em>s\u0105vok\u0105. Nuo to laiko su\u00adkurta ir daugiau teorini\u0173 sindromo modeli\u0173, ta\u010diau C. Maslach pasi\u016blytasis i\u0161liko vienu populiariausi\u0173. Remdamasi savo teorija, 1981 metais C. Maslach sudar\u0117 \u201eperdegimo\u201c \u012fvertinimo klausimyn\u0105 (angl. Maslach Burnout Inventory <\/em>\u2013 MBI), kuris pla\u010diai naudojamas iki \u0161i\u0173 dien\u0173. 9 de\u0161imtmetyje, siekiant \u012fvertinti sindromo eig\u0105 ir ypatumus, ie\u0161koti preven\u00adcijos ir gydymo b\u016bd\u0173, prad\u0117ti \u012fvairi\u0173 profesij\u0173 t\u0119s\u00adtiniai tyrimai (1).<\/p>\n

\u0160iandien \u0161is sindromas \u012ftrauktas \u012f Tarptautin\u0119 lig\u0173 klasifikacij\u0105 (TLK-10-AM) ir koduojamas Z73.0 \u2013 \u201ePerdegimo\u201c sindromas <\/em>su paai\u0161kinimu emocinis i\u0161sekimas<\/em>.<\/p>\n

\u201ePerdegimas\u201c tyrin\u0117jamas daugiau nei pus\u0119 \u0161im\u00adto met\u0173, d\u0117l didelio paplitimo ir sukeliam\u0173 neigiam\u0173 padarini\u0173 problema i\u0161lieka itin aktuali. Lietuvoje \u0161ioje srityje nuveikta ir vykdoma labai nedaug, tod\u0117l straips\u00adnyje ap\u017evelgiama teorin\u0117 med\u017eiaga ir apibendrinami u\u017esienio \u0161ali\u0173 laim\u0117jimai.<\/p>\n

Stresas, depresija<\/a> ir \u201eperdegimas\u201c \u2013 ne tas pats <\/strong><\/p>\n

Reikia pa\u017eym\u0117ti, kad stresas ir \u201eperdegimas\u201c n\u0117ra tas pats. Stresas \u2013 \u012fprasta ir nei\u0161vengiama tiek profesinio, tiek asmeninio gyvenimo sud\u0117tin\u0117 dalis. Kiekvienas \u017emogus turi daugiau ar ma\u017eiau vidini\u0173 i\u0161tekli\u0173 s\u0117kmingai \u012fveikti stresines situacijas, ta\u010diau svarbu, kad j\u0173 neb\u016bt\u0173 pernelyg daug ir stresas neb\u016b\u00adt\u0173 itin u\u017esit\u0119s\u0119s. Stresin\u0117je situacijoje atsid\u016brusiam asmeniui b\u016bdinga vidin\u0117 \u201emobilizacija\u201c \u2013 jis perne\u00adlyg \u012fsitraukia \u012f veikl\u0105, patiria intensyvias emocijas, veikia skubotai, hiperaktyviai, jau\u010dia nerim\u0105. U\u017esi\u00adt\u0119sus stresui, toks \u017emogus i\u0161senka, netenka fizin\u0117s energijos. Ilgai veikiant intensyviam stresui darbe, gali vystytis \u201eperdegimas\u201c. \u201ePerdeg\u0119s\u201c \u017emogus ne\u00adbeturi vidinio \u201ekuro\u201c, atsitraukia nuo veiklos, jau\u010dia bej\u0117gi\u0161kum\u0105 ir nevilt\u012f, jo emocijos blankios, moty\u00advacija \u2013 i\u0161sekusi, jis tampa abejingas tiek darbui, tiek sau pa\u010diam (3).<\/p>\n

Svarbu prabr\u0117\u017eti, kad \u201eperdegimo\u201c sindromas n\u0117ra tiesioginis depresijos atitikmuo, nors abu su\u00adtrikimai turi daug pana\u0161um\u0173. Pirmasis yra stipriai susij\u0119s su konkre\u010diu darbo kontekstu, o depresijos sutrikim\u0105 lemia \u012fvairios vidin\u0117s ir i\u0161orin\u0117s prie\u017eas\u00adtys, jis apima visas asmens gyvenimo sritis. Tyri\u00admais patvirtinta, kad didesnio neuroti\u0161kumo, \u012f de\u00adpresij\u0105 link\u0119 asmenys turi ir didesn\u0119 tikimyb\u0119 \u201eper\u00addegti\u201c darbe (1).<\/p>\n

3 komponent\u0173 modelis <\/strong><\/p>\n

C. Maslach suk\u016br\u0117 \u201eperdegimo\u201c sindromo mode\u00adl\u012f, kur\u012f sudaro 3 pagrindiniai komponentai \u2013 emoci\u00adnis i\u0161sekimas, depersonalizacija ir suma\u017e\u0117j\u0119s veiks\u00admingumas.<\/p>\n

Emocinis i\u0161sekimas \u2013 svarbiausias ir pagrindinis \u201eperdegimo\u201c elementas. Jam b\u016bdingi vidin\u0117s tu\u0161tu\u00admos, vieni\u0161umo, atskirtumo poj\u016b\u010diai, neviltis. I\u0161seki\u00admas emoci\u0161kai ir kognityvi\u0161kai atitolina \u201eperdegus\u012f\u201c asmen\u012f nuo darbo perkrovos ir veikia kaip savisau\u00adgos mechanizmas.<\/p>\n

Depersonalizacija (cinizmas) \u2013 tai negatyvi\u0173, cini\u0161k\u0173, nuasmenint\u0173 santyki\u0173 su aplinkiniais for\u00admavimasis. Bendravimas su kitais \u017emon\u0117mis tampa \u0161altas, formalus, dirglus, abejingas, nuostatos \u2013 nega\u00adtyvios. Deformavusis tarpasmeniniams santykiams, su aplinkiniais elgiamasi kaip su objektais. Depersonali\u00adzacija emoci\u0161kai atitolina \u201eperdegus\u012fj\u012f\u201c nuo asmen\u0173, su kuriais tenka bendrauti, \u2013 pacient\u0173, koleg\u0173.<\/p>\n

Suma\u017e\u0117j\u0119s veiksmingumas \u2013 tai asmenini\u0173 profe\u00adsini\u0173 sieki\u0173 suma\u017e\u0117jimas, negatyvus geb\u0117jim\u0173 ir pa\u00adsiekim\u0173 vertinimas, kompetencijos poj\u016b\u010dio praradi\u00admas, sumenk\u0119s darbo efektyvumas (1, 2).<\/p>\n

Emocinis i\u0161sekimas ir depersonalizacija yra glau\u00add\u017eiai susij\u0119, o suma\u017e\u0117jusio veiksmingumo ry\u0161ys su jais yra sud\u0117tingesnis. N\u0117ra tiksliai \u017einoma, ar \u0161ie kompo\u00adnentai vystosi nuoseklia seka, ar lygiagre\u010diai, ta\u010diau kiekvienam \u201eperdegusiam\u201c darbuotojui gali pasireik\u0161ti stipriau ar ma\u017eiau i\u0161reik\u0161ti \u0161i\u0173 element\u0173 po\u017eymiai (1).<\/p>\n

\u201ePerdegimo\u201c klinika <\/strong><\/p>\n

\u012evardijama daugiau nei 100 \u201eperdegimui\u201c b\u016bdin\u00adg\u0173 simptom\u0173, kurie kyla i\u0161 apra\u0161yt\u0173 3 pagrindini\u0173 sin\u00addromo komponent\u0173. Juos galima suskirstyti \u012f psichi\u00adnius ir somatinius. Psichiniai simptomai \u2013 tai nuola\u00adtinis nuovargis, dirglumas, irzlumas, negeb\u0117jimas su\u00adkaupti d\u0117mesio, atminties sutrikimai<\/a>, priklausomyb\u0117 nuo vaist\u0173 ar alkoholio, libido suma\u017e\u0117jimas, apatija. B\u016bklei blog\u0117jant, gali i\u0161ry\u0161k\u0117ti suicidin\u0117s mintys ir el\u00adgesys. Somatiniai simptomai \u2013 \u012fvair\u016bs (galvos, nuga\u00adros, raumen\u0173) skausmai, miego, vir\u0161kinimo (dirglio\u00adsios \u017earnos simptomai), \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 siste\u00admos sutrikimai (tachikardija, aritmijos, hipertenzija), padid\u0117j\u0119s imlumas infekcijoms (4).<\/p>\n

Viena problem\u0173 yra ta, kad neretai kolegos \u201eper\u00addegus\u012f\u201c darbuotoj\u0105 palaiko ne turin\u010diu sveikatos pro\u00adblem\u0105, bet silpnu. Vietoj reikiamos paramos, toks as\u00admuo gali b\u016bti g\u0117dinamas ar stigmatizuojamas (5). Kita problema \u2013 pa\u010di\u0173 \u201eperdegusi\u0173j\u0173\u201c vengimas ie\u0161koti pa\u00adgalbos ir kreiptis \u012f psichikos sveikatos specialistus bi\u00adjant, kad tai gali tur\u0117ti neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 j\u0173 karjerai (6).<\/p>\n

Sindromo paplitimas <\/strong><\/p>\n

2012 metais Amerikos gydytoj\u0173 asociacijos \u017eur\u00adnale (angl. Journal of the American Medical Associ\u00adation<\/em>) publikuoti tyrimo, kuriame, naudojant C. Mas\u00adlach MBI, apklausti 7 288 gydytojai, rezultatai. Nu\u00adstatyta, kad 45,8 proc. gydytoj\u0173 apklausos metu pa\u00adtyr\u0117 bent 1 \u201eperdegimo\u201c komponent\u0105: 37,9 proc. jau\u00adt\u0117 stipr\u0173 emocin\u012f i\u0161sekim\u0105, 29,4 proc. nurod\u0117 deper\u00adsonalizacij\u0105, o 12,4 proc. \u2013 suma\u017e\u0117jus\u012f veiksmingu\u00adm\u0105. Susumavus MBI klausimyno rezultatus, nusta\u00adtytas bendras \u201eperdegimo\u201c sindromo paplitimas buvo 35,2 proc. \u201ePerdegimas\u201c da\u017eniausias buvo tarp \u0161ei\u00admos, vidaus lig\u0173, skubiosios pagalbos gydytoj\u0173, re\u00ad\u010diausias \u2013 tarp patolog\u0173, dermatolog\u0173, pediatr\u0173, pre\u00advencin\u0117s medicinos gydytoj\u0173 (7). Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad net ten, kur medik\u0173 darbo s\u0105lygos yra labai ge\u00adros (pvz., Kanadoje), gydytojai \u201eperdegim\u0105\u201c patiria 2 kartus da\u017eniau nei kit\u0173 profesij\u0173 atstovai (8). Paly\u00adginti su asmenimis, dirban\u010diais ne medicinos srityje, beveik 2 kartus didesn\u0117 gydytoj\u0173 dalis yra nepaten\u00adkinti savo gyvenimo ir darbo pusiausvyra (atitinkamai 23,2 proc. ir 40,2 proc., p<0,01) (7).<\/p>\n

Lietuvoje atlikta keletas darb\u0173, nagrin\u0117jan\u010di\u0173 \u012fvai\u00adriose srityse dirban\u010di\u0173 slaugytoj\u0173 \u201eperdegimo\u201c sindro\u00admo paplitim\u0105 ir ypatumus, ta\u010diau iki \u0161iol publikuotas tik vienas, kuriame tirti kardiochirurgai ir kardiochi\u00adrurgijos srityje dirbantys anesteziologai i\u0161 3 did\u017ei\u0173j\u0173 Lietuvos miest\u0173. Kaip ir kituose tyrimuose, jame \u201eper\u00addegimo\u201c sindromas vertintas naudojant MBI klausi\u00admyn\u0105. Tyrimo rezultatai pranoko apra\u0161yt\u0105j\u012f JAV pa\u00advyzd\u012f \u2013 daugiau negu pus\u0117 (62 proc.) specialist\u0173 ati\u00adtiko \u201eperdegimo\u201c sindromo kriterijus. Nagrin\u0117jant detaliau, 19,3 proc. jaut\u0117 stipr\u0173 emocin\u012f i\u0161sekim\u0105, 25,9 proc. \u2013 depersonalizacij\u0105, 42,3 proc. \u2013 suma\u017e\u0117\u00adjus\u012f veiksmingum\u0105. Anesteziologai buvo labiau \u201eper\u00addeg\u0119\u201c negu kardiochirurgai, ta\u010diau skirtumas tarp j\u0173 nebuvo statisti\u0161kai reik\u0161mingas (atitinkamai 66,7 proc. ir 57,7 proc., p>0,05). Pasteb\u0117ta, kad didesn\u012f polink\u012f \u201eperdegti\u201c tur\u0117jo r\u016bkantys ir dirbantys daugiau nei 40 val. per savait\u0119 gydytojai (9).<\/p>\n

\u201ePerdegimo\u201c padariniai <\/strong><\/p>\n

\u201ePerdegimo\u201c padariniai stipriai veikia ne tik j\u012f pa\u00adtirian\u010dius, bet ir aplinkinius asmenis. \u201ePerdeg\u0119\u201c spe\u00adcialistai turi daug didesn\u0119 rizik\u0105 i\u0161sivystyti priklau\u00adsomyb\u0117ms, mesti darb\u0105 ir nusi\u017eudyti (10, 11). N\u0117ra tiksliai \u017einoma, kiek \u201eperdegusi\u0173j\u0173\u201c nusi\u017eudo, ta\u010diau apskritai vyrai gydytojai nusi\u017eudo 1,4 karto, o mote\u00adrys \u2013 2,3 karto da\u017eniau nei kiti vyrai ir moterys ben\u00addrojoje populiacijoje (6).<\/p>\n

\u201ePerdegimas\u201c turi neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 gydytoj\u0173 santy\u00adkiams su pacientais ir teikiamos sveikatos prie\u017ei\u016bros ko\u00adkybei (11). Viename tyrime \u012frodyta, kad, did\u0117jant medi\u00adcinos student\u0173 streso lygiui, atitinkamai ma\u017e\u0117ja empatija pacientams (12). \u0160is faktas patvirtintas ir i\u0161tyrus prakti\u00adkuojan\u010di\u0173 \u0161eimos gydytoj\u0173 kohort\u0105. Susiformavus de\u00adpersonalizacijai, \u201eperdeg\u0119\u201c specialistai ima kaltinti pa\u00adcientus d\u0117l j\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117s (13). \u201ePerdeg\u0119\u201c gydyto\u00adjai daro daugiau klaid\u0173, o j\u0173 pacientai yra ma\u017eiau paten\u00adkinti jiems teikiamos sveikatos prie\u017ei\u016bros kokybe (14). Tai turi ir atgalin\u012f ry\u0161\u012f \u2013 klaidos gali dar labiau padidinti sutrikimo sunkum\u0105 ir depresijos rizik\u0105 (15).<\/p>\n

\u201ePerdegimo\u201c rizikos veiksniai <\/strong><\/p>\n

\u201ePerdegim\u0105\u201c sukelia ne konkret\u016bs asmenyb\u0117s, specialyb\u0117s ar aplinkybi\u0173 ypatumai, o \u0161i\u0173 veiksni\u0173 visuma. Galb\u016bt jo i\u0161takos dar platesn\u0117s, ir gydytoj\u0173 i\u0161sekimo prie\u017eastis \u2013 tiek j\u0173 pa\u010di\u0173, tiek visuomen\u0117s projektuojami ne\u012fgyvendinami l\u016bkes\u010diai (8)? Nere\u00adtai gydytojai pernelyg daug i\u0161 sav\u0119s reikalauja ir d\u0117l perd\u0117to atsakomyb\u0117s u\u017e pacientus jausmo jiems yra sunkiau atsipalaiduoti ar skirti laiko sau. Taigi tai, kas padaro asmenis puikiais specialistais, didina ir rizik\u0105 \u201eperdegti\u201c (15, 16).<\/p>\n

Pasak C. Maslach, \u0161is sindromas yra asmenyb\u0117s ir darbo neatitikimo rezultatas: jam did\u0117jant, did\u0117ja tikimyb\u0117 \u201eperdegti\u201c (17).<\/p>\n

Sindromo pamatai pradedami kloti dar studijuo\u00adjant medicin\u0105. Viename tyrime \u012fvardyti pagrindiniai jaun\u0173j\u0173 medik\u0173 psichikos sveikatos dirgikliai: kon\u00adkurencija, tobulumo siekimas, netolygus autonomi\u00adjos ir atsakomyb\u0117s paskirstymas, baim\u0117 atskleisti savo pa\u017eeid\u017eiamum\u0105 (6).<\/p>\n

Apibendrinus atliktus gydytoj\u0173 tyrimus, nustaty\u00adti \u0161ie \u201eperdegim\u0105\u201c skatinantys veiksniai: per didelis darbo kr\u016bvis, darbo aplinka, darbo ir gyvenimo pu\u00adsiausvyros praradimas, miego tr\u016bkumas, specialy\u00adb\u0117s ypatumai, autonomijos praradimas, suma\u017e\u0117jusi galimyb\u0117 kontroliuoti darbo s\u0105lygas, neefektyvus laiko naudojimas administraciniams reikalavimams, darbo klaidos, teisin\u0117s bylos d\u0117l klaid\u0173 darbe, gy\u00addom\u0173 pacient\u0173 ypatyb\u0117s bei b\u016bdai, kuriais gydyto\u00adjai priima pacient\u0173 ligas ir mirt\u012f (10). \u0160ie veiksniai kiekvienu atveju skirtingai s\u0105veikauja su konkretaus gydytojo asmenybe, pareigomis ir prisitaikymo prie situacijos b\u016bdais ir lemia \u201eperdegimo\u201c progresavi\u00adm\u0105 arba, atvirk\u0161\u010diai \u2013 atsparum\u0105 jam (18).<\/p>\n

Atsparumas \u201eperdegimui\u201c <\/strong><\/p>\n

Prie\u0161 pradedant kalb\u0117ti apie sindromo profilak\u00adtikos ir gydymo priemones, svarbu atkreipti d\u0117me\u00ads\u012f \u012f asmenis, kuriems pavyksta i\u0161vengti \u0161ios \u201eper\u00addegimo\u201c epidemijos.<\/p>\n

Ai\u0161kinantis svarbiausius apsauginius veiksnius, atlikta \u0161eimos gydytoj\u0173, kuriuos kolegos \u012fvardijo kaip ypa\u010d atsparius \u201eperdegimui\u201c, tyrimas. Jie i\u0161sky\u00adr\u0117 \u0161iuos \u201eapsauginius\u201c veiksnius: nebl\u0117stant\u012f susido\u00adm\u0117jim\u0105 savo darbu, organizuotum\u0105, darbo aplinkos kontrol\u0119. Taip pat \u0161ie medikai pabr\u0117\u017e\u0117 r\u016bpinimosi savo sveikata, laiko atsipalaidavimui ir d\u0117mesio as\u00admeniniams santykiams svarb\u0105 (19).<\/p>\n

Kitame tyrime apklausti nusipeln\u0119 gydytojai d\u0117l savo s\u0105\u017einingo atsidavimo profesijai, dalyvavimo bendruomen\u0117s veikloje, altruizmo ir lyderyst\u0117s gav\u0119 Amerikos gydytoj\u0173 asociacijos garb\u0117s apdovanoji\u00admus. \u0160ie gydytojai buvo itin aktyviai \u012fsitrauk\u0119 \u012f savo kasdien\u0119 profesin\u0119 veikl\u0105, ta\u010diau visi sugeb\u0117jo i\u0161likti susitelk\u0119 ties tuo, kas svarbiausia j\u0173 gyvenime. Nu\u00adstatyta, kad j\u0173 atsparum\u0105 \u201eperdegimui\u201c l\u0117m\u0117 prakti\u00adkuojama savirefleksija, negatyvi\u0173 emocij\u0173 atpa\u017eini\u00admas ir rib\u0173 nustatymas, kokybi\u0161kas laikas su \u0161eima ir draugais, fizinis aktyvumas, \u012fvair\u016bs atsipalaidavimo b\u016bdai bei humoro jausmo i\u0161laikymas. Turb\u016bt svar\u00adbiausias \u012fg\u016bdis, kurio reikia gydytojams, yra asme\u00adnin\u0117s pusiausvyros atradimas ir i\u0161saugojimas (20).<\/p>\n

Gydytojas Taitas D. Shanafeltas, vadovaujantis Majo klinikos gydytoj\u0173 sveikatos programai ir \u0161iuo metu esantis vienas \u017eymiausi\u0173 sindromo tyr\u0117j\u0173, pa\u00adbr\u0117\u017eia, kad specialistui svarbu atrasti darbo prasm\u0119 ir vert\u0119. Mokslininko teigimu, asmenys, kurie di\u00add\u017eiuojasi tuo, k\u0105 daro, tampa atsparesni neigiamam darbinio streso poveikiui (11).<\/p>\n

Gali pasirodyti, kad teorin\u0117s rekomendacijos yra tinkamiausios tiems, kurie nepatiria daug pro\u00adfesin\u0117s \u012ftampos, yra ne tokie u\u017eimti ir turi daug lai\u00adko joms \u012fgyvendinti, ta\u010diau anks\u010diau apra\u0161yti rea\u00adl\u016bs pavyzd\u017eiai rodo, kad tai i\u0161 ties\u0173 gali suma\u017einti \u201eperdegimo\u201c rizik\u0105.<\/p>\n

\u201ePerdegimo\u201c prevencija <\/strong><\/p>\n

Svarbiausia s\u0105lyga bet kokiai prevencijai \u2013 tai problemos svarbos ir ypatum\u0173 suvokimas. Tik ai\u0161\u00adkiai suprantant, ko siekiama i\u0161vengti, galima imtis konkre\u010di\u0173 priemoni\u0173.<\/p>\n

\u201ePerdegimo\u201c prevencija apima organizacines, profesines ir individualias priemones. Organiza\u00adciniu lygmeniu rekomenduojamas \u201esveikos\u201c dar\u00adbo aplinkos suk\u016brimas, kr\u016bvio optimizavimas, dar\u00adbuotoj\u0173 pasitenkinimo darbu k\u0117limas bei tinkamas pastang\u0173 \u012fvertinimas, motyvacijos skatinimas, dar\u00adbo ir poilsio re\u017eimo reguliavimas, specialist\u0173 kva\u00adlifikacijos k\u0117limas, tinkamas vadov\u0173 pasiruo\u0161imas. Rekomenduojamos profesin\u0117s priemon\u0117s \u2013 regulia\u00adrus darbuotoj\u0173 emocinio fono \u012fvertinimas, terapini\u0173 grupi\u0173 (pvz., Balint<\/em>) k\u016brimas, kuriose darbuotojai gali pasidalyti problemomis, gauti gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f, suma\u017einti \u012ftamp\u0105 ir suvaldyti stres\u0105. Individualios priemon\u0117s \u2013 \u012fvair\u016bs poilsio ir atsipalaidavimo b\u016bdai (pom\u0117giai, sportas, kult\u016brin\u0117 veikla, buvimas gam\u00adtoje), individuali ir grupin\u0117 psichoterapija, moky\u00admasis susidoroti su stresu bei apibr\u0117\u017eti savo gali\u00admybi\u0173 ribas, pastangos i\u0161saugoti stabilius santy\u00adkius su partneriu bei socialinius kontaktus, gyve\u00adnimo b\u016bdo pakeitimas. Kai kurie autoriai pa\u017eymi, kad tik\u0117jimas ir dvasingumas taip pat gali apsaugo\u00adti nuo \u201eperdegimo\u201c (4, 21).<\/p>\n

Prevencijos tyrimai <\/strong><\/p>\n

\u201ePerdegimo\u201c sindromas yra labai da\u017enas ir gali tu\u00adr\u0117ti sunki\u0173 padarini\u0173. Deja, atlikta palyginti nedaug tyrim\u0173, vertinan\u010di\u0173 aktyvi\u0173 intervencij\u0173 efektyvum\u0105. Dauguma j\u0173 buvo sutelkti ne \u012f organizacines, bet \u012f in\u00addividualias priemones, pavyzd\u017eiui, mokym\u0105si suma\u00ad\u017einti stres\u0105 (11). Puikus organizacini\u0173 iniciatyv\u0173 pa\u00advyzdys buvo pademonstruotas vienoje JAV pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros klinikoje. Joje priimta nuostata, kad gydytoj\u0173 gerov\u0117 yra tiek pat svarbi, kaip \u012fstaigos paslaug\u0173 kokyb\u0117 ir finansinis efektyvumas. Klini\u00adkos vadovas siek\u0117 pagerinti gydytoj\u0173 emocin\u0119 gero\u00adv\u0119 skatindamas produktyvum\u0105, autonomij\u0105 ir darbo prasmingum\u0105, o intervencij\u0173 poveikis darbuotojams buvo stebimas ilg\u0105 laik\u0105. Klinikoje pritaikyta daug specialist\u0173 rekomenduojam\u0173 metod\u0173: reguliar\u016bs pasi\u00adtarimai su darbuotojais d\u0117l j\u0173 darbo bei psichosociali\u00adni\u0173 poreiki\u0173 ir atsi\u017evelgimas \u012f juos, lankstesnis darbo grafikas, administracinio darbo kr\u016bvio suma\u017einimas \u012fdiegus daugiau elektronini\u0173 priemoni\u0173, jautresnis po\u017ei\u016bris \u012f kolegas, neseniai patyrusius paciento mir\u00adt\u012f, reguliar\u016bs kvalifikacijos k\u0117limo kursai, programos \u012fvertinimo susirinkimai bei daugelis kit\u0173. Per 4 me\u00adtus taikant \u0161ias strategijas, pager\u0117jo klinikos gydytoj\u0173 pasitenkinimas darbu, suma\u017e\u0117jo emocinis ir profesi\u00adnis i\u0161sekimas, \u201eperdegimo\u201c sindromo paplitimas (22).<\/p>\n

Gydymas <\/strong><\/p>\n

I\u0161sivys\u010dius \u201eperdegimui\u201c, svarbu j\u012f atpa\u017einti ir ne\u00adpalikti savieigai. Reikalinga t\u0119sti apra\u0161ytas profilakti\u00adkos priemones, ta\u010diau \u201eperdeg\u0119s\u201c asmuo turi gauti ir profesionali\u0105 psichikos sveikatos specialisto pagalb\u0105. Sindromo diagnostikai si\u016bloma naudoti MBI klausi\u00admyn\u0105, ta\u010diau reikalingas ir platesnis psichin\u0117s bei so\u00admatin\u0117s b\u016bkl\u0117s \u012fvertinimas. Taikoma \u012fvairi\u0173 kryp\u010di\u0173 psichoterapija, neretai skiriami antidepresantai, simp\u00adtominis gydymas (pvz., anksiolitikai, vaistai nuo ne\u00admigos, beta adrenoblokatoriai). Ne ma\u017eiau svarbus ir koleg\u0173 bei \u0161eimos nari\u0173 palaikymas, atkry\u010dio profi\u00adlaktika (4, 21).<\/p>\n

Po\u017ei\u016bris \u012f problem\u0105 <\/strong><\/p>\n

Akivaizdu, kad \u0161io sindromo \u0161aknys u\u017esimezga daug anks\u010diau, nei prasideda profesin\u0117 karjera. I\u0161si\u00advys\u010diusi\u0173 u\u017esienio \u0161ali\u0173 universitetuose d\u0117stomi spe\u00adcial\u016bs kursai, kaip i\u0161vengti \u201eperdegimo\u201c, steigiamos pagalbos sau grup\u0117s (6). Deja, Lietuvoje kol kas toki\u0173 iniciatyv\u0173 neturime. Kol nesuvoksime, kad \u0161is sindro\u00admas \u2013 ne tik gydytoj\u0173, bet ir visos visuomen\u0117s pro\u00adblema, ir nesiimsime aktyvi\u0173 veiksm\u0173, pad\u0117tis savai\u00adme tikrai nepager\u0117s.<\/p>\n

Apibendrinimas <\/strong><\/p>\n

Ra\u0161ytojas Gregory Davidas Robertsas knygoje \u0160antaramas <\/em>taip apib\u016bdino medik\u0173 bruo\u017eus: Geri gy\u00addytojai turi ma\u017eiausiai 3 bendras savybes: jie moka steb\u0117ti, moka klausyti ir yra labai pavarg\u0119<\/em>. Apiben\u00addrinant \u0161io straipsnio tem\u0105, galime pasteb\u0117ti, kad G. D. Robertso apra\u0161yti geri gydytojai yra priart\u0117j\u0119 prie \u201eperdegimo\u201c (labai pavarg\u0119<\/em>), ta\u010diau i\u0161lik\u0119 em\u00adpati\u0161ki (moka klausyti<\/em>) ir profesional\u016bs (moka steb\u0117ti<\/em>).<\/p>\n

Siekiant neper\u017eengti ribos ir \u201enesudegti\u201c, pir\u00admiausia prad\u0117kime nuo to, k\u0105 galime padaryti pa\u00adtys \u2013 nepamir\u0161ti, koks prasmingas m\u016bs\u0173 darbas ir gyvenimas, bei i\u0161laikyti pusiausvyr\u0105 tarp to, k\u0105 vei\u00adkiame ir kas esame.<\/p>\n

\u017durnalas „Internistas”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u201ePerdegimo\u201c sindromas (angl. burnout<\/em>) \u2013 tai emo\u00adcinio, protinio ir fizinio i\u0161sekimo b\u016bsena, atsiradusi d\u0117l ilgalaikio ir stipraus streso darbe. \u0160is sindromas labiausiai paplit\u0119s tarp asmen\u0173, kuri\u0173 darbas susij\u0119s su kasdieniu intensyviu ir \u012ftemptu bendravimu (<\/strong>1, 2).<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7990,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[3066,205,2873,243,85,20,1410,21,991,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-7989","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-anesteziologai","tag-gydytojai","tag-issekimas","tag-ligonines","tag-miego","tag-psichikos","tag-psichoterapija","tag-sindromas","tag-stresas","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7989","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7989"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7989\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7990"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7989"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7989"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7989"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7989"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7989"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}