\u012e klausimus atsako Vilniaus universitetin\u0117s ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Urologijos centro gydytojas urologas Dr. med Albertas \u010cekauskas.<\/p>\n
Kokiose \u0161alyse \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys paplit\u0119s labiausiai?<\/em><\/p>\n \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys da\u017eniau pasitaiko i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse. Did\u017eiausias sergamumas stebimas \u0160iaur\u0117s Amerikoje ir pietin\u0117je Europos dalyje. Daugiausia vyr\u0173 serga Ispanijoje, Danijoje bei Olandijoje. Lietuva pagal \u0161\u012f rodikl\u012f u\u017eima 17-t\u0105 viet\u0105. Ta\u010diau pagal vyr\u0173 mirtingum\u0105 Lietuva tarp Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173 pa tenka \u012f pirm\u0105j\u012f de\u0161imtuk\u0105. Viena i\u0161 galim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 gali b\u016bti tai, kad Lietuvoje da\u017eniau nustatomas v\u0117lesni\u0173 stadij\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys. Remiantis Lietuvos v\u0117\u017eio registro duomenimis, 2006 \u2013 2010 m. vyr\u0173 sergamumas \u0161ios r\u016b\u0161ies v\u0117\u017eiu did\u0117jo 2,5, moter\u0173 \u2013 3,0 proc., be to, daug\u0117jo IV (pa\u017eengusios ir i\u0161plitusios) stadijos v\u0117\u017eio vyr\u0173 (3,8 proc.) ir moter\u0173 (27,8 proc.) atvej\u0173. V\u0117lesni\u0173 stadij\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017e\u012f i\u0161gydyti nebe\u012fmanoma arba tenka taikyti didel\u0117s apimties operacin\u012f gydym\u0105, kuriam b\u016bdingos da\u017enesn\u0117s pooperacin\u0117s komplikacijos ir da\u017enesnis ligos atkrytis.<\/p>\n Kas da\u017eniau serga \u2013 vyrai ar<\/em> moterys?<\/em><\/p>\n \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eiu da\u017eniau serga vyrai. Vyri\u0161koji lytis yra pripa\u017eintas nepriklausomas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio rizikos veiksnys. Tai rei\u0161kia, kad vyr\u0173 tikimyb\u0117 susirgti \u0161iuo v\u0117\u017eiu didesn\u0117 nei moter\u0173. Tai gali b\u016bti susij\u0119 su genetiniais mechanizmais, apie kuriuos dar ne visk\u0105 \u017einome. Be abejo, \u012ftakos turi r\u016bkymas, darbas su chemin\u0117mis med\u017eiagomis, lakiais da\u017eais, naftos produktais. Pastaruosius trisde\u0161imt met\u0173 statisti\u0161kai vyr\u0173 sergamumas po truput\u012f yra link\u0119s ma\u017e\u0117ti, tuo tarpu moter\u0173 \u2013 po truput\u012f auga. Tai gali b\u016bti susij\u0119 su vis labiau plintan\u010diu moter\u0173 r\u016bkymu ir atspindi 30 met\u0173 latentin\u012f laikotar\u012f, reikaling\u0105 v\u0117\u017eio atsiradimui.<\/p>\n Ar \u012ftakos turi pacient\u0173 am\u017eius?<\/em><\/p>\n \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys yra vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 liga ir da\u017eniausiai nustatoma 60 m. ir vyresniems pacientams. Ta\u010diau visi\u0161kas urologinis i\u0161tyrimas nusta\u010dius kraujo \u0161lapime, remiantis Amerikos urolog\u0173 asociacijos rekomendacijomis, rekomenduojamas nuo 35 met\u0173 am\u017eiaus, nes \u0161i liga gali pasireik\u0161ti ir jaunesniems rizikos veiksni\u0173 \u0161ia liga susirgti turintiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n Kuo pavojingas pasikartojantis \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s u\u017edegimas?<\/em><\/p>\n Manoma, kad pasikartojan\u010dios \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos gali tur\u0117ti \u012ftakos \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio atsiradimui, ypa\u010d pacientams, kuriems taikomas ilgalaikis \u0161lapimo tak\u0173 drenavimas.<\/p>\n Per kiek laiko negydomas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s u\u017edegimas gali i\u0161sivystyti iki v\u0117\u017eio?<\/em><\/p>\n \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s u\u017edegimas n\u0117ra pagrindin\u0117 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio prie\u017eastis. Da\u017eni pasikartojantys u\u017edegimai gali b\u016bti vienu i\u0161 veiksni\u0173, d\u0117l kuri\u0173 gali i\u0161sivystyti \u0161i liga. Piktybinei ligai atsirasti da\u017eniausiai prireikia de\u0161imties met\u0173. Pavyzd\u017eiui, r\u016bkoriams \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys pik\u0105 pasiekia po trisde\u0161imties met\u0173.<\/p>\n Koki\u0173 profesij\u0173 ir pom\u0117gi\u0173 \u017emon\u0117ms rizika susirgti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eiu yra didesn\u0117?<\/em><\/p>\n Didesn\u0119 rizik\u0105 turi \u017emon\u0117s, dirbantys da\u017e\u0173, metalo ir degal\u0173 pramon\u0117je. Manyta, kad apie 20 proc. vis\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio atvej\u0173 yra susij\u0119 su \u0161ia problema. Ta\u010diau, tobul\u0117jant darbuotoj\u0173 apsaugai bei gamybos metodikai, \u0161iuo metu \u0161is skai\u010dius yra suma\u017e\u0117j\u0119s iki 7 procent\u0173. Vienas pagrindini\u0173 \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173,<\/p>\n susijusi\u0173 su \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eiu, yra r\u016bkymas. Net pus\u0117 vis\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio atvej\u0173 gali b\u016bti susij\u0119 su juo. Kai kuri\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, \u0161ios r\u016b\u0161ies v\u0117\u017eiui atsirasti \u012ftakos gali tur\u0117ti ir pasyvus r\u016bkymas.<\/p>\n Ar nors kart\u0105 pasirod\u017eius kraujui \u0161lapime jau b\u016btina kreiptis \u012f gydytoj\u0105?<\/em><\/p>\n Akimi matomas kraujas (makrohematurija) \u0161lapime yra vienas svarbiausi\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio rizikos veiksni\u0173. Tod\u0117l visi pacientai, kuriems kada nors buvo pasteb\u0117ta kraujo \u0161lapime, turi b\u016bti i\u0161tirti urologo d\u0117l galimo \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio.<\/p>\n Kokie tyrimai atliekami \u012ftariant \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017e\u012f?<\/em><\/p>\n \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio i\u0161tyrimas yra nuoseklus procesas. Da\u017eniausiai \u012ftarimas d\u0117l \u0161ios ligos kyla atlikus \u0161lapimo tyrim\u0105 ir jame nusta\u010dius kraujo l\u0105steli\u0173 (mikrohematurija). Neretai pasteb\u0117j\u0119 pasikeitusi\u0105 \u0161lapimo spalv\u0105 pacientai patys kreipiasi \u012f gydytoj\u0105. Pradinius tyrimus (urogenitalin\u0117s sistemos echoskopij\u0105) gali paskirti \u0161eimos gydytojas. V\u0117liau pacientas siun\u010diamas urologo konsultacijai. \u012etariant \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017e\u012f, b\u016btina i\u0161tirti ne tik \u0161lapimo p\u016bsl\u0119, bet ir vir\u0161utinius \u0161lapimo takus (inkst\u0173 kolektorin\u0119 sistem\u0105 bei \u0161lapimtakius). Tuomet da\u017eniausiai atliekamas keturi\u0173 fazi\u0173 kompiuterin\u0117s tomografijos tyrimas ir cistoskopija (\u0161lapimo p\u016bsl\u0117 ap\u017ei\u016brima i\u0161 vidaus).<\/p>\n Kaip apib\u016bdintum\u0117te tipi\u0161k\u0105 savo pacient\u0105?<\/em><\/p>\n \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys retai kada pasirei\u0161kia intensyviais skausmais, d\u0117l to pacientai ne visada skuba kreiptis \u012f gydytoj\u0105. D\u0117l to \u0161i liga neb\u016btinai yra susijusi su \u017emogaus socialine pad\u0117timi. Kadangi vis daugiau r\u016bkan\u010di\u0173j\u0173 pasitaiko tarp i\u0161silavinusi\u0173 \u017emoni\u0173, \u0161ioje grup\u0117je \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys n\u0117ra retenyb\u0117.<\/p>\n Kokia geriausia \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio profilaktika?<\/em><\/p>\n Kaip ir daugelio piktybini\u0173 susirgim\u0173 atvej\u0173, sveika gyvensena gali b\u016bti viena pagrindini\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s profilaktini\u0173 priemoni\u0173. R\u016bkoriams, \u017einoma, si\u016bly\u010diau mesti r\u016bkyti. Be to, nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti ir periodinio sveikatos patikrinimo pas \u0161eimos gydytoj\u0105, kurio metu gali kilti \u012ftarimas d\u0117l \u0161ios ligos.<\/p>\n Kalb\u0117josi Agn\u0117 Ki\u0161kyt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys da\u017eniau pasitaiko i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse. Did\u017eiausias sergamumas stebimas \u0160iaur\u0117s Amerikoje ir pietin\u0117je Europos dalyje. Daugiausia vyr\u0173 serga Ispanijoje, Danijoje bei Olandijoje. Lietuva pagal \u0161\u012f rodikl\u012f u\u017eima 17-t\u0105 viet\u0105. Ta\u010diau pagal vyr\u0173 mirtingum\u0105 Lietuva tarp Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173 pa tenka \u012f pirm\u0105j\u012f de\u0161imtuk\u0105. Viena i\u0161 galim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 gali b\u016bti tai, kad Lietuvoje da\u017eniau nustatomas v\u0117lesni\u0173 stadij\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys. Remiantis Lietuvos v\u0117\u017eio registro duomenimis, 2006 \u2013 2010 m. vyr\u0173 sergamumas \u0161ios r\u016b\u0161ies v\u0117\u017eiu did\u0117jo 2,5, moter\u0173 \u2013 3,0 proc., be to, daug\u0117jo IV (pa\u017eengusios ir i\u0161plitusios) stadijos v\u0117\u017eio vyr\u0173 (3,8 proc.) ir moter\u0173 (27,8 proc.) atvej\u0173. V\u0117lesni\u0173 stadij\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017e\u012f i\u0161gydyti nebe\u012fmanoma arba tenka taikyti didel\u0117s apimties operacin\u012f gydym\u0105, kuriam b\u016bdingos da\u017enesn\u0117s pooperacin\u0117s komplikacijos ir da\u017enesnis ligos atkrytis.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8001,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[893,125,211,1457,95,1513],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-8000","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-pusles","tag-rukymas","tag-sergamumas","tag-slapimo-pusles-uzdegimas","tag-vezys","tag-vyru-sergamumas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8000","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8000"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8000\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8001"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8000"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8000"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8000"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8000"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8000"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}