\u0160lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys \u2013 da\u017eniausias \u017emogaus \u0161lapimo sistemos piktybinis susirgimas. \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys pasaulyje u\u017eima 9-t\u0105 viet\u0105 tarp piktybini\u0173 navik\u0173. Nustatyta, kad juo vyrai serga tris kartus da\u017eniau nei moterys. Paprastai \u0161i liga diagnozuojama 50\u201370 met\u0173 am\u017eiaus \u017emon\u0117ms (vidutini\u0161kai 65 m. am\u017eiaus). Lietuvoje vykdomos \u012fvairios \u2013 gimdos kaklelio, kr\u016bties, prostatos, storosios \u017earnos \u2013 v\u0117\u017eio prevencijos programos. Deja, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio i\u0161ankstinei diagnostikai neskiriama reikiamo d\u0117mesio. Net 30 proc. Atvej\u0173 diagnozuojamas jau pa\u017eengusi\u0173 stadij\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys. Nerim\u0105 stiprina pastar\u0173j\u0173 met\u0173 statistiniai duomenys: vyr\u0173 sergamumas did\u0117jo 2,5 proc., o moter\u0173 3,0 proc., 2006\u20132010 m. \u017denkliai daug\u0117jo IV (pa\u017eengusios ir i\u0161plitusios) stadijos \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio: vyr\u0173 3,8 proc., moter\u0173 27,8 proc. (duomenys i\u0161 Lietuvos v\u0117\u017eio registro, 2006\u20132010 m.). Visi \u0161ie duomenys skatina prad\u0117ti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ankstyvosios diagnostikos projekt\u0105, kuris leist\u0173 prad\u0117ti gydyti laiku.<\/p>\n
Rizikos veiksniai<\/strong><\/p>\n Atlikta daugyb\u0117 tyrim\u0173, kuriais buvo siekiama nustatyti rizikos veiksnius, didinan\u010dius galimyb\u0119 susirgti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eiu. \u0160iuo metu i\u0161skiriami du pagrindiniai veiksniai: paveldimumas (j\u016bs\u0173 giminaitis sirgo \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eiu) ir r\u016bkymas. Manoma, jog r\u016bkymas turi reik\u0161m\u0117s i\u0161sivystant \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eiui net 50 proc. pacient\u0173. Kuo anks\u010diau pradedama r\u016bkyti, kuo daugiau cigare\u010di\u0173 sur\u016bkoma ir kuo daugiau met\u0173 r\u016bkoma, tuo didesn\u0117 \u017eala bei ri-zika. Pa\u017eym\u0117tina, jog ne ma\u017eiau kenksmingas ir pasyvus r\u016bkymas, t. y. kuomet j\u016bs esate greta r\u016bkan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 ir \u012fkvepiate j\u0173 i\u0161kvepiam\u0173 cigare\u010di\u0173 d\u016bm\u0173. Vienintel\u0117 paguoda r\u016bkoriams \u2013 metus \u0161\u012f \u017ealing\u0105 \u012fprot\u012f, rizika susirgti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eiu per 1\u20134 metus suma\u017e\u0117ja net 40 proc.<\/p>\n Kiti svarb\u016bs rizikos veiksniai susij\u0119 su kenksminga sveikatai aplinka, u\u017eter\u0161ta chemin\u0117mis med\u017eiagomis, vartojamomis da\u017e\u0173, gumos, duj\u0173, plastmas\u0117s ir kt. pramon\u0117je. Ma\u017eiau reik\u0161mingi rizikos veiksniai: Schistosoma haematobium<\/em> infekcija (endeminis cistitas), vaistas ciklofosfamidas, arseno junginiai, jonizuojamoji spinduliuot\u0117.<\/p>\n Simptomai<\/strong><\/p>\n B\u016bdingiausiais \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio simptomas \u2013 kraujas \u0161lapime. Tai vadinama hematurija. \u0160is simptomas paprastai atsiranda staiga ir da\u017eniausiai skausmo nesukelia. Pasirod\u017eius kraujui \u0161lapime, kit\u0105 dien\u0105 jo gali ir nebeb\u016bti, bet po kurio laiko jis gali v\u0117l pasirodyti. Retesni simptomai: dizurija (da\u017enas ir skausmingas \u0161lapinimasis), stiprus ir da\u017enas noras \u0161lapintis, dubens skausmas. Ta\u010diau min\u0117ti simptomai b\u016bdingi ir esant \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s u\u017edegimui, kuris pasitaiko daug da\u017eniau nei v\u0117\u017eys. Jei simptomai nepranyksta ir vartojant gydytojo paskirtus antibiotikus, b\u016btina atlikti tyrimus ir \u012fsitikinti, ar n\u0117ra v\u0117\u017eio. Pasteb\u0117jus min\u0117tus simptomus, rekomenduojama kreiptis \u012f bendrosios praktikos gydytoj\u0105, kuris gali pad\u0117ti \u012ftarti ankstyvas \u0161ios ligos stadijas ir laiku nukreipti gydytojo urologo konsultacijai specializuotose urologijos centruose VUL Santari\u0161ki\u0173 klinikose ar VU Onkologijos institute. Tiksliai \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio diagnozei reikalingi special\u016bs tyrimai. Atliekant standartinius tyrimus, ne visi \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s navikai matomi, tod\u0117l kartais gali likti nepasteb\u0117ti. Tokia rizika bus minimali taikant \u0161iuolaikinius diagnostikos metodus, kurie kol kas taikomi tik VU Santari\u0161ki\u0173 ligonin\u0117je ar VU Onkologijos institute.<\/p>\n Ar man reik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f gydytoj\u0105?<\/strong><\/p>\n \u012e gydytoj\u0105 b\u016btina kreiptis, jeigu bent kart\u0105 pasteb\u0117jote krauj\u0105 \u0161lapime (raudonos spalvos \u0161lapim\u0105) ir\/ar jums tinka bent vienas i\u0161 \u017eemiau i\u0161vardint\u0173 rizikos veiksni\u0173:<\/p>\n \u2022 ken\u010diate nuo stipraus ir da\u017eno noro \u0161lapintis ir jums nenustatyta \u0161i\u0173 varginan\u010di\u0173 simptom\u0173 prie\u017eastis;<\/p>\n \u2022 r\u016bkote ar r\u016bk\u0117te anks\u010diau;<\/p>\n \u2022 j\u016bs\u0173 giminaitis sirgo \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eiu;<\/p>\n \u2022 esate vyresnis(-\u0117) nei 40 met\u0173;<\/p>\n \u2022 ilg\u0105 laik\u0105 praleidote u\u017eter\u0161toje aplinkoje (dirbote da\u017e\u0173, gumos, odos pramon\u0117je);<\/p>\n \u2022 jums buvo taikyta jonizuojamoji spinduliuot\u0117 dubens srityje d\u0117l kit\u0173 piktybini\u0173 lig\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys \u2013 da\u017eniausias \u017emogaus \u0161lapimo sistemos piktybinis susirgimas. \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys pasaulyje u\u017eima 9-t\u0105 viet\u0105 tarp piktybini\u0173 navik\u0173. Nustatyta, kad juo vyrai serga tris kartus da\u017eniau nei moterys. Paprastai \u0161i liga diagnozuojama 50\u201370 met\u0173 am\u017eiaus \u017emon\u0117ms (vidutini\u0161kai 65 m. am\u017eiaus). Lietuvoje vykdomos \u012fvairios \u2013 gimdos kaklelio, kr\u016bties, prostatos, storosios \u017earnos \u2013 v\u0117\u017eio prevencijos programos. Deja, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio i\u0161ankstinei diagnostikai neskiriama reikiamo d\u0117mesio.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8045,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[893,125,95],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-8044","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-pusles","tag-rukymas","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8044","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8044"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8044\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8045"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8044"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8044"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8044"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8044"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8044"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}