\u012evairius gydymo metodus \u017emonija pa\u017eino jau antikos laikais, ta\u010diau profesionalus gydymas vyst\u0117si gana l\u0117tai. Ne i\u0161imtis ir Lietuvos Did\u017eioji Kunigaik\u0161tyst\u0117 (LDK), kur viduram\u017eiais, ir dar ilgokai po to, buvo gydomasi vaista\u017eol\u0117mis, tikima burtais. Iki pat XV a. LDK nebuvo gydytoj\u0173, \u012fgijusi\u0173 i\u0161silavinim\u0105 Vakar\u0173 Europos universitetuose. Tad iki Vilniaus universiteto \u012fk\u016brimo apie profesional\u0173 medicinos atstov\u0173 rengim\u0105 to meto Lietuvoje kalb\u0117ti netenka. Juolab kad ir pa\u010dios medicinos katedros atidarymas universitete nusik\u0117l\u0117 dar bema\u017e du \u0161imtme\u010dius, iki 1775-\u0173j\u0173. Taigi gydytoj\u0173 ar vaistinink\u0173 paslaugos ilg\u0105 laik\u0105 buvo prieinamos tik valdovams ir j\u0173 \u0161eimos nariams.\u00a0\u00a0<\/i><\/p>\n
\u00a0<\/i><\/p>\n
Medicinos i\u0161takos<\/b><\/p>\n
Pla\u010diausiai paplitusi ir ankstyviausiai veikusi medicinos personalo dalis buvo \u017eemiausi\u0105 pad\u0117t\u012f u\u017e\u0117m\u0119 savamoksliai liaudies gydytojai \u2013 burtininkai, \u017einiuoniai, \u017eolininkai, u\u017ekalb\u0117tojai. Pagoni\u0161koje Lietuvoje jie gyd\u0117 \u017emones augalin\u0117s ir gyvulin\u0117s kilm\u0117s vaistais: \u017eolel\u0117mis, antpilais, \u012fvairiais tepalais, vandeniu, \u012ftaiga \u2013 u\u017ekalb\u0117jimais, u\u017eker\u0117jimais ar amuletais. Istoriniuose \u0161altiniuose gydytojai ir vaistininkai jau nuo XVI a. randami ir kit\u0173 LDK didik\u0173 dvaruose. O pla\u010dioji visuomen\u0117s dalis naudojosi barzdasku\u010di\u0173, vadinam\u0173j\u0173 balveri\u0173, medicinos paslaugomis. \u00a0Ja u nuo XVII a. did\u017eiuosiuose LDK miestuose atsirado atskir\u0173 specializacij\u0173 gydytoj\u0173, augo medicinos lygis, ta\u010diau \u017einios apie sunkias vidaus organ\u0173 ir l\u0117tines ligas dar buvo gana menkos. \u017dmon\u0117s vis dar tik\u0117jo antgamtini\u0173 j\u0117g\u0173 \u012ftaka \u017emogaus k\u016bno b\u016bklei ir da\u017eniausiai nesuprato reali\u0173 veiksni\u0173, kelian\u010di\u0173 pavoj\u0173 j\u0173 sveikatai ir gyvybei, pavyzd\u017eiui, toki\u0173, kaip nuolatinis persivalgymas ar gyvenimas antisanitarin\u0117mis s\u0105lygomis. Galima teigti, kad savita liaudies medicinos tradicija i\u0161silaik\u0117 iki Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos gyvavimo pabaigos. Kita vertus, tam tikra prasme ji gaji ir \u0161iandien.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Chirurgin\u0117s operacijos \u2013 jau pagonyb\u0117je<\/b><\/p>\n
Medicinos lyg\u012f tiek pagoni\u0161koje, tiek krik\u0161\u010dioni\u0161koje LDK \u0161iandien puikiai nusako archeologiniai radiniai. Pasak archeolog\u0173, taisyklingai suaug\u0119 l\u016b\u017e\u0119 kaulai, trepanuotos kaukol\u0117s ir pana\u0161iai rodo, kad pagoni\u0161koje ir pereinan\u010dioje \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f pasaul\u012f LDK b\u016bta savamoksli\u0173 medik\u0173, \u0161iandiene prasme \u2013 chirurg\u0173. Vienas pirm\u0173j\u0173 \u2013 kunigaik\u0161tis Skirgaila. 1386 m. jis i\u0161gyd\u0117 m\u016b\u0161yje su\u017eeist\u0105, \u012f nelaisv\u0119 pakliuvus\u012f Smolensko kunigaik\u0161\u010dio Sviatoslavo s\u016bn\u0173 Jurg\u012f.\u00a0\u00a0<\/p>\n
Chirurgin\u012f i\u0161silavinim\u0105 tur\u0117jusi\u0173 medik\u0173 reik\u0117jo visais laikais. Traum\u0173 daug\u0117davo kar\u0173 ir med\u017eiokli\u0173 metu. Antai 1426 m. kov\u0105 med\u017eiokl\u0117je Lenkijos ir LDK valdovas Jogaila susilau\u017e\u0117 koj\u0105. Tuomet j\u012f gyd\u0119 medikai, matyt, d\u0117l auk\u0161to ligonio rango \u0161altiniuose \u012fvardyti kaip gydytojai. \u00a0<\/p>\n
Kaukoli\u0173 su trepanacin\u0117mis angomis rasta ir Lietuvoje restauruojant Bonifsart\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 ir vienuolyn\u0105 2000 m. Manoma, kad \u201ej\u0173 autoriai\u201c \u2013 vienuoliai bonifratrai. Istoriniai \u0161altiniai liudija, kad \u201egerieji broliai\u201c gyd\u0117 ne tik \u012fvairias ligas, bet ir su\u017ealojimus. \u0160ioje veikloje bonifratrams pad\u0117davo barzdasku\u010diai-chirurgai (balveriai), kuriuos globojo vienuoliai. \u00a0<\/p>\n
Buvo manoma, kad trepanacija gali i\u0161gydyti epilepsij\u0105, migren\u0105, psichikos ligas, kartais jos buvo atliekamos ir ritualiniais ar magijos tikslais. Trepanacijos metu pa\u0161alintas kaulo fragmentas kartais buvo ne\u0161iojamas kaip amuletas. Nuo antikos laik\u0173 trepanacijos buvo taikomos galvos traumoms gydyti \u2013 j\u0173 metu i\u0161 \u017eaizdos buvo \u0161alinami kaul\u0173 l\u016b\u017egaliai ir i\u0161valomas po kaukol\u0117s skliautu susikaup\u0119s kraujas. \u00a0<\/p>\n
Vilniaus barzdasku\u010di\u0173 cecho \u012fstatai sudaryti 1509 m., o 1552-aisiais \u017dygimantas Augustas juridi\u0161kai \u012fteisino barzdasku\u010di\u0173- chirurg\u0173 cech\u0105 \u2013 \u201eContebernium Barbitonsorum et Chirurgorum\u201c arba \u201eFraternitas Chirurgorum Vilnensium\u201c (Vilniaus chirurg\u0173 brolija). \u0160is cechas veik\u0117 kaip ir kiti Vilniaus amatinink\u0173 cechai. Jo sugeb\u0117jimus teigiamai \u012fvertino Lietuvoje lank\u0119sis gydytojas ir filosofas Paracelsas (1493\u20131541 m.). Cecho nariams buvo keliami dideli kvalifikacijos reikalavimai. Cechas i\u0161silaik\u0117 apie 300 met\u0173, dar XVIII a. pabaigoje jis tur\u0117jo didel\u012f autoritet\u0105: net pirmasis chirurgijos profesorius Lietuvoje Jacquesas Briotet\u0117 (1746\u20131819 m.) tapo \u0161io cecho nariu. Turimi archeologijos duomenys patvirtina neblog\u0105 to meto Lietuvos chirurgijos lyg\u012f ir geb\u0117jim\u0105 daryti sud\u0117tingas chirurgines operacijas.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Viduram\u017ei\u0173 auksarankiai \u2013 balveriai<\/b><\/p>\n
Profesin\u012f pasirengim\u0105 intervencin\u0117s medicinos srityje tur\u0117j\u0119 asmenys LDK \u0161altiniuose pla\u010diau prad\u0117ti min\u0117ti XV\u2013XVI a. sand\u016broje. Jie paprastai vadinti chirurgais arba barzdasku\u010diais (lot. barbitonsor<\/i>, lenk. balwierz, barwierz<\/i>). \u0160is balverio (kitaip \u2013 ciriuliko) terminas paplito labiausiai. Kartais vienas ir tas pats asmuo, kaip antai Aleksandro Jogailai\u010dio dvare tarnav\u0119s vokietis Hanusas ir \u017dygimanto Augusto dvari\u0161kis Liudvikas Verada i\u0161 Feraros, vadinami ir balveriais, ir ciriulikais, ir chirurgais. Balveriai priklaus\u0117 vidurinei medicinos personalo grand\u017eiai. Profesional\u0173 universitetin\u012f i\u0161silavinim\u0105 tur\u0117jusi\u0173 gydytoj\u0173 stigo, tod\u0117l balveriai XVI\u2013XVIII a. viduryje buvo labiausiai paplitusi ir populiariausia medik\u0173 grup\u0117. Jie gyd\u0117 valdovus ir diduomen\u0119, didesniuose miestuose b\u016br\u0117si \u012f cechus, dirbo ir pavieniui.\u00a0\u00a0<\/p>\n
Balveri\u0173 profesin\u0117 veikla buvo prilyginta amatui, o veiklos sferos \u2013 \u012fvairios. Populiariausi darbai \u2013 kraujo nuleidimas (flebotomija), dant\u0173 traukimas. Jie d\u0117jo taures, dar\u0117 klizmas, masa\u017e\u0105, ruo\u0161\u0117 vonias, gyd\u0117 opas ir \u017eaizdas, p\u016blinius, trauminius vidaus organ\u0173 pa\u017eeidimus, kaul\u0173 l\u016b\u017eius, siuvo \u017eaizdas, atstatin\u0117jo i\u0161nirimus, amputavo gal\u016bnes. Balveriai dar\u0117 visas tuomet \u017einotas chirurgines operacijas (i\u0161skyrus i\u0161var\u017eos, kataraktos ir \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s akmen\u0173 \u0161alinimo). Be to, jie kirpo plaukus, skuto barzdas. \u017dod\u017eiu, atliko \u0161iandieni\u0173 chirurg\u0173, odontolog\u0173, dermatolog\u0173, traumatolog\u0173 ir net teismo medik\u0173 funkcijas. XVI\u2013XVII a. istoriniuose \u0161altiniuose u\u017esimenama ir apie gydytojus profesionalus. Pavyzd\u017eiui, Lietuvos ir Lenkijos valdovo \u017dygimanto Senojo dvaro gydytojas Tomas i\u0161 Kauno buvo baig\u0119s mokslus Bolonijoje. \u010cia minimi ir medicinos moksl\u0173 daktarai, kurie tapo dvasininkais ar, be medicinos, u\u017esi\u0117m\u0117 kita veikla. Pavyzd\u017eiui, garsusis LDK spaustuvininkas Pranci\u0161kus Skorina (apie 1490\u2013 1541 m.) tur\u0117jo medicinos moksl\u0173 daktaro laipsn\u012f, ta\u010diau gyvendamas Vilniuje gydytojo praktika tikriausiai nesivert\u0117. Kitas garsus daktaras Stanislovas Sabinas (apie 1588 m.) buvo Vilniaus miesto vaitas, pinig\u0173 kalyklos pri\u017ei\u016br\u0117tojas.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Ligonini\u0173 prad\u017eia<\/b><\/p>\n
\u0160iuolaikini\u0173 ligonini\u0173 pirmtak\u0117s \u2013 vadinamosios \u0161pitol\u0117s \u2013 LDK pradedamos steigti nuo XVI a. Pirmoji \u0161pitol\u0117 Vilniuje \u012fkurta 1514 m., o Vakar\u0173 Europoje jos veik\u0117 nuo XII a.\u00a0 \u00a0<\/p>\n
Pirmin\u0117 \u0161pitoli\u0173 paskirtis buvo ne ligoni\u0173 gydymas, bet silpn\u0173 \u017emoni\u0173 prie\u017ei\u016bra ir globa. U\u017esiimti beglobi\u0173 ir ligoni\u0173 globa nurod\u0117 jau senosios \u0160v. Bazilijaus ir \u0160v. Benedikto regulos, papildom\u0105 stimul\u0105 steigti \u0161pitoles suteik\u0117 Tridento reforma. Da\u017eniausiai \u012f \u0161pitoles patekdavo senyvo am\u017eiaus bei negali\u0105 turintys \u017emon\u0117s, nebegalintys verstis amatu. Neretai \u0161pitol\u0117se jie likdavo iki mirties. \u017dmon\u0117s \u012f \u0161pitoles da\u017eniausiai buvo priimami be jokio u\u017emokes\u010dio. \u0160pitoles paprastai pri\u017ei\u016br\u0117davo miesto pareig\u016bnai arba dvasininkai. V\u0117liau buvo kuriami vienuoli\u0173 ordinai, u\u017esiimantys ligoni\u0173 gydymu ir slauga, \u2013 rokit\u0173, bonifratr\u0173, \u0161ari\u010di\u0173. Iki XVIII a. \u0161pitoli\u0173 pad\u0117tis pasikeit\u0117 \u2013 nuo slaugos teikimo pereita prie gydymo.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Pirmoji vaistin\u0117 Lietuvoje<\/b><\/p>\n
Gydytoj\u0173 ir vaistinink\u0173 pad\u0117tis LDK priklaus\u0117 nuo vadovo ir didik\u0173, tiksliau \u2013 mecenat\u0173 valios, kurie reguliavo j\u0173 veikl\u0105, teises ir pareigas. Ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose vaistin\u0117s minimos tik nuo XVI a. Vaistininkai LDK, nors ir netur\u0117jo auk\u0161tojo i\u0161silavinimo, buvo atitinkamai paruo\u0161iami cechuose. Kandidatas \u012f vaistininkus tur\u0117jo kelet\u0105 met\u0173 dirbti visus darbus pas vaistinink\u0105 kaip mokinys, v\u0117liau kelet\u0105 met\u0173 \u2013 kaip jo pad\u0117j\u0117jas. Baig\u0119s tokius mokslus, jis va\u017eiuodavo pas kit\u0105 vaistinink\u0105, tod\u0117l mokslas u\u017etrukdavo. Vaistinink\u0173 cechas nuo kit\u0173 skyr\u0117si tuo, kad i\u0161 nari\u0173 buvo reikalaujama mok\u0117ti lotyn\u0173 kalb\u0105. Jie r\u0117m\u0117si nera\u0161ytais \u012fstatais ir tradicijomis. Vaistininkai buvo laikomi ne amatininkais, o prekybininkais.\u00a0\u00a0<\/p>\n
Pirm\u0105j\u0105 vaistin\u0119 Lietuvoje 1506 m. \u012fsteig\u0117 Aleksandras Balinskis. Kiek v\u0117liau Lenkijos karalius ir Lietuvos kunigaik\u0161tis \u017dygimantas i\u0161leido \u012fsakym\u0105 apie vaistini\u0173 kontrol\u0119 \u2013 jas tur\u0117jo patikrinti medicinos daktarai, kad vaistai b\u016bt\u0173 gaminami tiksliai pagal recept\u0105. XVI a. pabaigoje \u017dygimantas taip pat nustat\u0117 vaist\u0173 kainas ir atleido vaistininkus nuo \u012fvairi\u0173 mokes\u010di\u0173. Pirmosiose vaistin\u0117se buvo pardavin\u0117jamos vaista\u017eol\u0117s, brangakmeniai, d\u017eiovintos gyv\u016bn\u0173 dalys, gyva\u010di\u0173 nuodai, taukai, u\u017esienio prek\u0117s \u2013 muilas, vynas, prieskoniai, ir tuo jos primin\u0117 viduram\u017ei\u0173 Europos vaistines. Norint atidaryti nauj\u0105 vaistin\u0119, reik\u0117jo gauti karaliaus ar kito auk\u0161to vald\u017eios atstovo leidim\u0105. B\u016bdavo suteikiamas ir leidimas prekiauti alkoholiu, kuris labai papildydavo vaistini\u0173 i\u017edus, bet 1764 m. u\u017edraudus pardavin\u0117ti alkohol\u012f vaistin\u0117se, j\u0173 pajamos gerokai smuko. \u00a0Verta pamin\u0117ti fakt\u0105, kad Aleksandras Jogailaitis labai vertino savamoksl\u012f gydytoj\u0105 lenk\u0105 Aleksandr\u0105 Balinsk\u012f, kuris, manoma, tik pagreitino valdovo mirt\u012f…<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Pos\u016bkis \u012f profesionalizm\u0105<\/b><\/p>\n
Naujas pos\u016bkis medicinoje \u017eymimas nuo XVIII a. septintojo de\u0161imtme\u010dio. LDK veik\u0117 i\u0161 Vakar\u0173 Europos sklidusios naujos medicinos teorijos ir fiziokrat\u0173 id\u0117jos. Daugelio medicinos \u0161ak\u0173, ypa\u010d simptomatologijos, patologin\u0117s anatomijos, aku\u0161erijos, epidemiologijos, higienos, pa\u017eanga skatino Ryt\u0173 Europos, sykiu Lietuvos ir Lenkijos medicinos praktikos modern\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Palengva i\u0161stumdama tradicinius gydymo b\u016bdus, empirin\u0117 ap\u0161vietos medicinos mintis pir\u0161o kokybi\u0161kai nauj\u0105 kovos su ligomis, epidemijomis ir mirtimi logik\u0105, kurios final\u0105 Ba\u017eny\u010dia traktavo kaip sielos ir k\u016bno harmonij\u0105. Galima teigti, kad d\u0117l filantropizmo \u012ftakos prasid\u0117j\u0119s visapusis k\u016bno lavinimas bylojo apie nauj\u0105 antropologini\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 sistem\u0105. 1775 m. Gardine buvo \u012fkurta medicinos mokykla su biblioteka ir kabinetais. Netrukus mokykla buvo u\u017edaryta, ta\u010diau jos inventorius ir personalas perkelti \u012f Vilniaus universitet\u0105. 1769 m. kunigas Stanislawas Siestrzencewiczius \u012f lenk\u0173 kalb\u0105 i\u0161vert\u0117 ir Vilniuje i\u0161leido J. McKenzie knyg\u0105 Chronical History of health and most efficacious means to conserve it <\/i>(\u201eSveikatos prie\u017ei\u016bros menas ir jos istorija\u201c). Antrasis leidimas pasirod\u0117 1775-aisiais. \u012ekandin S. Siestrzencewicziui 1770 m. Povilas Ksaveras B\u017eostovskis i\u0161leido medicinos vadov\u0117l\u012f, kuriame i\u0161d\u0117st\u0117 principus, kaip suteikti pirm\u0105j\u0105 pagalb\u0105. 1785 m. Jacquesas Briotet\u0117 (anatomijos ir praktini\u0173 chirurgini\u0173 operacij\u0173 demonstratorius) pirmasis Lietuvoje prad\u0117jo skiepyti nuo raup\u0173. \u00a0<\/p>\n
Po tre\u010diojo Lenkijos ir Lietuvos valstyb\u0117s padalijimo patekus \u012f carin\u0117s Rusijos sud\u0117t\u012f, \u012fsigaliojo nauji reikalavimai. I\u0161 gydytoj\u0173 ir vaistinink\u0173 imta reikalauti specialaus i\u0161silavinimo, universiteto diplomo ir pan. \u00a0<\/p>\n
Pareng\u0117 Robertas \u0160imkus, <\/b>Klaip\u0117dos universiteto Istorijos <\/b>katedros doktorantas (eksternas)<\/i><\/p>\n
\u00a0Farmacija ir laikas, Nr.5, 2017m.<\/em><\/i><\/p>\n \u00a0<\/i><\/p>\n \n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u012evairius gydymo metodus \u017emonija pa\u017eino jau antikos laikais, ta\u010diau profesionalus gydymas vyst\u0117si gana l\u0117tai. Ne i\u0161imtis ir Lietuvos Did\u017eioji Kunigaik\u0161tyst\u0117 (LDK), kur viduram\u017eiais, ir dar ilgokai po to, buvo gydomasi vaista\u017eol\u0117mis, tikima burtais. Iki pat XV a. LDK nebuvo gydytoj\u0173, \u012fgijusi\u0173 i\u0161silavinim\u0105 Vakar\u0173 Europos universitetuose. Tad iki Vilniaus universiteto \u012fk\u016brimo apie profesional\u0173 medicinos atstov\u0173 rengim\u0105…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":806,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27335],"tags":[25937,25942,25940,25939,560,205,25225,25941,25935,25944,25943,138,25936,25938],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-805","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-laisvalaikis","tag-balveriai","tag-briotete","tag-cechas","tag-chirurgorum","tag-daktarai","tag-gydytojai","tag-ikurta","tag-jacquesas","tag-kunigaikstis","tag-posukis","tag-spitoles","tag-vaistai","tag-vienuoliai","tag-zygimantas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/805","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=805"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/805\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/806"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=805"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=805"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=805"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=805"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=805"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}