Ekonomistas, SEB banko prezidento patar\u0117jas Gitanas Naus\u0117da <\/b>farmacijos specialistams skirtoje tarptautin\u0117je konferencijoje skait\u0117 prane\u0161im\u0105 tema \u201eLietuvos ir ES ekonomika. Kokie i\u0161\u0161\u016bkiai laukia?\u201c. Pateikiame svarbiausius prane\u0161imo akcentus: susipa\u017einsite su \u0161iandiene Lietuvos ekonomikos situacija ir artimiausios ateities prognoz\u0117mis; su\u017einosite, kaip Lietuvai sekasi bendrauti su pasaulio prekybos partneriais; koki\u0173 atlyginim\u0173 poky\u010di\u0173 gali tik\u0117tis farmacijos specialistai…\u00a0\u00a0<\/i><\/p>\n
Apie tai, kas vyksta pasaulyje<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
\u201eTie regionai, kurie yra ypa\u010d svarb\u016bs Lietuvai kaip prekybos partneriai (pirmiausia tai Euro zona), pastaruoju metu demonstruoja tikro atsigavimo \u017eenklus, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 G. Naus\u0117da. \u2013 Tod\u0117l bendrojo vidaus produkto rezultatas leid\u017eia manyti, kad \u0161ie metai bus gerokai geresni nei pra\u0117jusieji. Kod\u0117l taip teigiu? Nes per pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f buvo pasiektas 0,5 proc. augimas. Vadinasi, mechani\u0161kai padauginant i\u0161 4 ketvir\u010di\u0173, per metus galima tik\u0117tis 2 proc. pl\u0117tros, o tai gerokai daugiau nei pernai\u201c. Vertindamas Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 BVP augimo rodiklius, G. Naus\u0117da apgailes-tavo, es\u0105 JAV pasiektas BVP augimo rezultatas \u2013 0,7 proc. per metus \u2013 visuomen\u0119 nuvyl\u0117, nes tai yra pakankamai kukl\u016bs skai\u010diai. Prisimin\u0119s Rusij\u0105, kuri, anot ekonomisto, Lietuvai buvo ir toliau i\u0161lieka vis dar svarbi partner\u0117, G. Naus\u0117da informavo, jog \u0161ios \u0161alies ekonomikai teigiamos \u012ftakos tur\u0117jo naftos kain\u0173 kilimas. \u0160iemet jau nesitikima, kad Rusijos ekonomika toliau smuks \u2013 atvirk\u0161\u010diai, laukiama kuklaus augimo. Taigi bendras kontekstas, anot ekonomisto, yra palankus, vyksta procesai, kuriuos jis pavadino \u201e\u0161iokio tokio infliacijos spart\u0117jimo procesais\u201c visame pasaulyje, ir tai, G. Naus\u0117dos teigimu, yra susij\u0119 ne tik su kylan\u010diomis naftos kainomis, bet ir su atsigaunan\u010diais ekonominiais l\u016bkes\u010diais, aktyv\u0117jan\u010diomis profs\u0105jungomis, kurios i\u0161sikovoja didesn\u012f darbo u\u017emokest\u012f (lyginant su pra\u0117jusiais metais). O visa tai savo ruo\u017etu tampa papildomu infliacijos veiksniu. \u201eTa\u010diau, jei j\u016bs paklaustum\u0117te centrini\u0173 bank\u0173, kokios situacijos jie nor\u0117t\u0173, be abejo, jie atsakyt\u0173 \u2013 \u201eneduok Dieve, kai kainos krinta ir niekas nieko neperka\u201c, \u2013 kalb\u0117jo G. Naus\u0117da. \u2013 Mat kainoms krintant visi tikisi, kad rytoj bus dar pigiau, tod\u0117l \u0161iandien pirkti neapsimoka, pirkim\u0105 reikia atid\u0117ti rytdienai. Tokios baisios ekonomin\u0117s pelk\u0117s centriniai bankai stengiasi i\u0161vengti \u2013 b\u016btent d\u0117l to pastaruoju metu jie labai daug pinig\u0173 intensyviai paleid\u017eia \u012f apyvart\u0105. Tenka konstatuoti ir tai, kad pinigai \u0161iandien yra labai pig\u016bs, ir jie, atrodo, \u201epramu\u0161\u0117 u\u017etvank\u0105\u201c, nes \u0161iuo metu stebimas daugelyje Euro zonos region\u0173 atsigaunantis akreditavimas, i\u0161 dalies \u2013 ir atsigaunantis investavimas, ir tai i\u0161 ties\u0173 yra neblogos naujienos\u201c. Kas augan\u010diai ekonomikai gali pakenkti? Anot G. Naus\u0117dos, pirmiausia tam neigiamai gali atsiliepti politiniai \u012fvykiai, tarp j\u0173 \u2013 kokios nors nenusp\u0117jamojo JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyvos, kurios smarkiai destabilizuot\u0173 ekonomin\u012f gyvenim\u0105. Bet es\u0105 atrodo, kad net ir ekscentri\u0161kasis Amerikos prezidentas, kuris i\u0161 prad\u017ei\u0173 pasaul\u012f g\u0105sdino savo retorika ir veiksmais, bent jau ekonominiame gyvenime nesiima drasti\u0161k\u0173 poky\u010di\u0173. \u201eO tai, apie k\u0105 jis anks\u010diau kalb\u0117jo gana grie\u017etu tonu, jau norisi pamir\u0161ti, nes \u0161iandien JAV prezidentas jau renka gerokai \u0161velnesnius \u017eod\u017eius, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 prane\u0161\u0117jas. \u2013 Vadinasi, galima manyti, kad viskas daugiau ar ma\u017eiau konstruktyvia linkme jud\u0117s \u012f priek\u012f. \u017dinoma, b\u016bt\u0173 labai blogai, jei kilt\u0173 kariniai konfliktai Rytuose, pavyzd\u017eiui, su \u0160iaur\u0117s Kor\u0117ja. Tai stipriai sujaukt\u0173 pasaulines ekonomikos prognozes \u2013 visk\u0105 tekt\u0173 prognozuoti i\u0161 naujo\u201c.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Apie pal\u016bkan\u0173 normas ir j\u0173 prognozes <\/b><\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Ekonomistas pa\u017eym\u0117jo, kad artimiausi metai vis dar tur\u0117t\u0173 b\u016bti labai ma\u017e\u0173 pal\u016bkan\u0173 metai. \u201eTai labai svarbu ne tik \u012fmon\u0117ms, bet ir m\u016bs\u0173 \u017emon\u0117ms, kurie priima sprendimus \u2013 skolintis ar investuoti. Kaip matome, jei dabar Amerikos centrinis bankas jau kelia pal\u016bkan\u0173 normas ir t\u0105 pat\u012f planuoja daryti artimiausioje ateityje, tai Europos centrinis bankas joki\u0173 esmini\u0173 savo politikos poky\u010di\u0173 kol kas nenumato \u2013 pal\u016bkan\u0173 normos toliau lieka \u201edugne\u201c. Taigi, galima sakyti, vidinio skatinimo politika toliau t\u0119siama. Pal\u016bkan\u0173 normos tarpbankin\u0117je rinkoje, Europos centrinio banko pal\u016bkan\u0173 normos irgi kol kas i\u0161lieka \u017eemos\u201c.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Apie Lietuvos ekonomik\u0105 ir jos prognozes<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Anot G. Naus\u0117dos, Lietuvos ekonomika, nepaisant menkos vald\u017eios paspirties, visgi auga. Ir tai vyksta be joki\u0173 ypating\u0173 i\u0161orini\u0173 injekcij\u0173 ar reform\u0173, kurios yra pribrendusios. \u201ePirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f sugeb\u0117ta i\u0161spausti visai neblog\u0105 \u2013 3,8 proc. augim\u0105, \u2013 statistiniais duomenimis pasidalijo ekonomistas. \u2013 Mes neseniai pak\u0117l\u0117me savo prognozes \u0161iems metams nuo 2,5 iki 3,2 proc. ne d\u0117l to, kad toks paai\u0161k\u0117jo pirmojo ketvir\u010dio augimo rodiklis, bet kad matome kur kas daugiau \u0161viesos Euro zonoje. Antra, matome kylant\u012f vartojim\u0105, nepriklausomai nuo to, kad infliacija Lietuvoje pastaruoju metu spart\u0117ja. Met\u0173 prad\u017eioje buvo baimi\u0173, kad infliaciniai procesai \u017emones vers \u0161iek tiek pristabdyti pirkimus, kitaip sakant, kiek u\u017everti pinigines, bet kol kas toki\u0173 tendencij\u0173 nematyti. Matant, kad vartojimas auga spar\u010diau nei pernai, galima tik\u0117tis normalios, pakankamai civilizuotos pl\u0117tros, kuri, ai\u0161ku, nepad\u0117s greitai pasivyti Euro zonos ar visos Europos S\u0105jungos (nes m\u016bs\u0173 tempai per ma\u017ei), bet vis d\u0117lto tai jau yra ne 1 ar 1,5 proc. augimas \u2013 tai kur kas daugiau!\u201c Kalb\u0117damas apie Lietuvos eksporto geografij\u0105, ekonomistas u\u017esimin\u0117 apie Rusij\u0105, kuri es\u0105, nors ir paradoksalu, vis dar yra pirmasis prekybos partneris Lietuvai, nepaisant to, kad, pritaikius sankcijas lietuvi\u0161kiems maisto produktams, prekybos su Rusija dalis smuko nuo 22 proc. viso Lietuvos eksporto iki dabartini\u0173 12 proc. Visos kitos rinkos, anot ekonomisto, irgi yra tradici\u0161kai svarbios Lietuvai \u2013 tai Latvija, Lenkija, Vokietija. Eksportas \u012f \u0161ias rinkas es\u0105 toliau tvarkingai ir pakankamai spar\u010diai auga. Tiesa, atkreiptinas d\u0117mesys \u012f tai, kad suma\u017e\u0117jo eksporto dalis \u012f Jungtin\u0119 Karalyst\u0119. Pana\u0161u, jog tam daro \u012ftak\u0105 \u201eBrexit\u201c. Tiesa, ta \u012ftaka kol kas n\u0117ra didel\u0117. Eksporto \u012f JK suma\u017e\u0117jim\u0105 \u0161iandien galima paai\u0161kinti dviem veiksniais. Tai bendrov\u0117s \u201eOrlen Lietuva\u201c rafinuot\u0173 naftos produkt\u0173 eksporto suma\u017e\u0117jimas. Ta\u010diau, kaip pabr\u0117\u017e\u0117 G. Naus\u0117da, su \u201eOrlen Lietuva\u201c visada taip yra: jie savo srautus labai da\u017enai kaitalioja \u2013 priklausomai nuo to, kurioje rinkoje tuo metu jiems naudingiau prekiauti. Antroji prie\u017eastis \u2013 suma\u017e\u0117j\u0119s tr\u0105\u0161\u0173 eksportas \u012f Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105. Tai, ekonomisto teigimu, tikrai ne \u201eBrexit\u201c pasekm\u0117, nes \u201eBrexit\u201c kol kas nieko nepakeit\u0117 prekybiniuose santykiuose su Did\u017ei\u0105ja Britanija, pasikeit\u0117 nebent tik vienas dalykas \u2013 nuvert\u0117jo svaras sterling\u0173. Ir d\u0117l to eksportas \u012f Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105 i\u0161 Lietuvos darosi ma\u017eiau patrauklus.<\/p>\n
Apie infliacijos augim\u0105 <\/b><\/p>\n
Naus\u0117da prognozavo, kad \u0161iais metais infliacija bus gerokai spartesn\u0117. \u201eNors skamba drasti\u0161kai, bet ji gali b\u016bti apie 5 kartus didesn\u0117 nei 2016 metais, \u2013 savo \u012f\u017evalgomis pasidalijo ekonomistas. \u2013 A\u0161 operuoju vidutin\u0117s infliacijos rodikliu, vidutini\u0161kai per 12 m\u0117nesi\u0173; \u0161iemet tikim\u0117s ma\u017edaug 3, 4 proc.\u201c. Pagrindin\u0117s infliacijos prie\u017eastys, anot G. Naus\u0117dos, yra trys. Pirma, tai ma\u017edaug 10\u201315 proc. brangesn\u0117 nafta ir jos produktai (lyginant su pra\u0117jusiais metais). Antra, kylantys atlyginimai (farmacijos sektoriuje \u2013 taip pat), o, kaip \u017einia, kylantys atlyginimai ver\u010dia verslininkus keisti produkcijos ir paslaug\u0173 kainas. Tre\u010dia prie\u017eastis \u2013 sprendimas nuo \u0161i\u0173 met\u0173 kovo 1 dienos \u012fvesti gerokai didesnius akcizo mokes\u010dius alkoholiui. Es\u0105 vien d\u0117l \u0161ios prie\u017easties infliacijos indeksas Lietuvoje padid\u0117s 1 proc., o tai jau pakankamai reik\u0161mingas pokytis. Kalb\u0117damas apie atlyginimus, G. Naus\u0117da pasteb\u0117jo \u201egra\u017ei\u0105 priklausomyb\u0119 tarp nedarbo ir atlyginim\u0173 augimo\u201c. Nedarbo lygiui Lietuvoje nuolat ma\u017e\u0117jant, atlyginim\u0173 augimas spart\u0117ja. Es\u0105 pana\u0161u, kad darbo j\u0117gos (ypa\u010d kvalifikuotos) tr\u016bkumas daugelyje sektori\u0173 vers darbdavius kelti atlyginimus nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas dirba efektyviau, ar ne. Akivaizdu, kad at\u0117jo laikas kai kuriems verslininkams (ypa\u010d dirbantiems gamybos sektoriuje) atlyginim\u0173 k\u0117lim\u0105 bandyti amortizuoti. Kaip? Pirmiausia \u2013 \u012fdiegiant naujas technologijas, kurios taupo darbo j\u0117g\u0105. Tuomet darbo u\u017emokes\u010dio s\u0105naudos, perskai\u010diavus \u012f produkcijos vienet\u0105, nekilt\u0173, o ir verslas b\u016bt\u0173 konkurencingesnis. \u201eJei nieko nedarysime, tai po trej\u0173-ketveri\u0173 met\u0173 kai kurie m\u016bs\u0173 produktai tarptautin\u0117je rinkoje gali b\u016bti nekonkurencingi vien d\u0117l to, kad atlyginimai Lietuvoje vidutini\u0161kai auga kelet\u0105 kart\u0173 spar\u010diau nei Belgijoje, Pranc\u016bzijoje ar kitose \u0161alyse\u201c, \u2013 \u012fsp\u0117jo banko ekonomistas. Anot G. Naus\u0117dos, i\u0161skirtiniai buvo pra\u0117jusieji metai, kuomet atlyginimai vidutini\u0161kai augo beveik 9 proc. \u0160iais metais tokio augimo nesitikima d\u0117l labai paprastos prie\u017easties \u2013 didel\u0117s \u012ftakos \u0161iam statistiniam rodikliui turi minimalios m\u0117nesin\u0117s algos padidinimas (kaip \u017einia, pernai minimali alga buvo didinta kelis kartus, nuo 320 iki 380 eur\u0173, ir tai buvo i\u0161ties radikalus atlyginimo padidinimas, ypa\u010d turint omenyje tai, kad minimali\u0105 alg\u0105 gauna apie penktadalis \u0161alies dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173; tod\u0117l tai ir tur\u0117jo reik\u0161mingos \u012ftakos vidutiniam darbo u\u017emokes\u010diui). \u0160iais metais minimalios m\u0117nesin\u0117s algos didinti neplanuojama, d\u0117l to ir vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio statistika \u0161iemet tur\u0117t\u0173 b\u016bti kuklesn\u0117. Anot G. Naus\u0117dos, tai, kad gyvenimo lygis ir pajamos Lietuvoje auga, rodo ir vykstantis persisluoksniavimas, t. y. \u017emoni\u0173 jud\u0117jimas i\u0161 \u017eemesni\u0173 pajam\u0173 kategorij\u0173 \u012f auk\u0161tesnes: ma\u017eiausias pajamas gaunan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 kategorija per vienerius metus suma\u017e\u0117jo net 62 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Kitaip sakant, tiek \u017emoni\u0173 (arba, vaizd\u017eiai tariant, visas Alytaus miestas) pakilo \u012f didesnes pajamas gaunan\u010di\u0173 asmen\u0173 grup\u0119. Tiesa, anot ekonomisto, yra manan\u010di\u0173, kad \u017emon\u0117s i\u0161 \u0161ios grup\u0117s papras\u010diausiai emigravo. Taip b\u016bt\u0173 galima svarstyti, jei neb\u016bt\u0173 duomen\u0173, kad kitose grup\u0117se darbuotoj\u0173 skai\u010dius tiek ar daugiau padid\u0117jo, bet tokie duomenys yra. Vadinasi, galima tvirtinti, kad migracija vyksta i\u0161 \u017eemesni\u0173 kategorij\u0173 \u012f auk\u0161tesnes. Ir tai yra geros tendencijos. Kaip did\u0117jan\u010dios pajamos atsiliepia ma\u017emeninei prekybai? Anot ekonomisto, spartesn\u012f ma\u017emenin\u0117s prekybos augim\u0105 \u0161iais metais, palyginti su 2016 met\u0173 rodikliais, i\u0161spausti vargu ar \u012fmanoma. Es\u0105 tik maisto produkt\u0173 augimas \u0161iais metais buvo l\u0117tesnis nei 2016 metais. O faktas, kad ne pirmojo b\u016btinumo preki\u0173 apyvarta padid\u0117jo gerokai spar\u010diau nei pra\u0117jusiais metais, rodo, kad ekonomika yra sustipr\u0117jusi ir gyventojai leid\u017eia savo pajamas ne tik gyvybinio b\u016btinumo reikm\u0117ms.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Apie paskol\u0173 portfelio augim\u0105<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
\u201eMane, kaip bankininkyst\u0117s sektoriaus atstov\u0105, augantis paskol\u0173 portfelis d\u017eiugina, \u2013 nesl\u0117p\u0117 G. Naus\u0117da. \u2013 Kur\u012f laik\u0105 paskol\u0173 portfelis tarsi pl\u016bduriavo li\u016bne, niekaip ne\u012fstengdamas paaugti. \u201eDugn\u0105 pramu\u0161\u0117\u201c 2015 met\u0173 antrojoje pus\u0117je\u20132016 metais, kai paskol\u0173 portfelio augimas buvo pasteb\u0117tas \u201epla\u010diu frontu\u201c \u2013 tiek korporatyviniame, tiek nam\u0173 \u016bkio sektoriuje. Nam\u0173 \u016bkiai daugiausia skolinosi nekilnojamajam turtui \u012fsigyti. Manoma, kad \u0161i tendencija i\u0161liks ir ateityje\u201c. Anot G. Naus\u0117dos, stebimas ir spartus ind\u0117li\u0173 augimas, o \u0161\u012f proces\u0105 paai\u0161kinti es\u0105 yra kur kas sud\u0117tingiau. \u201eVisi puikiai \u017einome, kad \u0161iuo metu nune\u0161us ind\u0117l\u012f \u012f bank\u0105 nelabai ko galima tik\u0117tis \u2013 pal\u016bkanos prakti\u0161kai nemokamos, \u2013 kalb\u0117jo ekonomistas. \u2013 Bet, nepaisant to, daugelis verslo subjekt\u0173 ir \u017emoni\u0173 yra pasireng\u0119 laiky-ti pinigus banke. Taigi pana\u0161u, kad motyvas u\u017edirbti n\u0117ra pagrindinis. Pagrindinis motyvas turb\u016bt yra l\u0117\u0161\u0173 saugumas ir likvidumas. Likvidumas rei\u0161kia, kad, staiga prireikus pinig\u0173, b\u016bt\u0173 galimyb\u0117 j\u0173 bet kada pasiimti\u201c. G. Naus\u0117da akcentavo ir nekilnojamojo turto rinkos pagyv\u0117jim\u0105. \u201eNors nekilnojamojo turto kainos dar nepasiek\u0117 ikikrizinio \u2013 2008 met\u0173 \u2013 lygio, nor\u0117\u010diau atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad reik\u0117t\u0173 kalb\u0117ti apie seno ir naujo b\u016bsto kain\u0173 diferenciacij\u0105, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 ekonomistas. \u2013 Naujo b\u016bsto kainos jau yra labai arti 2008 met\u0173 kain\u0173 lygio, o seno b\u016bsto kain\u0173 skirtumas, lyginant su 2008 metais, yra kiek didesnis. Vis d\u0117lto tendencijos tiek nauj\u0173, tiek sen\u0173 but\u0173 rinkoje yra akivaizd\u017eios \u2013 kainos auga. Kyla klausimas, ar tai tvaru, ar tai nesukels nekilnojamojo turto rinkos sprogimo. Sud\u0117tinga \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 atsakyti. Es\u0105 faktas yra tai, kad bent jau Vilniuje du i\u0161 trij\u0173 b\u016bst\u0173 yra perkami kaip stogas vir\u0161 galvos. \u017dmon\u0117s nurodo \u012fvairias prie\u017eastis \u2013 ar sau perka, ar \u0161eimai, ar \u0161eima perka vaikams, t\u0117vams ir pan. Daugeliu atvej\u0173 tai nekilnojamojo turto \u012fsigijimas, rei\u0161kiantis, kad \u017emon\u0117s ten netrukus gyvens. Ir es\u0105 tik vienas i\u0161 trij\u0173 pirkim\u0173 yra susij\u0119s su spekuliaciniu pirkimu. Tarkime, nuomai. Mat kai kurie \u017emon\u0117s, matydami nulines pal\u016bkan\u0173 normas bankuose ir tur\u0117dami laisv\u0173 pinig\u0173, nusprend\u017eia \u012fsigyti b\u016bst\u0105 nuomai. Tokiu b\u016bdu tikimasi gauti ne 0,2 proc. metin\u0117s gr\u0105\u017eos, o 4 ar net 7 proc. Daug kas tuo \u017eavisi, tod\u0117l nuomojamo b\u016bsto pasi\u016bla staigiai did\u0117ja, ir jau \u0161iandien matome, kad nuomos kainos Vilniuje nedid\u0117ja, o ateityje gali net prad\u0117ti ma\u017e\u0117ti. Kod\u0117l? Nes paklausa nesp\u0117ja paskui pasi\u016bl\u0105. I\u0161 to kai kas daro i\u0161vad\u0105, kad visa nekilnojamojo turto rinka gali patirti sm\u016bg\u012f. \u201eMano nuomone, tas faktas, kad nuomai perkama tik vienas i\u0161 trij\u0173 but\u0173, leid\u017eia lengviau atsikv\u0117pti, nemanyti, kad tai didelis pavojus nekilnojamojo turto rinkos stabilumui, \u2013 svarst\u0117 ekonomistas. \u2013 Juk Vilniaus gyventoj\u0173 skai\u010dius ir toliau auga. Mano prognoz\u0117mis, per artimiausius metus kainos tur\u0117t\u0173 augti kokiais 5 ar 6 proc. Tuo tarpu d\u0117l 2018 met\u0173 la\u017eintis nedr\u012fs\u010diau \u2013 atrodo, visgi kaupiasi \u0161ioks toks rizikos svoris \u0161ioje rinkoje. Ir ne vien d\u0117l to, kad auga nuomojamo b\u016bsto pasi\u016bla \u2013 ne u\u017e kaln\u0173 metas, kai Europos centrinis bankas prad\u0117s didinti pal\u016bkan\u0173 normas. Tai automati\u0161kai atsilieps tarpbankinei rinkai, visi Euriborai <\/i>(pal\u016bkan\u0173 normos eurais. \u2013 V. G<\/i>.), prie kuri\u0173 dabar skolinamasi, prad\u0117s kilti. Ir tikrai ne visi tokioms<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Apie farmacijos sektori\u0173 ir farmacinink\u0173 atlyginimus<\/b><\/p>\n
Naus\u0117da akcentavo, kad jo turimi duomenys patvirtina stabil\u0173 vaist\u0173 ir kit\u0173 farmacijos pramon\u0117s preparat\u0173 gamybos augim\u0105. \u201eTiesa, 2017 met\u0173 prad\u017eia nenuteik\u0117 per daug optimisti\u0161kai, bet, vertinant 2011\u20132016 met\u0173 laikotarp\u012f, vaist\u0173 ir farmacijos preparat\u0173 gamybos augimo tempas \u0161iuo laikotarpiu buvo steb\u0117tinai geras, augimas \u2013 pastovus\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 ekonomistas. Kalb\u0117damas apie eksporto situacij\u0105, jis pripa\u017eino, kad did\u017eioji m\u016bs\u0173 farmacijos eksporto dalis yra kitose valstyb\u0117se pagaminta produkcija, kuri\u0105 pereksportuojame per Lietuvos teritorij\u0105 \u012f kitas rinkas. Tod\u0117l lietuvi\u0161kos kilm\u0117s eksporto dalis kol kas yra ne\u017eenkli. Vis d\u0117lto, vertinant abu \u0161iuos sud\u0117tinius segmentus, tiek vienas, tiek kitas bent jau nuo 2007 met\u0173 iki 2016 met\u0173 nuolat augo. Vertindamas gyventoj\u0173 perkamosios galios ir ma\u017emenin\u0117s prekybos vaistais statistik\u0105, apyvart\u0105 ir jos pokyt\u012f, ekonomistas teig\u0117 irgi negal\u012fs identifikuoti blog\u0173 dalyk\u0173. \u201eMatome, kad sveikos rinkos po\u017ei\u016bris ma\u017emeninei prekybai vaistais leid\u017eia u\u017eimti pakankamai ger\u0105 pozicij\u0105, pasid\u017eiaugti gerais augimo tempais, nes \u017emoni\u0173 perkamoji galia, \u017emoni\u0173 pinigin\u0117s storis yra paj\u0117g\u016bs skirti daugiau d\u0117mesio savo sveikatai ir jos puosel\u0117jimui\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 prane\u0161\u0117jas. Baigdamas prane\u0161im\u0105, G. Naus\u0117da \u012fvertino farmacijos specialist\u0173 atlyginimus ir j\u0173 kilimo galimybes ateityje. \u201eFarmacijos specialist\u0173 atlyginimai, kaip rodo 2016 met\u0173 duomenys, tikrai yra neblogi, jie yra netgi auk\u0161tesn\u0117se pozicijose nei bendras kontekstas, taigi juntamos atlyginim\u0173 kilimo tendencijos, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 ekonomistas. \u2013 Atlyginim\u0173 augimo tendencijas farmacijos specialistams nepageidaujama linkme gal\u0117t\u0173 pakoreguoti nebent tam tikros perturbacijos <\/i>\u2013 vaist\u0173 kain\u0173 poky\u010diai, kiti dabartin\u0117s vald\u017eios sprendimai. Ta\u010diau kol kas apie tokius sprendimus nieko ne\u017einome, tai ir nesinori daryti i\u0161ankstini\u0173 i\u0161vad\u0173\u201c.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Pareng\u0117 V. Grigali\u016bnien\u0117 \u00a0\u00a0<\/i><\/p>\n
Farmacija ir laikas, Nr.6, 2017m.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ekonomistas, SEB banko prezidento patar\u0117jas Gitanas Naus\u0117da farmacijos specialistams skirtoje tarptautin\u0117je konferencijoje skait\u0117 prane\u0161im\u0105 tema \u201eLietuvos ir ES ekonomika. Kokie i\u0161\u0161\u016bkiai laukia?\u201c. Pateikiame svarbiausius prane\u0161imo akcentus: susipa\u017einsite su \u0161iandiene Lietuvos ekonomikos situacija ir artimiausios ateities prognoz\u0117mis; su\u017einosite, kaip Lietuvai sekasi bendrauti su pasaulio prekybos partneriais; koki\u0173 atlyginim\u0173 poky\u010di\u0173 gali tik\u0117tis farmacijos specialistai…\u00a0\u00a0 Apie tai, kas…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":808,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27334],"tags":[25922,25929,25927,25916,25913,25925,25914,25924,25919,523,25933,25923,25932,25915,25920,25934,25928,25931,25918,25921,25930,25917,25911,25926],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-807","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-patarimai","tag-atsigaunantis","tag-aukstesnes","tag-brexit","tag-ekonomika","tag-ekonomistas","tag-eksportas","tag-gitanas","tag-infliacija","tag-kontekstas","tag-lietuvai","tag-likvidumas","tag-linkme","tag-motyvas","tag-nauseda","tag-nausedos","tag-nuomai","tag-orlen","tag-portfelis","tag-praejusieji","tag-pramuse","tag-prekybai","tag-prognozemis","tag-prognozes","tag-rinkas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/807","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=807"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/807\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/808"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=807"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=807"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=807"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=807"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=807"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}