{"id":8071,"date":"2013-11-22T13:51:08","date_gmt":"2013-11-22T13:51:08","guid":{"rendered":""},"modified":"2021-09-24T07:36:48","modified_gmt":"2021-09-24T09:36:48","slug":"moterys-bei-sirdies-ir-kraujagysliu-ligos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/moterys-bei-sirdies-ir-kraujagysliu-ligos\/8071\/","title":{"rendered":"Moterys bei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos"},"content":{"rendered":"
\n

Parengta pagal Stock E.O., Redberg R. Cardiovascular Disease in Women. <\/em>Current Problems in Cardiology 2012, 37, 450\u2013526<\/em>.<\/p>\n

T\u0119sinys. Prad\u017eia \u017eurnale Internistas 2013, 2 (129), 45\u201349; 2013, 3 (130), 68\u201373; 2013, 4 (131), 65\u201369. <\/em><\/p>\n

Mikrovaskulin\u0117 koronarin\u0117 disfunkcija <\/strong><\/p>\n

Sergan\u010di\u0173 KA pacient\u0173, kuriems kr\u016bvio tyri\u00adm\u0173 metu nustatoma miokardo i\u0161emija, ta\u010diau ko\u00adronarografijos metu nerandama obstrukcin\u0117s K\u0160L (anks\u010diau vadintas \u0161irdies sindromu X (CSX)), gy\u00addymas i\u0161lieka sud\u0117tingas.<\/p>\n

Pacientai, kuriems nustatyta mikrovaskuli\u00adn\u0117 koronarin\u0117 disfunkcija (MKD), jau\u010dia nuolati\u00adn\u012f skausm\u0105 kr\u016btin\u0117je, KA, o kr\u016bvio tyrim\u0173 metu jiems nustatoma i\u0161eminio tipo ST segmento depre\u00adsija ar neinvazin\u0117 perfuzija ar sienel\u0117s kontrakci\u00adjos sutrikimai.<\/p>\n

Moterims, kurioms nustatomi ateroskleroz\u0117s ri\u00adzikos veiksniai ir \u012ftariama i\u0161emija, vainikini\u0173 arte\u00adrij\u0173 mikrovaskulinis reaktyvumas adenozinui (nuo endotelio priklausantis mikrovaskulinis koronarinis reaktyvumas) geriau nei angiografijos metu nusta\u00adtomas K\u0160L sunkumas ar K\u0160L rizikos veiksniai pa\u00addeda \u012fvertinti did\u017ei\u0173j\u0173 nepageidaujam\u0173 \u012fvyki\u0173 ri\u00adzik\u0105. Vainikini\u0173 mikrokraujagysli\u0173 tyrimai padeda nustatyti naujus diagnostikos ir gydymo veiksnius, leid\u017eian\u010dius \u012fvertinti moter\u0173 rizik\u0105 ir suma\u017einti ne\u00adpageidaujam\u0173 \u012fvyki\u0173 da\u017en\u012f.<\/p>\n

WISE tyrimo duomenys, kuriame pla\u010diausiai i\u0161\u00adtyrin\u0117ta vidutinio am\u017eiaus moter\u0173, sergan\u010di\u0173 MKD, kohorta, rodo, kad daugiau nei 50 proc. pacient\u0173 gali tur\u0117ti \u0161\u012f sindrom\u0105 (120). MKD lemia didesn\u012f nepageidaujam\u0173 i\u0161ei\u010di\u0173 da\u017en\u012f moterims, sergan\u00ad\u010dioms stabilia ir neobstrukcine K\u0160L. Simptomi\u00adn\u0117ms moterims, kurioms koronarografija nenusta\u00adtyti didesni vainikini\u0173 arterij\u0173 susiaur\u0117jimai, MKD buvo susij\u0119s su ateroskleroz\u0117s po\u017eymiais intravas\u00adkulinio koronarinio ultragarsinio tyrimo metu (121) ir 2,5 proc. didesne nepageidaujam\u0173 kardiovasku\u00adlini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizika per metus, \u012fskaitant MI, insul\u00adto, l\u0117tinio \u0160N ir staigios kardialin\u0117s mirties rizik\u0105. Taigi MKD tarp pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 \u0161irdies sindro\u00admu X, sudaro didel\u0117s rizikos pogrup\u012f.<\/p>\n

Nustatant \u0161i\u0105 triad\u0105 \u2013 nuolatiniai simptomai, pakitimai kr\u016bvio tyrim\u0173 ir koronarografijos metu nerandama didesni\u0173 susiaur\u0117jim\u0173 vainikin\u0117se arterijose, \u2013 atrenkamas pacient\u0173 pogrupis, ku\u00adriam b\u016bdinga didesn\u0117 nepageidaujam\u0173 kardiali\u00adni\u0173 \u012fvyki\u0173, pakartotini\u0173 hospitalizacij\u0173 ir inter\u00advencij\u0173 rizika.<\/p>\n

Pastaruoju metu nustatyta endotelio svarba re\u00adguliuojant kraujagysli\u0173 homeostaz\u0119. Endotelio funkcijos sutrikimui b\u016bdingas nuo endotelio pri\u00adklausomos vazodilatacijos sutrikimas ir padid\u0117j\u0119 u\u017edegimo ir tromboz\u0117s veiksniai, kurie skatina ate\u00adroskleroz\u0119, plok\u0161tel\u0117s did\u0117jim\u0105 ir nepalanki\u0173 kli\u00adnikini\u0173 \u012fvyki\u0173 prad\u017ei\u0105 (122, 123). Pacientams, tu\u00adrintiems \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiks\u00adni\u0173, kai atliekant angiografijos ar ultragarsin\u012f ty\u00adrim\u0105 nenustatoma obstrukcini\u0173 vainikini\u0173 arterij\u0173 susiaur\u0117jim\u0173, da\u017enai nustatomas endotelio funk- cijos sutrikimas. Vis dar tr\u016bksta tyrim\u0173, vertinan\u010di\u0173 endotelio ir smulki\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 funkcijos sutrikimus. 4 pav. <\/em>pateiktas i\u0161emijos, lemian\u010dios K\u0160L rizik\u0105 moterims, mechanizmai ir klinikinis pasirei\u0161kimas. MKD da\u017eniau nustatoma moterims nei vyrams, grei\u010diausiai tai daugybini\u0173 rizikos veiksni\u0173, krau- jagysli\u0173 u\u017edegimo, remodeliacijos ir hormoninio poveikio rezultatas. MKD yra etiologinis veiksnys, sukeliantis moterims da\u017en\u0105, netipi\u0161k\u0105 KA, kai ko- ronarografijos metu nerandama didesni\u0173 susiau- r\u0117jim\u0173 vainikin\u0117se arterijose. Ta\u010diau MKD atveju taip pat did\u0117ja nepageidaujam\u0173 \u012fvyki\u0173 rizika. To- d\u0117l vertinant moter\u0173, kurios tiriamos ir gydomos d\u0117l K\u0160L, rizik\u0105, reik\u0117t\u0173 \u012fvertinti ir MKD, neobs- trukcines ateromas. K\u0160L diagnostikos ypatumai moterims <\/strong>Moter\u0173, kurios atvyksta d\u0117l stabilios KA, nein- vazinio i\u0161tyrimo schema pateikta 5 pav<\/em>. (124, 125). Moter\u0173, kurioms pasirei\u0161kiakr\u016btin\u0117s skausmas ir \u012ftariama K\u0160L, i\u0161tyrimas ir gydymas <\/strong>I\u0161emijai \u012fvertinti rekomenduojami neinvazi- niai kr\u016bvio tyrimai. Dabartin\u0117se gair\u0117se, i\u0161skyrus kai kuriuos specifinius atvejus, pradiniam mote- r\u0173 i\u0161tyrimui rekomenduojamas standartinis fizinio kr\u016bvio tyrimas. Jis padeda \u012fvertinti paciento \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos b\u016bkl\u0119, \u012fskaitant fizin\u012f pa- j\u0117gum\u0105, hemodinamin\u012f atsak\u0105, simptomus kr\u016bvio metu ir pakitimus elektrokardiogramoje (EKG). Diagnosti\u0161kai ir prognozei svarb\u016bs ne tik EKG pakitimai, bet ir fizinis paj\u0117gumas, kraujo spaudi- mo ir \u0160SD atsakas \u012f kr\u016bv\u012f, i\u0161eminio tipokr\u016btin\u0117s skausmo atsiradimas kr\u016bvio metu (126). Tod\u0117l pa- cientams, galintiems atlikti kr\u016bvio tyrim\u0105, reik\u0117t\u0173 geriau rinktis ne farmakologinio, o fizinio kr\u016bvio tyrim\u0105, nes jis suteikia papildomos informacijos. Fizinio kr\u016bvio tyrimas <\/strong>Diagnozuojant K\u0160L, fizinio kr\u016bvio EKG tyri- mas moterims pasi\u017eymi tam tikrais ypatumais, pa- lyginti su vyrais: \u2022 Fizinio kr\u016bvio EKG tyrimas moterims, diagno- zuojant obstrukcin\u0119 K\u0160L, yra ma\u017eiau specifi\u0161- kas nei vyrams, ta\u010diau literat\u016bros duomenys \u012fvair\u016bs. Simptom\u0173 turin\u010dioms moterims fizinio kr\u016bvio sukeltos ST segmento depresijos jautru- mas ir specifi\u0161kumas svyruoja priklausomai nuo tyrimo. Da\u017eniausiai jautrumas yra ma\u017eesnis nei specifi\u0161kumas. Jautrumas ir specifi\u0161kumas K\u0160L diagnostikai moterims svyruoja atitinka- mai nuo 31 proc. iki 71 proc. ir nuo 66 proc. iki 86 proc. (127\u2013130). Metaanalize, tyrusioje fizinio kr\u016bvio tyrim\u0173 svarb\u0105 simptomin\u0117ms vidutin\u0117s rizikos moterims, nustatyta, kad fi- zinio kr\u016bvio sukeltos ST segmento depresijos jautrumas ir specifi\u0161kumas buvo atitinkamai 61 proc. ir 70 proc. (128). Kitos metaanaliz\u0117s duomenimis, kurioje daugiausia tirti vyrai, jau\u00adtrumas ir specifi\u0161kumas buvo didesni, atitinka\u00admai 68 proc. ir 77 proc. (131). Tyrime, kuriame simptomus jau\u010diantiems vyrams ir moterims atliktas fizinio kr\u016bvio tyrimas, o v\u0117liau ir koro\u00adnarografija, moterims teigiama prognozuojama fizinio kr\u016bvio sukeltos ST segmento depresijos reik\u0161m\u0117 buvo gerokai ma\u017eesn\u0117 nei vyrams (atitinkamai 47 proc. ir 77 proc., p<0,05). Ta\u00ad\u010diau neigiama prognozuojama fizinio kr\u016bvio sukeltos ST segmento depresijos reik\u0161m\u0117 buvo pana\u0161i kaip ir vyrams (atitinkamai 78 proc. ir 81 proc.) (132). Moterims da\u017eniau fizinio kr\u016bvio EKG tyrimo rezultatai b\u016bna klaidingai teigiami, ta\u010diau neigiami rezultatai padeda efektyviai atmesti K\u0160L diagnoz\u0119. Skirtumai tarp ly\u010di\u0173 ai\u0161kinami daugeliu veiksni\u0173, \u012fskaitant ligos paplitim\u0105, hormoninius skirtumus ir kt. Be to, moterims da\u017eniau nei vyrams nustatomi ST ir T pakitimai ramyb\u0117s EKG, o tai sunkina jos interpretacij\u0105 kr\u016bvio metu. \u2022 Moterims prie\u0161 menopauz\u0119 EKG nustatom\u0173 i\u0161emini\u0173 pakitim\u0173 intensyvumas ir sunkumas svyruoja priklausomai nuo m\u0117nesini\u0173 ciklo dienos. M\u0117nesini\u0173 ciklo viduryje, kai nustato\u00adma ma\u017eesn\u0117 estradiolio koncentracija, da\u017eniau kartojasikr\u016btin\u0117s skausmai, be to, jie b\u016bna sti\u00adpresni, taip pat da\u017eniau nustatomi ST segmento pakitimai kr\u016bvio tyrimo metu (114, 133).<\/p>\n<\/div>\n

\n

Ma\u017eesn\u012f kr\u016bvio tyrimo specifi\u0161kum\u0105 moterims, palyginti su vyrais, i\u0161 dalies lemia mikrovaskulin\u0117 i\u0161emija d\u0117l MKD.<\/p>\n

Norint padidinti fizinio kr\u016bvio tyrimo naud\u0105, svarbu \u012fvertinti ir fizin\u012f paj\u0117gum\u0105, \u0160SD atsak\u0105, \u0160SD atsik\u016brim\u0105 po kr\u016bvio, kraujo spaudimo atsak\u0105 bei Duke\u02bco takelio tyrimo balus (DTS).<\/p>\n

\"Moterys<\/p>\n

I\u0161 vis\u0173 veiksni\u0173, registruojam\u0173 fizinio kr\u016bvio metu, bene did\u017eiausia prognozuojama reik\u0161me pa\u00adsi\u017eymi kr\u016bvio trukm\u0117 \u2013 fizinio paj\u0117gumo matas, matuojamas metaboliniais ekvivalentais (MET). Fizinis paj\u0117gumas yra nepriklausomas K\u0160L rizi\u00adkos veiksnys moterims. \u2022 Viename tyrime 419 moter\u0173 ir 555 vyrams, sie\u00adkiant \u012fvertinti simptomus, atliktas maksimalus fizinio kr\u016bvio tyrimas. Maksimalus fizinis paj\u0117\u00adgumas (su ST segmento depresija<\/a>) pagerino kr\u016b\u00advio tyrimo jautrum\u0105 ir specifi\u0161kum\u0105. Moterims, kuri\u0173 fizins paj\u0117gumas buvo 10 MET (atitinkamai 7,1 proc. ir 0,4 proc.; p<0,001). I\u0161emijos po\u017eymiai nenustatyti paci\u00adentams, kurie pasiek\u0117 >10 MET ir nebuvo ST segmento depresijos (134). \u2022 \u0160SD atsakas: didesn\u0119 \u0160KL tikimyb\u0119 moterims rodo negal\u0117jimas pasiekti 85 proc. maksima\u00adlaus \u0160SD pagal am\u017ei\u0173 (135). K\u0160L diagnos\u00adtik\u0105 ir rizikos \u012fvertintim\u0105 moterims taip pat gerina maksimalaus ir atsik\u016brimo laikotarpio \u0160SD matavimai. \u0160SD matavimas atsik\u016brimo laikotarpiu ypa\u010d svarbus moterims, kurioms nedidelio kr\u016bvio metu greitai padid\u0117ja \u0160SD ir i\u0161lieka padid\u0117j\u0119s atsik\u016brimo metu. Mote\u00adrims, kurioms b\u016bdingas s\u0117dimasis gyvenimo b\u016bdas, da\u017enai \u0160SD did\u0117ja nenormaliai greitai net pradin\u0117se fizinio kr\u016bvio pakopose. Da\u017enai \u0161ias moteris vargina stiprus dusulys<\/a> ir greitas nuovargis. \u2022 \u0160SD atsako sutrikimai atsik\u016brimo laikotarpiu, kai maksimalaus \u0160SD ir \u0160SD po 1 min. nu\u00adtraukus kr\u016bv\u012f skirtumas yra 210 mm Hg vyrams ar >190 mm Hg moterims) rodo didesn\u0119 hipertenzijos rizik\u0105 tiek vyrams, tiek ir moterims (137). \u2022 DTS padeda papildomai \u012fvertinti K\u0160L ir i\u0161gyvenamumo rizik\u0105 moterims ir vyrams. ACC \/ AHA fizinio kr\u016bvio tyrim\u0173 gair\u0117se re\u00adkomenduojama vertinant fizinio kr\u016bvio tyrim\u0105 taikyti DTS (138). \u0160i bal\u0173 sistema sukurta i\u0161ty\u00adrus 2 842 pacientus (moterys sudar\u0117 30 proc.), kuriems buvo \u012ftariama ar diagnozuota K\u0160L. Jiems buvo atliekamas fizinio kr\u016bvio tyrimas, o v\u0117liau diagnostin\u0117 koronarografija. \u0160ie pa\u00adcientai nesirgo MI ir anks\u010diau nebuvo atlikta revaskuliarizacijos proced\u016bra (139). \u2022 DTS skal\u0117 vertina \u0161iuos kintamuosius: fizinio kr\u016bvio trukm\u0117 (Bruce\u02bco protokolo tyrime), maksimali ST segmento depresija<\/a> beikr\u016btin\u0117s anginos buvimas. DTS apskai\u010diuojama taip: DTS = kr\u016bvio trukm\u0117 (min.) \u2013 (5 x ST nukry\u00adpimas) \u2013 (4 x anginos balo indeksas). Pagal Bruce\u02bco protokol\u0105 fizinio kr\u016bvio trukm\u0117 matuojama minut\u0117mis. ST nukrypimas yra did\u017eiau\u00adsias bendras ST segmento nukrypimas bet kurioje derivacijoje. Kr\u016btin\u0117s anginos balo indeksas yra nuo 0 iki 2, kai 0 \u2013 n\u0117rakr\u016btin\u0117s anginos, 1 \u2013 kr\u016b\u00adtin\u0117s angina, neribojanti fizinio kr\u016bvio, ir 2 \u2013 fizi\u00adn\u012f kr\u016bv\u012f ribojanti kr\u016btin\u0117s angina<\/a>. \u2022 Pacientams, kuriems DTS rodo didel\u0119 rizik\u0105 (DTS \u2264 \u201311), akivaizd\u017eios K\u0160L tikimyb\u0117 yra 376 kartus didesn\u0117 nei pacientams, turintiems ma\u017e\u0105 DTS rizik\u0105 (DTS \u2265 +5). Simptom\u0173 tu\u00adrin\u010dioms moterims nustatyta pana\u0161i DTS, kaip diagnostin\u0117s priemon\u0117s, svarba. \u2022 Shaw ir kit\u0173 tyrime, kuriame vyrams ir moterims atliktas takelio tyrimas, o v\u0117liau koronarografija, nustatyta, kad DTS vienodai gerai pad\u0117jo suskirstyti abi lytis \u012f prognozuojamas grupes. Ta\u010diau atmetant lig\u0105, DTS buvo tikslesnis moterims. Ma\u017eiau moter\u0173, priskirt\u0173 ma\u017eai rizikos grupei, nustatyti akivaizdesni vainikini\u0173 arterij\u0173 pakitimai (1 kraujagysl\u0117s su 75 proc. stenoze) (20 proc., palyginti su 47 proc.; p<0,001) ar sunki liga (3 vainikini\u0173 arterij\u0173 liga ar kairiosios vainikin\u0117s arterijos kamieno 75 proc. stenoz\u0117) (3,5 proc., palyginti su 11,4 proc.; p<0,001).<\/p>\n

Vaizdiniai fizinio kr\u016bvio tyrimai <\/strong><\/p>\n

AHA ataskaitoje rekomenduojama vaizdinius fizinio kr\u016bvio tyrimus (vieno fotono emisijos kom\u00adpiuterin\u0119 tomografij\u0105 (SPECT) ar echokardiografi\u00adj\u0105) papildomai atlikti vidutin\u0117s rizikos moterims, kurioms nustatyti EKG pakitimai fizinio kr\u016bvio ty\u00adrimo metu ar nustatomi ramyb\u0117s EKG pakitimai, apsunkinantys ST segmento poky\u010dio kr\u016bvio metu \u012fvertinim\u0105 (124). Kasdien\u0117je klinikin\u0117je praktiko\u00adje tiriant moteris d\u0117l K\u0160L susiduriama su proble\u00adma, kuriuos fizinio kr\u016bvio tyrimus skirti prad\u017eio\u00adje \u2013 vaizdinius, ar tik fizinio kr\u016bvio EKG. Perspek\u00adtyviniame tyrime WOMEN moterims, kurios tirtos d\u0117l \u012ftariamos K\u0160L, atliktas fizinio kr\u016bvio EKG ty\u00adrimas arba fizinio kr\u016bvio EKG plius miokardo per\u00adfuzijos vaizdinis tyrimas (MPI) (140). Po 2 met\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 da\u017enis abiejose grup\u0117se buvo pana\u0161us. \u0160iame tyrime EKG takelio tyrimas (angl. ECG tredmil test <\/em>\u2013 ETT) buvo pi\u00adgesnis ir ekonomi\u0161kai naudingesnis. \u2022 Moterys \u012f \u0161\u012f tyrim\u0105 \u012ftrauktos, kai: (1) joms nu\u00adstatyta tipin\u0117 \/ atipin\u0117 kr\u016btin\u0117s angina<\/a> ar kitas i\u0161emijos ekvivalentas (pvz., dusulys<\/a>); (2) inter\u00adpretuojamoje pradin\u0117je ramyb\u0117s EKG nebuvo didesni\u0173 ST segmento poky\u010di\u0173 \u22650,5 mm); (3) am\u017eius \u226540 met\u0173 ar po menopauz\u0117s; (4) gali pasiekti \u22655 MET pagal Duke\u02bco fizinio aktyvu\u00admo klausimyn\u0105 (141); (5) prie\u0161 tyrim\u0105 nustatyta vidutin\u0117 K\u0160L rizika (138). \u2022 Simptomin\u0117ms moterims, kurioms \u012ftriama K\u0160L ir kurios neatitinka min\u0117t\u0173 \u012ftraukimo kriterij\u0173, ETT su vaizdiniais tyrimais gali b\u016bti atliekamas kaip pradinis diagnostikos metodas. \u2022 Normalus kr\u016bvio MPI ir echokardiografinis tyrimas pasi\u017eymi didele neigiama K\u0160L pro\u00adgnostine verte tiek pirmin\u0117je, tiek antrin\u0117je prevencijoje.<\/p>\n

\u2022 Vienoje metaanaliz\u0117je nustatyta, kad pacient\u0173, kuri\u0173 vaizdiniai tyrimai (MPI ar echokardio\u00adgrafija) yra normal\u016bs, kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 da\u017enis per metus yra<\/p>\n

\"Moterys<\/p>\n<\/div>\n

Vieno fotono emisijos kompiuterin\u0117 tomo\u00adgrafija. <\/strong>SPECT metu miokardo i\u0161emija nustato\u00adma vertinant regionin\u0117s kraujotakos pasiskirstym\u0105 miokarde. Svarbu pabr\u0117\u017eti, kad \u0161io tyrimo metu ga\u00adlima nenustatyti visuotin\u0117s vainikini\u0173 arterij\u0173 i\u0161e\u00admijos (pzv., sunkios daugybin\u0117s K\u0160L metu) ar dis\u00adfunkcijos (endotelio ar mikrovaskulin\u0117 disfunkci\u00adja), nes j\u0173 metu nenustatomi regioniniai kraujota\u00adkos pasiskirstymo pakitimai. \u2022 Nustatant K\u0160L moterims, SPECT yra ma\u017eiau jautrus nei vyrams. Tai susij\u0119 su \u0161irdies dyd\u017eiu (moter\u0173 KS yra ma\u017eesnis) ir su SPECT kameros rezoliucijos apribojimais (143). \u2022 MPI metu vaizd\u0173 kokyb\u0119 gali pabloginti kr\u016bt\u0173 audinio ar poodini\u0173 riebal\u0173 sukeliami trikd\u017eiai ir lemti klaidingai teigiamus tyrimo rezultatus. Norint i\u0161vengti mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 artefakt\u0173, moterims rekomenduoja naudoti didesn\u0117s energijos 99mTc (technecio<\/em>) radioizotopus. Taip pat klaidingai teigiam\u0173 rezultat\u0173 da\u017en\u012f galima suma\u017einti koreguojant silpninim\u0105 bei gerinant tyrimo technik\u0105. SPECT tyrimo metu vertinama ne tik regionin\u0117 miokardo perfuzija, bet ir regi\u00adoniniai KS sieneli\u0173 judesiai, funkcija ir sieneli\u0173 storis.<\/p>\n

\u0160irdies positronin\u0117 emisijos tomografija (PET). <\/strong>PET yra vis da\u017eniau naudojama neinvazi\u00adniam miokardo perfuzijos ir gyvybingumui \u012fver\u00adtinti. PET, palyginti su \u012fprastine SPECT, pasi\u017eymi didesne erdvine ir laiko rezoliucija, be to, tai kie\u00adkybinis metodas. PET tyrimo protokolas gali b\u016bti trumpesnis, nes naudojami \u017eym\u0117tieji atomai su ma\u017eu pusin\u0117s eliminacijos periodu \u2013 82Rb (rubi\u00addis) ir 13N-amoniakas. Taikant 82Rb PET moterims, galima kiekybi\u0161kai \u012fvertinti absoliu\u010dias regionin\u0117s ir bendros kraujotakos reik\u0161mes. Tai svarbu tiriant kraujotakos rezerv\u0105 (nustatant mikrovaskulin\u0119 dis\u00adfunkcij\u0105). Vis dar reikalingi detalesni tyrimai, pa\u00add\u0117siantys \u012fvertinti PET prognozuojam\u0105 reik\u0161m\u0119 ir skirtumus tarp ly\u010di\u0173.<\/p>\n

Sieneli\u0173 jud\u0117jimo sutrikim\u0173 kr\u016bvio metu \u012fvertinimas. <\/strong>Kr\u016bvio tyrimo metu sieneli\u0173 jude\u00adsio sutrikimai atsiranda v\u0117liau nei perfuzijos pa\u00adkitimai. \u0160is fenomenas vadinamas i\u0161emijos kas\u00adkada. Sieneli\u0173 judesio sutrikimai pasi\u017eymi di\u00addesniu specifi\u0161kumu ir prognozuojama reik\u0161me diagnozuojant i\u0161emij\u0105. Vertinant sieneli\u0173 jude\u00adsio sutrikimus, da\u017eniau atliekamas kr\u016bvio echo\u00adkardiografinis tyrimas bei branduolinis vaizdi\u00adnimo tyrimas d\u0117l ma\u017eesn\u0117s kainos, ap\u0161vitos ne\u00adbuvimo ir galimyb\u0117s \u012fvertinti \u0161irdies strukt\u016br\u0105 ir funkcij\u0105.<\/p>\n

Nepaisant \u0161i\u0173 privalum\u0173, kai kuriems pacien\u00adtams kr\u016bvio echokardiografijos atlikim\u0105 riboja ne\u00adgal\u0117jimas i\u0161gauti geros kokyb\u0117s vaizd\u0173, pvz., nu\u00adtukusiems ar plau\u010di\u0173 ligomis sergantiems paci\u00adentams (blogas akustinis langas). Aptart\u0173 tyrim\u0173 diagnostinis tikslumas apibendrintas 3 lentel\u0117je <\/em>(114, 128, 144).<\/p>\n

Kardiovaskulinio magnetinio rezonanso (cMR) tyrimas. <\/strong>Kr\u016bvio cMR tyrimas ne tik nau\u00addingas nustatant miokardo i\u0161emij\u0105, bet taip pat pa\u00addeda \u012fvertinti subendokardin\u0117s perfuzijos sutriki\u00admus, kuriuos lemia smulki\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 pa\u017eei\u00addimas. Ma\u017euose tyrimuose moterims, kurioms nu\u00adstatyti pakitimai kr\u016bvio tyrimais, bet nerasta paki\u00adtim\u0173 koronarografijos metu, atliktas cMR, siekiant \u012fvertini subendokardin\u0119 i\u0161emij\u0105. Nustatyta, kad ji stipriai koreliuoja su vainikini\u0173 arterij\u0173 reaktyvu\u00admo sutrikimais (145, 146).<\/p>\n

Moterims, kurioms pasirei\u0161kia i\u0161emijos simp\u00adtom\u0173 ir po\u017eymi\u0173, kai n\u0117ra obstrukcin\u0117s K\u0160L, per\u00adfuzijos sutrikimai cMR tyrimo metu rodo bloges\u00adn\u0119 prognoz\u0119.<\/p>\n

Vainikini\u0173 arterij\u0173 kompiuterin\u0117 angiogra\u00adfija (CCTA). <\/strong>Pacientams, kurie kreip\u0117si \u012f ligoni\u00adn\u0119 d\u0117lkr\u016btin\u0117s skausm\u0173, CCTA pasi\u017eym\u0117jo dideliu tikslumu, diagnozuojant obstrukcin\u0119 K\u0160L. Bendras diagnostinis jautrumas ir specifi\u0161kumas, i\u0161tyrus 51 moter\u012f ir 52 vyrus, buvo atitinkamai 85 proc. ir 99 proc. (147). Kitame didesniame daugiacentria\u00adme tyrime su 291 pacientu (74 proc. sudar\u0117 vyrai) specifi\u0161kumas buvo 90 proc. (148). \u2022 Radiologini\u0173 vaizdini\u0173 tyrim\u0173, toki\u0173 kaip radionuklidini\u0173 ar CCTA, naudojim\u0105 riboja<\/p>\n

jonizuojamoji spinduliuot\u0117 (JS), kuri didina v\u0117\u017eio rizik\u0105. \u2022 Moterims, ypa\u010d jaunoms, nustatoma didesn\u0117 kumuliacin\u0117 v\u0117\u017eio rizika nei vyrams, kuriems teko pana\u0161i JS doz\u0117. Viename tyrime vertintas su JS susijusio v\u0117\u017eio da\u017enis. Nustatyta, kad numatomas su JS susijusio v\u0117\u017eio da\u017enis 1 000 skenavim\u0173 ma\u017e\u0117ja, jei tyrimai atliekami su\u00adlaukus vyresnio am\u017eiaus (149). Rizika 1 000 skenavim\u0173 taip pat priklaus\u0117 nuo JS naudo\u00adjan\u010dio tyrimo tipo: did\u017eiausia rizika nustatyta pacientams, kuriems buvo atliekamakr\u016btin\u0117s l\u0105stos ar pilvo kompiuterin\u0117 angiografija bei viso k\u016bno kompiuterin\u0117 tomografija. Kr\u016btin\u0117s l\u0105stos tyrim\u0173 numatoma rizika moterims buvo didesn\u0117 nei vyrams d\u0117l papildomos kr\u016bties v\u0117\u017eio bei didesn\u0117s plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio rizikos. \u2022 Jaunoms moterims JS naudojantys tyrimai didina v\u0117\u017eio tikimyb\u0119 per gyvenim\u0105, tod\u0117l reik\u0117t\u0173 \u012fvertinti j\u0173 b\u016btinum\u0105 ir atlikti tik tada, kai b\u016btina. \u2022 Medicinos centruose tur\u0117t\u0173 b\u016bti kiek tik galima suma\u017einama JS trukm\u0117. Farmakologiniai kr\u016bvio tyrimai <\/strong>ACC<\/a> \/ AHA ir Amerikos branduolin\u0117s kardio\u00adlogijos draugijos rekomendacijose pacientams, ku\u00adriems negalima atlikti fizinio kr\u016bvio, rekomenduo\u00adjami farmakologinio kr\u016bvio tyrimai (da\u017eniausiai atliekami su adenozinu, dipiridamoliu ar naujesniu selektyviu adenozino A2A receptori\u0173 agonistu re\u00adgadenosonu) (150).<\/p>\n

Apibendrinant galima teigti, kad simptomin\u0117ms vidutin\u0117s rizikos moterims, kurios gali atlikti fizi\u00adn\u012f kr\u016bv\u012f ir n\u0117ra pakitim\u0173 ramyb\u0117s EKG, kaip pir\u00admo pasirinkimo tyrimas d\u0117l stiprios diagnostin\u0117s ir prognozuojamos reik\u0161m\u0117s rekomenduojamas fi\u00adzinio kr\u016bvio EKG tyrimas. \u2022 Kandidates fizinio kr\u016bvio EKG tyrimui padeda atrinkti Duke\u02bco fizin\u0117s b\u016bkl\u0117s klausimynas. Duke\u02bco fizin\u0117s b\u016bkl\u0117s klausimynas yra sa\u00advaranki\u0161kas 12 klausim\u0173 testas<\/a>, padedantis \u012fvertinti fizin\u012f paj\u0117gum\u0105. Jei apskai\u010diuotas fizinis paj\u0117gumas yra<\/p>\n

Koronarografija <\/strong><\/p>\n

Koronarografija, kaip diagnostin\u0117 priemon\u0117, gali b\u016bti atliekama, kai \u012fvertinus paciento rizikos veiksnius, medicinin\u0119 anamnez\u0119 ir klinik\u0105, nusta\u00adtoma vidutin\u0117 ar didel\u0117 K\u0160L tikimyb\u0117. Esant ne\u00adabejotiniems paciento simptomams, diagnostin\u0117 koronarografija padeda \u012fvertinti vainikini\u0173 arteri\u00adj\u0173 anatomij\u0105 ir pa\u017eeistos kraujagysl\u0117s maitinamo miokardo dyd\u012f. Didel\u0117s rizikos moterims, kurioms nustatoma didel\u0117 K\u0160L tikimyb\u0117, ar esant nestabi\u00adliems simptomams (pvz., per pastar\u0105sias 6 savai\u00adtes da\u017en\u0117jakr\u016btin\u0117s anginos priepuoliai, atsirado ramyb\u0117s kr\u016btin\u0117s angina<\/a>) koronarografijos atliki\u00admas pagr\u012fstas gausiais \u012frodymais. \u2022 Tarp simptomini\u0173 pacient\u0173, kuriems atlie\u00adkama koronarografija, moterims 3\u20135 kartus da\u017eniau nei vyrams nustatomos nepakitusios vainikin\u0117s arterijos (151, 152). Tradici\u0161kai moterims, kurioms nustatomi teigiami kr\u016bvio tyrimai, re\u010diau nei vyrams atliekami toles\u00adni \u0161irdies tyrimai (atitinkamai 38 proc. ir 62 proc.). Pastaruoju metu moterys, kurioms nustatomi neinvazini\u0173 kr\u016bvio tyrim\u0173 pakiti\u00admai, da\u017eniau nukreipiamos koronarografijai (153). Tyrime su >30 t\u016bkst. pacient\u0173 (33 proc. sudar\u0117 moterys), kuriems atlikti fizinio kr\u016bvio radionuklidiniai vaizdiniai tyrimai, siunti\u00admo atlikti koronarografij\u0105 po tyrimo da\u017enis buvo pana\u0161us tarp vyr\u0173 ir moter\u0173 ir priklaus\u0117 nuo miokardo perfuzijos sutrikimo dyd\u017eio (154). Sunkios i\u0161emijos atveju moterims net da\u017eniau nei vyrams si\u016blyta koronarografija. \u0160iuos didesnius da\u017enius paai\u0161kina ir klinikin\u0117 praktika, nes moterims, kurioms nustatomi sunk\u016bs pakitimai tyrimo metu, gerokai didesn\u0117 nepalanki\u0173 kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizika nei vyrams (atitinkamai 17,5 proc. ir 6,3 proc., p<<\/em>0,0001). Akivaizdu, kad didesn\u0117 moter\u0173, kurioms nustatomi sunk\u016bs pakitimai tyrimo metu, rizika vis dar yra per ma\u017eai \u012fvertinama.<\/p>\n

T\u0119sinys kitame numeryje<\/em><\/p>\n

\u017durnalas \u201eInternistas\u201c <\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Sergan\u010di\u0173 KA pacient\u0173, kuriems kr\u016bvio tyri\u00adm\u0173 metu nustatoma miokardo i\u0161emija, ta\u010diau ko\u00adronarografijos metu nerandama obstrukcin\u0117s K\u0160L (anks\u010diau vadintas \u0161irdies sindromu X (CSX)), gy\u00addymas i\u0161lieka sud\u0117tingas.<\/p>\n

Pacientai, kuriems nustatyta mikrovaskuli\u00adn\u0117 koronarin\u0117 disfunkcija (MKD), jau\u010dia nuolati\u00adn\u012f skausm\u0105 kr\u016btin\u0117je, KA, o kr\u016bvio tyrim\u0173 metu jiems nustatoma i\u0161eminio tipo ST segmento depre\u00adsija ar neinvazin\u0117 perfuzija ar sienel\u0117s kontrakci\u00adjos sutrikimai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8072,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1143,1008,109,644,1012,1296,1120,711,89,1798,3659,3658,1782,2168],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":{"0":"post-8071","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","6":"hentry","7":"category-gydymo-naujienos","8":"tag-angina","9":"tag-arterijos","10":"tag-depresija","11":"tag-diagnostines","12":"tag-disfunkcija","13":"tag-dusulys","14":"tag-klausimynas","15":"tag-kraujagysles","16":"tag-krutines-angina","17":"tag-krutines-anginos","18":"tag-perfuzijos","19":"tag-perfuzija","21":"tag-specifiskuma"},"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8071","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8071"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8071\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8072"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8071"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8071"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8071"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8071"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8071"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}