{"id":8073,"date":"2013-11-22T13:48:14","date_gmt":"2013-11-22T13:48:14","guid":{"rendered":""},"modified":"2013-11-22T13:48:14","modified_gmt":"2013-11-22T13:48:14","slug":"epilepsija-imituojancios-glaudziai-su-ja-susijusios-bukles-ir-klinikiniai-chameleonai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/epilepsija-imituojancios-glaudziai-su-ja-susijusios-bukles-ir-klinikiniai-chameleonai\/8073\/","title":{"rendered":"Epilepsij\u0105 imituojan\u010dios, glaud\u017eiai su ja susijusios b\u016bkl\u0117s ir klinikiniai chameleonai"},"content":{"rendered":"

\u012evadas <\/strong><\/p>\n

Plati epizodini\u0173 s\u0105mon\u0117s sutrikim\u0173 diferen\u00adcin\u0117 diagnostika yra aktuali klinikin\u0117 problema. P. Smithas su epilepsija diferencijuotinas b\u016bkles skirsto \u012f 3 grupes ir, remdamasis \u0161iuo suskirsty\u00admu, pateikia literat\u016bros ap\u017evalg\u0105 (1), kurios pagrin\u00addu ir parengtas \u0161is straipsnis: \u2022 epilepsij\u0105 imituojan\u010dios b\u016bkl\u0117s (angl. epilepsy mimics<\/em>), kurios gali pasireik\u0161ti labai pana\u0161iais \u012f epilepsij\u0105 paroksizmais ir b\u016bti gydomos kaip epilepsija (neretai ilg\u0105 laik\u0105), pvz., sinkop\u0117s, psichogeniniai priepuoliai; \u2022 b\u016bkl\u0117s, glaud\u017eiai susijusios su epilepsija, ta\u010diau jai nepriskiriamos (angl. borderland of epilepsy<\/em>): migralepsija, parasomnijos; \u2022 u\u017esimaskavusi epilepsija \u2013 epilepsijos chamele\u00adonai<\/em>, kai epilepsijos priepuoliai primena vien\u0105 i\u0161 epilepsij\u0105 imituojan\u010di\u0173 b\u016bkli\u0173.<\/p>\n

Klinikin\u0117je praktikoje epizodiniai s\u0105mon\u0117s su\u00adtrikimo \/ netekimo epizodai da\u017eniau klaidingai pri\u00adskiriami epilepsijai, nei pra\u017ei\u016brima epilepsijos dia\u00adgnoz\u0117. Taigi epilepsij\u0105 imituojan\u010dios b\u016bkl\u0117s yra pro\u00adblemati\u0161kesn\u0117s nei epilepsijos chameleonai<\/em>. Svar\u00adbu nedelsiant atpa\u017einti ir prad\u0117ti gydyti epilepsij\u0105, kai tik ji manifestuoja. \u0160ioje literat\u016bros ap\u017evalgo\u00adje trumpai ap\u017evelgiamos epilepsij\u0105 imituojan\u010dios ir glaud\u017eiai su ja susijusios b\u016bkl\u0117s, o epilepsijos cha\u00admeleonai <\/em>bus aptarti kito \u017eurnalo numerio t\u0119sinyje.<\/p>\n

Epilepsij\u0105 imituojan\u010dios b\u016bkl\u0117s <\/strong><\/p>\n

Epilepsijos diagnoz\u0117 palyginti da\u017enai yra klaidin\u00adga \u2013 galb\u016bt net iki 20 proc. atvej\u0173. Pagrindin\u0117 prie\u00ad\u017eastis ta, kad epilepsijos diagnoz\u0117s pagrindinis, sva\u00adriausias kriterijus yra klinika <\/em><\/strong>(ligonio ir liudinink\u0173 pasakojama anamnez\u0117). Tarp priepuolin\u0117 elektroen\u00adcefalograma (EEG) suteikia papildomos informaci\u00adjos, ta\u010diau diagnozei pagr\u012fsti jos vienos pakanka la\u00adbai retai (suaugusiesiems). Labai svarb\u016bs anamnez\u0117s aspektai yra paties ligonio pasakojimas \u2013 k\u0105 jis pats prisimena apie \u012fvykus\u012f epizod\u0105, ar k\u0105 nors jaut\u0117 prie\u0161 prarasdamas s\u0105mon\u0119, k\u0105 prisimena po epizodo; prie\u00adpuoli\u0173 grupi\u0161kumas (angl. clustering<\/em>) ar i\u0161sibarstymas bei individualus stereotipi\u0161kumas. Atliekami tyrimai net gali sudrumsti vanden\u012f \u2013 \u012fvairios b\u016bkl\u0117s da\u017enai klaidingai priskiriamos epilepsijai, nepagr\u012fstai didel\u0119 reik\u0161m\u0119 suteikiant EEG metu registruotam fotosensi\u00adtyvumui ar epileptiforminiams <\/em>poky\u010diams. Da\u017eniau\u00adsios epilepsij\u0105 imituojan\u010dios b\u016bkl\u0117s \u2013 sinkop\u0117s ir psi\u00adchogeniniai neepilepsiniai priepuoliai.<\/p>\n

Sinkop\u0117s <\/strong><\/p>\n

Da\u017eniausia staigaus s\u0105mon\u0117s netekimo prie\u017eas\u00adtis yra sinkop\u0117<\/a>. Gerai \u017einoma, kad kartais sinkop\u0119 gali lyd\u0117ti miokloniniai tr\u016bk\u010diojimai (konvulsin\u0117s sinkop\u0117s), kuri\u0173 trukm\u0119 paprastai i\u0161sigand\u0119 aplin\u00adkiniai pervertina. Tokie ligoniai neretai nukreipiami pas neurolog\u0105, manant, kad buvo \u012fvyk\u0119s epilepsijos priepuolis. Tiriant sinkop\u0119 patyrusius ligonius, rei\u00adkalingas budrumas, kadangi daliai asmen\u0173 sinkop\u0117s prie\u017eastis yra kardiogenin\u0117 (ypa\u010d aritmogenin\u0117), o tai rodo didel\u0119 staigios mirties rizik\u0105.<\/p>\n

Daugum\u0105 praeinan\u010di\u0173 s\u0105mon\u0117s netekimo epizo\u00add\u0173 sudaro refleksin\u0117 (vazovagalin\u0117) sinkop\u0117<\/a><\/strong>, nu\u00adlemta autonomin\u0117s nerv\u0173 sistemos hiperaktyvumo jauniems sveikiems asmenims. Diagnozei padeda klasikin\u0117 tetrada (angl. 4P<\/em><\/strong>): (1) pad\u0117tis (P<\/em><\/strong>osture<\/em>) \u2013 prasideda b\u016bnant stovimoje pad\u0117tyje; (2) prodro\u00admas (P<\/em><\/strong>rodrome<\/em>) \u2013 mirg\u0117jimas ar aptemimas aky\u00adse, pykinimas, apsvaigimas, prakaito i\u0161mu\u0161imas; (3) provokuojantys veiksniai (P<\/em><\/strong>rovoking factors<\/em>) \u2013 kraujo pamatymas, skausmas, buvimas \u0161iltoje vo\u00adnioje; (4) greitas atsigavimas (P<\/em><\/strong>rompt recovery<\/em>). Pykinimas rodo vagalin\u012f hiperaktyvum\u0105 ir leid\u017eia galvoti apie nepavojing\u0105 trumpo s\u0105mon\u0117s neteki\u00admo prigimt\u012f. Pykinimo nebuvimas palieka kardio\u00adgenin\u0117s sinkop\u0117s prie\u017easties galimyb\u0119. Kartais ref\u00adleksin\u0117 sinkop\u0117<\/a> gali pasireik\u0161ti ir kitaip, net su sun\u00adkia simptomatika \u2013 su kardioinhibicija, traukuliais. Tokiais atvejais atliekant stalo test\u0105, galima steb\u0117ti progresuojan\u010di\u0105 bradikardij\u0105 iki asistolijos. Reflek\u00adsines sinkopes gali sukelti ir ne\u012fprasti provokuojan\u00adtys veiksniai \u2013 \u0161lapinimasis, kos\u0117jimas, rijimas, juo\u00adkas, orgazmas. Karotidinio sinuso sinkop\u0117<\/a> su am\u00ad\u017eiumi tampa da\u017enesn\u0117.<\/p>\n

Ortostatin\u0117 sinkop\u0117<\/a> <\/strong>ar presinkop\u0117 pasirei\u0161kia staiga atsistojus. Ji rodo autonomin\u012f nepakanka\u00admum\u0105, kurio prie\u017eastis gali b\u016bti autonomin\u0117 neu\u00adropatija (pvz., pagyvenusiems asmenims, cukriniu diabetu sergantiesiems), vazodilatacij\u0105 sukeliantys medikamentai (pvz., antihipertenziniai). Tokiems ligoniams atliekant stalo test\u0105, stebimas laipsni\u0161\u00adkas arterinio kraujosp\u016bd\u017eio (AKS) ma\u017e\u0117jimas be kompensacinio \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enio (\u0160SD) padid\u0117jimo. Taigi asmenims, kuriems \u012ftariama or\u00adtostatin\u0117 hipotenzija, tikslinga atlikti labai greit\u0105 ir nauding\u0105 ortostatin\u0117s hipotenzijos test\u0105 <\/em>\u2013 i\u0161matuo\u00adti AKS ir \u0160SD gulint bei po 3 min. pastov\u0117jus (tei\u00adgiamas m\u0117ginys, jei sistolinis AKS suma\u017e\u0117ja dau\u00adgiau kaip 20 mm Hg, o diastolinis \u2013 daugiau kaip 10 mm Hg). Jei ma\u017e\u0117jant AKS \u0160SD nepadid\u0117ja, la\u00adbiau tik\u0117tina, kad ortostatin\u0117s hipotenzijos prie\u017eas\u00adtis yra neurologin\u0117 patologija.<\/p>\n

Kardiogenin\u0119 sinkop\u0119 <\/strong>patyr\u0119 asmenys da\u017enai pa\u00adtenka pas neurolog\u0105 d\u0117l \u012fvykusio \u012ftariamo pirmo gyveni\u00adme epilepsijos priepuolio. Vadov\u0117liuose gali b\u016bti pabr\u0117\u00ad\u017eiama, kad kardialin\u0117s sinkop\u0117s atsiranda kr\u016bvio metu, ta\u010diau praktikoje kur kas da\u017eniau \u0161ios kilm\u0117s sinkop\u0117s pasirei\u0161kia kaip netik\u0117tas s\u0105mon\u0117s praradimo epizodas su greitu ir pilnu s\u0105mon\u0117s atgavimu ar traukuliais mie\u00adgo metu. Kadangi kiekviena tokia sinkop\u0117<\/a> pasirei\u0161kia asistolijos metu, j\u0173 atpa\u017einimas yra gyvybi\u0161kai svarbus. Pirmas veiksmas, kur\u012f gydytojas tur\u0117t\u0173 padaryti, yra stai\u00adgios mirties rizikos \u012fvertinimas. Da\u017eniausia ir svarbiau\u00adsia prie\u017eastis yra randinio miokardo pa\u017eeidimo sukelta ventrikulin\u0117 tachikardija. Svarbiausias pri\u0117mimo sky\u00adriuje elektrokardiografinis (EKG) radinys vyresnio am\u00ad\u017eiaus asmenims po nepaai\u0161kinamo staigaus s\u0105mon\u0117s ne\u00adtekimo epizodo yra ne \u016bminis miokardo infarktas<\/a> (MI), bet anks\u010diau \u012fvykusio MI elektrokardiografiniai po\u017ey\u00admiai, ypa\u010d patologin\u0117s Q bangos. Neurologas turi rei\u00adkalauti 12 derivacij\u0173 EKG visiems ligoniams, <\/span>kuriems nei\u0161tirti s\u0105mon\u0117s netekimo epizodai. Jaunesni\u0173 ligoni\u0173 EKG neurologas tur\u0117t\u0173 geb\u0117ti atpa\u017einti kelet\u0105 svarbi\u0173 fenomen\u0173, toki\u0173 kaip hipertrofin\u0117 kardiomiopatija<\/a>, ilgo QT sindromas, aritmogenin\u0117 de\u0161iniojo skilvelio kardio\u00admiopatija, Brugada sindromas bei Wolfo-Parkinsono- White\u02bco sindromas.<\/p>\n

Psichogeniniai neepilepsiniai priepuoliai <\/strong><\/p>\n

Psichogeniniai neepilepsiniai priepuoliai (PNEP) i\u0161lieka vienu did\u017eiausi\u0173 diagnostini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 epilep\u00adtologijoje ir yra viena svarbesni\u0173 gydymui atsparios epilepsijos prie\u017eas\u010di\u0173. PNEP apibr\u0117\u017eiami kaip pakitu\u00adsio elgesio epizodai, nulemti psichikos sutrikim\u0173, ku\u00adri\u0173 metu n\u0117ra reik\u0161ming\u0173 poky\u010di\u0173 EEG. Pa\u017eym\u0117tina, kad net iki 80 proc. ligoni\u0173, prie\u0161 jiems diagnozuojant PNEP, buvo gydyti vaistais nuo epilepsijos. Ta\u010diau nepamir\u0161tina, kad PNEP ir epilepsija gali b\u016bti kartu!<\/p>\n

Galima i\u0161skirti 2 pagrindines PNEP grupes: pa\u00adnikos sutrikim\u0105 <\/strong>(taip pat pasitaikant\u012f ir asmenims, sergantiems epilepsija) bei disociacinius sutrikimus <\/strong>(pseudotraukulinis sindromas), kurie da\u017enai i\u0161sivys\u00adto asmenims, netur\u0117jusiems epilepsijos priepuoli\u0173 anamnez\u0117je.<\/p>\n

Pagrindiniai bruo\u017eai, padedantys PNEP atskirti nuo epilepsijos priepuoli\u0173, yra \u0161ie: \u2022 anamnez\u0117s pasakojimo pob\u016bdis (nesikoncen\u00adtruojama \u012f priepuoli\u0173 simptomatik\u0105, vengiama \u017eod\u017eio priepuolis <\/em>ir pan.); \u2022 PNEP b\u016bna u\u017esit\u0119s\u0119 (daug minu\u010di\u0173); b\u016bdinga laipsni\u0161ka prad\u017eia ir pabaiga, nepastovi eiga, ne\u00adreguliar\u016bs, asinchroniniai bilateraliniai judesiai (galvos linguojantys judesiai, verkimas, mirks\u0117\u00adjimas, i\u0161sirietimas lanku, vadinamasis dvira\u010dio mynimas); greitas atsigavimas po priepuolio; \u2022 susij\u0119 su hiperventiliacija, akys u\u017emerktos (gali prie\u0161intis atmerkimui); priepuoliai \u012fvyksta ma\u00adtant auditorijai, gydytojo kabinete; \u2022 traktuojama kaip gydymui atspari epilepsija, nepaisant to, kad paprastai intelektas i\u0161lieka normalus ir neuroradiologiniuose tyrimuose n\u0117ra patologini\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n

Taip pat pa\u017eym\u0117tina, kad PNEP atveju ligoniai gali susik\u0105sti lie\u017euv\u012f, ta\u010diau susikand\u017eioja lie\u017euvio gal\u0105 (o ne \u0161on\u0105, kas b\u016bdinga epilepsijos priepuol\u012f pa\u00adtyrusiems asmenims); gali susi\u017eeisti (paprastai \u012fsipjo\u00advimai, rie\u0161o su\u017eeidimai krintant ant i\u0161tiestos rankos).<\/p>\n

Su epilepsija glaud\u017eiai susijusios b\u016bkl\u0117s <\/strong><\/p>\n

\u0160iai grupei priskiriamos b\u016bkl\u0117s, vienaip ar ki\u00adtaip artimos epilepsijai ir \/ ar persidengian\u010dios su ja, ta\u010diau nepriskiriamos epilepsijai (angl. near it, but not of it<\/em>).<\/p>\n

Parasomnijos <\/strong><\/p>\n

Parasomnijos \u2013 tai nepageidaujami fiziniai \u012fvy\u00adkiai (judesiai, elgesys) ar poj\u016b\u010diai (emocijos, jutimai, sapnai), kurie atsiranda u\u017emiegant, miegant ar pra\u00adbundant. Ligonis s\u0105moningai j\u0173 nesuvokia. Parasom\u00adnijos neabejotinai persidengia su kaktin\u0117s skilties epi\u00adlepsijos priepuoliais ir j\u0173 diferenciacija ne visada yra ai\u0161ki, net ir epizod\u0173 metu registruojant vaizdine EEG.<\/p>\n

Ne REM miego parasomnijos <\/strong>pasirei\u0161kia pra\u00adbudimais su sumi\u0161imu, periodiniais gal\u016bni\u0173 judesiais, ritmi\u0161k\u0173 judesi\u0173 sutrikimais, naktiniais ko\u0161marais ir somnambulizmu \u2013 visi \u0161ie simptomai gali b\u016bti lengvai supainiojami su epilepsijos priepuoliais. Klonazepa\u00admas gali b\u016bti efektyvus abiem \u0161iais atvejais (diferen\u00adcin\u0117 diagnostika pateikiama 1 lentel\u0117je<\/em>). Labai tik\u0117\u00adtina, kad ligoniai, sergantys vadinam\u0105ja \u0161eimine pa\u00adrasomnija, i\u0161 ties\u0173 serga kaktin\u0117s skilties epilepsija.<\/p>\n

REM miego parasomnijoms <\/strong>b\u016bdingi elgesio sutrikimai \u2013 \u0161ios faz\u0117s metu ligoniams neb\u016bna a\u0161in\u0117s atonijos, jie fizi\u0161kai aktyviai veikia per savo sapnus; greitai pabunda, b\u016bna orientuoti ir ai\u0161kiai prisimena, k\u0105 sapnav\u0119. Ligoniai gali susi\u017eeisti patys ar su\u017eeisti aplinkinius. Klonazepamas paprastai yra efektyvus. \u0160ie miego sutrikimai<\/a> paprastai prasideda sulaukus vyresnio am\u017eiaus, yra susij\u0119 su smegen\u0173 kamieno patologija ir gali b\u016bti v\u0117lyvos prad\u017eios idiopatin\u0117s Parkinsono ligos prognozuojamas veiksnys.<\/p>\n

Migrena<\/a> <\/strong><\/p>\n

Migrena<\/a> ir epilepsija turi nema\u017eai persiden\u00adgian\u010di\u0173 klinikini\u0173 bruo\u017e\u0173. Sergantieji migrena<\/a> (ypa\u010d migrena<\/a> su aura) kartais nurodo priepuoli\u0173 metu praeinan\u010dius, migrenai atipinius simptomus, pvz., depersonalizacij\u0105 ar net s\u0105mon\u0117s netekim\u0105 (b\u016bna pakau\u0161in\u0117s epilepsijos priepuoli\u0173 metu). Ir atvirk\u0161\u010diai, epilepsija sergantys ligoniai kartais nu\u00adrodo jau\u010diantys migreninio tipo galvos skausmus po epilepsijos priepuolio. Vaistai nuo epilepsijos yra efektyv\u016bs migrenos profilaktikai. Migralepsi\u00adjos <\/strong>terminas (migrenos auros i\u0161provokuotas prie\u00adpuolis (angl. migraine-triggered seizure<\/em>) iki \u0161iol kelia nema\u017eai diskusij\u0173 tarp neurolog\u0173. Vis d\u0117lto \u0161i b\u016bkl\u0117 yra \u012ftraukta \u012f 2004 met\u0173 tarptautin\u0119 gal\u00advos skausm\u0173 klasifikacij\u0105 (migrenos komplikacij\u0173 skyriuje), kurioje pateikiami 2 migralepsijos dia\u00adgnostiniai kriterijai: (1) migrena<\/a>, atitinkanti migre\u00adnos su aura kriterijus; (2) priepuolis, atitinkantis vienos r\u016b\u0161ies epilepsijos priepuolio kriterijus, i\u0161\u00adtinkantis anks\u010diau nei per 1 val. po migrenos au\u00adros. Pamin\u0117tina, kad \u0161i b\u016bkl\u0117 yra labai reta. Be to, pakau\u0161in\u0117s epilepsijos priepuoliai neretai n\u0117ra de\u00adramai diferencijuojami su migrena<\/a> ir d\u0117l to da\u017enai klaidingai palaikomi migrenos aura, kuri i\u0161 esm\u0117s savo charakteristika visi\u0161kai skiriasi nuo pakau\u0161i\u00adn\u0117s kilm\u0117s epilepsijos priepuolio.<\/p>\n

Migrenos aurai<\/em>, pasirei\u0161kian\u010diai regos simpto\u00admais, b\u016bdinga tai, kad ji paprastai prasideda \u017eyb\u00ad\u010diojimais, nespalvotais zigzagais, linijomis regos lauko viduryje, kurie plinta \u012f vienos akiplo\u010dio da\u00adlies periferij\u0105, da\u017enai lieka skotoma, trunka vidu\u00adtini\u0161kai 4\u201330 min. Galvos skausmas, pagal dia\u00adgnostinius kriterijus, gali prasid\u0117ti auros metu ar per 60 min. po jos. Pakau\u0161in\u0117s epilepsijos atveju <\/em>vizualiniams priepuoliams b\u016bdingos elementario\u00adsios regos haliucinacijos \u2013 spalvoti, apval\u016bs rutu\u00adliukai, da\u017enai atsirandantys temporalin\u0117je akiplo\u010dio dalyje, pakra\u0161tyje, vykstant priepuoliui greitai (se\u00adkund\u0117mis) did\u0117jantys, gaus\u0117jantys, da\u017enai judan\u00adtys horizontaliai \u012f kit\u0105 pus\u0119. Trunka labai trumpai, priepuolius gali lyd\u0117ti migreninio pob\u016bd\u017eio galvos skausmas, v\u0117mimas.<\/p>\n

Migrenos ir pakau\u0161in\u0117s epilepsijos priepuoli\u0173 diferencin\u0117 diagnostika pateikta 2 lentel\u0117je<\/em>. \u017dino\u00admo epileptologo C. P. Panayiotopoulouso manymu, dauguma apra\u0161yt\u0173 migralepsijos atvej\u0173 t\u0117ra gry\u00adni pakau\u0161iniai epilepsijos priepuoliai, imituojantys migrenos aur\u0105.<\/p>\n

Taigi trumpai ap\u017evelg\u0117me pagrindines epilepsi\u00adj\u0105 imituojan\u010dias b\u016bkles ir glaud\u017eiai su ja susijusias patologijas, epilepsijos chameleonus <\/em>palikdami ki\u00adtam \u017eurnalo numeriui.<\/p>\n

\u00a0<\/em><\/p>\n

Pareng\u0117 gyd. Bernadeta Viesulait\u0117, <\/em><\/p>\n

Agn\u0117 Straukien\u0117<\/em><\/p>\n

\u017durnalas \u201eInternistas\u201c <\/em><\/p>\n

LITERAT\u016aRA <\/strong><\/p>\n

1. Smith P. Epilepsy: mimics, borderland and chameleons. Practical Neurology <\/em>2012, 12, 299\u2013307.<\/p>\n

2. Panayiotopoulous C.P. A clinical guide to epileptic syndromes and their treatment<\/em>. 2007.<\/p>\n

3. The International Classification of Headache Disorders: 2nd edi\u00adtion. Headache Classification Subcommittee of the International Headache Society<\/em>. Cephalalgia 2004, 24 Suppl 1.<\/p>\n

4. Verrotti A. et al. Schould \u201emigralepsy\u201c be considered an obsolete concept? A multicenter retrospective clinical\/EEG study and review of the literature. Epilepsy Behav <\/em>2011, 21 (1), 52\u201359.<\/p>\n

5. Nguyen T.T. et al. Nonepileptic paroxysmal disorders in adolescents and adults<\/em>. Prieiga per internet\u0105: <www.uptodate.com>.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Plati epizodini\u0173 s\u0105mon\u0117s sutrikim\u0173 diferen\u00adcin\u0117 diagnostika yra aktuali klinikin\u0117 problema. P. Smithas su epilepsija diferencijuotinas b\u016bkles skirsto \u012f 3 grupes ir, remdamasis \u0161iuo suskirsty\u00admu, pateikia literat\u016bros ap\u017evalg\u0105 (1), kurios pagrin\u00addu ir parengtas \u0161is straipsnis: \u2022 epilepsij\u0105 imituojan\u010dios b\u016bkl\u0117s (angl. epilepsy mimics<\/em>), kurios gali pasireik\u0161ti labai pana\u0161iais \u012f epilepsij\u0105 paroksizmais ir b\u016bti gydomos kaip epilepsija (neretai ilg\u0105 laik\u0105), pvz., sinkop\u0117s, psichogeniniai priepuoliai; \u2022 b\u016bkl\u0117s, glaud\u017eiai susijusios su epilepsija, ta\u010diau jai nepriskiriamos (angl. borderland of epilepsy<\/em>): migralepsija, parasomnijos; \u2022 u\u017esimaskavusi epilepsija \u2013 epilepsijos chamele\u00adonai<\/em>, kai epilepsijos priepuoliai primena vien\u0105 i\u0161 epilepsij\u0105 imituojan\u010di\u0173 b\u016bkli\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8074,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[689,1219,93,137,85,148,3656,1458,3657,53,21,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-8073","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-diagnostika","tag-galvos-skausmas","tag-infarktas","tag-ligonis","tag-miego","tag-migrena","tag-parasomnijos","tag-priepuolis","tag-psichogeniniai-neepilepsiniai-priepuoliai","tag-pykinimas","tag-sindromas","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8073","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8073"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8073\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8074"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8073"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8073"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8073"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8073"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8073"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}