B. breve<\/em>. Nusta\u00adtyta, kad geneti\u0161kai \u0161ios bakterijos yra prisitaikiusios prie \u017emogaus \u017earnyno, i\u0161skiria med\u017eiagas, reikalingas s\u0117kmingai \u017earnyno kolonizacijai ir i\u0161gyvenimui jame. Vienas pavyzd\u017ei\u0173 yra augal\u0173 polisacharidai ir mucinas, kuriuos suskaidyti geba tik bifidobakterijos, o paties \u017emogaus i\u0161skiriami fermentai negeba. Tai yra vienas geriausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, rodan\u010di\u0173 mikroorganizm\u0173 reik\u0161\u00adm\u0119 m\u016bs\u0173 sveikatai.<\/p>\nGlikanai ir glikoproteinai, kuriuos gamina \u017emogus, yra pagrindinis bakterij\u0173 energijos \u0161altinis, ypa\u010d dis\u00adtalin\u0117je storosios \u017earnos dalyje, kurioje angliavande\u00adni\u0173 kiekis ribotas. Mucinas yra didelis polimeras, ku\u00adris padengia \u017earnyno gleivin\u0119, suformuodamas pagrin\u00addin\u012f gleivin\u0119 dengiant\u012f sluoksn\u012f, ir teikia pagrindines \u017emogaus organizmo gaminamas energijos med\u017eiagas mikrobams. Nustatyta, kad B. bifidum <\/em>genai atsakingi u\u017e mucino metabolizm\u0105 ir tam tikr\u0173 ferment\u0173 sintez\u0119.<\/p>\nKitas bifidobakterij\u0173 prisitaikymas prie \u017emogaus \u017ear\u00adnyno yra skaidyti tam tikras med\u017eiagas, esan\u010dias \u017emo\u00adgaus piene. Nustatyta, kad B. longum ssp. infantis <\/em>turi genus, koduojan\u010dius ferment\u0173 sintez\u0119, kurie skirti skai\u00addyti piene esan\u010dias med\u017eiagas, taip pat dalyvauja \u0161lapa\u00adlo metabolizme. \u0160lapalas yra svarbus azoto \u0161altinis \u017emo\u00adgaus piene ir tai gali atspind\u0117ti dar vien\u0105 adaptacijos me\u00adchanizm\u0105 gyventi specifin\u0117je aplinkoje vaik\u0173 \u017earnyne.<\/p>\nTolesni tyrimai parod\u0117, kad bifidobakterijos gali i\u0161likti stresin\u0117je aplinkoje, kai padid\u0117ja r\u016bg\u0161\u010di\u0173 i\u0161\u00adsiskyrimas i\u0161 skrand\u017eio, tul\u017eies r\u016bg\u0161\u010di\u0173 kiekis \u017earny\u00adne, esant osmotiniams poky\u010diams. \u0160ios bakterijos turi geneti\u0161kai nustatytus mechanizmus, kaip prisitaikyti nepalankiomis s\u0105lygomis.<\/p>\n
Kita svarbi mikrofloros dalis \u2013 laktobacilos <\/strong><\/p>\nPriskai\u010diuojama apie 145 laktobacil\u0173 r\u016b\u0161ys, kurios tarpusavyje skiriasi filogeneti\u0161kai, fenotipi\u0161kai, pagal atliekamas funkcijas. Laktobacilos, aptinkamos \u017emo\u00adgaus \u017earnyne, yra L. acidophilus, L. casei, L. crispa\u00adtus <\/em>ir kt. \u012edomu, kad laktobacilos nustatytos ir skran\u00addyje, ir plonajame \u017earnyne. Dalis j\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 naudojamos kaip probiotikai. \u0160ios bakterijos, kaip ir bifidobakteri\u00adjos, taip pat turi \u012fvairius adaptacijos i\u0161gyventi \u017earnyne mechanizmus, dalis j\u0173 geba daugintis ir i\u0161likti pasitel\u00adkiant laktoz\u0119, dalis \u2013 cukr\u0173 sistem\u0105, dalis jungiasi prie mucino. Nustatyta, kad laktobacilos koduoja fermen\u00adtus, kuri\u0173 atliekamos funkcijos leid\u017eia \u0161ioms bakteri\u00adjoms adaptuotis \u017earnyne. Vienas pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 tul\u017eies r\u016bg\u0161\u010di\u0173 hidrolaz\u0117, \u012fvairios baktericidin\u0117s med\u017eiagos.<\/p>\n\u017darnyno gleivin\u0117 ir probiotikai <\/strong><\/p>\nKaip min\u0117ta, probiotik\u0173 bakterijos, \u017earnyne gamin\u00addamos specifines molekules, kurios gali b\u016bti metaboli\u00adtai, baltymai, polisacharidai, kitos med\u017eiagos, turin\u010dios \u012ftak\u0105 imuninei sistemai, atlieka \u012fvairias funkcijas. Nu\u00adstatyta, kad \u012fgimta ir \u012fgyta imunin\u0117 sistema storajame \u017earnyne yra susijusi su svarbiomis \u017earnyno funkcijo\u00admis, tokiomis kaip nauding\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 absorbcija.<\/p>\n
Anatomi\u0161kai \u017earnyno gleivin\u0117 sudaryta i\u0161 vienas\u00adluoksnio epitelio, po kuriuo yra lamina propria <\/em>sluoks\u00adnis. Tai sterilus ir sudarytas i\u0161 \u012fvairi\u0173 imunini\u0173 l\u0105ste\u00adli\u0173 sluoksnis. Epitel\u012f sudaro didel\u0117s stulpelin\u0117s l\u0105ste\u00adl\u0117s, kuri\u0173 pagrindin\u0117 funkcija yra med\u017eiag\u0173 absorbcija ir apsaugin\u0117 funkcija nuo bakterij\u0173. Epitelyje esan\u010dios Paneto <\/em>l\u0105stel\u0117s turi \u012ftakos \u012fgimtam imunitetui, kadan\u00adgi geba gaminti antimikrobines med\u017eiagas ir muci\u00adn\u0105, taip suformuodamos apsaugin\u012f gleivin\u0117s sluoksn\u012f. \u012egytas imunitetas \u017earnyno gleivin\u0117se sudarytas i\u0161 lim\u00adfoidinio audinio, susijusio su lamina propria<\/em>, kur\u012f su\u00addaro B l\u0105stel\u0117s, makrofagai, dendritin\u0117s ir T l\u0105stel\u0117s.<\/p>\nManoma, kad svarbiausias probiotik\u0173 veikimas yra per T l\u0105steles \u2013 T helperius ir reguliacines T l\u0105steles, ku\u00adrios i\u0161skiria u\u017edegimin\u0117se reakcijose dalyvaujan\u010dius in\u00adterleukinus. Makrofag\u0173 pagrindin\u0117 funkcija yra pa\u0161alin\u00adti patekusius patogenus, o dendritin\u0117s l\u0105stel\u0117s dalyvauja tiek \u012fgimtos, tiek \u012fgytos imunin\u0117s sistemos reakcijose.<\/p>\n
Taigi ry\u0161ys tarp \u017earnyno gleivin\u0117s, makrofag\u0173, den\u00addritini\u0173 l\u0105steli\u0173, \u017earnyno mikrofloros yra atsakingas u\u017e \u017earnyno imunin\u0117s sistemos vystym\u0105si. \u0160\u012f proces\u0105 re\u00adguliuoja specifiniai receptoriai, kurie atpa\u017e\u012fsta bakte\u00adrijas, tarp j\u0173 ir probiotikus.<\/p>\n
Bakterij\u0173 sienel\u0117s dalys ir probiotikai <\/strong><\/p>\nManoma, kad probiotikai turi specifines moleku\u00adles, kurios dengia arba susijungia su mikrob\u0173 l\u0105stel\u0117\u00admis. Nustatyta, kad sienel\u0117se esan\u010di\u0173 makromoleku\u00adli\u0173 strukt\u016bra gali tiesiogiai jungtis su \u017einduoli\u0173 l\u0105stel\u0117\u00admis ir atlikdamos savo funkcijas tur\u0117ti teigiamos \u012ftakos sveikatai. \u0160ios mikrob\u0173 ekstraceliulin\u0117s molekul\u0117s yra: polisacharidai, peptidoglikanai, kapsul\u0117s polisachari\u00addai, fimbrijos ir pil\u0117s, pavir\u0161i\u0173 dengiantys baltymai ir kt. Svarbu pamin\u0117ti, kad visos \u0161ios l\u0105steli\u0173 dalys yra ir patogenin\u0117se bakterijose, kurios svarbios i\u0161likimui ir kolonizacijai \u017emogaus \u017earnyne. Nustatyta, kad s\u0105vei\u00adkos tarp mikroorganizm\u0173 ir \u017emogaus l\u0105steli\u0173 gali b\u016bti \u012fvairios \u2013 nuo simbioz\u0117s iki komensalizmo.<\/p>\n
Aptarsime kelet\u0105 bakterij\u0173 sieneli\u0173 dali\u0173 ir j\u0173 \u012ftak\u0105.<\/p>\n
Peptidoglikanai <\/strong><\/p>\nBakterij\u0173 sienel\u0117s komponentai dalyvauja imuni\u00adn\u0117se reakcijose \u012fvairiais mechanizmais \u2013 peptidoglika\u00adnai gali b\u016bti taikiniai molekul\u0117ms, kurios prisijungia toksines med\u017eiagas, taip pat gali b\u016bti per receptorius, prie kuri\u0173 jungiasi \u012fvairios r\u016bg\u0161tys, esan\u010dios tiek gram\u00adteigiam\u0173, tiek gramneigiam\u0173 l\u0105steli\u0173 sienel\u0117se. Tokie imunin\u0117s sistemos aktyvinimo keliai nustatyti L. sali\u00advarius <\/em>bakterijose, kuri\u0173 tyrimai in vivo <\/em>parod\u0117, kad \u0161i\u0173 bakterij\u0173 komponentai gali skatinti net IL-10 gamyb\u0105.<\/p>\nKapsul\u0117s polisacharidai <\/strong><\/p>\nTyrin\u0117jant Bacteroides <\/em>bakterijas, nustatyta, kad jos gamina kapsul\u0117s polisacharidus, kuri\u0173 dalis daly\u00advauja reguliuojant imunin\u0119 sistem\u0105. \u0160ie atradimai leido nustatyti, kad kapsul\u0117s ar egzopolisacharidai yra svar\u00adb\u016bs veiksniai bakterij\u0173 kolonizacijai, mikroorganizm\u0173 ir \u017emogaus fiziologijai, imunin\u0117s sistemos reguliavi\u00admui. Svarbus atradimas tas, kad tokiomis pa\u010diomis sa\u00advyb\u0117mis pasi\u017eymi ir patogeniniai mikrobai, kurie savo sieneli\u0173 dalis naudoja biopl\u0117vel\u0117ms formuoti, adhezi\u00adjai prie audini\u0173, antifagocitiniam veikimui.<\/p>\nKapsuli\u0173 polisacharidai taip pat nustatyti ir bifido\u00adbakterijose, ir laktobacilose. Pasteb\u0117ta, kad veikiant makrofagams, kapsul\u0117s polisacharidai skatina imuni\u00adn\u0117s sistemos slopinim\u0105.<\/p>\n
Pavir\u0161iaus baltymai <\/strong><\/p>\nBakterijos sienel\u0117se yra su sienel\u0117mis susijusi\u0173 baltym\u0173, kuri\u0173 funkcija labai \u012fvairi. \u017dmogaus \u017earny\u00adno laktobacilos gamina S-baltym\u0105, kurio funkcija yra jungimasis prie \u017earnyno sienel\u0117s gleivin\u0117s. \u0160is balty\u00admas taip pat dalyvauja imunin\u0117s sistemos reguliavi\u00adme, skatindamas antiu\u017edegimini\u0173 citokin\u0173 i\u0161siskyri\u00adm\u0105, taip pat gali aktyvinti \u012fvairius u\u017edegiminius fak\u00adtorius makrofaguose.<\/p>\n
\u017dmogaus \u017earnyno ir mikrofloros s\u0105veika <\/strong><\/p>\n\u0160iuo metu vis dar pla\u010diai tiriama s\u0105veika tarp pro\u00adbiotik\u0173 ir \u017emogaus \u017earnyno l\u0105steli\u0173. Da\u017eniausiai tyri\u00admai atliekami su gyv\u016bnais, tik ma\u017eoje j\u0173 dalyje daly\u00advavo \u017emon\u0117s.<\/p>\n
Viename tyrim\u0173 nustatyta, kad L. plantarum <\/em>po\u00adr\u016b\u0161is, esant u\u017edegiminei reakcijai, siun\u010dia signalus i\u0161\u00adskirti IL-6, IL-10 bei T l\u0105stel\u0117ms, kurios aktyvinamos dalyvauti imunin\u0117se reakcijose. Kitame tyrime nusta\u00adtyta, kad pakeitus mitybos \u012fpro\u010dius, pasikeit\u0117 mikrof\u00adlora, kuri l\u0117m\u0117 lipid\u0173 profilio pasikeitim\u0105, gliukone\u00adogenez\u0117s ir aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 metabolizm\u0105.<\/p>\nApibendrinimas <\/strong><\/p>\nProbiotik\u0173 vartojimas \u0161iuo metu pagr\u012fstas teigiamu poveikiu \u017earnyno mikrofloros atk\u016brimui ir pusiausvy\u00adros palaikymui tam tikromis s\u0105lygomis, ta\u010diau vis dar tr\u016bksta detalesni\u0173 duomen\u0173 apie j\u0173 \u012ftak\u0105 sveikatos ge\u00adrinimui. Siekiant u\u017epildyti \u0161i\u0105 sprag\u0105, atliekama daug mokslini\u0173 tyrin\u0117jim\u0173, kuriuose molekuliniu lygiu sie\u00adkiama i\u0161siai\u0161kinti, kaip probiotik\u0173 bakterijos veikia \u017emogaus bendr\u0105j\u0105 sveikat\u0105. Taip pat ie\u0161koma nauj\u0173 bio\u017eymen\u0173, kurie leist\u0173 atrasti nauj\u0173 bakterij\u0173, tinka\u00adm\u0173 b\u016bti probiotikais. \u0160ie tyrin\u0117jimai prad\u0117ti visai nese\u00adniai, ta\u010diau jau pasirod\u0117 pirmieji rezultatai, teigiantys, kad \u012ftakos turi mikrob\u0173 l\u0105steli\u0173 sienel\u0117s dalys, kurios dalyvauja \u017emogaus l\u0105steli\u0173 ir mikrofloros tarpusavio s\u0105veikoje ir taip turi \u012ftakos sveikatai.<\/p>\n
Probiotik\u0173 apibr\u0117\u017eimas nuolat kinta. Tiriamos blogo\u00adsios ir gerosios bakterijos, mitybos \u012ftaka joms ir j\u0173 \u012ftaka sveikatai. Tiriami ir bakterij\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 individual\u016bs bruo\u017eai, galintys tur\u0117ti \u012ftakos gerinant sveikat\u0105, o tai garantuoja probiotik\u0173 naudos did\u0117jim\u0105 atliekant tolesnius tyrimus.<\/p>\n
Pareng\u0117 gyd. Dainora Butkut\u0117<\/em><\/p>\n\u017durnalas \u201eInternistas\u201c <\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u017dmogaus \u017earnyne egzistuoja didel\u0117 ekosistema, kuri\u0105 sudaro \u012fvair\u016bs mikroorganizmai, turintys \u012ftakos \u017emogaus fiziologijai, imuninei sistemai, bendrai svei\u00adkatos b\u016bklei. Tarp daugyb\u0117s mikroorganizm\u0173 dalis j\u0173 yra i\u0161skirtinai svarb\u016bs sveikatai ir veikia kaip probio\u00adtikai. Probiotikai \u2013 tai i\u0161grynintos \u017earnyno bakterijos, pritaikytos vartoti, siekiant u\u017etikrinti normali\u0105 \u017earnyno mikroflor\u0105. Genetikai nustatin\u0117ja naujas probiotik\u0173 pa\u00adnaudojimo galimybes, ai\u0161kindamiesi, kaip \u017earnyno mi\u00adkroflora veikia \u017emogaus fiziologij\u0105 ir imunin\u0119 sistem\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8089,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[25865,400,7170,3650,8193,10499,353,1616,6566,3649,1601,794,25864,157,19589,95,25863],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":{"0":"post-8088","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","6":"hentry","7":"category-gydymo-naujienos","8":"tag-aptarsime","9":"tag-diabetas","10":"tag-funkcija","11":"tag-infantis","12":"tag-kapsules","13":"tag-kitas","14":"tag-komanda","15":"tag-laktobacilos","16":"tag-lasteles","17":"tag-mikrofloros","18":"tag-mikroorganizmai","19":"tag-molekules","21":"tag-nutukimas","22":"tag-sveikatai","23":"tag-vezys","24":"tag-zarnyne"},"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8088","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8088"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8088\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8089"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8088"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8088"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8088"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8088"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8088"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}