{"id":8090,"date":"2013-11-13T09:50:27","date_gmt":"2013-11-13T09:50:27","guid":{"rendered":""},"modified":"2013-11-13T09:50:27","modified_gmt":"2013-11-13T09:50:27","slug":"ligos-sukeliancios-remens-grauzima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/ligos-sukeliancios-remens-grauzima\/8090\/","title":{"rendered":"Ligos, sukelian\u010dios r\u0117mens grau\u017eim\u0105"},"content":{"rendered":"<p class=\"Default\">Sutrikus vir\u0161kinimui, jau\u010diamas skausmas po kr\u016btinkauliu arba \u0161iek tiek \u017eemiau jo, gali atsirasti pykinimas, viduri\u0173 p\u016btimas. Nevir\u0161kinim\u0105 sukelia blogai sukramtomas maistas, persivalgymas, suma\u00ad\u017e\u0117j\u0119s vir\u0161kinimo ferment\u0173 i\u0161skyrimas, didelis val\u00adgymo metu i\u0161gerto skys\u010dio kiekis, valgymas v\u0117lai vakare, suma\u017e\u0117j\u0119s skrand\u017eio sul\u010di\u0173 r\u016bg\u0161tingumas, stresas ir kiti veiksniai. Norint i\u0161vengti nevir\u0161kini\u00admo, rekomenduojama gerai sukramtyti maist\u0105, val\u00adgyti da\u017enai ir po nedaug, nepersivalgyti. Simpto\u00admams tapus nuolatiniams, galima \u012ftarti esant funk\u00adcin\u012f negalavim\u0173 pob\u016bd\u012f. Likusioji dalis tenka opa\u00adligei (apie 10 proc.), gastroezofaginio refliukso ligai (GERL), vir\u0161kinimo trakto navikams ir kt.<\/p>\n<p class=\"Pa16\"><strong>Funkcin\u0117 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/dispepsija\/4503\">dispepsija<\/a> <\/strong><\/p>\n<p class=\"Pa4\"><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/dispepsija\/4503\">Dispepsija<\/a> \u2013 tai skausmas ar diskomfortas vir\u0161u\u00adtin\u0117je ir vidurin\u0117je pilvo dalyje (epigastriume). Dis\u00adkomfortas apima tokius simptomus kaip ankstyv\u0105 sotumo jausm\u0105, pilnumo jausm\u0105 vir\u0161utin\u0117je pilvo dalyje, pykinim\u0105, pilvo p\u016btim\u0105. \u0160ie simptomai pasi\u00adrei\u0161kia ma\u017edaug 25 proc. asmen\u0173 per metus, ta\u010diau dauguma j\u0173 \u012f gydytojus nesikreipia. Ambulatorin\u0117\u00adje praktikoje gastroenterologai da\u017eniausiai susidu\u00adria su idiopatine (funkcine) <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/dispepsija\/4503\">dispepsija<\/a>.<\/p>\n<p class=\"Pa4\">Per 50 met\u0173 i\u0161kelta daugyb\u0117 galim\u0173 funkcin\u0117s dispepsijos patogenez\u0117s teorij\u0173. Nuo psichologini\u0173 sutrikim\u0173 iki r\u016bg\u0161ties, \u012fvairi\u0173 vaist\u0173, infekcijos po\u00adveikio ar net genetinio polinkio. \u0160iuo metu i\u0161skiria\u00admos pagrindin\u0117s prie\u017eastys yra psichosocialinis dirglu\u00admas, pakitusi vir\u0161kinimo trakto motorika ir jautrumo sutrikimai. Jas i\u0161provokuoti gali \u012fvair\u016bs veiksniai: stre\u00adsas, genetinis polinkis ar persirgtas <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/gastroenteritas\/4373\">gastroenteritas<\/a>, taip pat dvylikapir\u0161t\u0117s \u017ear\u00adnos jautrumo r\u016bg\u0161tims ar riebalams pokytis bei <em>He\u00adlicobacter pylori <\/em>infekcija (<em>1 pav.<\/em>).<\/p>\n<p class=\"Pa4\">I\u0161skiriamos 5 pagrindi\u00adn\u0117s funkcin\u0117s dispepsijos prie\u017eastys: \u00b7Nepakankama skrand\u017eio geba suvir\u0161kinti maist\u0105. \u00b7Sul\u0117t\u0117j\u0119s skrand\u017eio i\u0161tu\u0161t\u0117jimas. \u00b7Padid\u0117j\u0119s jautrumas skrand\u017eio sieneli\u0173 i\u0161tempi\u00admui. \u00b7Pakitusi dvylikapir\u0161t\u0117s ir tu\u0161\u010diosios \u017earnos pe\u00adristaltika. \u00b7Padid\u0117j\u0119s dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos jautrumas rie\u00adbalams ir r\u016bg\u0161tims.<\/p>\n<p class=\"Pa4\">\u0160ios 5 prie\u017eastys gali priklausyti nuo \u012fvairi\u0173 psi\u00adchosocialini\u0173 veiksni\u0173, taip pat <em>Helicobacter pylori <\/em>ar kit\u0173 \u016bmini\u0173 infekcij\u0173.<\/p>\n<p class=\"Pa4\">Funkcin\u0117s dispepsijos sindrom\u0105 galime dr\u0105siai diagnozuoti, jei nenustatome vir\u0161kinimo sistemos ar kitos ligos, galin\u010dios sukelti dispepsijos sindromui b\u016bdingus negalavimus.<\/p>\n<p>Funkcini\u0173 vir\u0161kinimo trakto sutrikim\u0173 proble\u00admas jau 2 de\u0161imtmet\u012f intensyviai nagrin\u0117ja tarptau\u00adtin\u0117s ekspert\u0173 grup\u0117s, suburtos \u012f vadinamuosius Ro\u00admos komitetus, kurie, \u012fvertin\u0119 turim\u0105 mokslin\u0119 in\u00adformacij\u0105, pasi\u016bl\u0117 funkcini\u0173 vir\u0161kinimo trakto lig\u0173 klasifikacij\u0105 ir diagnostinius kriterijus. \u0160iuo metu tarptautin\u0117 ekspert\u0173 darbo grup\u0117 naudoja Romos III sutarimu priimtus kriterijus, kuriais remiantis funk\u00adcin\u0117 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/dispepsija\/4503\">dispepsija<\/a> diagnozuojama tuomet, kai nustato\u00admi 1 ar daugiau \u0161i\u0173 simptom\u0173: \u00b7Varginantis pilnumo jausmas pavalgius. \u00b7Ankstyvas sotumo jausmas (\u0161iuo terminu apib\u016b\u00addinamas negal\u0117jimas suvalgyti \u012fprastin\u0117s maisto porcijos). \u00b7Skausmas ar deginimo jausmas epigastriume. \u00b7N\u0117ra organin\u0117s patologijos, galin\u010dios lemti mi\u00adn\u0117tus simptomus.<\/p>\n<p>\u0160ie simptomai tur\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eiausiai 3 m\u0117ne\u00adsius per pastaruosius 12 m\u0117nesi\u0173, jie turi b\u016bti pra\u00adsid\u0117j\u0119 prie\u0161 6 m\u0117nesius iki diagnoz\u0117s nustatymo.<\/p>\n<p>Diagnozuojant funkcin\u0119 dispepsij\u0105, svarbu tiks\u00adliai laikytis priimt\u0173 diagnostikos kriterij\u0173. Simpto\u00admai gali lokalizuotis tik epigastriume. Skausmas po de\u0161iniuoju \u0161onkauli\u0173 lanku ar kit\u0173 pilvo dali\u0173 skausmas negali b\u016bti laikomas funkcin\u0117s dispep\u00adsijos po\u017eymiu. Pacientui, kuriam i\u0161gydyta opali\u00adg\u0117 ir sunaikinta <em>Helicobacter pylori<\/em>, pasikartoj\u0119 dispepsijos simptomai tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinami kaip funkcin\u0117 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/dispepsija\/4503\">dispepsija<\/a>.<\/p>\n<p>Funkcin\u0117 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/dispepsija\/4503\">dispepsija<\/a> skirstoma \u012f 2 pagrindi\u00adnius tipus: \u00b7Epigastriumo diskomfort\u0105 (pacientai da\u017eniau skund\u017eiasi skrand\u017eio motorikos sutrikimui b\u016bdingais simptomais; \u0161i ligos forma vadinama dismotorine <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/dispepsija\/4503\">dispepsija<\/a>). \u00b7Epigastriumo skausm\u0105 (ligos simptomai labiau primena opalig\u0119, tod\u0117l vadinama neopine dis\u00adpepsija).<\/p>\n<p>Dispepsijos tipai nustatomi ne analizuojant esa\u00adm\u0173 simptom\u0173 grupes, bet i\u0161siai\u0161kinant vyraujan\u00adt\u012f, labiausiai pacient\u0105 varginant\u012f simptom\u0105. Ta\u010diau toks skirstymas nekoreliuoja su patogeneziniais funkcin\u0117s dispepsijos mechanizmais.<\/p>\n<p><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/gastroezofaginio-refliukso-liga\/4363\">Gastroezofaginio refliukso liga<\/a> <\/strong><\/p>\n<p>GERL yra l\u0117tin\u0117 atsinaujinanti liga, pasirei\u0161\u00adkianti varginan\u010diais simptomais, stempl\u0117s poky\u00ad\u010diais ir komplikacijomis. GERL komplikacijos (stempl\u0117s opos, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/kraujavimas\/43826\">kraujavimas<\/a> i\u0161 stempl\u0117s, strikt\u016b\u00adra ar obstrukcija, Barretto stempl\u0117 ir stempl\u0117s v\u0117\u00ad\u017eys) didina mirtingumo rizik\u0105. JAV epidemiologai nustat\u0117, kad kasdien ar kelis kartus per dien\u0105 r\u0117\u00admens grau\u017eim\u0105 patiria 24 proc. pacient\u0173, 43 proc. asmen\u0173 simptomus patiria kart\u0105 ar kelis kartus per savait\u0119.<\/p>\n<p>Sergamumas GERL pasaulyje per pastaruosius 3 de\u0161imtme\u010dius spar\u010diai did\u0117ja, ypa\u010d ekonomi\u0161\u00adkai gerai i\u0161sivys\u010diusiose Vakar\u0173 Europos ir \u0160iau\u00adr\u0117s Amerikos \u0161alyse, tod\u0117l \u0161i patologija tampa vie\u00adna rim\u010diausi\u0173 XXI am\u017eiaus lig\u0173. Hospitalizacij\u0173 skai\u010dius d\u0117l GERL ir su ja susijusi\u0173 komplikacij\u0173 1970\u20131987 metais padid\u0117jo net 2 kartus. Prie\u017eas\u00ad\u010di\u0173 ligos skai\u010diaus did\u0117jimui yra daug. Tai gyve\u00adnimo trukm\u0117s ilg\u0117jimas, \u012ftemptas darbas, stresas, r\u016bkymas, alkoholio (&gt;7 vnt. per savait\u0119) ir gausus \u012fvairi\u0173 medikament\u0173 (estrogen\u0173 ir kt.) vartojimas, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a>. M. Nilssonas ir kt. (2003) Norvegijo\u00adje i\u0161tyr\u0117 65 t\u016bkst. asmen\u0173, i\u0161 kuri\u0173 1\/3 buvo nu\u00adtuk\u0119. Daugiau nei 10 proc. j\u0173 buvo diagnozuota GERL. Autorius nustat\u0117 tiesiogin\u012f ry\u0161\u012f tarp k\u016bno mas\u0117s indekso (KMI) dyd\u017eio ir r\u0117mens intensyvu\u00admo. El-Seragas (2005) taip pat nustat\u0117 tiesiogin\u012f ry\u0161\u012f tarp KMI dyd\u017eio ir GERL simptom\u0173 intensy\u00advumo. Daugelyje epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 \u012frody\u00adta, kad alkoholis, tiesiogiai pa\u017eeid\u017eiantis stempl\u0117s epitel\u012f, bei r\u016bkymas, trikdantis apatinio stempl\u0117s rauko veikl\u0105, yra nepriklausomi rizikos veiksniai GERL ir jo komplikacijoms i\u0161sivystyti.<\/p>\n<p>Daugelyje pH ir metrini\u0173 tyrim\u0173 \u012frodyta, kad kuo ilgesn\u0117 r\u016bg\u0161taus turinio (pH&lt;4) ekspozici\u00adja ir kontaktas su stempl\u0117s gleivine, tuo ry\u0161kesni sukeliami stempl\u0117s epitelio pa\u017eeidimai ir stebi\u00admi labiau i\u0161reik\u0161ti GERL simptomai. Kuo ilgiau b\u016bna r\u016bg\u0161ti terp\u0117 stempl\u0117je (pH&lt;3\u20134) per par\u0105, tuo stebimas didesnis stempl\u0117s epitelio pa\u017eeidi\u00admas ir didesn\u0117 komplikacij\u0173 tikimyb\u0117. Stebint pH stempl\u0117je per par\u0105, \u0161ie rodikliai proporcingai statisti\u0161kai patikimai ma\u017e\u0117jo neerozinio, erozinio GERL ir Barretto stempl\u0117s atveju. Tyrimuose su gyv\u016bnais pasteb\u0117ta, kad tik labai r\u016bg\u0161tus turinys (pH&lt;1\u20132) gali pa\u017eeisti stempl\u0117s gleivin\u0119. HCl poveikis stempl\u0117s gleivinei priklauso nuo eks\u00adpozicijos trukm\u0117s stempl\u0117je, refliukso, kuris pri\u00adklauso nuo tranzitorinio apatinio stempl\u0117s rauko atsipalaidavimo, da\u017enio ir trukm\u0117s bei padid\u0117\u00adjusios HCl sekrecijos skrandyje. Sergantys Elli\u00adsono-Zollingerio sindromu 40\u201360 proc. da\u017eniau serga GERL, ta\u010diau jie neturi padid\u0117jusios rizikos susirgti Barretto stemple. N\u0117ra \u012frodan\u010di\u0173 duome\u00adn\u0173, kad GERL i\u0161sivystyti b\u016btina padid\u0117jusi skran\u00add\u017eio sekrecin\u0117 funkcija, nes GERL vystosi esant normaliai ar net suma\u017e\u0117jusiai sekrecinei funkci\u00adjai, jei kartu yra ir apatinio stempl\u0117s rauko savai\u00adminis atsipalaidavimas ar silpnumas. HCl svarb\u0105 simptom\u0173 i\u0161reik\u0161tumui ir erozinio ezofagito u\u017e\u00adgijimo greitumui patvirtina ir tai, kad kuo efekty\u00advesniais medikamentais slopinama HCl sekrecija, tuo greitesnis klinikinis ir endoskopinis atsakas \u012f gydym\u0105. HCl sergantiems GERL, pana\u0161iai kaip ir opalige, i\u0161lieka pagrindinis pa\u017eeidimo veiksnys, be kurio ligos i\u0161sivystymas ne\u012fmanomas. Dides\u00adnis stempl\u0117s gleivin\u0117s pa\u017eeidimas b\u016bna kartu su HCl veikiant ir tul\u017einiam refliuksui.<\/p>\n<p><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/opalige\/4346\">Opalig\u0117<\/a> <\/strong><\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/opalige\/4346\">Opalig\u0117<\/a> \u2013 tai l\u0117tin\u0117 pasikartojanti organiz\u00admo liga, pasirei\u0161kianti periodi\u0161kai atsirandan\u00ad\u010diomis skrand\u017eio ir dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos gleivi\u00adn\u0117s opomis. \u00a0Yra daug opalig\u0117s i\u0161sivystymo teorij\u0173, ta\u010diau pas\u00adtaruoju metu prieita prie i\u0161vados, kad ji i\u0161sivysto ar pa\u016bm\u0117ja, kai sutrinka pusiausvyra tarp gleivin\u0119 pa\u00ad\u017eeid\u017eian\u010di\u0173 ir j\u0105 saugan\u010di\u0173 veiksni\u0173. Agresyviems veiksniams priskiriama druskos r\u016bg\u0161tis, vaistai (ypa\u010d nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo (NVNU)), r\u016bky\u00admas, alkoholis, <em>Helicobacter pylori <\/em>infekcija, stresas. Gleivin\u0119 saugantiems veiksniams priklauso normali gleivi\u0173 ir bikarbonat\u0173, apsaugini\u0173 aktyvi\u0173j\u0173 med\u017eia\u00adg\u0173 (prostaglandin\u0173) gamyba, pakankama kraujotaka.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto <em>Helicobacter pylori <\/em>infekcija ir NVNU yra svarbiausi skrand\u017eio ir dvylikapir\u0161\u00adt\u0117s \u017earnos opalig\u0117s veiksniai. <em>Helicobacter py\u00adlori <\/em>infekcija susijusi su reaktyvi\u0173 deguonies molekuli\u0173 generacija, o tai sukelia oksidacin\u012f stres\u0105 ir gastroduodenin\u0119 patologij\u0105. Neabejo\u00adjama, kad \u0161i infekcija yra svarbiausias etiologi\u00adnis veiksnys, sukeliantis skrand\u017eio ligas. L\u0117tin\u0117 <em>Helicobacter pylori <\/em>infekcija sukelia DNR pa\u00ad\u017eeid\u017eian\u010di\u0173 laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173 produkcij\u0105. Disba\u00adlansas tarp bakterini\u0173 virulenti\u0161kumo veiksni\u0173 ir apsaugos mechanizm\u0173 daliai populiacijos suke\u00adlia skrand\u017eio ligas.<\/p>\n<p><strong>Svarbiausi medikamentinio gydymo aspektai <\/strong><\/p>\n<p>Pagrindinis medikamentinis gydymo tikslas \u2013 greitai ir ilgam pa\u0161alinti simptomus. Svarbu gy\u00addyti ir stempl\u0117s gleivin\u0117s pa\u017eeidimus, apsaugo\u00adti nuo erozinio ezofagito kartojimosi, gyvybei gr\u0117sming\u0173 ligos komplikacij\u0173. Gydant funkci\u00adn\u0119 dispepsij\u0105 ir GERL, stempl\u0117s pH tur\u0117t\u0173 b\u016bti palaikomas didesnis nei 4 kuo ilgiau per par\u0105 ir nakt\u012f.<\/p>\n<p>Idealiu atveju vaistai tur\u0117t\u0173 apsaugoti stempl\u0119 nuo skrand\u017eio turinio arba suma\u017einti r\u016bg\u0161taus skrand\u017eio turinio darom\u0105 \u017eal\u0105 stempl\u0117s gleivinei. Kadangi n\u0117 vienas vaistinis preparatas negali veiksmingai sure\u00adguliuoti motorin\u0117s disfunkcijos, lemian\u010dios r\u016bg\u0161ties refliuks\u0105 \u012f stempl\u0119, vienintelis b\u016bdas veiksmin\u00adgai valdyti simptomus ir gydyti ezofagit\u0105 \u2013 slo\u00adpinti skrand\u017eio turinio r\u016bg\u0161tingum\u0105. Pagrindiniai r\u016bg\u0161tingum\u0105 ma\u017einantys vaistai yra antacidiniai, H2 receptori\u0173 antagonistai ir proton\u0173 siurblio in\u00adhibitoriai.<\/p>\n<p>H2 receptori\u0173 antagonistus konkurenci\u0161kai slopina parietalini\u0173 l\u0105steli\u0173 H2 receptorius ir ma\u00ad\u017eina bazin\u0119 bei maisto stimuliuojam\u0105 r\u016bg\u0161ties se\u00adkrecij\u0105 linijiniu, doz\u0117s lemiamu b\u016bdu. Jie labai selektyv\u016bs ir neveikia H1 ir H3 receptori\u0173. Su\u00adma\u017eina skrand\u017eio sekrecijos t\u016br\u012f ir pepsino kon\u00adcentracij\u0105.<\/p>\n<p>H2 receptori\u0173 antagonistai ma\u017eina histami\u00adno, taip pat gastrino ir cholinomimetik\u0173 stimu\u00adliuojam\u0105 r\u016bg\u0161ties sekrecij\u0105 2 mechanizmais. Pir\u00adma, blokuojamas gastrino arba nervo klajoklio, stimuliuojamo i\u0161siskirti i\u0161 enterochromafinini\u0173 l\u0105steli\u0173, histamino jungimasis prie parietalini\u0173 l\u0105steli\u0173 H2 receptori\u0173. Antra, jei H2 receptorius blokuotas, tiesioginis gastrino ar acetilcholino parietalini\u0173 l\u0105steli\u0173 stimuliavimas lemia ma\u017ees\u00adn\u0119 r\u016bg\u0161ties sekrecij\u0105.<\/p>\n<p>Pla\u010diausiai klinikin\u0117je praktikoje vartojamas H2 receptori\u0173 antagonistas yra ranitidinas (<em>Raniberl\u00ae<\/em>). Jis efektyviai ma\u017eina bazin\u0119 ir maisto stimuliuoja\u00adm\u0105 skrand\u017eio r\u016bg\u0161\u010di\u0173 sekrecij\u0105. Skiriant \u012fprastomis doz\u0117mis, slopina i\u0161 viso 60\u201370 proc. r\u016bg\u0161ties sekre\u00adcijos 24 val. Ypa\u010d veiksmingai slopina naktin\u0119 r\u016bg\u0161\u00adties sekrecij\u0105. Blokuoja daugiau kaip 90 proc. nak\u00adtin\u0117s ir 60\u201380 proc. dienos r\u016bg\u0161ties.<\/p>\n<p>Skiriant ranitidin\u0105, poveikis stebimas pra\u0117jus jau 30\u201360 min. ir trunka apie 12 val., tod\u0117l jis la\u00adbai tinkamas epizodiniam r\u0117meniui mal\u0161inti, kai skiriamas vartoti pagal poreik\u012f. Tuo tarpu proton\u0173 siurblio inhibitori\u0173 nauda juos skiriant tokiu b\u016bdu yra abejotina, kadangi jie pradeda veikti kiek v\u0117\u00adliau, o poveikis trunka apie 24 val.<\/p>\n<p>Atlikus 6 savai\u010di\u0173 placebu kontroliuojam\u0105 ty\u00adrim\u0105, nustatyta, kad skiriant ranitidin\u0105 pacien\u00adtams, kuriems b\u016bdingi dispepsijos simptomai, per 24 val. suma\u017e\u0117jo r\u0117mens grau\u017eimo intensyvumas (p&lt;0,001) ir r\u0117mens grau\u017eimo epizod\u0173 skai\u010dius per 48 val. (p&lt;0,001). Simptom\u0173 suma\u017e\u0117jimas buvo stebimas tiek dienos, tiek nakties metu. \u0160alutinio poveikio rei\u0161kini\u0173 da\u017enis skiriant ranitidin\u0105 prily\u00adgo placebui. Taip pat nustatyta, kad gydytiems ra\u00adnitidinu pacientams statisti\u0161kai patikimai pager\u0117jo gyvenimo kokyb\u0117, palyginti su tais, kuriems skir\u00adtas placebas (p&lt;0,05). \\<\/p>\n<p><strong>Apibendrinimas <\/strong><\/p>\n<p>Funkciniai skrand\u017eio ir \u017earnyno negalavimai gali t\u0119stis vis\u0105 gyvenim\u0105, tod\u0117l ir gydytis reikia nuolat. H2 receptori\u0173 antagonistus gerai slopi\u00adna parietalini\u0173 l\u0105steli\u0173 H2 receptorius ir ma\u00ad\u017eina bazin\u0119 bei maisto stimuliuojam\u0105 r\u016bg\u0161ties sekrecij\u0105 linijiniu, doz\u0117s lemiamu b\u016bdu. Jie la\u00adbai selektyv\u016bs ir neveikia H1 ir H3 receptori\u0173. Suma\u017eina skrand\u017eio sekrecijos t\u016br\u012f ir pepsino koncentracij\u0105, tod\u0117l ma\u017e\u0117ja skrand\u017eio r\u016bg\u0161tin\u00adgumas. Ilgametis ranitidino vartojimas parod\u0117, kad tai saugus, efektyvus, gerai toleruojamas ir greitai veikiantis vaistas, retai sukeliantis \u0161alu\u00adtin\u012f poveik\u012f.<\/p>\n<p><em>Pareng\u0117 gyd. R. Jasiukevi\u010di\u016bt\u0117<\/em><\/p>\n<p><em>\u017durnalas \u201eInternistas\u201c <\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p class=\"Default\">Sutrikus vir\u0161kinimui, jau\u010diamas skausmas po kr\u016btinkauliu arba \u0161iek tiek \u017eemiau jo, gali atsirasti pykinimas, viduri\u0173 p\u016btimas. Nevir\u0161kinim\u0105 sukelia blogai sukramtomas maistas, persivalgymas, suma\u00ad\u017e\u0117j\u0119s vir\u0161kinimo ferment\u0173 i\u0161skyrimas, didelis val\u00adgymo metu i\u0161gerto skys\u010dio kiekis, valgymas v\u0117lai vakare, suma\u017e\u0117j\u0119s skrand\u017eio sul\u010di\u0173 r\u016bg\u0161tingumas, stresas ir kiti veiksniai. Norint i\u0161vengti nevir\u0161kini\u00admo, rekomenduojama gerai sukramtyti maist\u0105, val\u00adgyti da\u017enai ir po nedaug, nepersivalgyti. Simpto\u00admams tapus nuolatiniams, galima \u012ftarti esant funk\u00adcin\u012f negalavim\u0173 pob\u016bd\u012f. Likusioji dalis tenka opa\u00adligei (apie 10 proc.), gastroezofaginio refliukso ligai (GERL), vir\u0161kinimo trakto navikams ir kt.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8091,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[19,50,51,157,832,92,854,125,56,991,138,55],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-8090","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alkoholis","tag-dispepsija","tag-jausmas","tag-nutukimas","tag-nvnu","tag-opalige","tag-receptorius","tag-rukymas","tag-sotumo","tag-stresas","tag-vaistai","tag-virskinimo"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8090","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8090"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8090\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8091"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8090"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8090"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8090"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8090"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8090"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}