{"id":8097,"date":"2013-11-12T10:15:50","date_gmt":"2013-11-12T10:15:50","guid":{"rendered":""},"modified":"2013-11-12T10:15:50","modified_gmt":"2013-11-12T10:15:50","slug":"venu-varikozes-sulaukus-vyresnio-amziaus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/venu-varikozes-sulaukus-vyresnio-amziaus\/8097\/","title":{"rendered":"Ven\u0173 varikoz\u0117s sulaukus vyresnio am\u017eiaus"},"content":{"rendered":"<p class=\"Pa16\"><strong>\u012evadas <\/strong><\/p>\n<p class=\"Pa4\">Vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 lig\u0173 prie\u017eastys skirs\u00adtomos \u012f biologines, organines, socialines ir psicho\u00adlogines. Sulaukus vyresnio am\u017eiaus pakinta fiziolo\u00adgin\u0117 funkcija. Jos poky\u010dius lemia am\u017eius, genetiniai, aplinkos veiksniai, gyvensena, nelaimingi \u012fvykiai ir persirgtos ligos. Vyresniems \u017emon\u0117ms did\u0117ja krau\u00adjagysli\u0173 sieneli\u0173 ir \u0161irdies raumens standumas, to\u00add\u0117l suma\u017e\u0117ja \u03b2 adrenergin\u0117s sistemos reakcija, mi\u00adtochondrijose kinta ATF gamyba, sul\u0117t\u0117ja barorecep\u00adtori\u0173 reakcija, susilpn\u0117ja sinusinio mazgo ir pablo\u00adg\u0117ja endotelio funkcija. Vis daugiau vyresnio am\u00ad\u017eiaus \u017emoni\u0173, ypa\u010d moter\u0173, skund\u017eiasi koj\u0173 nuo\u00advargiu, sunkumu, patinimu, skausmu, ven\u0173 i\u0161sipl\u0117\u00adtimu. Tai venin\u0117s kraujotakos sutrikimo simptomai. Mazginiu ven\u0173 i\u0161sipl\u0117timu serga iki 15 proc. Vaka\u00adr\u0173 Europos gyventoj\u0173, ven\u0173 i\u0161sipl\u0117timas nustatomas 25\u201350 proc. suaugusi\u0173j\u0173. 4 i\u0161 5 sergan\u010di\u0173j\u0173 \u2013 mo\u00adterys. Joms venos i\u0161siple\u010dia 5\u20136 kartus da\u017eniau nei vyrams. Vyresn\u0117ms moterims d\u0117l hormon\u0173 poky\u010di\u0173 esant estrogen\u0173 deficitui pomenopauz\u0117je ypa\u010d daug atsiranda varikozini\u0173 ven\u0173. Tod\u0117l <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/menopauze\/4342\">menopauz\u0117<\/a>, kai raumen\u0173 tonusas suma\u017e\u0117ja, gali b\u016bti kritinis am\u017eius ir d\u0117l varikoz\u0117s rizikos.<\/p>\n<p class=\"Pa16\"><strong>Ven\u0173 poky\u010diai susidarant mazginiam ven\u0173 i\u0161sipl\u0117timui <\/strong><\/p>\n<p class=\"Pa4\">Sergantiesiems ven\u0173 varikoze (VV) d\u0117l venosta\u00adz\u0117s motorini\u0173 ir ypa\u010d trofini\u0173 nerv\u0173 pa\u017eeidimo vys\u00adtosi degeneraciniai ven\u0173 sieneli\u0173 pakitimai, kurie ma\u017eina j\u0173 atsparum\u0105, pa\u017eeid\u017eia ir sunaikina vo\u017etu\u00advus. Pa\u017eeistos venos pailg\u0117ja, pasidaro vingiuotos, vietomis atsiranda mai\u0161elio formos i\u0161sipl\u0117tim\u0173. Li\u00adgos prad\u017eioje pa\u017eeid\u017eiami tik atskiri venos segmen\u00adtai. Ligai progresuojant, i\u0161siple\u010dia visas venos ka\u00admienas, taip pat ir daugelis \u012f j\u012f \u012ftekan\u010di\u0173 kraujagys\u00adli\u0173. D\u0117l padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio ir ven\u0173 hiper\u00adfunkcijos i\u0161 prad\u017ei\u0173 atsiranda nauj\u0173 l\u0105steli\u0173 ir hi\u00adpertrofuojasi raumeninis ir elastinis venos sienel\u0117s sluoksnis. Ligai progresuojant, vystosi ven\u0173 nepil\u00adnaverti\u0161kumas, raumenys atrofuojasi ir \u017e\u016bsta. Juos pakei\u010dia jungiamasis audinys. Rand\u0117ja ir stand\u0117ja vidinis kraujagysli\u0173 sluoksnis, tod\u0117l labai suma\u017e\u0117\u00adja ven\u0173 spindis.<\/p>\n<p class=\"Pa4\">Kartu su ven\u0173 sienel\u0117mis pa\u017eeid\u017eiami ir j\u0173 vo\u017e\u00adtuvai. Jie sustor\u0117ja, sutank\u0117ja, pasidaro ma\u017eiau pa\u00adslank\u016bs, blogai i\u0161sitempia. Bur\u0117s tampa matin\u0117s, perauga jungiamuoju audiniu, susirauk\u0161l\u0117ja ir ne\u00adbeatlieka savo funkcijos. Ligai progresuojant, vie\u00adtoj vo\u017etuvo pasilieka tik volelis.<\/p>\n<p class=\"Pa4\">Ligai \u012fsisen\u0117jus, d\u0117l venostaz\u0117s kraujas u\u017esisto\u00advi kapiliaruose, pakinta jo chemin\u0117 sud\u0117tis, audiniai blogai apr\u016bpinami maisto med\u017eiagomis, ypa\u010d de\u00adguonimi. D\u0117l deguonies bado, med\u017eiag\u0173 apykaitos produkt\u0173 ir auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio poveikio vystosi audini\u0173 nekroz\u0117. D\u0117l to i\u0161siple\u010dia venul\u0117s, postka\u00adpiliarai ir kapiliarai, pakinta kapiliar\u0173 pralaidumas, \u012f audinius patenka plazmos ir kraujo k\u016bneli\u0173. Eritro\u00adcitai irsta, o i\u0161 j\u0173 atsipalaidav\u0119s hemosiderinas tam\u00adsiai raudonomis d\u0117m\u0117mis kaupiasi blauzdos odoje. D\u0117l audini\u0173 edemos ir jungiamojo audinio ve\u0161\u0117ji\u00admo pa\u017eeista koja pasidaro storesn\u0117 u\u017e sveik\u0105j\u0105, vi\u00adsai i\u0161nyksta poodinis riebalinis sluoksnis, vystosi odos ir pood\u017eio skleroz\u0117. \u012e audinius patekus infek\u00adcijai, neretai prasideda egzema, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/roze\/43821\">ro\u017e\u0117<\/a> ar nesveik\u0173 ven\u0173 tromboflebitas.<\/p>\n<p class=\"Pa16\"><strong>\u0160eimos gydytojo vaidmuo diagnozuojant VV <\/strong><\/p>\n<p>Da\u017eniausiai d\u0117l VV ligoniai kreipiasi \u012f savo \u0161ei\u00admos gydytoj\u0105, tod\u0117l ypa\u010d svarbi\u0105 reik\u0161m\u0119 VV diagno\u00adzuoti turi anamnez\u0117. Reikia i\u0161siai\u0161kinti apie koj\u0173 tini\u00admus, t. y. kurioje vietoje, kuriuo paros metu tai vyks\u00adta ir ar tam turi \u012ftakos ilgas stov\u0117jimas, s\u0117d\u0117jimas ar stovimasis darbas. \u0160iai ligai koj\u0173 tinimai b\u016bdin\u00adgi vakarais, po nakties poilsio gali suma\u017e\u0117ti iki mi\u00adnimumo. Sunkumas, koj\u0173 tempimas glaud\u017eiai susi\u00adj\u0119 su patinimu darbo dienos pabaigoje. Taip pat tu\u00adr\u0117tume i\u0161siai\u0161kinti, ar tai n\u0117ra susij\u0119 su protarpiniu \u0161lubavimu (arterijos ligos) ir koj\u0173 jautrumo sutriki\u00admu (neurologin\u0117s ligos, cukrinio diabeto komplika\u00adcijos). Svarbu i\u0161siai\u0161kinti \u0161i\u0173 simptom\u0173 dinamik\u0105, be to, s\u0105saj\u0105 su kitomis ligomis. B\u016btina atkreipti d\u0117\u00admes\u012f \u012f anks\u010diau persirgtas ligas, pavir\u0161ini\u0173 ir gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboflebitus, trombozes, darytas operacijas, po j\u0173 sekus\u012f ilg\u0105 nejudrumo arba imobilizavimo period\u0105, invazines diagnostines ven\u0173 proced\u016bras, gydym\u0105 hormonais, n\u0117\u0161tumus, flebologin\u0119 anam\u00adnez\u0119. Gydytojas tur\u0117t\u0173 pasidom\u0117ti tokiomis per\u00adsirgtomis pacient\u0173 ligomis kaip koj\u0173 arterij\u0173 ligos, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/isemine-sirdies-liga\/4518\">i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga<\/a>, inkst\u0173 nepakankamumas, ke\u00adpen\u0173 ciroz\u0117, koj\u0173 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/roze\/43821\">ro\u017e\u0117<\/a>, jungiamojo audinio ligos ir t. t. Tik i\u0161siai\u0161kinus anamnez\u0119, galima preliminariai nuspr\u0119sti, ar tai yra pavir\u0161ini\u0173, ar gili\u0173j\u0173 ven\u0173 ir ar tai yra \u016bminis, ar l\u0117tinis ven\u0173 nepakankamumas.<\/p>\n<p>I\u0161siai\u0161kinus anamnez\u0119, b\u016btina ligon\u012f ap\u017ei\u016br\u0117ti, palyginti abi kojas. Pacientas turi stov\u0117ti auk\u0161\u010diau ir ant kieto pagrindo. Ap\u017ei\u016brimas koj\u0173 priekinis bei u\u017epakalinis pavir\u0161iai, pilvo apa\u010dia, ar n\u0117ra pavir\u0161i\u00adni\u0173 ven\u0173 rezginio vir\u0161 s\u0105var\u017eos \u2013 tai bylot\u0173 apie bu\u00advusi\u0105 gili\u0173j\u0173 dubens ven\u0173 tromboz\u0119 (gydymo tak\u00adtikos keitimas). Atkreipiamas d\u0117mesys \u012f koj\u0173 odos spalv\u0105, sukiet\u0117jimus, sustor\u0117jimus, palyginami koj\u0173 pavir\u0161iaus nelygumai. Centimetru matuojamos ko\u00adjos. Galima ligoniui nurodyti pa\u010diam pasimatuoti koj\u0173 apimt\u012f tame pa\u010diame auk\u0161tyje ryte ir vakare.<\/p>\n<p>Ap\u017ei\u016brima, ar n\u0117ra ortopedini\u0173 lig\u0173. \u010ciuopiami koj\u0173 raumenys, \u012fvertinamas skausmas ir raumen\u0173 to\u00adnusas. V\u0117liau atliekama pavir\u0161utini\u0173 magistralini\u0173 ven\u0173 ap\u010diuopa. Jos metu da\u017enai i\u0161 vidin\u0117s blauzdos pus\u0117s pir\u0161tai lyg prasmenga ir jau\u010diamas blauzdos fascijos defektas \u2013 po juo gali b\u016bti stambi perforuo\u00adjanti vena. \u0160i\u0105 viet\u0105 tikslinga patikrinti dopleriu. Taip pat \u010diuopiant galima \u012fvertinti odos temperat\u016br\u0105.<\/p>\n<p>Toliau ligoniui stovint atliekamas \u0160varco, Tren\u00addelenburgo, Perteso, Lovenbergo, Preto, Hackenbru\u00adcho m\u0117giniai. \u0160ie m\u0117giniai apra\u0161yti flebologijos va\u00addov\u0117liuose ir turi ne tik istorin\u0119, bet ir i\u0161liekam\u0105j\u0105 vert\u0119. Jie leid\u017eia diagnozuoti pavir\u0161utin\u0119 VV, gili\u0173\u00adj\u0173 ven\u0173 nepraeinamum\u0105, vo\u017etuv\u0173 nepakankamum\u0105, refliuks\u0105, perforuojan\u010di\u0173 ven\u0173 b\u016bkl\u0119. Taip pat ligo\u00adniui atliekama periferini\u0173 arterij\u0173 ap\u010diuopa ir i\u0161ti\u00adriama neurologin\u0117 b\u016bkl\u0117. \u0160iuos tyrimus gali atlikti \u0161eimos gydytojas, ta\u010diau esant neai\u0161kiai diagnozei, toliau atliekami specifiniai tyrimai, kuriems \u012fvertin\u00adti reikalingas specialus pasiruo\u0161imas.<\/p>\n<p>Tyrimai skirstomi \u012f 2 grupes: \u00b7Invazinius. \u00b7Neinvazinius.<\/p>\n<p>Pirmenyb\u0117 teikiama neinvaziniams tyrimams. \u0160i\u0173 tyrim\u0173 yra \u012fvairi\u0173. Vieni j\u0173 yra ma\u017eiau taikomi ir daugiau turi istorin\u0119 reik\u0161m\u0119: kapiliaroskopija, odos termometrija, fotopletizmografija, flebomano\u00admetrija. Kiti tyrimo metodai taikomi labai pla\u010diai, pavyzd\u017eiui, ultragarsinis dvigubo skenavimo meto\u00addas. Tai palyginti pigus, paprastas, nekenksmingas, daug kart\u0173 kartotinas tyrimo b\u016bdas. Jis padeda pa\u00adtvirtinti arba paneigti ven\u0173 tromboz\u0119, jos i\u0161pl\u0117timo ribas, vo\u017etuv\u0173 b\u016bkl\u0119 ir, svarbiausia, veninio kraujo refliuks\u0105. Tai ypa\u010d naudinga diagnozuojant flotuo\u00adjan\u010dius trombus, nes bet kada gali \u012fvykti emboliza\u00adcija, o atliekant ultragarsin\u012f tyrim\u0105, galima steb\u0117ti ligos dinamik\u0105.<\/p>\n<p>Jei \u0161i\u0173 tyrim\u0173 neu\u017etenka, tada atliekamas inva\u00adzinis tyrimas venografija. Tai ven\u0173 morfologinis tyrimas, kurio metu galima tiksliai \u012fvertinti dubens ir koj\u0173 ven\u0173 anatomij\u0105, susiaur\u0117jimus, aneurizmas, \u012fgimtus sklaidos tr\u016bkumus, antrin\u0117s varikoz\u0117s prie\u00ad\u017eastis, kolateralin\u0119 ven\u0173 kraujotak\u0105 ir pagal tai \u2013 chirurginio gydymo galimybes. \u0160iuo metu atlieka\u00admi kompiuterin\u0117s tomografijos ir magnetinio rezo\u00adnanso tyrimai.<\/p>\n<p>Venografijos metu \u012f ven\u0105 suleid\u017eiama kontras\u00adtin\u0117s med\u017eiagos ascendentiniu ir descendentiniu b\u016bdu. \u0160iuos tyrimus atlieka specialistai, invaziniai radiologai.<\/p>\n<p><strong>Pavojai vyresniems pacientams, vartojantiems heparino ir MMMH preparatus <\/strong><\/p>\n<p>Heparinui b\u016btinas kofaktorius \u2013 cirkuliuojantis proantikoaguliantas \u2013 antitrombinas III. Susidar\u0119s kompleksas slopina aktyvius kre\u0161\u0117jimo sistemos faktorius (IIa, IXa, VIIa, Xa, XIIa). Venin\u0117s trombi\u00adn\u0117s embolijos patogenez\u0117je svarbiausi yra IIa (trom\u00adbinas) ir Xa faktoriai. Sistemi\u0161kai heparinas vartoja\u00admas pirminei ir antrinei profilaktikai d\u0117l ven\u0173 trom\u00adbin\u0117s embolijos rizikos po operacij\u0173, \u016bmiems koro\u00adnariniams sindromams ir kitoms b\u016bkl\u0117ms gydyti, kai neleid\u017eiama susidaryti kraujo kre\u0161uliams ar progre\u00adsuoti jau \u012fvykusiai trombozei. Ta\u010diau toks poveikis kraujo kre\u0161umo sistemai kartu rei\u0161kia ir padid\u0117jusi\u0105 did\u017ei\u0173j\u0173 kraujavim\u0173 rizik\u0105, o tai labai da\u017ena ir pa\u00advojinga vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms. Negalima pa\u00admir\u0161ti, kad vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s daug da\u017eniau vartoja nesteroidini\u0173 vaist\u0173 nuo u\u017edegimo, tod\u0117l kei\u00ad\u010diasi prostaglandin\u0173 sintez\u0117 ir vystosi simptomin\u0117s opos. Gydytojus apsunkina ir galimo kraujavimo \u012ftarimas i\u0161 vir\u0161kinimo trakto, nes seni \u017emon\u0117s, ska\u00adtinami daugelio prie\u017eas\u010di\u0173, v\u0117liau d\u0117l ligos kreipia\u00adsi \u012f gydytojus, sunkiau surinkti anamnez\u0119, n\u0117ra tipi\u00adn\u0117s apdominalini\u0173 simptom\u0173 lokalizacijos, jie ne to\u00adkie intensyv\u016bs kaip jaun\u0173 \u017emoni\u0173, neretai gretutin\u0119 lig\u0105 maskuoja ir gretutin\u0117s patologijos (kardiovas\u00adkulin\u0117s sistemos nepakankamumas, inkst\u0173, kepen\u0173 funkcijos sutrikimai, endokrinin\u0117s ir nerv\u0173 ligos).<\/p>\n<p>Naudojant leid\u017eiamuosius antikoaguliantus, kiek ma\u017eiau pavojingi ma\u017eos molekulin\u0117s mas\u0117s heparinai (MMMH). MMMH vis pla\u010diau taikomi GVT ir trombin\u0117s embolijos gydymo algoritmuo\u00adse. MMMH gaunami skaldant NH. MMMH mole\u00adkul\u0117 yra nedidel\u0117 (sudaro tik 18\u201320 monosacharid\u0173), palikta vieta antitrombinui III prisijungti. MMMH daug silpniau jungiasi su plazmos ir endotelio bal\u00adtymais, tod\u0117l organizmo atsakas \u012f fiksuotas j\u0173 dozes geriau nusp\u0117jamas.<\/p>\n<p>Sergant VV, vieti\u0161kai heparinai yra pla\u010diai nau\u00addojami ven\u0173 ligoms gydyti ir \u0161ios ligos prevencijai. \u0160ios formos heparinai veikia b\u016btent reikiamoje vie\u00adtoje ir taip i\u0161vengiama sisteminio heparino povei\u00adkio bei kraujavimo, o u\u017edegim\u0105 slopinantis hepa\u00adrino poveikis padeda u\u017ekirsti keli\u0105 aseptinio u\u017ede\u00adgimo komplikacijomis: nie\u017euliui, koj\u0173 egzemoms, trofin\u0117ms opoms.<\/p>\n<p><strong>Vieti\u0161kai vartojami heparinai <\/strong><\/p>\n<p>Remiantis turimais duomenimis, galima teigti, kad heparino dariniai slopina kelet\u0105 u\u017edegimo pato\u00adgenez\u0117s proces\u0173 komponent\u0173. Vieti\u0161kai vartojamo heparino poveikis nagrin\u0117tas tyrimuose. 20 atlikt\u0173 tyrim\u0173, kuriuose dalyvavo 1 055 pacientai, vieti\u0161kai vartojami heparino preparatai lyginti su placebu, jo\u00adkio gydymo netaikymu ar kai kuriais kitais vieti\u0161kai naudojamais preparatais.<\/p>\n<p>\u012evertinus 1 000 TV\/g heparino gelio (<em>Lioton\u00ae<\/em>) veikim\u0105 pacientams, sergantiems pavir\u0161iniu trom\u00adboflebitu, paai\u0161k\u0117jo, kad preparatas padeda efek\u00adtyviai slopinti simptomus, ypa\u010d skausm\u0105 ir patini\u00adm\u0105, neveikdamas sisteminio kre\u0161umo. Pavyzd\u017eiui, 1 000 TV\/g heparino gelis buvo vertintas 20 paci\u00adent\u0173, sergan\u010di\u0173 apatini\u0173 gal\u016bni\u0173 flebitu. Geliu buvo tepama 3 k.\/d. 15 dien\u0173, tada 2 k.\/d. papildomai 15 dien\u0173. 15 ir 30 dienomis nustatytas skausmo, eri\u00adtemos ir edemos suma\u017e\u0117jimas, palyginti su tyrimo prad\u017eia. Jokio sisteminio ar vietinio nepageidauja\u00admo poveikio nenustatyta. Pana\u0161iame tyrime 30 pa\u00adcient\u0173, sergan\u010di\u0173 pavir\u0161iniu tromboflebitu, variko\u00adziniu flebitu ar periflebitu, gydymas heparino geliu 1 000 TV\/g 3 k.\/d. 18\u201325 dienas statisti\u0161kai reik\u0161\u00admingai (p&lt;0,05, palyginti su tyrimo prad\u017eia) suma\u00ad\u017eino skausm\u0105, edem\u0105, eritem\u0105, funkcijos ribojim\u0105, sunkumo jausm\u0105, parestezij\u0105, induracij\u0105. Eritrocit\u0173 nus\u0117dimo greitis (u\u017edegimo \u017eymuo) per laikotarp\u012f suma\u017e\u0117jo 71 proc. Gydymas buvo gerai toleruoja\u00admas, nepageidaujamo poveikio neu\u017efiksuota. Ana\u00adlogi\u0161kas gydymo atsakas nustatytas 20 pacient\u0173, gydyt\u0173 d\u0117l flebito, periflebito ar varikoz\u0117s heparino geliu 1 000 TV\/g 2 arba 3 k.\/d. 3\u201320 dien\u0173. Min\u0117to tyrimo metu pasteb\u0117tas spartus edemos, eritemos, induracijos ma\u017e\u0117jimas. Kito tyrimo, kurio metu pa\u00adcientai gydyti heparino geliu 1 000 TV\/g 1 k.\/d. iki 30 dien\u0173 d\u0117l \u012fvairi\u0173 kraujagysli\u0173 lig\u0173, tarp j\u0173 ir pa\u00advir\u0161inio tromboflebito, nustatyta, kad pager\u0117jo visi klinikiniai rodikliai, i\u0161skyrus panikulit\u0105 ir liponekro\u00adz\u0119. Po 15 dien\u0173 statisti\u0161kai reik\u0161mingai, palyginti su tyrimo prad\u017eia, suma\u017e\u0117jo sunkumo jausmas, nie\u017eu\u00adlys, edema, hematoma, skausmas, odos induracija, odos pa\u017eeidimas ir funkcijos ribojimas (p&lt;0,01). Pa\u00adger\u0117jimas vertinant parestezij\u0105, naktin\u012f m\u0117\u0161lung\u012f ir ven\u0173 turgor\u0105 pasiek\u0117 statistin\u012f patikimum\u0105 30 die\u00adn\u0105 (p&lt;0,01). Pana\u0161us simptom\u0173 pager\u0117jimas, mini\u00admalus nepageidaujamas poveikis u\u017efiksuotas ir kit\u0173 tyrim\u0173 metu. 1 000 TV\/g heparino gelis pasi\u017eym\u0117\u00adjo teigiamomis savyb\u0117mis, neveikdamas sistemini\u0173 hematologini\u0173 rodikli\u0173 (tarp j\u0173 kraujo klampumo, lipid\u0173 kiekio kraujyje ar kre\u0161umo \u017eymen\u0173).<\/p>\n<p>Daugelyje tyrim\u0173 vieti\u0161kai naudojamas hepa\u00adrinas lygintas su kitu aktyviu gydymu, placebu ar jokio gydymo netaikymu. Tyrimai parod\u0117, kad he\u00adparino preparatai veiksmingiau ma\u017eina simptomus negu placebas (<em>1 pav<\/em>.).<\/p>\n<p>Sergantiesiems VV pavir\u0161inis tromboflebitas yra da\u017ena komplikacija. Net nedidel\u0117 varikozin\u0117s venos trauma gali sukelti vietin\u0119 aseptin\u0119 tromboz\u0119. Trom\u00adboflebitas visada susij\u0119s su odos ir pood\u017eio u\u017ede\u00adgimine reakcija, kuri pasirei\u0161kia paraudimu, patini\u00admu, skausmu ir funkcijos sutrikimu. Tromboflebitui b\u016bdinga l\u0117ta u\u017edegimo ir trombo rezorbcija (jei ne\u00adprogresuoja). I\u0161nykus u\u017edegimui, trombuotos venos vietoje susidaro tamsus rudas odos pigmentas, o ve\u00adnos vietoje \u010diuopiama sukiet\u0117jusi juostel\u0117. Keletu ty\u00adrim\u0173 lygintas ir 1 000 TV\/g heparino gelio poveikis su kitais vieti\u0161kai naudojamais medikamentais. Pa\u00advyzd\u017eiui, vieno tyrimo metu 44 pacientai, sergantys skirtingomis kraujagysli\u0173 ligomis, tarp j\u0173 pavir\u0161iniu tromboflebitu ar poflebitiniu sindromu, buvo gydomi 1 000 TV\/g heparino gelio arba mukopolisacharidi\u00adniu kremu: jais buvo tepama 2 arba 3 k.\/d. 4\u20136 savai\u00adtes. Daug didesnis pager\u0117jimas vartojant 1 000 TV\/g heparino gelio nustatytas vertinant skausm\u0105, edem\u0105 ir gal\u016bn\u0117s sunkum\u0105. Tyr\u0117j\u0173 ir pacient\u0173 vertinimu, simptom\u0173 suma\u017e\u0117jimas 1 000 TV\/g heparino gelio grup\u0117je siek\u0117 net 99 proc., mukopolisacharido kre\u00admo grup\u0117je \u2013 63 proc. (<em>2 pav<\/em>.). Pana\u0161\u016bs 1 000 TV\/g heparino gelio prana\u0161umai nustatyti min\u0117t\u0105 prepa\u00adrat\u0105 lyginant su vieti\u0161kai vartojamu heparino \/ esci\u00adnato \/ fosfolipidiniu geliu.<\/p>\n<p>Vieti\u0161kai vartojami heparino preparatai taikomi ir veninio nepakankamumo simptomams gydyti. Pa\u00advyzd\u017eiui, 110 pacient\u0173, kuriems d\u0117l \u016bminio ir l\u0117ti\u00adnio koj\u0173 veninio nepakankamumo buvo atliekama operacija, gydymas 1 000 TV\/g heparino geliu per 7\u201315 dien\u0173 suma\u017eino edem\u0105, pooperacin\u0119 hemato\u00adm\u0105 ir skausm\u0105. Tai patvirtina ir kiti tyrimai. Pabr\u0117\u00ad\u017eiama, kad rezultatai gauti be poveikio sisteminiams kre\u0161umo rodikliams.<\/p>\n<p><strong>Apibendrinimas <\/strong><\/p>\n<p>Vis daugiau vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 skund\u017eia\u00adsi koj\u0173 nuovargiu, sunkumu, patinimu, skausmu, ven\u0173 i\u0161sipl\u0117timu. Tai venin\u0117s kraujotakos sutriki\u00admo simptomai. Sistemi\u0161kai heparinas vartojamas pirminei ir antrinei profilaktikai d\u0117l ven\u0173 trombi\u00adni\u0173 embolij\u0173 rizikos po operacij\u0173, \u016bmiems korona\u00adriniams sindromams ir kitoms b\u016bkl\u0117ms gydyti, kai neleid\u017eiama susidaryti kraujo kre\u0161uliams ar progre\u00adsuoti jau \u012fvykusiai trombozei. Ta\u010diau toks poveikis kraujo kre\u0161umo sistemai kartu rei\u0161kia ir padid\u0117ju\u00adsi\u0105 did\u017ei\u0173j\u0173 kraujavim\u0173 rizik\u0105, o tai labai da\u017ena ir pavojinga vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms. Tod\u0117l prie\u0161 skiriant heparino preparatus, b\u016btina pasverti galima rizik\u0105 ir laukiam\u0105 naud\u0105.<\/p>\n<p>Vieti\u0161kai heparinai pla\u010diai naudojami periferi\u00adn\u0117ms ven\u0173 ligoms gydyti ir prevencijai. 20 atlikt\u0173 tyrim\u0173, kuriuose i\u0161 viso dalyvavo 1 055 pacientai, vieti\u0161kai vartojami heparino preparatai palyginti su placebu, jokio gydymo netaikymu ar kai kuriais ki\u00adtais vieti\u0161kai naudojamais preparatais. Nustatyta, kad 1 000 TV\/g heparino gelis (pvz., <em>Lioton\u00ae<\/em>) veiks\u00admingiau negu placebas ma\u017eino pavir\u0161inio trombofle\u00adbito po\u017eymius, jo vartojant, suma\u017e\u0117jo veninio nepa\u00adkankamumo ar pooperacini\u0173 simptom\u0173.<\/p>\n<p><em>Lioton\u00ae 1 000 <\/em>yra vietinio poveikio vaistas, turin\u00adtis did\u017eiausi\u0105 heparino koncentracij\u0105 (1 000 VV\/g preparato). Gelio konsistencija u\u017etikrina greit\u0105 pre\u00adparato \u012fsiskverbim\u0105 ir pailgint\u0105 atsipalaidavim\u0105 po\u00adodiniame l\u0105stelyne. D\u0117l to heparinas ilgai i\u0161lieka po\u00adodiniuose audiniuose (iki 12\u201324 val.). \u0160is tepalas patenka \u012f giliau esan\u010dius audinius, ma\u017eina kraujo kre\u0161um\u0105, gerina venin\u0119 kraujotak\u0105, turi u\u017edegim\u0105 slopinant\u012f poveik\u012f.<\/p>\n<p>\u017durnalas \u201eInternistas\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 lig\u0173 prie\u017eastys skirs\u00adtomos \u012f biologines, organines, socialines ir psicho\u00adlogines. Sulaukus vyresnio am\u017eiaus pakinta fiziolo\u00adgin\u0117 funkcija. Jos poky\u010dius lemia am\u017eius, genetiniai, aplinkos veiksniai, gyvensena, nelaimingi \u012fvykiai ir persirgtos ligos. Vyresniems \u017emon\u0117ms did\u0117ja krau\u00adjagysli\u0173 sieneli\u0173 ir \u0161irdies raumens standumas, to\u00add\u0117l suma\u017e\u0117ja \u03b2 adrenergin\u0117s sistemos reakcija, mi\u00adtochondrijose kinta ATF gamyba, sul\u0117t\u0117ja barorecep\u00adtori\u0173 reakcija, susilpn\u0117ja sinusinio mazgo ir pablo\u00adg\u0117ja endotelio funkcija. Vis daugiau vyresnio am\u00ad\u017eiaus \u017emoni\u0173, ypa\u010d moter\u0173, skund\u017eiasi koj\u0173 nuo\u00advargiu, sunkumu, patinimu, skausmu, ven\u0173 i\u0161sipl\u0117\u00adtimu.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8098,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[22,800,206,1346,333,105,328,798,259,24,752,195,110,3648,336,327,3112,1313,26],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-8097","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-blauzdos","tag-dinamika","tag-gelis","tag-heparinas","tag-issiplecia","tag-ligoms","tag-nepakankamumas","tag-plazmos","tag-preparatai","tag-profilaktikai","tag-progresuojant","tag-raumenys","tag-sergantiesiems","tag-trombozei","tag-varikozes","tag-venos","tag-venu-ligoms-gydyti","tag-venu-tromboze","tag-vietinio"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8097","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8097"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8097\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8098"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8097"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8097"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8097"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8097"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8097"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}