Arterin\u0117s hipertenzijos rizikos faktoriai labai gerai \u017einomi, ta\u010diau, kaip beb\u016bt\u0173 gaila,
\nda\u017enam \u0161iuolaikiniam \u017emogui j\u0173 i\u0161vengti nepavyksta. Tai r\u016bkymas, alkoholio vartojimas,
\npernelyg didelis riebal\u0173 kiekis maiste, gliukoz\u0117s apykaitos sutrikimai d\u0117l neteisingos mitybos,
\nper didelis druskos kiekis maiste, per s\u0117slus gyvenimo b\u016bdas (ma\u017eas judrumas ar
\nnepakankamas fizinis aktyvumas), per didel\u0117 k\u016bno mas\u0117 (antsvoris ar net nutukimas),
\nilgalaik\u0117 nervin\u0117 \u012ftampa, stresas \u2013 \u0161ie koreguojami rizikos veiksniai neaplenkia daugumos
\npacient\u0173, besiskund\u017eian\u010di\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sutrikimais.
\nYra pora ligos (arterin\u0117s hipertenzijos) rizikos veiksni\u0173, kuri\u0173, koreguoti, deja negalime, tai
\n\u2013 paveldimumas ir am\u017eius. Jei arterine hipertenzija sirgo t\u0117vai ar seneliai, tai vaikams, be
\nabejon\u0117s, b\u016bdinga didesn\u0117 rizika susirgti \u0161ia liga. Daugiau sergan\u010di\u0173j\u0173 yra vyresni\u0173 pacient\u0173
\nam\u017eiaus grup\u0117se, ta\u010diau medikai pastebi, kad \u0161i liga diagnozuojama vis anks\u010diau, tad sakoma,
\nkad liga \u201ejaun\u0117ja\u201c. D\u0117l to i\u0161 dalies kaltas ir propaguojamas gyvenimo b\u016bdas, kuriame gausu
\ns\u0117dimo darbo, ma\u017eai sporto, daug greitojo maisto, be to, \u0161iomis dienomis labai sunku i\u0161vengti
\nstreso d\u0117l daugyb\u0117s atsakomybi\u0173, spaud\u017eian\u010di\u0173 termin\u0173… Tad nat\u016bralu, kad \u0161ird\u017eiai ir
\nkraujagysl\u0117ms tokius i\u0161bandymus sunku atlaikyti, o kai ken\u010dia \u0161ios svarbios organ\u0173
\nstrukt\u016bros, tuomet ken\u010dia ir visas organizmas. Ypa\u010d daug problem\u0173 kyla tuomet, kai arterin\u0117
\nhipertenzija lieka nepastebima ir negydoma labai ilg\u0105 laik\u0105.
\nKad mir\u010di\u0173 skai\u010dius nuo arterin\u0117s hipertenzijos suma\u017e\u0117t\u0173, labai svarbu skatinti \u0161ios ligos
\nrizikos veiksni\u0173 prevencij\u0105, o jau aptikus lig\u0105, b\u016btina kuo grei\u010diau taikyti veiksming\u0105 jos
\ngydym\u0105. Prevencija gal\u0117t\u0173 remtis tokiu planu:
\n\uf0b7 Kiekvienam verta i\u0161siai\u0161kinti savo \u0161eimos lig\u0173 istorij\u0105. Kaip ir min\u0117ta prie\u0161 tai,
\narterin\u0117s hipertenzijos rizik\u0105 stipriai padidina genetinis polinkis. Vadinasi, jei \u0161ia liga
\nsirgo ar serga paciento t\u0117vai, broliai, seserys ir (arba) seneliai, tuomet jam
\nrekomenduojama atid\u017eiau sekti kraujo spaudim\u0105. \u017dinoma, to nepakanka \u2013 reik\u0117t\u0173
\nlabiau stengtis vengti ir ligos rizikos veiksni\u0173, kurie lig\u0105 gali i\u0161provokuoti net ir
\nneaptinkant genetinio polinkio \u012f arterin\u0119 hipertenzij\u0105. Norime pasakyti, kad \u0161eimos
\nligos istorija be arterin\u0117s hipertenzijos neu\u017etikrina, kad liga nepalies ir bet kurio i\u0161
\nm\u016bs\u0173. D\u0117l to verta jau dabar atsisakyti r\u016bkal\u0173, alkoholio ir kontroliuoti savo
\npatiriamus jausmus, nes nuolatinis stresas dar nei vienam nepagerino sveikatos.
\n\uf0b7 Fizinis aktyvumas svarbus ne tik arterin\u0117s hipertenzijos prevencijai, bet ir kit\u0173
\nsveikatos sutrikim\u0173 profilaktikai. Jis padeda stipr\u0117ti ne tik fizi\u0161kai, bet ir emoci\u0161kai.<\/p>\n
\u0160iuolaikinis gyvenimo b\u016bdas didel\u0119 dienos dal\u012f \u017emog\u0173 \u201eprirakina\u201c prie k\u0117d\u0117s, ta\u010diau
\ntik nuo m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 priklauso, kiek jud\u0117sime ne darbo ar ne pamok\u0173\/studij\u0173 metu. Jau
\nnuo vaikyst\u0117s turi b\u016bti diegiamas suvokimas, kad fizin\u0117 veikla b\u016btina kasdien, nes su
\nmaistu gaunama energija niekur nedingsta \u2013 ilgainiui ji pradeda kauptis organizme
\nriebal\u0173 pavidalu ir asmuo priauga vis daugiau svorio, o antsvoris ar nutukimas, savo
\nruo\u017etu, sukelia vis\u0105 aib\u0119 kit\u0173 sveikatos problem\u0173. Kasdien vert\u0117t\u0173 pajud\u0117ti bent po
\npusvaland\u012f, dar geriau \u2013 po valand\u0105. Tad verta pakartoti, kad fizinis aktyvumas
\nsvarbus ne vien d\u0117l arterin\u0117s hipertenzijos prevencijos. Per ma\u017eai judant asmuo
\nrizikuoja priaugti daug svorio, prarasti normali\u0105 raumen\u0173 j\u0117g\u0105, susirgti depresija.
\n\u012erodyta, kad reguliari fizin\u0117 veikla suma\u017eina mirtingum\u0105 ir prailgina gyvenimo
\ntrukm\u0119 \u2013 d\u0117l to tikrai verta pasistengti.
\n\uf0b7 Pastebima, kad itin didel\u0119 \u012ftak\u0105 arterin\u0117s hipertenzijos i\u0161sivystymui turi antsvoris ir
\nnutukimas. Statistika rodo, kad asmenys su per didele k\u016bno mase arterine hipertenzija
\nserga bent 5-6 kartus da\u017eniau nei tie, kuri\u0173 k\u016bno mas\u0117s indeksas normalus.
\nRekomenduojama kontroliuoti k\u016bno svor\u012f. Jei yra antsvorio arba pacientas nutuk\u0119s,
\ntuomet jam si\u016bloma koreguoti savo mityb\u0105, suma\u017einant gyvulini\u0173 riebal\u0173 vartojim\u0105, \u012f
\nmityb\u0105 \u012ftraukiant daugiau vaisi\u0173, dar\u017eovi\u0173, skaidulinio maisto (pilno gr\u016bdo gamini\u0173),
\nstipriai suma\u017einant druskos kiek\u012f (jis per par\u0105 netur\u0117t\u0173 vir\u0161yti daugiau nei 5 gram\u0173).
\nTurint antsvorio patariama daugiau jud\u0117ti ir skai\u010diuoti per par\u0105 su maistu gaunamas
\nkalorijas. K\u016bno mas\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti nuolat sekama ir stengiamasi, kad k\u016bno svoris
\nnedid\u0117t\u0173. Jei k\u016bno mas\u0117 did\u0117ja arba ma\u017e\u0117ja labai greitai ir tai vyksta d\u0117l neai\u0161ki\u0173
\nprie\u017eas\u010di\u0173, tuomet b\u016btina nedelsiant kreiptis \u012f gydytojus.<\/p>\n
\u0160altinis|Pasveik.lt <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"