Dr. Darius Kubilius<\/p>\n
LSMU MA Plastin\u0117s ir rekonstrukcin\u0117s chirurgijos klinika<\/p>\n
Atlik\u0119 2001\u20132010 met\u0173 apra\u0161om\u0105j\u012f koreliacin\u012f Lietuvos nudegim\u0173 epidemiologijos tyrim\u0105, i\u0161siai\u0161kinome dvi pagrindines nudegim\u0173 rizikos populiacijas: tai vaikai iki 2 met\u0173 am\u017eiaus ir suaug\u0119 15\u201364 met\u0173 vyrai, bei nustat\u0117me j\u0173 pagrindinius nudegim\u0173 etiologinius duomenis. <\/em><\/p>\n Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro bei Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausiai nudegusi\u0173 pacient\u0173 yra 15\u201339 met\u0173 ir 40\u201364 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117se, jiems reikia daugiausiai medicinos ir reabilitacijos paslaug\u0173. Kadangi pacientai yra darbingiausio am\u017eiaus, bendras ekonominis nuostolis d\u0117l to dar labiau padid\u0117ja. Nudegusi\u0173 0\u201314 met\u0173 ir 65 met\u0173 am\u017eiaus ir vyresni\u0173 pacient\u0173 yra ma\u017eiau, jiems ir medicinos paslaug\u0173 reikia ma\u017eiau. Pagal medicinos paslaug\u0173 d\u0117l nudegim\u0173 poreik\u012f suaugusi\u0173j\u0173, vaik\u0173 ir vyresnio am\u017eiaus pacient\u0173 vidutinis santykis yra 6:2:1.<\/p>\n Suaugusi\u0173j\u0173 rizikos populiacija<\/strong><\/p>\n Su suaugusi\u0173j\u0173 nudegim\u0173 skai\u010diaus poky\u010diais mes siejame plintant\u012f technologij\u0173 naudojim\u0105 ir alkoholio toksin\u012f poveik\u012f.<\/p>\n Suaugusi\u0173 \u017emoni\u0173 nudegim\u0173 rizikos populiacijos, t. y. 15\u201339 met\u0173 ir 40\u201364 met\u0173 vyr\u0173, nudegim\u0173 rodikli\u0173 poky\u010diai tiesiogiai proporcingi socialini\u0173 ir ekonomini\u0173 veiksni\u0173 poky\u010diams \u2013 prie\u0161ingai negu bendra visos \u0161alies nudegim\u0173 tendencija ir prie\u0161ingai negu b\u016bdinga pasaulinei nudegim\u0173 tendencijai. Pagal \u012fprast\u0105 scenarij\u0173 nudegim\u0173 ger\u0117jant ekonominei b\u016bklei tur\u0117t\u0173 ma\u017e\u0117ti. Kita vertus, ger\u0117jant \u0161alies ekonomikai intensyv\u0117ja \u017emoni\u0173 veikla, technologij\u0173 naudojimas, auga alkoholio vartojimas, daugiausiai alkoholio suvartoja nudegim\u0173 rizikos populiacijos vyrai [1]. Stipr\u0117jant populiacijos perkamajai galiai, spar\u010diai did\u0117ja technologij\u0173, \u012fskaitant ir pavojingas, naudojimas, vartotojai negali prie j\u0173 palaipsniui prisitaikyti, tod\u0117l \u0161iuo augimo laikotarpiu padaug\u0117ja su\u017ealojim\u0173, kuriuos daugiausia patiria vyrai. Ry\u0161k\u0117ja bendra tendencija \u2013 populiar\u0117jant technologij\u0173 naudojimui ir alkoholio vartojimui, nudegim\u0173 vyr\u0173 rizikos populiacijoje daug\u0117ja. \u017dinoma, kad vartojantys alkohol\u012f \u017emon\u0117s daugiau r\u016bko, nes r\u016bkymas yra tiesiogiai susij\u0119s su alkoholio vartojimu [1]. Taigi ir m\u016bs\u0173 nustatytos nudegim\u0173 rizikos populiacijos vyrai r\u016bko daugiau, o taip dar padidina gr\u0117sm\u0119 nudegti sau ir aplinkiniams.<\/p>\n Suaugusi\u0173 darbingo am\u017eiaus vyr\u0173 ne tik nudegim\u0173 da\u017enumas didesnis, bet ir nudegimai sunkesni, tai rodo did\u017eiausias hospitalizuot\u0173 \u0161io am\u017eiaus nudegusi\u0173 vyr\u0173 skai\u010dius, palyginti su to paties am\u017eiaus nudegusi\u0173 moter\u0173 skai\u010diumi. Vyr\u0173 nudegim\u0173 rizikos populiacijos nudegim\u0173 sunkum\u0105 lemia tai, kad \u010dia vyrauja nudegimai liepsna. Pa\u017eym\u0117tina, kad pagal nudegim\u0173 sunkum\u0105 ir sunki\u0173 nudegim\u0173 skai\u010diaus augimo tendencijas didesn\u0117s rizikos populiacija yra 40\u201364 met\u0173 am\u017eiaus vyrai.<\/p>\n Vis d\u0117lto, jei skirstome nudegimus ne pagal klinikin\u0119 etiologij\u0105, o pagal traumos mechanizm\u0105, paai\u0161k\u0117ja, kad pagrindinis suaugusi\u0173j\u0173 nudegim\u0173 suk\u0117l\u0117jas yra kar\u0161tas vanduo, naudojamas buitin\u0117ms reikm\u0117ms. Pagrindin\u0117 to prie\u017eastis kaip ir vaik\u0173 nudegim\u0173 \u2013 neapribota kar\u0161to vandens termin\u0117 energija, da\u017eniausiai pacientai, apsiplikantys kar\u0161tu vandeniu, naudojamu buitin\u0117ms reikm\u0117ms, neturi kar\u0161to vandens vandentiekio, jo nenaudoja arba jis atjungtas. Jei n\u0117ra kar\u0161to vandens vandentiekio, pasyviai kontroliuoti buitin\u0117ms reikm\u0117ms skirto kar\u0161to vandens ruo\u0161imo n\u0117ra galimyb\u0117s. B\u016btina \u012frengti kar\u0161to vandens vandentiek\u012f ir nustatyti saugi\u0105 kar\u0161to vandens temperat\u016br\u0105, kuri remiantis \u012fvairiais \u0161altiniais yra nuo +47 \u00b0C iki +53\u00b0 C [2]. Nors Lietuvoje apsiplikymas vandentiekio tiekiamu kar\u0161tu vandeniu n\u0117ra da\u017enas rei\u0161kinys, kar\u0161to vandens temperat\u016bra vandentiekyje turi b\u016bti ribota. Jei nekontroliuosime vandentiekio kar\u0161to vandens temperat\u016bros, kad ji b\u016bt\u0173 saugi, ateityje apsiplikym\u0173 vandentiekio vandeniu gali daug\u0117ti, nes, ger\u0117jant \u0161alies ekonomikai, vis daugiau nam\u0173 \u016bki\u0173 \u012fsirengia vandentiek\u012f ir daugiau naudoja vandentiekio kar\u0161to vandens kaitintuv\u0173.<\/p>\n Kar\u0161tas maistas ir g\u0117rimai yra reti suaugusi\u0173j\u0173 nudegim\u0173 suk\u0117l\u0117jai, nes suaugusieji suvokia kar\u0161to maisto keliam\u0105 pavoj\u0173, gerai koordinuoja savo judesius, yra atsargesni, ta\u010diau \u0161i\u0173 nudegim\u0173 padaug\u0117ja senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms.<\/p>\n Kiti labai reik\u0161mingi suaugusi\u0173j\u0173 nudegim\u0173 suk\u0117l\u0117jai yra u\u017esiliepsnojantys r\u016bbai, benzinas, dujos, degieji skys\u010diai, r\u016bkymas, krosnys, lau\u017eai, dujin\u0117s virykl\u0117s. I\u0161vardyti suk\u0117l\u0117jai nudegim\u0105 da\u017eniausiai lemia in corpore<\/em> (galimi \u012fvair\u016bs j\u0173 deriniai), ir taip susidaro tipin\u0117s nudegim\u0173 situacijos, pavyzd\u017eiui: \u012fkuriant ugn\u012f degalais ir u\u017esidegus r\u016bbams, r\u016bbams sumirkus benzinu ir r\u016bkant, r\u016bkant lovoje, u\u017esidegus r\u016bbams nuo dujin\u0117s virykl\u0117s, krosnies liepsnos. Apskritai nudegimai darbe sudaro 4 proc. vis\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 nudegim\u0173, 96 proc. suaugusi\u0173j\u0173 nudegim\u0173 \u012fvyksta buityje.<\/p>\n Vaik\u0173 rizikos populiacija<\/strong><\/p>\n Vaik\u0173 nudegimus beveik i\u0161imtinai sudaro apsiplikymas (3 proc. nudegim\u0173 sudaro s\u0105ly\u010dio nudegimai, 1 proc. \u2013 liepsna), did\u017ei\u0105j\u0105 daugum\u0105 apsiplikym\u0173 patiria vaikai iki 2 met\u0173 am\u017eiaus. M\u016bs\u0173 tirtoje LSMUL Kauno klinikose gydyt\u0173 nudegusi\u0173 vaik\u0173 imtyje apsiplikym\u0173 etiologija pasiskirst\u0117 vidutini\u0161kai \u012f dvi pagrindines dalis: 1) apsiplikymai kar\u0161tais g\u0117rimais ir maistu; 2) apsiplikymai buitin\u0117ms reikm\u0117ms skirtu atviruose induose laikomu vandeniu.<\/p>\n Vaikai apsipliko, nes juos pri\u017ei\u016brintys suaugusieji ne\u012fvertina kar\u0161t\u0173 skys\u010di\u0173 realios gr\u0117sm\u0117s bei n\u0117ra \u012fgud\u0119 apsaugoti vaikus nuo apsiplikymo. Dauguma suaugusi\u0173j\u0173 neturi u\u017etektinai saugi\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 elgtis su kar\u0161tais skys\u010diais, o rizikos populiacijos vaikai iki 2 met\u0173 am\u017eiaus nesuvokia kar\u0161t\u0173 skys\u010di\u0173 keliamos gr\u0117sm\u0117s.<\/p>\n Kalbant apie m\u016bs\u0173 tiriam\u0105 vaik\u0173 nudegim\u0173 rizikos populiacij\u0105, svarbu tai, kad yra saugus laikotarpis nuo vaiko gimimo iki jam sueina 4 m\u0117nesiai, ir to laiko u\u017etenka suteikti \u0161eimai informacijos ir pad\u0117ti apsaugoti vaikus nuo nudegim\u0173. Be to, rizikingas am\u017eiaus tarpsnis santykinai trumpas ir ai\u0161kiai apribotas \u2013 iki 2 met\u0173. \u0160iuo trumpu vaiko gyvenimo tarpsniu sveikatai gr\u0117smingus nudegimus sukelia prakti\u0161kai vienas konkretus veiksnys \u2013 tai apsiplikymas.<\/p>\n Pa\u017eym\u0117tina, kad, atsi\u017evelgiant \u012f nudegim\u0173 rizikos populiacij\u0105, vaik\u0173 nudegim\u0173 profilaktika tur\u0117t\u0173 b\u016bti sutelkta \u012f k\u0105 tik gimusius vaikus, tiksliau \u2013 \u012f j\u0173 t\u0117vus. Kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 po gimimo visi k\u016bdikiai yra stebimi \u0161eimos gydytoj\u0173, kad b\u016bt\u0173 \u012fvertinta j\u0173 raida. K\u016bdikiai skiepijami, kad i\u0161vengt\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173; vertinamas j\u0173 \u016bgis ir svoris, kad k\u016bdikiai b\u016bt\u0173 apsaugoti nuo nepakankamos mitybos; k\u016bdikis stebimas d\u0117l rachito. D\u0117l \u0161i\u0173 ir kit\u0173 galim\u0173 lig\u0173 ir sutrikim\u0173 t\u0117vai informuojami, d\u0117l kai kuri\u0173 b\u016bkli\u0173 ar proced\u016br\u0173 net pasira\u0161ytinai. Visos \u010dia pamin\u0117tos proced\u016bros yra lig\u0173 profilaktika, tad \u0161i\u0173 lig\u0173 ir sveikatos sutrikim\u0173 pasitaiko re\u010diau. Lietuvos sveikatos ministro \u012fsakymu yra apibr\u0117\u017eta, kad pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistai yra atsakingi ir u\u017e vaik\u0173 glob\u0117j\u0173 informavim\u0105 d\u0117l vaik\u0173 traum\u0173, taip pat ir nudegim\u0173 [3].<\/p>\n Mes norime pabr\u0117\u017eti, kad atsakingai vykdoma vaik\u0173 nudegim\u0173 prevencija duoda teigiam\u0173 rezultat\u0173. 1985\u20131995 metais atlikta Trondheimo ir Ha\u0161tado prevencijos programa ir tyrimas, po kuri\u0173 nudegim\u0173 suma\u017e\u0117jo 50 proc. [4], akivaizd\u017eiai tai patvirtina.<\/p>\n Apibendrindami suaugusi\u0173j\u0173 ir vaik\u0173 rizikos populiacij\u0173 duomenis prieiname prie i\u0161vados, kad, ne\u012fvertinus \u017ealojan\u010dio veiksnio gr\u0117sm\u0117s, padid\u0117ja susi\u017ealojimo tikimyb\u0117. Remiantis Haddono rekomendacijomis, veiksmingiausias b\u016bdas i\u0161vengti \u017ealos \u2013 pa\u0161alinti su\u017ealojimo suk\u0117l\u0117j\u0105, jei tai ne\u012fmanoma, atriboti \u017ealojant\u012f veiksn\u012f erdv\u0117s, laiko arba mechaniniu barjeru [5]. Jeigu \u017emon\u0117s d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 negali pa\u0161alinti \u017ealojan\u010dio suk\u0117l\u0117jo i\u0161 savo aplinkos, jie turi sukurti barjerus ir j\u0173 neper\u017eengti, pavyzd\u017eiui, pasitraukti nuo nudegimo suk\u0117l\u0117jo, palaukti, kol atv\u0117s kar\u0161tas skystis, pasisl\u0117pti automobilyje nuo \u017eaibo.<\/p>\n Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n 1. Dambrauskien\u0117 K. Socialiniai suaugusi\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 r\u016bkymo \u012fpro\u010di\u0173 netolygumai ir j\u0173 poky\u010diai 1994\u20132008 metais. Daktaro disertacija, biomedicinos mokslai, visuomen\u0117s sveikata10B.<\/p>\n 2. American Burn Association. National burn repository. www.ameriburn.org.<\/p>\n 3. LR sveikatos apsaugos ministro \u012fsakymas Nr. 301. Vaik\u0173 sveikatos tikrinimo tvarka. 2010 m. bir\u017eelio 18 d. \u012fsakymas V-586, 3 priedas.<\/p>\n 4. Ytterstad B., Gordon S., Coggan C. A. Harstad injury prevention study: prevention of burns in young children by community based intervention. Injury Prevention. 1998; 4: 176\u2013180.<\/p>\n 5. Haddon W. Jr. The changing approach to the epidemiology, prevention, and amelioration of trauma: the transition to approaches etiologically rather than descriptively based American Jpurnal of Public Health. 1968; 58: 1431\u20138.<\/p>\n Lieruvos gydytojo \u017eurnalas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro bei Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausiai nudegusi\u0173 pacient\u0173 yra 15\u201339 met\u0173 ir 40\u201364 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117se, jiems reikia daugiausiai medicinos ir reabilitacijos paslaug\u0173. Kadangi pacientai yra darbingiausio am\u017eiaus, bendras ekonominis nuostolis d\u0117l to dar labiau padid\u0117ja. Nudegusi\u0173 0\u201314 met\u0173 ir 65 met\u0173 am\u017eiaus ir vyresni\u0173 pacient\u0173 yra ma\u017eiau, jiems ir medicinos paslaug\u0173 reikia ma\u017eiau. Pagal medicinos paslaug\u0173 d\u0117l nudegim\u0173 poreik\u012f suaugusi\u0173j\u0173, vaik\u0173 ir vyresnio am\u017eiaus pacient\u0173 vidutinis santykis yra 6:2:1.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8105,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[3644,1174,415,125,225],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-8104","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-apsiplikymas","tag-kudikiai","tag-profilaktika","tag-rukymas","tag-salies"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8104","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8104"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8104\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8105"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8104"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8104"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8104"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8104"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8104"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}