Trumpai prisiminkime svarbiausius stuburo anatomijos aspektus. \u017dmogaus stuburas \u2013 atramin\u0117 a\u0161is, laikanti k\u016bn\u0105 vertikalioje pad\u0117tyje. J\u012f da\u017eniausiai sudaro 32 slanksteliai (gali b\u016bti 33 ar net 34): 7 kaklo, 12kr\u016btin\u0117s, 5 juosmens, 5 kry\u017emens (jie tvirtai suaug\u0119 tarpusavyje), 3\u20134 uodegikaulio. Tarpusavyje slankstelius jungia tvirti, bet elastingi diskai, sud\u0117tinga rai\u0161\u010di\u0173 sistema ir smulk\u016bs slanksteli\u0173 s\u0105nariai.
Stuburas yra labai sud\u0117tinga strukt\u016bra, kurios svarbiausios funkcijos \u2013 apsaugoti nugaros smegenis, i\u0161laikyti vertikali\u0105 k\u016bno pad\u0117t\u012f ir perduoti apkrov\u0105 nuo galvos ir liemens link dubens. Stuburas turi nat\u016bralius fiziologinius linkius (lordozes ir kifozes), kurie padeda palengvinti judesius, geriau perskirstyti stubur\u0105 veikian\u010dias j\u0117gas ir geriau slopinti sm\u016bgius.
Stuburo slanksteli\u0173 (ma\u017eiausias stuburo vienetas) lankai sudaryti i\u0161 itin kietos kaulin\u0117s med\u017eiagos ir sudaro kanal\u0105, kuriame yra nugaros smegenys bei cirkuliuoja j\u0173 skystis, vadinamas likvoru. Per \u0161onines angas, susidaran\u010dias tarp slanksteli\u0173 lank\u0173, i\u0161eina nervin\u0117s \u0161aknel\u0117s (nugaros nervai). Jos savo at\u0161akomis pasiekia beveik kiekvien\u0105 k\u016bno dal\u012f. Slanksteli\u0173 dydis ir kaulo stiprumas did\u0117ja i\u0161 vir\u0161aus \u017eemyn \u2013 nuo pirmojo kaklo slankstelio (Atlanto) iki paskutiniojo juosmens. Juosmens slanksteliai yra masyvesni ir tvirtesni, nes jiems nuolat tenka kur kas didesnis statinis kr\u016bvis. O kaklo slanksteliai, prie\u0161ingai, turi b\u016bti judresni.
Nuo slanksteli\u0173 lank\u0173 atsi\u0161akoja ataugos (1 keterin\u0117, 2 skersin\u0117s ir 4 s\u0105narin\u0117s), kurios kartu su kitomis anatomin\u0117mis strukt\u016bromis sujungia gretimus slankstelius. Tarp kiekvienos slanksteli\u0173 poros yra \u012fsiterp\u0119s vienas tarpslankstelinis diskas, kuris prisitvirtin\u0119s prie dengiamosios hialinin\u0117s kremzlin\u0117s plok\u0161tel\u0117s, kuri tvirtai suaugusi su slankstelio k\u016bnu. Diskas i\u0161 i\u0161or\u0117s yra padengtas tvirtu skaiduliniu \u017eiedu (labai pana\u0161iai kaip \u012f automobilin\u0119 padang\u0105 \u012fterptas metalinis kordas, padidinantis jos tvirtum\u0105), o jo centre yra mink\u0161tas, drebu\u010di\u0173 konsistencijos mink\u0161timinis branduolys. Taigi, diskas yra ir elastingas, ir labai tvirtas. Lenkiantis pirmyn ir veikiant j\u0117gai, disk\u0173 mink\u0161timiniai branduoliai deformuojasi (pana\u0161iai kaip balionas su vandeniu) ir pasislenka atgal, o lenkiantis atgal \u2013 pasislenka pirmyn. Tokia disko konstrukcija, kai jis iki tam tikros ribos gali keisti savo form\u0105, leid\u017eia mums lengvai lankstytis, nepa\u017eeid\u017eiant stuburo kanalu einan\u010di\u0173 nervini\u0173 pluo\u0161t\u0173. Dar viena svarbi disk\u0173 funkcija \u2013 slopinti sm\u016bgius ir vibracij\u0105. Disk\u0173 n\u0117ra tik tarp 1 ir 2 kaklo slanksteli\u0173, kry\u017ekaulyje bei uodegikaulyje.
Svarb\u016bs atramos ir jud\u0117jimo aparato valdymo mechanizmai yra ma\u017euose stuburo s\u0105nariuose, kur priimama informacija apie k\u016bno pad\u0117t\u012f ir yra sukoncentruoti skausmo receptoriai. Prie stuburo tvirtinasi nema\u017eai raumen\u0173, kurie dalyvauja ne tik atliekant judesius, bet ir palaikant vertikali\u0105 k\u016bno pad\u0117t\u012f. B\u016btent d\u0117l tokio stuburo konstrukcijos sud\u0117tingumo kyla jo funkcijos sutrikimai.<\/strong><\/p>\n
Stuburo skausmai \u2013 vienas da\u017eniausi\u0173 nusiskundim\u0173<\/strong><\/p>\n Skausmas yra pats svarbiausias kaul\u0173 ir raumen\u0173 sistemos susirgim\u0173 simptomas. Kaklo, pe\u010di\u0173 ir nugaros skausmas vargina \u012fvairaus am\u017eiaus, abiej\u0173 ly\u010di\u0173, vis\u0173 etnini\u0173 grupi\u0173 ir \u012fvairi\u0173 profesij\u0173 \u017emones. Nors skausmas yra gyvybi\u0161kai svarbus ir nat\u016bralus apsauginis biologinis veiksnys, da\u017enai besikartodamas jis labai pablogina asmens gyvenimo kokyb\u0119 ir suma\u017eina jo darbingum\u0105. Su stuburu siejami skausmai yra viena i\u0161 da\u017eniausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kurios pacientai kreipiasi \u012f gydytoj\u0105, ir yra viena svarbiausi\u0173 ne\u012fgalumo prie\u017eas\u010di\u0173. Stuburo skausm\u0173 prie\u017eastys <\/strong><\/p>\n Kad nugaros skausmai<\/a> yra ypatingos ekonomin\u0117s svarbos problema, rodo tokie skai\u010diai: Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je juosmens srities skausmai sudaro apie 12,5 proc. vis\u0173 bendro registruoto sergamumo dien\u0173 skai\u010diaus, o \u0160vedijoje \u0161is rodiklis siekia apie 13,5 proc. Da\u017eniausiai nugaros skausmais skund\u017eiasi darbingo am\u017eiaus \u017emon\u0117. Yra specialybi\u0173, kuri\u0173 atstovai nugaros skausmus patiria da\u017eniau nei kiti: vairuotojai, statybininkai, slaugytojos, siuv\u0117jos, kambarin\u0117s, \u017eem\u0117s \u016bkio darbininkai, mal\u016bnsparni\u0173 pilotai ir kt. Diagnostika ir gydymas<\/strong><\/p>\n Visi stuburo sutrikimai yra skirstomi \u012f degeneracinius, u\u017edegiminius, trauminius, statinius, navikinius ir apima didel\u0119 susirgim\u0173 grup\u0119. Ta\u010diau retai stuburo skausmas yra sukeltas potencialiai pavojingos sveikatai ar gyvybei stuburo ligos, tokios kaip infekcija (pavyzd\u017eiui, osteomielitas<\/a>, discitas, kaul\u0173 tuberkulioz\u0117<\/a>), slanksteli\u0173 l\u016b\u017eis (i\u0161skyrus sergan\u010dius osteoporoze asmenis, tarp kuri\u0173 toki\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 pasitaiko da\u017enai), kaul\u0173 ar stuburo smegen\u0173 navikas, cauda equina (arklio uodegos) sindromas (d\u0117l did\u017eiul\u0117s disko i\u0161var\u017eos ar kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 perspausti nerviniai pluo\u0161tai), kuris sukelia stor\u0173j\u0173 \u017earn\u0173 ar \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s disfunkcij\u0105, taip pat juosmens skausm\u0105 ir pan. Da\u017eniausiai b\u016bna labai sud\u0117tinga nustatyti t\u0105 vienintel\u0119 skausmo prie\u017east\u012f, tenka i\u0161skirti kelias realiausias. Pagal vienus \u0161altinius, 80 proc. vyr\u0173 ir 60 proc. moter\u0173, vyresni\u0173 nei 50 met\u0173 am\u017eiaus, turi degeneracini\u0173 stuburo pakitim\u0173, bet nejau\u010dia skausm\u0173. Kiti \u0161altiniai nurodo kiek ma\u017eesnius skai\u010dius \u2013 apie 60 proc. Pa\u010di\u0105 did\u017eiausi\u0105 kaklo,kr\u016btin\u0117s ir juosmens skausm\u0173 dal\u012f sudaro vadinamieji nespecifiniai skausmai (kurie gydant da\u017eniausiai praeina per 4\u20136 savaites), kai taip ir nepavyksta tiksliai nustatyti ka\u017ekokios specifin\u0117s ligos ar i\u0161reik\u0161tos stuburo patologijos, kuri gal\u0117t\u0173 sukelti \u0161iuos skausmus ateityje. Kai kuriuose moksliniuose straipsniuose teigiama, kad nespecifinis nugaros apatin\u0117s dalies skausmas sudaro net 90 proc. vis\u0173 apatin\u0117s dalies skausm\u0173. Apibendrinant galima b\u016bt\u0173 teigti, kad \u012fvairios lokalizacijos nugaros skausmai<\/a> yra sud\u0117tingas sutrikimas (susirgimas), susij\u0119s su socialiniais, ekonominiais, psichologiniais ir bendraisiais sveikatos veiksniais, kurio tikslias prie\u017eastis galima nustatyti tik nuodugniai i\u0161tyrus atskirai paimt\u0105 asmen\u012f. Straipsni\u0173 ap\u017evalg\u0105 pagal Lietuvos ir u\u017esienio literat\u016br\u0105 pareng\u0117 Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus ved\u0117jo pavaduotojas Remigijus Zumeras<\/em><\/p>\n Sveikatos mokymo ir lig\u0173 prevencijos centras informuoja, kad kasmet Pasaulio sveikatos organizacija kiekvienais metais siekia kuo pla\u010diau ir geriau informuoti visuomen\u0119 apie galimus stuburo srities funkcinius sutrikimus, \u016bminius ir l\u0117tinius susirgimus (kurie da\u017eniausiai pasirei\u0161kia \u012fvairaus pob\u016bd\u017eio skausmais), j\u0173 prie\u017eastis ir ypa\u010d profilaktik\u0105. \u012evairi\u0173 sri\u010di\u0173 specialistai medikai raginami labiau atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f \u0161i\u0105 vis da\u017eniau pasitaikan\u010di\u0105 sveikatos sutrikim\u0173 r\u016b\u0161\u012f, \u012f jos gydym\u0105 (kuris, deja, ne visada b\u016bna s\u0117kmingas) ir profilaktik\u0105.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8127,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[3189,210,415,653,175,1290,1041,60,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-8126","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-diskas","tag-konstrukcija","tag-profilaktika","tag-siekia","tag-stuburas","tag-stuburo-dalies","tag-svoris","tag-terapija","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8126","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8126"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8126\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8127"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8126"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8126"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8126"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8126"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8126"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
Mokslin\u0117je literat\u016broje nugaros skausmais da\u017eniausiai vadinami skausmai, jau\u010diami juosmens ir kry\u017emens srityse (tarp apatini\u0173 \u0161onkauli\u0173 ir uodegikaulio), stubure ar \u0161alia stuburo esan\u010diuose audiniuose bei organuose. Daugelis specialist\u0173 prie nugaros skausm\u0173 priskiria dar ir kaklo bei pe\u010di\u0173 skausmus ir kr\u016btinin\u0117s stuburo dalies skausmus, pabr\u0117\u017edami i\u0161skirtin\u0119 stuburo svarb\u0105 \u0161i\u0173 skausm\u0173 atsiradimui ir plitimui. Stuburo srities skausm\u0105 gali sukelti paties stuburo strukt\u016br\u0173 patologija (vadinamasis vertebrogeninis skausmas) ir kit\u0173 greta esan\u010di\u0173 organizmo audini\u0173 bei strukt\u016br\u0173 pa\u017eeidimas (pavyzd\u017eiui, vidaus organ\u0173 arba viscerogeninis skausmas).
Tai vieni da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 skausm\u0173. Mokslini\u0173 straipsni\u0173 ap\u017evalgose nurodoma, kad paauglyst\u0117s laikotarpiu stuburo arba juosmens srities skausmus patiria nuo 4,7 iki 74,4 proc. paaugli\u0173. Kr\u016btin\u0117s stuburo dalies skausmus patiria vidutini\u0161kai apie 15\u201330 proc. suaugusi\u0173j\u0173 ir vaik\u0173. Pavyzd\u017eiui, Nyderland\u0173 Karalyst\u0117je juosmens skausmus patiria apie 27 proc. visos populiacijos, peties skausmus \u2013 apie 21 proc., o kaklo skausmus \u2013 apie 20 proc. Ir tik 50 proc. vis\u0173 naujai i\u0161ai\u0161kint\u0173 pacient\u0173 su peties skausmu yra visi\u0161kai i\u0161gydomi.
Ispanijoje nuo juosmens skausm\u0173 ken\u010dia apie 15 proc. gyventoj\u0173. Yra manoma, kad per vienerius metus 15\u201320 proc. vis\u0173 suaugusi\u0173 asmen\u0173 patiria nugaros skausmus. Da\u017eniausiai a\u0161traus juosmens skausmo epizodai praeina per por\u0105 savai\u010di\u0173, bet per metus a\u0161trius juosmens skausmus pakartotinai patiria nuo 20 iki 44 proc. Europos S\u0105jungos gyventoj\u0173. Did\u017eiausi\u0105 problem\u0105 sudaro l\u0117tiniai kaklo ir nugaros skausmai<\/a>, kurie labai pablogina \u017emogaus gyvenimo kokyb\u0119 ir darbingum\u0105. Skirting\u0173 \u0161altini\u0173 duomenimis, jie sudaro nuo 14 iki 50 proc. vis\u0173 nugaros skausm\u0173. Tai did\u017eiul\u0117 medicinin\u0117, ekonomin\u0117, socialin\u0117 ir psichologin\u0117 problema.
\u017dmogaus kaul\u0173 ir raumen\u0173 sistema n\u0117ra pritaikyta darbui ilgalaik\u0117je statin\u0117je (pavyzd\u017eiui, s\u0117dint ar stovint) pad\u0117tyje. D\u0117l jud\u0117jimo stokos ir plataus \u0161iuolaikini\u0173 technologij\u0173 bei technikos panaudojimo darbe \u017emogus pavirto i\u0161 Homo sapiens \u012f Homo sendins, t. y. i\u0161 m\u0105stan\u010dio \u017emogaus \u012f s\u0117dint\u012f. Priklausomai nuo k\u016bno laikysenos, kr\u016bvis stuburo diskams tenka skirtingas: gulint jis yra ma\u017eiausias, stovint jis padid\u0117ja apie 4 kartus, o pasilenkus ar s\u0117dint \u2013 apie 6 kartus. Ypa\u010d didel\u0117 apkrova tenka juosmens dalies diskams \u017eemai lenkiantis ar svor\u012f keliant prie\u0161 save.<\/p>\n
Darbe (profesin\u0117je veikloje) atliekant nesud\u0117tingus, bet daug kart\u0173 pasikartojan\u010dius veiksmus, ilgai b\u016bnant priverstin\u0117je nepatogioje pad\u0117tyje (pavyzd\u017eiui, blogai \u012frengta darbo vieta \u2013 netinkamas k\u0117d\u0117s ar stalo auk\u0161tis, kompiuterio klaviat\u016bra ir pel\u0117 netinkamame auk\u0161tyje ir pan.), netaisyklingai (neergonomi\u0161kai) keliant ar ne\u0161ant sunkius daiktus, da\u017enai kilojant ar ne\u0161iojant sunkius, didelius ir nepatogius ne\u0161ti daiktus ar atlikus staig\u0173 ir nekoordinuot\u0105 judes\u012f gali atsirasti rank\u0173, kaklo, pe\u010di\u0173, nugaros ir koj\u0173 kaul\u0173 ir raumen\u0173 sistemos pa\u017eeidim\u0173. Tod\u0117l ilgai dirbantiems nepatogioje, priverstin\u0117je pad\u0117tyje ar blogai \u012frengtose darbo vietose \u017emones da\u017enai vargina galvos, kaklo, pe\u010di\u0173 ir juosmens skausmai. Tyrimais yra nustatyta, kad nusiskundimai d\u0117l kaklo, pe\u010di\u0173 ir rank\u0173 skausmo, tirpimo, \u0161alimo, sutrikusi\u0173 jutim\u0173 ir kt. tiesiogiai priklauso nuo darbo valand\u0173 skai\u010diaus ir statin\u0117s k\u016bno pad\u0117ties. Darbe patirtos stuburo traumos, didelis darbo tempas, rank\u0173 (nemechanizuotas) darbas ir dideli fiziniai kr\u016bviai yra pa\u010dios svarbiausios nespecifinio nugaros skausmo prie\u017eastys.
Daug\u0117ja mokslini\u0173 tyrim\u0173, patvirtinan\u010di\u0173 kaklo, nugaros ir juosmens srities nespecifini\u0173 skausm\u0173 ry\u0161\u012f su r\u016bkymu, nutukimu, moteri\u0161ka lytimi, depresiniais sutrikimais, bloga socialine ir ekonomine pad\u0117timi, genetiniais veiksniais, prastesniu i\u0161silavinimu, pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio skausmais \u0161eimos istorijoje ir kitais ma\u017eiau reik\u0161mingais veiksniais. Ta\u010diau kiti moksliniai \u0161altiniai nugaros skausm\u0173 ry\u0161io su depresija<\/a> ir kitomis psichikos patologijomis nepatvirtina.
Nugaros ir kaklo skausmai gali pasireik\u0161ti labai anksti, netgi vaikams nuo 8\u201310 met\u0173. Ypa\u010d jie pada\u017en\u0117ja paauglyst\u0117je. Atskirose studijose nurodoma, kad iki lytinio brendimo nuo 24 iki 35 proc. vaik\u0173 patiria nugaros ir kaklo skausmus, o paauglyst\u0117s periodu iki suaugant \u2013 47 proc.. Suomijoje kaklo ir peties skausmus patiria apie 26 proc., juosmens srities skausmus \u2013 apie 12 proc. paaugli\u0173. Yra mokslini\u0173 tyrim\u0173, \u012frodan\u010di\u0173 vaik\u0173 ir paaugli\u0173 nespecifini\u0173 stuburo kaklo (kartu ir peties),kr\u016btin\u0117s ir juosmens dalies skausmo ry\u0161\u012f su \u017eema \u0161eimos socialine ir ekonomine pad\u0117timi, r\u016bkymu, nutukimu, ilgu s\u0117d\u0117jimu (daugiau nei 3 valandas per par\u0105) prie kompiuterio, su nepatogia ir netaisyklinga kompiuterio ekrano, pel\u0117s bei klaviat\u016bros pad\u0117timi, su ilgu televizoriaus \u017ei\u016br\u0117jimu ir kt. Keli neseni tyrimai negin\u010dytinai patvirtino ry\u0161\u012f tarp vaik\u0173 mokyklin\u0117s kuprin\u0117s svorio (ypa\u010d kai jos svoris vir\u0161ija 20 proc. vaiko k\u016bno svorio) ir nugaros skausm\u0173. Be to, skausmui \u012ftak\u0105 turi kuprini\u0173 ne\u0161iojimo b\u016bdas, svorio paskirstymas kuprin\u0117s viduje, j\u0173 konstrukcija ir funkcinis pritaikymas konkre\u010diam vaikui. Didesn\u0119 kaklo, nugaros bei juosmens skausm\u0173 tikimyb\u0119 turi merginos, didesn\u012f k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 turintys vaikai ir sunkesnes kuprines ne\u0161iojantys vaikai. Ta\u010diau n\u0117ra joki\u0173 mokslini\u0173 \u012frodym\u0173, kad strukt\u016brin\u0117s stuburo deformacijos gali kilti tik d\u0117l kuprin\u0117s ne\u0161iojimo, nors neigiamos \u012ftakos tam gali tur\u0117ti. Moksliniai duomenys patvirtina, kad vaikai ir paaugliai, kurie kent\u0117 nuo nugaros skausm\u0173, ir suaug\u0119 turi reik\u0161mingai didesn\u0119 tikimyb\u0119 tur\u0117ti \u0161i\u0105 sveikatos problem\u0105. B\u016btina prisiminti, kad da\u017eniausiai rekomenduojamas vaiko ir paauglio kuprin\u0117s svoris netur\u0117t\u0173 vir\u0161yti 10 proc. jo k\u016bno svorio. Taip pat vaikyst\u0117je ypa\u010d svarbus tinkamas darbo ir poilsio re\u017eimas, papildomas bendras fizinis aktyvumas (3 privalom\u0173 k\u016bno kult\u016bros pamok\u0173 mokykloje tikrai nepakanka), taisyklinga laikysena, ergonomikos pagrind\u0173 \u017einojimas ir j\u0173 praktinis taikymas. Esant laikysenos sutrikimams reikalinga speciali koreguojanti mank\u0161ta.<\/p>\n
Pagrindiniai susirgimai, kuriuos diagnozuoja \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 specialistai (neurologai, ortopedai, reumatologai, reabilitologai ir kt.) yra \u0161ie: degeneracin\u0117s stuburo disk\u0173 ligos, disk\u0173 i\u0161var\u017eos ir i\u0161kritimai, smulki\u0173j\u0173 stuburo s\u0105nari\u0173 artropatijos, spondyloliz\u0117 ir spondylolistez\u0117, stuburo kanalo stenoz\u0117, tarp\u0161onkaulin\u0117 neuralgija, radikulopatijos ir kitos.
Diagnozei nustatyti ar patikslinti naudojami \u0161ie metodai: detalios anamnez\u0117s surinkimas, palapavimas ir atskir\u0173 funkcij\u0173 analiz\u0117, neurologin\u0117s b\u016bkl\u0117s nustatymas, elektromiografija, rentgenologiniai tyrimai, mielografija, kompiuterin\u0117 tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, kartais laboratoriniai tyrimai ir kt.
Gydymas gali b\u016bti medikamentinis ir nemedikamentinis. Farmakoterapin\u0117 skausmo gydymo kontrol\u0117 yra svarbi ir da\u017eniausiai naudojami nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo (NVNU), taip pat gali b\u016bti vartojami ciklooksigenaz\u0117s (COX)-2 inhibitoriai, miorelaksuojamieji vaistai, opioidiniai analgetikai ir kt. Deja, ilgai trunkant skausmams arba jiems da\u017enai kartojantis taikoma medikamentin\u0117 terapija gali sukelti daug pa\u0161alini\u0173 rei\u0161kini\u0173. Atsi\u017evelgiant \u012f skausm\u0173 intensyvum\u0105, j\u0173 trukm\u0119, ligonio am\u017ei\u0173, ligos trukm\u0119, gretutinius susirgimus, stuburo strukt\u016bros pakitimus, paciento pageidavimus ir kitus individualius veiksnius da\u017eniausiai skiriamas kombinuotas gydymas, bet pastaruoju metu vis da\u017eniau ir s\u0117kmingiau taikomas nemedikamentinis gydymas \u2013 pratim\u0173 terapija, manualin\u0117 terapija, gydomasis masa\u017eas, akupunkt\u016bra, termoterapija (\u0161al\u010dio ir \u0161ilumos proced\u016bros), balneoterapija, gydomoji vietin\u0117 anestezija ir kt. \u012evairiose \u0161alyse taikomi kiek kitokie gydymo stuburo lig\u0173 standartai. Kartais, esant i\u0161reik\u0161tiems anatominiams stuburo strukt\u016br\u0173 poky\u010diams, taikomas chirurginis gydymas.<\/p>\n![\"Galimi](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/SveikasZmogus.gif\")
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"