{"id":8175,"date":"2013-10-10T09:51:33","date_gmt":"2013-10-10T09:51:33","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-10-03T14:43:41","modified_gmt":"2017-10-03T14:43:41","slug":"kada-paskutini-karta-tikrinotes-sveikata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kada-paskutini-karta-tikrinotes-sveikata\/8175\/","title":{"rendered":"Kada paskutin\u012f kart\u0105 tikrinot\u0117s sveikat\u0105?"},"content":{"rendered":"

Norintiems i\u0161likti sveikiems medikai kartoja jau beveik mantra tapusius patarimus: atsikratykite \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, gyvenkite sveikuoli\u0161kai ir reguliariai tikrinkit\u0117s sveikat\u0105. Sveikos gyvensenos pagrindai ai\u0161k\u016bs, \u017ealingi \u012fpro\u010diai \u012fvardinti, o kokius ir kada tyrimus reikia atlikti, pla\u010diau pasakoja \u0161eimos gydytoja Natalija Vaicekauskien\u0117.<\/p>\n

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai skirti nustatyti sveikatos grup\u0119, galimus rizikos faktorius, identifikuoti naujas ligas, i\u0161vengti l\u0117tini\u0173 lig\u0173 pa\u016bm\u0117jim\u0173.<\/p>\n

Periodini\u0173 sveikatos tikrinim\u0173 rekomendacijos nuolat atnaujinamos. Pacientai privalo \u017einoti, koki\u0173 paslaug\u0173 ar tyrim\u0173 reikia tik\u0117tis at\u0117jus pas \u0161eimos gydytoj\u0105. Tyrim\u0173 periodi\u0161kumas taip pat priklauso ir nuo am\u017eiaus grup\u0117s, sako Natalija Vaicekauskien\u0117, priva\u010dioje ligonin\u0117je ir poliklinikoje \u201eKardiolita\u201c \u012fsik\u016brusios Laisv\u0117s prospekto \u0161eimos klinikos \u0161eimos gydytoja.<\/p>\n

\u201eKonsultacijos metu medikas privalo pacient\u0105 informuoti apie prevencines programas, kurios priklauso pagal am\u017eiaus grupes ir pasi\u016blyti atlikti reikalingus tyrimus\u201d, – sako gydytoja Natalija Vaicekauskien\u0117.<\/strong><\/p>\n

Skirtingos sveikatos programos<\/strong><\/p>\n

Gydytojas bent kart\u0105 per dvejus metus turi i\u0161matuoti pacientui kraujosp\u016bd\u012f, o sulaukusius 40 m. nukreipti atlikti akisp\u016bd\u017eio matavim\u0105. Cholesterol\u012f medikai rekomenduoja tirtis bent kart\u0105 per penkerius metus nuo 18 met\u0173 am\u017eiaus. Esant pakitimams, tyrimai atliekami da\u017eniau.
PAP test\u0105, vadinam\u0105j\u012f onkocitologin\u012f gimdos kaklelio tyrim\u0105, remiantis naujausiomis rekomendacijomis, pirm\u0105 kart\u0105 reikt\u0173 atlikti 21 m. Nuo 30 met\u0173 – kart\u0105 per dvejus metus.
D\u0117l kr\u016bties lig\u0173 nuo 20 met\u0173 am\u017eiaus moterys informuojamos apie savityr\u0105, pofilaktini\u0173 tikrinim\u0173 metu palpacijos metodu vertinamoskr\u016btys. Esant rizikos faktoriams sprend\u017eiama d\u0117l papildom\u0173 tyrim\u0173: kr\u016bt\u0173 echoskopinio tyrimo, mamografijos. Prevencin\u0117 programa d\u0117l kr\u016bt\u0173 <\/a>lig\u0173 i\u0161 Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo l\u0117\u0161\u0173 pradedama nuo 50 m. – 69 m., kart\u0105 per dvejus metus atliekamos mamografijos.
Storosios \u017earnos v\u0117\u017eio ankstyvoji diagnostika atliekama nuo 50 m. iki 74 m., kart\u0105 per dvejus metus atliekamas slapto kraujo i\u0161matose nustatymo tyrimas (iFOBT), esant teigiamam rezultatui, atliekama kolonoskopija.
50 m. – 75 m. vyrams rekomenduojama kart\u0105 per dvejus metus atlikti prostatos, arba prie\u0161in\u0117s liaukos prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekio, tyrim\u0105. Jis atliekamas pa\u0117mus kraujo m\u0117gin\u012f.
Pacientai profilaktini\u0173 tikrinim\u0173 metu privalo b\u016bti informuojami apie odos onkologinius susirgimus, j\u0173 profilaktik\u0105, kart\u0105 per trejus metus nuo 20 m. ir kasmet nuo 40 m. \u0161eimos gydytojas profilaktinio apsilankymo metu turi \u012fvertinti pigmentinius apgamus.<\/p>\n

Pajausti savo organizm\u0105<\/strong><\/p>\n

Da\u017eniau \u012f gydytojus tur\u0117t\u0173 kreiptis ir sveikata pasir\u016bpinti tie \u017emon\u0117s, kurie jau\u010dia \u0161iuos simptomus: pasteb\u0117jo odos b\u016bkl\u0117s poky\u010dius, atsirado silpnumas, galvos skausmai, svaigimas, tro\u0161kulys, diskomfortas \u0161irdies plote, ypa\u010d fizinio kr\u016bvio metu, staiga \u012fprasto fizinio kr\u016bvio metu atsirad\u0119s dusulys<\/a>, koj\u0173 tinimas, einant atsirandantys koj\u0173 skausmai, kurie priver\u010dia sustoti, pails\u0117ti, \u012fvair\u016bs pilvo skausmai, tu\u0161tinimosi, \u0161lapinimosi sutrikimai, ar esant nerimui d\u0117l savo sveikatos. \u201e\u0160eimos gydytojas, i\u0161klaus\u0119s nusiskundim\u0173, po ap\u017ei\u016bros, esant indikacij\u0173, skirs papildom\u0173 tyrim\u0173\u201d, \u2013 sako \u0161eimos gydytoja Natalija Vaicekauskien\u0117. Ji atkreipia d\u0117mes\u012f, kad prie\u0161 atliekant tyrimus, reik\u0117t\u0173 pasiteirauti, ar galima valgyti ir gerti, taip pat informuoti apie vartojamus vaistus. Prie\u0161 tyrimus r\u016bkyti nerekomenduojama.
Gydytojai, atlik\u0119 pagrindinius profilaktinius tyrimus, \u012fvertin\u0119 ap\u017ei\u016bros duomenis, i\u0161klaus\u0119 paciento nusiskundimus ir rad\u0119 pakitim\u0173 \u2013 visada ie\u0161kos prie\u017eas\u010di\u0173. Tuomet skiriami ir atliekami papildomi i\u0161pl\u0117stiniai tyrimai, skiriamos specialist\u0173 konsultacijos.
\u201eDeja, kol kas medicinoje n\u0117ra vieno tyrimo ar instrumentinio metodo, kuris gal\u0117t\u0173 i\u0161samiai \u012fvertinti \u017emogaus organizm\u0105 ir nustatyti negalavimus\u201d, \u2013 sako gydytoja.
Anot jos, reguliar\u016bs tyrimai ir ankstyva diagnostika gali u\u017ekirsti keli\u0105 daugumai lig\u0173, ta\u010diau pasitaiko \u016bmi\u0173 negalavim\u0173, tod\u0117l reikia labai atid\u017eiai klausyti savo k\u016bno, o pajautus, jog \u201eka\u017ekas ne taip\u201d \u2013 kreiptis \u012f medikus ir neu\u017esiimti savigyda.<\/p>\n

\"Kada<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Norintiems i\u0161likti sveikiems medikai kartoja jau beveik mantra tapusius patarimus: atsikratykite \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, gyvenkite sveikuoli\u0161kai ir reguliariai tikrinkit\u0117s sveikat\u0105. Sveikos gyvensenos pagrindai ai\u0161k\u016bs, \u017ealingi \u012fpro\u010diai \u012fvardinti, o kokius ir kada tyrimus reikia atlikti, pla\u010diau pasakoja \u0161eimos gydytoja Natalija Vaicekauskien\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8176,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[689,25875],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-8175","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-diagnostika","tag-vaicekauskiene"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8175","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8175"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8175\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8176"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8175"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8175"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8175"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8175"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8175"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}