{"id":8229,"date":"2013-09-16T16:00:35","date_gmt":"2013-09-16T16:00:35","guid":{"rendered":""},"modified":"2013-09-16T16:00:35","modified_gmt":"2013-09-16T16:00:35","slug":"atopinis-dermatitas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/atopinis-dermatitas\/8229\/","title":{"rendered":"Atopinis dermatitas"},"content":{"rendered":"

Dr. J\u016brat\u0117 Grigaitien\u0117<\/p>\n

VUL Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Dermatovenerologijos centras<\/p>\n

Atopinis dermatitas<\/a> (sin.: neurodermitas, atopin\u0117 egzema, endogenin\u0117 egzema) yra l\u0117tin\u0117 odos u\u017edegimo liga, kuriai b\u016bdinga stiprus odos nie\u017e\u0117jimas ir atsinaujinanti eiga. Liga da\u017eniausiai prasideda k\u016bdikyst\u0117je ir vaikyst\u0117je (30 proc. pacient\u0173 suserga 2\u20135 gyvenimo metais), bet gali t\u0119stis arba pasireik\u0161ti suaugusiesiems (1\u20133 proc.). Atopinis dermatitas<\/a> kartu su alerginiu rinokonjunktyvitu bei astma priklauso atopin\u0117ms ligoms ir laikomas pradiniu \u201eatopinio mar\u0161o\u201c etapu.<\/em><\/p>\n

Atopinio dermatito (AD) etiopatogenez\u0117 yra kompleksin\u0117 ir iki galo nei\u0161tyrin\u0117ta. Ligos atsiradimui reik\u0161minga genetini\u0173, imunini\u0173 bei aplinkos veiksni\u0173 s\u0105veika, s\u0105lygojanti epidermio barjerin\u0117s funkcijos sutrikimus. Sukaupta akivaizd\u017ei\u0173 \u012frodym\u0173 apie genetini\u0173 faktori\u0173 reik\u0161m\u0119 AD patogenez\u0117je \u2013 tai rodo \u0161eimin\u0117 ligos anamnez\u0117: jei AD serga vienas i\u0161 t\u0117v\u0173, rizika susirgti vaikui yra 30 proc., jei abu t\u0117vai \u2013 60\u2013<\/em>80 proc. Tyrim\u0173 duomenimis, sergant AD ir astma, \u201epersideng\u0119\u201c esti tik keli gen\u0173 lokusai, o AD ir \u017evynelin\u0117s atvejais identifikuoti \u012fvair\u016bs chromosom\u0173 gen\u0173 lokusai \u2013 tai \u012frodo, kad AD, kaip ir \u017evynelin\u0117, yra kompleksin\u0117 genetin\u0117 liga [1].<\/p>\n

Raginio sluoksnio reik\u0161m\u0117<\/strong><\/p>\n

Pagrindinis odos barjeras yra epidermio raginiame sluoksnyje. J\u012f sudaro korneocitai ir tarpl\u0105steliniai lipidai. Segant AD, odoje lipid\u0173 i\u0161siskiria (i\u0161 lamelini\u0173 k\u016bneli\u0173) nepakankamai, sutrinka epidermio proliferacija bei diferenciacija, pakinta strukt\u016brini\u0173 baltym\u0173 (keratino, involukrino, lorikrino) i\u0161siskyrimas, o tai s\u0105lygoja odos barjero funkcijos sutrikim\u0105. Oda, sudarydama barjer\u0105 tarp i\u0161orin\u0117s aplinkos ir organizmo, i\u0161 vidaus apsaugo nuo per smarkaus vandens pasi\u0161alinimo, o i\u0161 i\u0161or\u0117s \u2013 nuo \u017ealing\u0173 aplinkos veiksni\u0173 (iritant\u0173, alergen\u0173, mikroorganizm\u0173) poveikio. Sergant AD, pa\u017eeistas b\u016bna ir vidinis, ir i\u0161orinis barjeras [2]. 20\u2013<\/em>50 proc. AD pacient\u0173 nustatoma filagrino geno mutacij\u0173. Filagrinas (baltymas, kur\u012f gamina keratinocitai gr\u016bd\u0117tajame sluoksnyje) yra atsakingas u\u017e vandens suri\u0161im\u0105, o kai jo stinga, sutrinka odos barjerin\u0117 funkcija [3]. AD imunopatogenez\u0117je pagrindin\u012f vaidmen\u012f atlieka T l\u0105stel\u0117s. Imuninis atsakas rodo dvifaz\u0119 eig\u0105: \u016bmin\u0117je faz\u0117je daugiausia nustatoma Th2 limfocit\u0173 infiltracija, kas skatina gamintis IL4, 5, 13, o l\u0117tin\u0117je \u2013 vyrauja Th1 limfocit\u0173 infiltracija, kuriai b\u016bdinga IFN, IL12, GM-CSF i\u0161siskyrimas [4].<\/p>\n

Sergant AD, yra padid\u0117jusi infekcij\u0173 rizik\u0105. 90 proc. AD ligoni\u0173 odoje nustatoma S. aureus <\/em>kolonizacija. Sveika oda turi savo chemin\u012f barjer\u0105 \u2013 aktyvius antimikrobinius peptidus, kurie veikia kaip nat\u016bral\u016bs antibiotikai prie\u0161 S. aureus <\/em>ir Herpes simplex, <\/em>o AD pa\u017eeistoje odoje antimikrobini\u0173 peptid\u0173 i\u0161siskyrimas esti suma\u017e\u0117j\u0119s [5].<\/p>\n

Atopinio dermatito klasifikacija<\/strong><\/p>\n

\u0160iuo metu AD skiriamas \u012f egzogenin\u012f (50\u2013<\/em>80 proc. pacient\u0173 nustatomas I tipo \u012fsijautrinimas \u012fkvepiamiesiems bei maisto alergenams) bei endogenin\u012f (20\u2013<\/em>40 proc. pacient\u0173 I tipo \u012fsijautrinimas \u012fkvepiamiesiems bei maisto alergenams nenustatomas). Endogeninis AD b\u016bdingesnis k\u016bdikiams bei vaikams, v\u0117liau liga pereina \u012f egzogenin\u0119.<\/p>\n

Ligos klinika priklauso nuo paciento am\u017eiaus bei ligos stadijos (\u016bmin\u0117 ar l\u0117tin\u0117). K\u016bdikiams ir ma\u017eiems vaikams b\u016bdinga eksudacin\u0117s egzemos vaizdas: p\u016bslel\u0117s, erozijos. Vyresniems pacientams \u2013 lichenifikacija, mazgeliai, nukasymai (1 pav.). Visiems pacientams b\u016bdinga labai sausa ir jautri oda. Liga diagnozuojama pagal Hanifin ir Rajka apibr\u0117\u017etus klasikinius diagnostikos kriterijus: 3 didieji ir 3 ma\u017eieji kriterijai patvirtina AD diagnoz\u0119 (2 pav.). Ligos intensyvumas ilgainiui ma\u017e\u0117ja, ir iki 30-\u0173j\u0173 gyvenimo met\u0173 liga i\u0161nyksta dviem tre\u010ddaliams pacient\u0173, bet tre\u010ddalis AD serga vis\u0105 gyvenim\u0105. Pa\u016bm\u0117jim\u0173 bei remisij\u0173 trukm\u0117 ir sunkumo laipsnis esti skirtingas.<\/p>\n

Gydymas<\/strong><\/p>\n

AD gydymas pakopinis atsi\u017evelgiant \u012f ligos sunkumo laipsn\u012f (3 pav.) [6]. Pacientams rekomenduojama vengti lig\u0105 provokuojan\u010di\u0173 veiksni\u0173 (4 pav.). Emolientai yra neatskiriama bazin\u0117s terapijos dalis. Jie slopina nie\u017eul\u012f ir u\u017edegim\u0105, dr\u0117kina ir mink\u0161tina od\u0105, apsaugo j\u0105 nuo i\u0161orini\u0173 dirgikli\u0173 bei atkuria odos barjer\u0105. Prausimuisi turi b\u016bti naudojamas skaidrus vanduo, priemon\u0117s be muilo, konservant\u0173, kvapi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 (medicininiai aliejiniai prausikliai ar vonios emulsijos).<\/p>\n

Pasirinktiniai vaistai u\u017edegimui slopinti teb\u0117ra vietinio poveikio gliukokortikoidai, j\u0173 skiriama vartoti ribot\u0105 laik\u0105 (10\u2013<\/em>14\u2013<\/em>21 d.). Gydymas efektyvus vartojant vaistus vien\u0105 kart\u0105 per dien\u0105. Rauk\u0161li\u0173 ir veido sritims gydyti vartojami silpni gliukokortikoidai ir tik kelet\u0105 dien\u0173. Antros eil\u0117s vaistai kalcineurino inhibitoriai fibroblast\u0173 aktyvumo neslopina ir nesukelia odos atrofijos, tod\u0117l gali b\u016bti vartojami neribot\u0105 laik\u0105, ypa\u010d tinka rauk\u0161li\u0173, veido sritims. Pastaraisiais metais \u012frodyta, kad efektyvus yra palaikomasis protarpinis gydymas vietinio poveikio gliukokortikoidais ir kalcineurino inhibitoriais \u2013 tai proaktyvus gydymas, kai pra\u0117jus pa\u016bm\u0117jimo fazei, ligos remisijos laikotarpiu du kartus per savait\u0119 gydomos nuolat beriamos odos vietos. Proaktyvus gydymas suretina ligos pa\u016bm\u0117jimus bei prailgina ligos remisijas [7, 8].<\/p>\n

Kai pasirei\u0161kia ne\u017eenkli\u0173 antrin\u0117s infekcijos po\u017eymi\u0173, skiriama vietinio poveikio antiseptini\u0173 vaist\u0173: triklosanas, okteniseptas, kristalvioleto vandeninis 0,25 proc. tirpalas, antisepti\u0161kai veikiantys drabu\u017eiai ar \u012fmaut\u0117s. Kai antrin\u0117s infekcijos po\u017eymiai ry\u0161k\u016bs, gydoma sisteminiais antibiotikais (5\u2013<\/em>7d.): cefalosporinais ar penicilinais (atspar\u016bs penicilinazei).<\/p>\n

Nie\u017euliui slopinti vartojama sisteminio poveikio H1 receptori\u0173 blokatori\u0173. Foto(chemo)terapija (UVA-1, UVB-311 nm, PUVA) derinama su vietinio ir\/ar sisteminio poveikio gliukokortikoidais. Sunkios eigos AD gydomas sisteminiais imunosupresiniais vaistais (ciklosporinu A, azatioprinu, metotreksatu) [9].<\/p>\n

Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n

    \n
  1. Hinz T, Staudacher A, Bieber T. Advances in the pathogenesis of atopic dermatitis. Hautarzt 2006 Jul;57(7).<\/li>\n
  2. Proksch E, F\u00f6lster-Holst R, Br\u00e4utigam M, Sepehrmanesh M, Pfeiffer S, Jensen JM. Role of the epidermal barrier in atopic dermatitis.<\/a> J Dtsch Dermatol Ges. 2009 Oct;7(10).<\/li>\n
  3. Weidinger S, Rodr\u00edguez E, Stahl C, Wagenpfeil S, Klopp N, Illig T, Novak N. Filaggrin mutations strongly predispose to early-onset and extrinsic atopic dermatitis.<\/a> J Invest Dermatol. 2007 Mar;127(3).<\/li>\n
  4. Bolognia JL. Dermatology. Mosby 2008.<\/li>\n
  5. Melnik B. Disturbances of antimicrobial lipids in atopic dermatitis.<\/a>\u00a0\u00a0 J Dtsch Dermatol Ges. 2006 Feb;4(2).<\/li>\n
  6. Akdis Akdis CA, Akdis M, Bieber T, Bindslev-Jensen C, Boguniewicz M, Eigenmann P, Hamid Q, Kapp A, Leung DY, Lipozencic J, Luger TA, Muraro A, Novak N, Platts-Mills TA, Rosenwasser L, Scheynius A, Simons FE, Spergel J, Turjanmaa K, Wahn U, Weidinger S, Werfel T, Zuberbier T; European Academy of Allergology and Clinical Immunology\/American Academy of Allergy, Asthma and Immunology. Diagnosis and treatment of atopic dermatitis in children and adults: European Academy of Allergology and Clinical Immunology\/American Academy of Allergy, Asthma and Immunology\/PRACTALL Consensus Report.<\/a> J Allergy Clin Immunol. 2006 Jul;118(1).<\/li>\n
  7. Wollenberg A, Bieber T. Proactive therapy of atopic dermatitis–an emerging concept.<\/a> Allergy. 2009 Feb;64(2):276-8.<\/li>\n
  8. Schmitt J<\/a>, von Kobyletzki L<\/a>, Svensson A<\/a>, Apfelbacher C<\/a>.\u00a0 Efficacy and tolerability of proactive treatment with topical corticosteroids and calcineurin inhibitors for atopic eczema: systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials Br J Dermatol.<\/a> 2011 Feb;164(2).<\/li>\n
  9. Werfel T, Aberer W, Augustin M, Biedermann T, F\u00f6lster-Holst R, Friedrichs F, Gieler U, Heratizadeh A, Kapp A, Przybilla B, Rietschel E, Schlaeger M, Schmid-Grendelmeier P, Sitters H, Staab D, Szczepanski R, Vieluf D, Voigtmann I, Worm M. Atopic dermatitis: S2 guidelines .J Dtsch Dermatol Ges. 2009 Jan;7 Suppl 1.<\/li>\n<\/ol>\n

    Lietuvos gydytojo \u017eurnalas <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Atopinio dermatito (AD) etiopatogenez\u0117 yra kompleksin\u0117 ir iki galo nei\u0161tyrin\u0117ta. Ligos atsiradimui reik\u0161minga genetini\u0173, imunini\u0173 bei aplinkos veiksni\u0173 s\u0105veika, s\u0105lygojanti epidermio barjerin\u0117s funkcijos sutrikimus. Sukaupta akivaizd\u017ei\u0173 \u012frodym\u0173 apie genetini\u0173 faktori\u0173 reik\u0161m\u0119 AD patogenez\u0117je \u2013 tai rodo \u0161eimin\u0117 ligos anamnez\u0117: jei AD serga vienas i\u0161 t\u0117v\u0173, rizika susirgti vaikui yra 30 proc., jei abu t\u0117vai \u2013 60\u2013<\/em>80 proc. Tyrim\u0173 duomenimis, sergant AD ir astma, \u201epersideng\u0119\u201c esti tik keli gen\u0173 lokusai, o AD ir \u017evynelin\u0117s atvejais identifikuoti \u012fvair\u016bs chromosom\u0173 gen\u0173 lokusai \u2013 tai \u012frodo, kad AD, kaip ir \u017evynelin\u0117, yra kompleksin\u0117 genetin\u0117 liga [1].<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8230,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[883,2,3614,138,26],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-8229","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-gliukokortikoidai","tag-infekcijos","tag-lokusai","tag-vaistai","tag-vietinio"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8229","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8229"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8229\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8230"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8229"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8229"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8229"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8229"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8229"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}