{"id":8233,"date":"2013-09-16T15:55:08","date_gmt":"2013-09-16T15:55:08","guid":{"rendered":""},"modified":"2013-09-16T15:55:08","modified_gmt":"2013-09-16T15:55:08","slug":"kalcis-ir-vitaminas-d-ne-tik-skeleto-apsauga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kalcis-ir-vitaminas-d-ne-tik-skeleto-apsauga\/8233\/","title":{"rendered":"Kalcis ir vitaminas D\u2013 ne tik skeleto apsauga"},"content":{"rendered":"<p>Jau anks\u010diau atlikti klinikiniai tyrimai rod\u0117, kad kalcio ir vitamino D derinys vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms suma\u017eina kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 rizik\u0105. Tiesa, pirmieji tyrimai nebuvo itin patikimi, pakankamai didel\u0117s apimties, o nustatytas kalcio ir vitamino D derinio poveikis skeletui ne visada buvo klini\u0161kai reik\u0161mingas. Daugelyje j\u0173 vertinamosios baigtys nebuvo gerai apibr\u0117\u017etos, ypa\u010d neplanuotosios i\u0161 anksto, kaip antai \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos komplikacij\u0173 da\u017enumas.<\/p>\n<p>Kai kurie ankstesni tyrimai nebuvo i\u0161sam\u016bs ir apgalvoti. Pavyzd\u017eiui, gydymo kalciu ir vitaminu D i\u0161laid\u0173 analiz\u0117, vitamino D koncentracijos vertinimas nepasi\u017eym\u0117jo tikslumu. Nebu<ins cite=\"mailto:Vidmantas%20Pacevicius\" datetime=\"2012-10-15T16:13\">vo<\/ins> atsi\u017evelgiama \u012f tai, kad vitamino D kiekis \u017emogaus organizme priklauso nuo \u012fvairi\u0173 veiksni\u0173, pvz., nuo met\u0173 laiko. Tiesa, iki \u0161iol n\u0117ra bendros nuomon\u0117s, kokia vitamino D koncentracija kraujyje b\u016bt\u0173 optimali, nes ji priklausomo nuo organizmo ypatum\u0173, metabolizmo, sveikatos b\u016bkl\u0117s, gretutini\u0173 lig\u0173.<\/p>\n<p><strong>Norma<\/strong><\/p>\n<p>2011 m. JAV Endokrinolog\u0173 draugijos praktin\u0117se rekomendacijose nurodoma, jog 50 nmol\/l ir didesn\u0117 vitamino D koncentracija kraujyje rodo, jog asmuo gauna pakankamai vitamino D. Jei 25(OH)D koncentracija ma\u017eesn\u0117 negu 50 nmol\/l, laikoma kad yra vitamino D stoka. Pana\u0161iai apibr\u0117\u017eiamas ir kalcio poreikis. Remdamasi patikim\u0173 placebu kontroliuojam\u0173 tyrim\u0173 metaanaliz\u0117mis, Europos maisto standart\u0173 tarnyba 2012 m. paskelb\u0117, kad 2500 mg\/d. kalcio doz\u0117, gaunama su maisto produktais ir maisto papildais, yra gerai toleruojama ir nesukelia \u0161alutini\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173. Tok\u012f pat (2500 mg\/d.) gerai toleruojam\u0105 suvartojamo kalcio kiek\u012f suaugusiesiems 2003 m. buvo nustat\u0119s Mokslinis maisto komitetas.<\/p>\n<p><strong>Saugumas<\/strong><\/p>\n<p>Moksliniai tyrimai nepatvirtino prielaid\u0173, kad ilgalaikis kalcio vartojimas su maistu ar maisto papildais gali padidinti inkst\u0173 akmenlig\u0117s, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 ar prostatos v\u0117\u017eio rizik\u0105. Tai skatino per\u017ei\u016br\u0117ti 2500 mg\/d. kalcio norm\u0105 suaugusiesiems, \u012fskaitant n\u0117\u0161\u010dias ir \u017eindan\u010dias moteris.<\/p>\n<p>Kalcio ir vitamino D derinys dabar pla\u010diai vartojamas gydant osteoporoz\u0119 kaip papildoma priemon\u0117 kartu <ins cite=\"mailto:Deimante%20Jesiunaite\" datetime=\"2012-10-17T19:25\">su <\/ins>antiosteoporoziniais vaistais. \u0160io derinio efektyvumas bei saugumas analizuotas klinikiniuose tyrimuose gydant bisfosfonatais (FIT, VERT), stroncio ranelatu (SOTI), raloksifenu (MORE), teriparatidu (Neer 2001), parathormonu (TOP), bazedoksifenu (Silverman 2008), lasofoksifenu (PERL) ir kt.<\/p>\n<p><strong>Poveikis kaulams <\/strong><\/p>\n<p>Sanders ir bendr. (2010) atliko atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 placebu kontroliuojam\u0105 dvigubai akl\u0105 tyrim\u0105, kuriame dalyvavo 2256 globos namuose gyvenan\u010dios moterys (70 met\u0173 ir vyresn\u0117s), turin\u010dios padid\u0117jusi\u0105 kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 rizik\u0105. Tyrimo dalyv\u0117s 12 m\u0117n. vartojo po 500 TV cholekalciferolio per dien\u0105. Nustatyta, kad tokia vitamino D doz\u0117 reik\u0161mingai suma\u017eino griuvimo ir kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 rizik\u0105 ne ma\u017eiau kaip 12 m\u0117n. laikotarpiu lyginant su placebu.<\/p>\n<p>Siekiant \u012fvertinti kalcio ir vitamino D derinio bei vieno vitamino D \u012ftak\u0105 moter\u0173 griuvimo da\u017enumui buvo atlikta klinikini\u0173 tyrim\u0173 metaanaliz\u0117 (2011). Nustatyta, kad kalcio ir vitamino D derinys griuvimo rizik\u0105 suma\u017eino statisti\u0161kai reik\u0161mingai, o vienas vitaminas D \u2013 statisti\u0161kai nereik\u0161mingai.<\/p>\n<p>Tyrimais nustatyta, kad pomenopauz\u0117s am\u017eiaus moterims (&gt; 65 m.) osteoporozini\u0173 kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 rizika tiesiogiai priklauso nuo vitamino D koncentracijos serume \u2013 kai 25(OH)D koncentracija nesiekia 57 nmol\/l:<\/p>\n<ul>\n<li>santykin\u0117 \u0161launikaulio l\u016b\u017eio rizika \u2013 1,2 (0,7\u20131,9);<\/li>\n<\/ul>\n<ul>\n<li>santykin\u0117 stuburo slanksteli\u0173 l\u016b\u017eio rizika \u2013 1,1 (0,6 \u2013 1,8).<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u0160vedijoje atlikto OPRA tyrimo, kuriame dalyvavo 75 met\u0173 moterys, duomenimis, kai vitamino D koncentracija ma\u017eesn\u0117 nei 50 nmol\/l, santykin\u0117 bet kuri\u0173 kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 rizika yra 1,99 (0,97\u20134,02), o kai ma\u017eesn\u0117 nei 75 nmol\/l, santykin\u0117 l\u016b\u017ei\u0173 rizika suma\u017e\u0117ja iki 1,10 (0,72\u20131,69). Taigi, tarp vitamino D koncentracijos serume ir kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 rizikos yra stiprus tiesioginis ry\u0161ys.<\/p>\n<p>Apibendrinus JAV ir Europoje atlikt\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173, kuriuose buvo vertinamas kalcio ir vitamino D derinio bei vieno vitamino D poveikis kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 rizikai (DIPART, n = 68,5 t\u016bkst. tiriam\u0173j\u0173), nustatyta, kad:<\/p>\n<ul>\n<li>vartojant kalcio ir vitamino D derin\u012f, vis\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 santykin\u0117 rizika yra 0,92 (0,86\u20130,99), o \u0161launikaulio \u2013 0,83 (0,69\u20130,99);<\/li>\n<li>vartojant vien vitamin\u0105 D, vis\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 santykin\u0117 rizika yra 1,01 (0,92\u20131,12), o \u0161launikaulio\u2013 1,09 (0,92 \u2013 1,29).<\/li>\n<\/ul>\n<p>Metaanalizi\u0173 duomenimis, santykin\u0117 l\u016b\u017ei\u0173 rizika tiesiogiai priklauso nuo vartojamos vitamino D doz\u0117s:<\/p>\n<ul>\n<li>vartojant 20 \u00b5g (800 TV) vitamino D, vis\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 santykin\u0117 rizika yra 1,02, o \u0161launikaulio\u2013 1,08;<\/li>\n<li>vartojant 10 \u00b5g (400 TV) vitamino D, vis\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 santykin\u0117 rizika yra 0,93, o \u0161launikaulio \u2013 1,10.<\/li>\n<\/ul>\n<p>2012 m. paskelbtos NEJM metaanaliz\u0117s (n = 31022) duomenimis, kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 rizika suma\u017e\u0117ja labiau, jei pradin\u0117 vitamino D koncentracija serume yra didesn\u0117 ir gydoma didesn\u0117mis vitamino D doz\u0117mis.<\/p>\n<p>Vartojant vitamino D po 792\u20131000 TV, santykin\u0117 \u0161launikaulio l\u016b\u017eio rizika yra 0,72, o vis\u0173 ne stuburo slanksteli\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 \u2013 0,88, o vartojant ma\u017eiausiomis doz\u0117mis (iki 360 TV) \u2013 atitinkamai 1,13 ir 0,99.<\/p>\n<p><strong>\u012etaka inkst\u0173 akmenims<\/strong><\/p>\n<p>Klinikinio tyrimo <em>WHI<\/em> (ITT analiz\u0117) duomenimis, vartojant 10 \u00b5g (400 TV) vitamino D ir 1000 mg kalcio derin\u012f, absoliu\u010dioji inkst\u0173 akmen\u0173 susidarymo rizika padid\u0117jo 0,5 proc. (nuo 3,0 iki 3,5 proc.), o absoliu\u010dioji kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 rizika suma\u017e\u0117jo 0,5 proc. (nuo 17,0 iki 16,5 proc.) lyginant su placebu. Taip buvo \u012frodyta, kad gydymas vitamino D ir kalcio deriniu statisti\u0161kai reik\u0161mingai inkst\u0173 akmen\u0173 susidarymo rizikos nepadidino.<\/p>\n<p><strong>\u012etaka \u0161irdies ligoms<\/strong><\/p>\n<p>Kraujagysli\u0173 sieneli\u0173 kalk\u0117jimas yra aktyvus patohistologinis procesas, kuriame dalyvauja osteoblast\u0173 fenotip\u0105 \u012fgavusios lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105stel\u0117s, stimuliuojamos citokin\u0173, kalcio, vitamino D ir fosfat\u0173.<\/p>\n<p>2012 metais paskelbtais <em>EPIC Heidelberg<\/em> tyrimo duomenimis, lyginant su joki\u0173 maisto papild\u0173 nevartojimu, kai kiti veiksniai (r\u016bkymas, k\u016bno mas\u0117s indeksas, fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas ir kt.) vienodi:<\/p>\n<ul>\n<li>kalcis (\u012fskaitant derinius) santykin\u0119 miokardo infarkto rizik\u0105 padidino iki 1,86;<\/li>\n<li>vien kalcis \u2013 iki 2,39;<\/li>\n<li>kalcis kartu su kitais papildais \u2013 iki 1,66;<\/li>\n<li>kiti papildai miokardo infarkto rizik\u0105 suma\u017eino iki 0,75.<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u0160iame Europos perspektyviajame tyrime dalyvavo 35\u201364 met\u0173 asmenys, anks\u010diau nepatyr\u0119 did\u017ei\u0173j\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (\u0160KL) komplikacij\u0173. Mirties nuo \u0160KL santykin\u0117 rizika \u0161iose tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117se buvo atitinkamai 1,02; 1,20; 0,94 ir 0,94.<\/p>\n<p>2010 metais Bolland 16 atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 tyrim\u0173 metaanalize (i\u0161 viso apie 20 t\u016bkst. tiriam\u0173j\u0173) nustat\u0117, kad yra ry\u0161ys tarp kalcio, gaunamo su maistu, ir miokardo infarkto da\u017enumo, bet su insulto ar mirties da\u017enumu kalcis nesusij\u0119s. 2007 m. atlikto <em>WHI CaD<\/em> duomenimis, vartojant kalc\u012f su vitaminu D \u0160KL rizika nepadid\u0117ja. 2011 met\u0173 Bolland analiz\u0117 rodo, kad moterims, kurios savo iniciatyva vartojo kalcio papild\u0173, paskyrus kalcio ir vitamino D derin\u012f, \u0160KL rizika nepasikeit\u0117<ins cite=\"mailto:Deimante%20Jesiunaite\" datetime=\"2012-10-17T19:33\">.<\/ins><\/p>\n<p>V\u0117liau buvo pripa\u017einta, kad min\u0117ti tyrimai tur\u0117jo metodologini\u0173 tr\u016bkum\u0173, tod\u0117l nebuvo labai patikimi. Vis d\u0117lto remiantis dabar turimais duomenimis, galima padaryti kelet\u0105 svarbi\u0173 i\u0161vad\u0173, kad kalcio ir vitamino D papildai:<\/p>\n<ul>\n<li>neturi \u012ftakos mir\u0161tamumui;<\/li>\n<li>nespartina vainikini\u0173 arterij\u0173 kalk\u0117jimo;<\/li>\n<li>j\u0173 \u012ftaka miokardo infarkto rizikai neai\u0161ki.<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong>\u012etaka mir\u0161tamumui<\/strong><\/p>\n<p>2010 metais buvo paskelbtos LAS (angl. <em>The Longitudinal Aging Study<\/em>) i\u0161vados apie vitamino D koncentracijos serume ir mir\u0161tamumo ry\u0161\u012f, kur\u012f es\u0105 atspindi U formos kreiv\u0117. Jau min\u0117tas DIPART tyrimas parod\u0117, kad kalcio ir vitamino D derinys labiau negu vienas D vitaminas suma\u017eino mir\u0161tamum\u0105. Kochrano duomenimis, kalcio ir vitamino D3 derinys reik\u0161mingai suma\u017eino mir\u0161tamum\u0105 lyginant su placebu ar joki\u0173 papild\u0173 nevartojusiais asmenimis. Tuo tarpu vitaminas D2 (vienas arba su kalciu) \u012ftakos mir\u0161tamumui netur\u0117jo.<\/p>\n<p>RECORD tyrimo duomenimis:<\/p>\n<ul>\n<li>Vartojant kalcio, palyginti su kalcio nevartojimu (1,00), santykin\u0117 vis\u0173 mir\u010di\u0173 rizika buvo 1,21; mirties nuo kraujagyslini\u0173 komplikacij\u0173 \u2013 1,43.<\/li>\n<li>Vartojant vitamino D, palyginti su vitamino D nevartojimu (1,00), santykin\u0117 vis\u0173 mir\u010di\u0173 rizika buvo 0,80; mirties nuo kraujagyslini\u0173 komplikacij\u0173 \u2013 0,76; mirties nuo v\u0117\u017eio \u2013 0,61.<\/li>\n<\/ul>\n<p>WHI tyrimo duomenimis:<\/p>\n<ul>\n<li>vartojant kalcio ir vitamino D derin\u012f, palyginti su jo nevartojimu (1,00), santykin\u0117 vis\u0173 mir\u010di\u0173 rizika buvo 0,91; mirties nuo \u0161irdies kraujagysli\u0173 komplikacij\u0173 \u2013 0,92; mirties nuo smegen\u0173 kraujagysli\u0173 komplikacij\u0173 \u2013 0,89; mirties nuo v\u0117\u017eio rizika \u2013 0,89.<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong>I\u0161vados<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>Teiginiai apie i\u0161skirtin\u0119 vitamino D papild\u0173 naud\u0105, kaip ir kalcio papild\u0173 \u017eal\u0105, sveikatai gali b\u016bti perd\u0117ti.<\/li>\n<li>Kalcio ir vitamino D derini\u0173 nauda kaulams \u012frodyta labai patikimai.<\/li>\n<li>Kiekvien\u0105 dien\u0105 vartojamas kalcio ir vitamino D derinys suma\u017eina kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 rizik\u0105.<\/li>\n<li>Kaulams veiksmingai apsaugoti reikalingas optimalus 25(OH)D vitamino kiekis yra 50\u2013100 nmol\/l.<\/li>\n<li>Ar vaist\u0173 nuo osteoporoz\u0117s vartojantiems asmenims didesn\u0117 nei 75 nmol\/l arba didesn\u0117 nei 50 nmol\/l 25(OH)D koncentracija yra pakankama kaulams apsaugoti, n\u0117ra ai\u0161ku.<\/li>\n<li>Vitaminas D ir jo analogai pasi\u017eymi savybe skatinti kraujagysli\u0173 kalcifikacij\u0105 (nustatyta <em>in vitro<\/em> ir gyv\u016bn\u0173 modeliais).<\/li>\n<li>Ar kalcio ir vitamino D deriniai kenkia \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemai asmen\u0173, neturin\u010di\u0173 inkst\u0173 disfunkcijos, n\u0117ra ai\u0161ku.<\/li>\n<li>Kol teb\u0117ra neai\u0161kum\u0173, kalcio ir D vitamino derinius sergantiems osteoporoze rekomenduojama skirti individualiomis doz\u0117mis atsi\u017evelgus \u012f su maistu gaunamo kalcio kiek\u012f.<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>Parengta pagal <ins cite=\"mailto:Raimondas%20Kubilius\" datetime=\"2012-10-18T11:52\">B. Abrahamsen (<\/ins><ins cite=\"mailto:Raimondas%20Kubilius\" datetime=\"2012-10-18T11:55\">Kopenhagos Piet\u0173 Danijos universitetas<\/ins><ins cite=\"mailto:Raimondas%20Kubilius\" datetime=\"2012-10-18T11:52\">) <\/ins><ins cite=\"mailto:Raimondas%20Kubilius\" datetime=\"2012-10-18T11:53\">prane\u0161im\u0105 <\/ins>\u201eCalcium and vitamin D &#8211; what have recent meta-analyses taught us\u201c<ins cite=\"mailto:Raimondas%20Kubilius\" datetime=\"2012-10-18T11:53\">, skaityt<\/ins>\u0105<ins cite=\"mailto:Raimondas%20Kubilius\" datetime=\"2012-10-18T11:53\"> <strong>4-<\/strong><\/ins><strong>ajame<ins cite=\"mailto:Raimondas%20Kubilius\" datetime=\"2012-10-18T11:53\"> Baltijos <\/ins>\u0161<ins cite=\"mailto:Raimondas%20Kubilius\" datetime=\"2012-10-18T11:53\">ali\u0173 <\/ins>o<ins cite=\"mailto:Raimondas%20Kubilius\" datetime=\"2012-10-18T11:53\">steoporoz\u0117s <\/ins>k<ins cite=\"mailto:Raimondas%20Kubilius\" datetime=\"2012-10-18T11:53\">ongrese<\/ins><\/strong><ins cite=\"mailto:Raimondas%20Kubilius\" datetime=\"2012-10-18T11:53\">, vykusiame <strong>2012 m. rugs\u0117jo m\u0117n. 13<\/strong><\/ins><strong>\u2013<ins cite=\"mailto:Raimondas%20Kubilius\" datetime=\"2012-10-18T11:53\">15 dienomis Vilniuje<\/ins>.<\/strong><\/p>\n<p>Lietuvos gydytojo \u017eurnalas<strong> <br \/><\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Jau anks\u010diau atlikti klinikiniai tyrimai rod\u0117, kad kalcio ir vitamino D derinys vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms suma\u017eina kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 rizik\u0105. Tiesa, pirmieji tyrimai nebuvo itin patikimi, pakankamai didel\u0117s apimties, o nustatytas kalcio ir vitamino D derinio poveikis skeletui ne visada buvo klini\u0161kai reik\u0161mingas. Daugelyje j\u0173 vertinamosios baigtys nebuvo gerai apibr\u0117\u017etos, ypa\u010d neplanuotosios i\u0161 anksto, kaip antai \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos komplikacij\u0173 da\u017enumas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8234,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[548,2068,3612,3613,1190,125,1387,2073,549],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-8233","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-kalcis","tag-kaulams","tag-luziu-santykine","tag-luziu-santykine-rizika","tag-papildai","tag-rukymas","tag-santykine-rizika","tag-slaunikaulio-luzio-rizika","tag-vitaminas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8233","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8233"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8233\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8234"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8233"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8233"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8233"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8233"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8233"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}