{"id":8239,"date":"2013-09-16T15:00:07","date_gmt":"2013-09-16T15:00:07","guid":{"rendered":""},"modified":"2013-09-16T15:00:07","modified_gmt":"2013-09-16T15:00:07","slug":"slapimo-nelaikymas-insulto-prognozes-atspindys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/slapimo-nelaikymas-insulto-prognozes-atspindys\/8239\/","title":{"rendered":"\u0160lapimo nelaikymas \u2013 insulto prognoz\u0117s atspindys"},"content":{"rendered":"<p class=\"NoSpacing\"><em>\u0160lapimo nelaikymu vadinama b\u016bkl\u0117, pasirei\u0161kianti nevalingu bet kokio kiekio \u0161lapimo i\u0161tek\u0117jimu. \u012evairi\u0173 autori\u0173 tyrimai rodo, kad \u0161lapimo nelaiko 17 proc. vyresnio am\u017eiaus vyr\u0173 ir 35 proc. moter\u0173. Lietuvoje atlikt\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, \u0161lapimo nelaikymu skund\u017eiasi apie 43 proc. 50\u201370 met\u0173, 6,3 proc. 55\u201359 met\u0173 moter\u0173 bei apie 23 proc. 70\u201374 met\u0173 vyr\u0173.<\/em><\/p>\n<p class=\"NoSpacing\"><strong>Gyvenimo kokyb\u0117s rodiklis<\/strong><\/p>\n<p class=\"NoSpacing\">\u0160lapimo p\u016bsl\u0117s funkcija priklauso nuo daugelio veiksni\u0173 ir mechanizm\u0173 \u2013 pradedant centrine nerv\u0173 sistema ir baigiant pa\u010dios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s strukt\u016briniais anatominiais ar funkciniais ypatumais. <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/slapimo-nelaikymas\/65899\">\u0160lapimo nelaikymas<\/a> yra ne tik medicinin\u0117, bet ir socialin\u0117 bei psichologin\u0117, gyvenimo kokyb\u0117s problema. \u0160lapimo nelaikantis asmuo, su juo bendraujantys ar jo aplinkoje esantys \u017emon\u0117s patiria diskomfort\u0105 d\u0117l nemalonaus kvapo, tod\u0117l nuken\u010dia dvasin\u0117 ir fizin\u0117 paciento savijauta, savo vert\u0117s ir orumo suvokimas, blog\u0117ja nuotaika, ma\u017e\u0117ja darbingumas, sutrinka santykiai su kitais \u017emon\u0117mis. \u0160lapimo nelaikantys asmenys da\u017eniau serga urgenitalin\u0117s sistemos infekcin\u0117mis ir u\u017edegimo ligomis, nuo \u0161lapimo sudr\u0117kusi maceruota oda gali infekuotis, atsirasti egzema ir neurodermitas.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\"><strong>Patogenez\u0117<\/strong><\/p>\n<p class=\"NoSpacing\">\u0160lapimo nelaikym\u0105, kaip ir atvirk\u0161tin\u012f proces\u0105, sulaikym\u0105, lemia daugelis veiksni\u0173 ir anatomini\u0173 strukt\u016br\u0173: \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s, \u0161lapl\u0117s, dubens raumen\u0173 bei aplinkinio jungiamojo audinio pad\u0117tis, b\u016bkl\u0117 bei funkcija, inervacija ir kraujotaka. \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s sienel\u0117 ir gleivin\u0117 yra ypatingos strukt\u016bros, tod\u0117l gerai prisitaiko prie did\u0117jan\u010dio \u0161lapimo t\u016brio nedid\u0117jant sl\u0117giui p\u016bsl\u0117je. \u0160lapimas nesulaikomas, kai:<\/p>\n<ul>\n<li>sutrinka dubens dugno organ\u0173 palaikomoji funkcija;<\/li>\n<li>pakinta \u0161lapl\u0117s ir \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sl\u0117gi\u0173 gradientas;<\/li>\n<li>sutrinka \u0161lapimo sistemos organ\u0173 nervin\u0117 reguliacija.<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"NoSpacing\">Pagal etiologij\u0105 skiriami 5 \u0161lapimo nelaikymo tipai, kurie atskirai aptariami toliau.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\"><strong>\u012etampos \u0161lapimo nelaikymas<\/strong> pasirei\u0161kia nevalingu \u0161lapimo i\u0161tek\u0117jimu fizini\u0173 kr\u016bvio metu, \u010diaudint, kosint ar juokiantis. \u0160ios formos \u0161lapimo nelaikymas da\u017eniau vargina gimd\u017eiusias, antsvorio turin\u010dias bei pomenopauz\u0117s am\u017eiaus moteris, kai suma\u017e\u0117jus organizme moteri\u0161k\u0173j\u0173 hormon\u0173 estrogen\u0173 susilpn\u0117ja dubens dugno raumenys. Staiga padid\u0117jus sl\u0117giui pilvo ertm\u0117je (kosint, \u010diaudint, juokiantis, keliant sunkesn\u012f daikt\u0105, sportuojant), sl\u0117gis pilvo ertm\u0117je ir \u0161lapimo p\u016bsl\u0117je pasidaro didesnis, nei gali i\u0161laikyti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raukas, tod\u0117l \u0161lapimas nevalingai i\u0161teka i\u0161 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s. Prad\u017eioje \u0161lapimas nesulaikomas kosint, \u010diaudint, o v\u0117liau gali i\u0161tek\u0117ti netgi nuo papras\u010diausi\u0173 judesi\u0173, visi\u0161kai nedidel\u0117s \u012ftampos, pavyzd\u017eiui, s\u0117dantis ant k\u0117d\u0117s, ver\u010diantis lovoje ir pan. \u012etampos \u0161lapimo nelaikymas pasitaiko ir vyrams po prostatos operacij\u0173, kai prostata pa\u0161alinama pro \u0161lapl\u0119 ir suardomas \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 u\u017everiantis raukas.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\"><strong>Neuromuskulin\u0117 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s disfunkcija<\/strong> (arba skubos \u0161lapimo nelaikymas, dirgliosios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sindromas). \u0160iam sutrikimui b\u016bdinga staiga atsirandantis stiprus noras \u0161lapintis; trumpalaikis \u0161lapimo nesulaikymas, pada\u017en\u0117j\u0119s \u0161lapinimasis ir \u0161lapimo nelaikymas lytini\u0173 santyki\u0173 metu.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\">Neuromuskulin\u0117s disfunkcijos prie\u017eastis \u2013 per didelis \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumens dirglumas sutrikus nervinei reguliacijai. Tai gali lemti \u012fvairios prie\u017eastys, l\u0117tin\u0117s ligos: <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/issetine-skleroze\/4397\">i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a>, kraujagyslin\u0117 ar mi\u0161ri demencija, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/alzheimerio-liga\/4464\">Alzheimerio liga<\/a>, endokrininiai sutrikimai (cukrinis diabetas, hipotiroz\u0117), urologin\u0117s ligos (\u0161lapimo p\u016bsl\u0117s u\u017edegimas, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s akmenys), dubens organ\u0173 operacijos ir kt.\u00a0<\/p>\n<p><strong>Mi\u0161rus \u0161lapimo nelaikymas<\/strong>. Jam b\u016bdingi pirm\u0173j\u0173 dviej\u0173 form\u0173 \u0161lapimo nelaikymo simptom\u0173 deriniai.<\/p>\n<p><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/slapimo-nelaikymas\/65899\">\u0160lapimo nelaikymas<\/a> d\u0117l p\u016bsl\u0117s persipildymo. <\/strong>Persipild\u017eius \u0161lapimo p\u016bslei, sl\u0117gis p\u016bsl\u0117je vir\u0161ija u\u017edaromojo aparato funkcines galimybes, tod\u0117l \u0161lapimas i\u0161teka i\u0161 p\u016bsl\u0117s. \u0160i sutrikimas da\u017enesnis vyrams, sergantiems prostatos ligomis. \u0160lapimo p\u016bsl\u0117 gali persipildyti d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, da\u017eniausiai anatomini\u0173 strukt\u016brini\u0173 arba funkcini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173, sutrikdan\u010di\u0173 \u0161lapimo nutek\u0117jim\u0105 i\u0161 p\u016bsl\u0117s: naviko, \u0161lapl\u0117s spazm\u0173, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s atonijos ar hipotonijos ir kt.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\"><strong>Funkcinis \u0161lapimo nelaikymas<\/strong>. \u0160io tipo \u0161lapimo nelaikymas b\u016bdingesnis vyresnio am\u017eiaus, ne\u012fgaliems ar psichikos ligomis sergantiems asmenims. Esant funkciniam \u0161lapimo nelaikymui, pats \u0161lapinimosi mechanizmas n\u0117ra sutrik\u0119s, ta\u010diau pacientas d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 neina arba nesp\u0117ja nueiti \u012f tualet\u0105, pavyzd\u017eiui, d\u0117l jud\u0117jimo, m\u0105stymo ar pa\u017einimo funkcij\u0173 sutrikimo, kai kuri\u0173 vaist\u0173 vartojimo ir kt.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\">Da\u017eniausiai \u0161lapimo nelaikym\u0105 sukelia \u0161ie vaistai:<\/p>\n<ul>\n<li>darantys anticholinergin\u012f poveik\u012f (antipsichoziniai, antidepresantai);<\/li>\n<li>alfa adrenoreceptori\u0173 agonistai (skatina \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s persipildym\u0105);<\/li>\n<li>vaistai nuo Parkinsono ligos(sukelia skubos \u0161lapimo nelaikym\u0105);<\/li>\n<li>angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitoriai (skatina diurez\u0119, atpalaiduoja dubens dugno raumenis, sukelia kosul\u012f);<\/li>\n<li>raminamieji ir migdomieji vaistai (gali sukelti funkcin\u012f \u0161lapimo nelaikym\u0105 d\u0117l antrinio slopinimo);<\/li>\n<li>kalcio kanal\u0173 blokatoriai (ma\u017eina \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumen\u0173 kontraktili\u0161kum\u0105, tod\u0117l gali sukelti \u0161lapimo susilaikym\u0105 ir persipildymo \u0161lapimo nelaikym\u0105);<\/li>\n<li>\u03b1 -adrenoreceptori\u0173 antagonistai (sukelia \u0161lapimkanalio rauko atonij\u0105, atsipalaidavim\u0105);<\/li>\n<li>diuretikai gali skatinti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s persipildymo \u0161lapimo nelaikym\u0105.<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"NoSpacing\">Klinikin\u0117je praktikoje pasitaiko dar du \u0161lapimo nelaikymo tipai: neurogeninis ir \u016bminis.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\"><strong>Neurogeninis (neurologinis) \u0161lapimo nelaikymas. <\/strong>J\u012f sukelia centrin\u0117s ir (arba) periferin\u0117s nerv\u0173 sistemos ligos, pvz., <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/issetine-skleroze\/4397\">i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a>, Alzeiheimerio ar <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/parkinsono-liga\/53678\">Parkinsono liga<\/a>, \u012fgimti nerv\u0173 sistemos pa\u017eeidimai, nugaros smegen\u0173 traumos.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\"><strong>\u016aminis \u0161lapimo nelaikymas.<\/strong> \u016aminio \u0161lapimo nelaikymo prie\u017eastys taip pat \u012fvairios. Jas prisiminti pad\u0117s i\u0161 pirm\u0173j\u0173 raid\u017ei\u0173 sudarytas trumpinys DIAPPERS (liet. sauskeln\u0117s):<\/p>\n<ul>\n<li>D \u2013 delyras ar \u016bminis s\u0105mon\u0117s sutrikimas;<\/li>\n<li>I \u2013 infekcija (simptomin\u0117 \u0161lapimo tak\u0173 infekcija);<\/li>\n<li>A \u2013 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/atrofinis-vaginitas\/55701\">atrofinis vaginitas<\/a> ar uretritas;<\/li>\n<li>P \u2013 vaistai (angl. <em>pharmaceutical agents<\/em>);<\/li>\n<li>P \u2013 psichologiniai sutrikimai (<a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/depresija\/4455\">depresija<\/a>, elgesio sutrikimai);<\/li>\n<li>E \u2013 perteklin\u0117 (<em>angl.<\/em> excess) \u0161lapimo gamyba (d\u0117l gausaus skys\u010di\u0173, alkoholini\u0173 g\u0117rim\u0173, kofeino, diuretik\u0173 vartojimo, atsl\u016bgstan\u010di\u0173 periferini\u0173 edem\u0173 ar metabolini\u0173 sutrikim\u0173: hiperglikemijos ar hiperkalcemijos);<\/li>\n<li>R \u2013 suvar\u017eytas jud\u0117jimas (angl<em>.<\/em> <em>restricted mobility<\/em>);<\/li>\n<li>S \u2013 koprolitai (angl<em>.<\/em> <em>stool impaction<\/em>).<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"NoSpacing\"><strong>Kitos prie\u017eastys. <\/strong>\u012esid\u0117m\u0117tina, kad \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s dirginim\u0105 ir \u0161lapimo nelaikym\u0105 gali sukelti ir daugelis kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys, \u0161lapimo tak\u0173 akmenys, svetimk\u016bniai ir kt.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\"><strong>Gydymo principai ir b\u016bdai<\/strong><\/p>\n<p class=\"NoSpacing\">Diagnozavus \u0161lapimo nelaikym\u0105 ir nusta\u010dius jo tip\u0105, skiriamas gydymas. Gydant siekiama suma\u017einti \u0161lapimo nelaikymo epizod\u0173 da\u017enum\u0105, kartais pavyksta visi\u0161kai kontroliuoti \u0161lapinim\u0105si.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\">Gydymas pradedamas nuo nemedikamentini\u0173 priemoni\u0173. Rekomenduojama, jei \u012fmanoma, \u0161alinti \u0161lapimo nelaikym\u0105 skatinan\u010dius veiksnius: ma\u017einti antsvor\u012f, stiprinti dubens raumenis specialiais K\u0117gelio pratimais, vengti viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo. Jei tai nepadeda, taikoma elektrin\u0117 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s stimuliacija, biologin\u0117 elgesio terapija: pacientui patariama treniruoti \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 retinant \u0161lapinimosi intervalus, susidaryti \u0161lapinimosi grafik\u0105, vengti \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 dirginan\u010di\u0173 g\u0117rim\u0173 (su kofeinu, alkoholini\u0173, gazuot\u0173), b\u016btinas adekvatus fizinis aktyvumas.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\">Jei nemedikamentin\u0117s priemon\u0117s nepadeda, skiriama vaist\u0173. Medikamentinis gydymas veiksmingiausias esant skubos \u0161lapimo nelaikymui arba vyraujant jo simptomams.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\">Da\u017eniausiai skiriama anticholinergini\u0173 vaist\u0173: oksibutino, tolterodino ar kt. \u0160ie vaistai blokuoja neuromediatoriaus acetilcholino, sukelian\u010dio \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s susitraukimus, poveik\u012f ne tik \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s, bet ir kit\u0173 organ\u0173 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 muskarino receptoriuose, tod\u0117l kai kuriuos pacientus vargina burnos, aki\u0173 sausm\u0117, pablog\u0117ja matymas, skauda galv\u0105, u\u017ekiet\u0117ja viduriai.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\">Skubos \u0161lapimo nelaikymui (neuromuskulinei disfunkcijai) gydyti taip pat vartojami tricikliai antidepresantai (imipramino hidrochloridas) ar pakei\u010diamosios hormon\u0173 terapijos vietiniais ar sisteminiais estrogen\u0173 preparatais. Pakei\u010diamoji hormon\u0173 terapija veiksminga ir esant \u012ftampos \u0161lapimo nelaikymui. \u0160io tipo \u0161lapimo nelaikymas gydomas ir duloksetinu.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\">Jei vaistai ir nemedikamentiniai metodai nepakankamai veiksmingi, taikomas chirurginis gydymas.<\/p>\n<p><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/slapimo-nelaikymas\/65899\">\u0160lapimo nelaikymas<\/a> po insulto: gydymo principai<\/strong><\/p>\n<p>\u0160lapimo (kaip ir i\u0161mat\u0173) nelaikymas, atsirandantis patyrus insult\u0105, turi didel\u0119 prognozin\u0119 ir socialin\u0119 reik\u0161m\u0119 tiek pacientui, tiek juo besir\u016bpinantiems asmenims, artimiesiems, nami\u0161kiams. H. Nakayama ir bendr. nustat\u0117, kad \u0161lapimo nelaikymas ankstyvu insulto periodu yra blogos prognoz\u0117s po\u017eymis: kuo sunkesnis nelaikymas, tuo prognoz\u0117 blogesn\u0117. I\u0161lik\u0119s nelaikymas labai sunkina ligonio slaug\u0105, prie\u017ei\u016br\u0105, didina jos ka\u0161tus.<\/p>\n<p>Brocklehurst ir bendr. duomenimis, per pirm\u0105sias 2 savaites po insulto \u0161lapimo nelaikymas nustatytas 39 proc., o i\u0161mat\u0173 nelaikymas \u2013 23 proc. pacient\u0173. Wade ir Hewer ir bendr., apibendrin\u0119 976 insult\u0105 patyrusi\u0173 ligoni\u0173 steb\u0117jimo duomenis, nurodo, kad po insulto \u0161lapimo nelaik\u0117 44 proc., o i\u0161mat\u0173 \u2013 31 proc. pacient\u0173.<\/p>\n<p>Nustatyti veiksniai, didinantys \u0161lapimo ir i\u0161mat\u0173 nelaikymo rizik\u0105 patyrus insult\u0105:<\/p>\n<ul>\n<li>sunkus insultas;<\/li>\n<li>vyresnis am\u017eius (+10 met\u0173 am\u017eiaus nelaikymo rizik\u0105 padidina 1,7 karto);<\/li>\n<li>moteri\u0161koji lytis;<\/li>\n<li>gilesnis s\u0105mon\u0117s sutrikimas;<\/li>\n<li>sunkesn\u0117 motorin\u0117 parez\u0117;<\/li>\n<li>disfazija;<\/li>\n<li>m\u0105stymo sutrikimai, demencija;<\/li>\n<li>hipertenzija, sunkios kitos gretutin\u0117s ligos<\/li>\n<li>iki insulto buvusios kitos ligos, pa\u017eeid\u017eian\u010dios nervus (cukrinis diabetas ir kt.).<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u0160lapimo ir i\u0161mat\u0173 kontrol\u0117s sutrikimas skiriamas \u012f 3 sunkumo laipsnius:<\/p>\n<ol>\n<li>Visi\u0161ka \u0161lapimo ir i\u0161mat\u0173 kontrol\u0117 (n\u0117ra nelaikymo po\u017eymi\u0173);<\/li>\n<li>Dalinis nelaikymas (kai nesulaikoma kartais);<\/li>\n<li>Visi\u0161kas nelaikymas (ligonis visai nekontroliuoja \u0161lapinimosi ir defekacijos proces\u0173).<\/li>\n<\/ol>\n<p><strong>Visi\u0161kas nelaikymas<\/strong>. 53 proc. pacient\u0173, kurie insulto prad\u017eioje visi\u0161kai nesulaik\u0117 \u0161lapimo, mir\u0117 ligonin\u0117je (prie\u0161 i\u0161ra\u0161ant i\u0161 stacionaro). 30 proc. i\u0161ra\u0161om\u0173 pacient\u0173 buvo visi\u0161kas nelaikymas, 10 proc. \u2013 dalinis nelaikymas, 8 proc. \u2013 nebuvo nelaikymo po\u017eymi\u0173. Per 6 m\u0117n. po insulto 60 proc. \u0161ios grup\u0117s pacient\u0173 mir\u0117, 14 proc. buvo visi\u0161kas nelaikymas, 10 proc. \u2013 dalinis nelaikymas, 16 proc. \u2013 nelaikymo po\u017eymi\u0173 nebuvo.<\/p>\n<p><strong>Dalinis nelaikymas<\/strong>. 16 proc. pacient\u0173, kurie insulto prad\u017eioje i\u0161 dalies nesulaik\u0117 \u0161lapimo, mir\u0117 ligonin\u0117je. 5 proc. i\u0161ra\u0161om\u0173 pacient\u0173 buvo visi\u0161kas \u0161lapimo nelaikymas, 43 proc. \u2013 dalinis nelaikymas, 36 proc. netur\u0117jo nelaikymo po\u017eymi\u0173. Per 6 m\u0117n. po insulto 25 proc. \u0161ios grup\u0117s pacient\u0173 mir\u0117, 3 proc. buvo visi\u0161kas nelaikymas, 22 proc. \u2013 dalinis nelaikymas, 50 proc. netur\u0117jo nelaikymo po\u017eymi\u0173.<\/p>\n<p><strong>Visi\u0161ka \u0161lapimo kontrol\u0117<\/strong>. \u0160ioje grup\u0117je mir\u0117 iki i\u0161ra\u0161ymo i\u0161 ligonin\u0117s 2 proc. tiriam\u0173j\u0173, i\u0161ra\u0161ant visi\u0161ko \u0161lapimo nelaikymo nebuvo n\u0117 vienam pacientui (0 proc.), dalinis nelaikymas \u2013 3 proc., o 95 proc. ligoni\u0173 visi\u0161kai kontroliavo \u0161lapim\u0105. Per 6 m\u0117n. mir\u0117 7 proc. \u0161ios grup\u0117s pacient\u0173, 2 proc. buvo visi\u0161kas, 5 proc. \u2013 dalinis \u0161lapimo nelaikymas, 86 proc. pacient\u0173 visi\u0161kai kontroliavo \u0161lapinim\u0105si.<\/p>\n<p>Taigi \u012fvairaus sunkumo \u0161lapimo nelaikymas nustatomas 40\u201360 proc. pacient\u0173, nuo galvos smegen\u0173 insulto gydom\u0173 ligonin\u0117je, 25 proc. pacient\u0173 \u0161lapimo nelaikymo rei\u0161kini\u0173 b\u016bna i\u0161ra\u0161ant i\u0161 ligonin\u0117s, 15 proc. \u2013 ne ma\u017eiau kaip metus po insulto.<\/p>\n<p>Insult\u0105 patyrusiems asmenims da\u017eniausiai b\u016bna \u0161i\u0173 tip\u0173 \u0161lapimo nelaikymas:<\/p>\n<ul>\n<li>skubos \u0161lapimo nelaikymas;<\/li>\n<li>funkcinis \u0161lapimo nelaikymas;<\/li>\n<li>\u012ftampos \u0161lapimo nelaikymas.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Skubos \u0161lapimo nelaikym\u0105 lemia smegen\u0173 infarktas ar edema, pa\u017eeid\u017eiantys centrinius mikturacijos (\u0161lapinimosi kontrol\u0117s) laidus. Funkcinis nelaikymas pasirei\u0161kia d\u0117l funkcini\u0173 sutrikim\u0173: hemiparez\u0117s, nejudros, s\u0105mon\u0117s sutrikim\u0173, silpnaprotyst\u0117s (nesuvokia, kad reikia \u0161lapintis valingai ir tam skirtoje vietoje), aplinkos veiksni\u0173 (toli tualetas), kalbos sutrikim\u0173 (ne\u012fstengia laiku pasikviesti slaugytoj\u0105), kai kuri\u0173 vaist\u0173 vartojimo. Esant \u012ftampos nelaikymui pacientas skund\u017eiasi, kad \u0161lapimo nevalingai i\u0161teka fizinio kr\u016bvio, \u012ftampos metu: \u010diaudint, kosint, juokiantis. Da\u017enu atveju \u012ftampos nelaikymo po\u017eymi\u0173 b\u016bna dar iki insulto, bet insultas juos pary\u0161kina, ypa\u010d jei d\u0117l sutrikusio rijimo ir springimo pacientas nuolat kosti, \u010diaudi.<\/p>\n<p>Po insulto atsiradusiam \u0161lapimo nelaikymui gydyti ar kontroliuoti taikomas kompleksas priemoni\u0173:<\/p>\n<ul>\n<li>pagalbiniai \u012ftaisai;<\/li>\n<li>elgesio terapija (\u0161lapinimasis nustatytu laiku, valingas \u0161lapinimasis, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s treniravimas (pvz., spaudant \u0161lapimo p\u016bsl\u0119), dubens dugno (tarpviet\u0117s) raumen\u0173 treniravimas, kompensacin\u0117s reabilitacijos priemon\u0117s;<\/li>\n<li>vaistai: oksibutininas, meklofenoksatas, hormonai (estrogenai);<\/li>\n<li>chirurgin\u0117s intervencijos.<\/li>\n<li>kitokios poveikio priemon\u0117s: hipnoz\u0117, akupunkt\u016bra, cheiroterapija ir kt.<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong>\u0160lapimo nelaikan\u010dio paciento slauga ir prie\u017ei\u016bra<\/strong><\/p>\n<p>Jei i\u0161m\u0117ginus visas terapines priemones, pacientui nepavyksta visi\u0161kai kontroliuoti \u0161lapinimosi, rekomenduojamos \u0161lapim\u0105 sugerian\u010dios priemon\u0117s. Jos suteikia pacientui galimyb\u0119 i\u0161likti aktyviam ir patogiai bei saugiai jaustis \u012fvairiomis gyvenimo aplinkyb\u0117mis.<\/p>\n<p>\u0160lapim\u0105 sugerian\u010dios priemon\u0117s naudojamos:<\/p>\n<ul>\n<li>gydymo prad\u017eioje, kol pasireik\u0161 terapini\u0173 priemoni\u0173 poveikis;<\/li>\n<li>prie\u0161 operacin\u012f gydym\u0105;<\/li>\n<li>kai nemedikamentinis ir medikamentinis gydymas neveiksmingas.<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u0160lapim\u0105 sugerian\u010dios priemon\u0117s parenkamos pagal \u0161lapimo nelaikymo sunkum\u0105 (sutrikimo laipsn\u012f) ir paciento k\u016bno dyd\u012f, mas\u0119, proporcijas.<\/p>\n<p>Jei \u0161lapimo nelaikymas lengvas (\u0161lapimas i\u0161teka kosint ar \u010diaudint) arba vidutinio sunkumo (\u0161lapimas i\u0161teka fizinio kr\u016bvio metu arba kei\u010diant k\u016bno pad\u0117t\u012f) rekomenduojama naudoti \u012fklotus.<\/p>\n<p>Jei \u0161lapimo nelaikymas sunkus ir \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s veikla visi\u0161kai nekontroliuojama, rekomenduojamos sauskeln\u0117s. Jos b\u016bna \u012fvairaus dyd\u017eio ir parenkamos individualiai pagal paciento klub\u0173 matmenis bei skys\u010di\u0173 sug\u0117rimo laipsn\u012f (sugeriamum\u0105), atsi\u017evelgus \u012f paciento i\u0161skiriamo \u0161lapimo kiek\u012f.<\/p>\n<p>Slaugant \u0161lapimo nelaikan\u010dius pacientus b\u016btina r\u016bpestingai pri\u017ei\u016br\u0117ti tarpviet\u0117s od\u0105, nes nuolatin\u0117 dr\u0117gm\u0117 gali pa\u017eeisti apsaugin\u012f epidermio sluoksn\u012f ir sukelti tarpviet\u0117s dermatit\u0105, infekcij\u0105, alergij\u0105, atopij\u0105.<\/p>\n<p>Odos prie\u017ei\u016brai rekomenduojamos specialios valomosios ir dr\u0117kinamosios priemones su augaliniais aliejais, tepalai ar kremai su cinko oksidu.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\"><strong><em>Medicinos pagalbos priemoni\u0173<\/em><\/strong><strong><em> kompensavimo tvarka<\/em><\/strong><\/p>\n<p class=\"NoSpacing\">Sauskeln\u0117s ir kitos \u0161lapim\u0105 sugerian\u010dios priemon\u0117s (\u012fklotai ir kt.) gali b\u016bti kompensuojamos. 2009 m. lapkri\u010dio 28 d. \u012fsigaliojo nauja sveikatos apsaugos ministro \u012fsakymo pataisa ir sauskelni\u0173 kompensavimo tvarka.<\/p>\n<p class=\"NoSpacing\">Dabar 30 sauskelni\u0173, \u012fklot\u0173 ar vienkartini\u0173 paklod\u017ei\u0173<strong>\u00a0<\/strong>(arba 15 vienet\u0173 sauskelni\u0173 ir 15 vienet\u0173 \u012fklot\u0173, arba 15 vienet\u0173 sauskelni\u0173 ir 15 vienkartini\u0173 paklod\u017ei\u0173, arba 15 vienet\u0173 \u012fklot\u0173 arba 15 vienkartini\u0173 paklod\u017ei\u0173) per m\u0117nes\u012f gali b\u016bti kompensuojama esant \u0161lapimo arba i\u0161mat\u0173 nelaikymui:\u00a0<\/p>\n<ul>\n<li>d\u0117l CNS ir nugaros smegen\u0173 su\u017ealojimo padarini\u0173 (T90.5, T91.3);<\/li>\n<li>d\u0117l k\u016bdiki\u0173 (vaik\u0173) cerebrinio paraly\u017eiaus (G80) pasekmi\u0173;<\/li>\n<li>d\u0117l galvos ir nugaros smegen\u0173 kraujotakos sutrikim\u0173 (I61\u201364, I69, G95.1);<\/li>\n<li>d\u0117l i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s (G35);<\/li>\n<li>d\u0117l galvos ar nugaros smegen\u0173 displazijos (Q05);<\/li>\n<li>asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visi\u0161ka negalia ir galiojimas n\u0117ra pasibaig\u0119s;<\/li>\n<li>bei asmenims, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas specialusis nuolatin\u0117s slaugos poreikis.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Didesnis kiekis \u2013 45 sauskeln\u0117s, \u012fklotai, vienkartin\u0117s paklod\u0117s (arba 30 vienet\u0173 sauskelni\u0173 ir 15 vienet\u0173 \u012fklot\u0173, arba 30 vienet\u0173 sauskelni\u0173 ir 15 vienkartini\u0173 paklod\u017ei\u0173, arba 30 vienet\u0173 \u012fklot\u0173 ir 15 vienkartini\u0173 paklod\u017ei\u0173) \u2013 kompensuojamas pacientams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visi\u0161ka negalia ir galiojimas n\u0117ra pasibaig\u0119s, arba asmenims, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas specialusis nuolatin\u0117s slaugos poreikis, jei nustatyti \u0161ie susirgimai:<\/p>\n<ul>\n<li>liekamieji k\u016bdiki\u0173 cerebrinio paraly\u017eiaus (G80) rei\u0161kiniai;<\/li>\n<li><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/issetine-skleroze\/4397\">i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a> (G35);<\/li>\n<li>galvos ar nugaros smegen\u0173 displazijos (Q05).<\/li>\n<\/ul>\n<p>Did\u017eiausias kiekis \u2013 60 sauskelni\u0173, \u012fklot\u0173 arba vienkartini\u0173 paklod\u017ei\u0173 (arba 30 vienet\u0173 sauskelni\u0173 ir 30 vienet\u0173 \u012fklot\u0173, arba 30 vienet\u0173 sauskelni\u0173 ir 30 vienkartini\u0173 paklod\u017ei\u0173, arba 30 vienet\u0173 \u012fklot\u0173 ir 30 vienkartini\u0173 paklod\u017ei\u0173) \u2013 gali b\u016bti i\u0161ra\u0161omas vaikams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visi\u0161ka negalia ir galiojimas n\u0117ra pasibaig\u0119s, arba vaikams, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas sunkaus laipsnio ne\u012fgalumas.<\/p>\n<p>Lietuvos gydytojo \u017eurnalas <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p class=\"NoSpacing\"><em>\u0160lapimo nelaikymu vadinama b\u016bkl\u0117, pasirei\u0161kianti nevalingu bet kokio kiekio \u0161lapimo i\u0161tek\u0117jimu. \u012evairi\u0173 autori\u0173 tyrimai rodo, kad \u0161lapimo nelaiko 17 proc. vyresnio am\u017eiaus vyr\u0173 ir 35 proc. moter\u0173. Lietuvoje atlikt\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, \u0161lapimo nelaikymu skund\u017eiasi apie 43 proc. 50\u201370 met\u0173, 6,3 proc. 55\u201359 met\u0173 moter\u0173 bei apie 23 proc. 70\u201374 met\u0173 vyr\u0173.<\/em><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8240,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1240,400,1819,93,141,3606,1765,243,137,1094,114,2559,893,841,3605,1900,896,60,1198,138,95],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-8239","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-antidepresantai","tag-diabetas","tag-iklotai","tag-infarktas","tag-insultas","tag-ismatu-nelaikymas","tag-kosint","tag-ligonines","tag-ligonis","tag-medikamentinis","tag-nervu-sistemos","tag-pusleje","tag-pusles","tag-raumenis","tag-sauskelnes","tag-slapimas","tag-slapinimasis","tag-terapija","tag-uminis","tag-vaistai","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8239","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8239"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8239\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8240"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8239"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8239"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8239"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8239"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8239"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}