Sveikatos mokymo ir lig\u0173 prevencijos centras informuoja, kad rugs\u0117jo 10-oji yra Pasaulin\u0117 savi\u017eudybi\u0173 prevencijos diena. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su Tarptautine savi\u017eudybi\u0173 prevencijos asociacija (The International Association for Suicide Prevention \u2013 IASP) kasmet nuo 2003 m. mini \u0161i\u0105 dien\u0105 ir siekia atkreipti visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad savi\u017eudyb\u0117s \u2013 globali visuomen\u0117s sveikatos problema ir b\u016btina ie\u0161koti i\u0161eities, kad tragi\u0161k\u0173 savi\u017eudybi\u0173 b\u016bt\u0173 i\u0161vengta.
PSO duomenimis, kasdien d\u0117l savi\u017eudybi\u0173 mir\u0161ta apie 3000 pasaulio gyventoj\u0173 ir tokios beprasm\u0117s mirtys emoci\u0161kai ir socialiai su\u017ealoja \u0161alia esan\u010dius artimus \u017emones. Per pastaruosius 50 met\u0173 pasaulyje, ypa\u010d i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse, beprasmi\u0173 mir\u010di\u0173 skai\u010dius i\u0161augo daugiau nei dvigubai. Savi\u017eudyb\u0117 tapo tre\u010dia pagal da\u017enum\u0105 15\u201334 met\u0173 am\u017eiaus \u017emoni\u0173 mirties prie\u017eastis.
Lietuvoje 2009 m. savi\u017eudybi\u0173 rodiklis buvo katastrofi\u0161kai didelis, jis beveik tris kartus vir\u0161ijo ES-27 vidurk\u012f (10,3 mirties atvej\u0173 100 000 gyventoj\u0173). Pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenis, 2012 m. Lietuvoje nusi\u017eud\u0117 927 asmenys. Nors savi\u017eud\u017ei\u0173 skai\u010dius palyginti su 2011 m. suma\u017e\u0117jo 91 atveju, visgi kelia nerim\u0105 tai, kad jau kelis de\u0161imtme\u010dius esame savi\u017eudybi\u0173 \u201elyderiai\u201c Europoje, kaip ir d\u0117l paty\u010di\u0173, alkoholini\u0173 psichozi\u0173, mir\u010di\u0173 d\u0117l nelaiming\u0173 \u012fvyki\u0173 keliuose ir gamyboje. Nagrin\u0117jant ankstesni\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 duomenis pasteb\u0117ta, jog prie\u0161 Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 m\u016bs\u0173 \u0161alyje savi\u017eudybi\u0173 buvo ma\u017eiausiai, o savi\u017eudybi\u0173 mastais Europoje pirmavo austrai, estai, \u010dekoslovakai ir vengrai.<\/p>\n
Kas pasikeit\u0117? Kokie rizikos veiksniai gal\u0117jo nulemti tok\u012f didel\u012f savi\u017eudybi\u0173 mast\u0105 Lietuvoje?<\/strong><\/p>\n Savi\u017eudybi\u0173 paplitimas parodo m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s ir gyventoj\u0173 vertybes, kult\u016br\u0105, gyvenimo kokyb\u0119. IASP pa\u017eymi, jog vietos tradicij\u0173, mentaliteto ir etnin\u0117s kult\u016bros pa\u017einimas \u2013 vienas b\u016bd\u0173, padedantis suprasti bendruomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f savi\u017eudybi\u0173 rei\u0161kin\u012f. Susitelkusi bendruomen\u0117 labai daug gali pad\u0117ti kriz\u0117s i\u0161tiktam \u017emogui, deja, katastrofi\u0161kas savi\u017eudybi\u0173 skai\u010dius rodo, kad negebame laiku u\u017eb\u0117gti u\u017e aki\u0173 bandymams nusi\u017eudyti, suteikti skubi\u0105 ir kvalifikuot\u0105 pagalb\u0105. Taip pat n\u0117ra suteikiama nuolatin\u0117 ir nenutr\u016bkstama pagalba auk\u0173 artimiesiems. Pavojaus \u017eenklai, kuriuos b\u016btina i\u0161mokti pasteb\u0117ti:<\/strong><\/em> \u0160tai keletas patarim\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti suma\u017einti savi\u017eudybi\u0173 rizik\u0105:<\/strong><\/em> Tad vykdant savi\u017eudyb\u0117s prevencij\u0105 b\u016btina \u017einoti, jog sud\u0117ting\u0105 situacij\u0105 galima ir b\u016btina gerinti. Savi\u017eudybi\u0173 ma\u017e\u0117jimas \u2013 ilgas procesas, reikalaujantis bendruomen\u0117s geranori\u0161kumo, susitelkimo bei atsakomyb\u0117s.<\/p>\n Straipsn\u012f pareng\u0117 \u00a0<\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Sveikatos mokymo ir lig\u0173 prevencijos centras informuoja, kad rugs\u0117jo 10-oji yra Pasaulin\u0117 savi\u017eudybi\u0173 prevencijos diena. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su Tarptautine savi\u017eudybi\u0173 prevencijos asociacija (The International Association for Suicide Prevention \u2013 IASP) kasmet nuo 2003 m. mini \u0161i\u0105 dien\u0105 ir siekia atkreipti visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad savi\u017eudyb\u0117s \u2013 globali visuomen\u0117s sveikatos problema ir b\u016btina ie\u0161koti i\u0161eities, kad tragi\u0161k\u0173 savi\u017eudybi\u0173 b\u016bt\u0173 i\u0161vengta.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8263,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[109,20,485],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-8262","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-depresija","tag-psichikos","tag-savizudybes"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8262","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8262"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8262\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8263"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8262"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8262"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8262"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8262"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8262"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\u017diniasklaida grei\u010diausiai ir lengviausiai pasiekia visuomen\u0119, tod\u0117l jos vaidmuo vykdant prevencij\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti labai svarbus. Mokslinink\u0173 tvirtinimu, \u017einiasklaidos teikiama informacija labai stipriai veikia visuomen\u0117s narius, o ypa\u010d vaikus, paauglius, jaunim\u0105. Akivaizdu, kad ne visuomet \u017einiasklaidos daroma \u012ftaka yra teigiama. Spaudos, televizijos, radijo laid\u0173 atstovai pamir\u0161ta savo prevencin\u0119 u\u017eduot\u012f ir d\u0117l did\u0117jan\u010dio sensacij\u0173 poreikio emocingai apra\u0161in\u0117ja savi\u017eudybes, j\u0173 b\u016bdus ir taip didina savi\u017eudybi\u0173 epidemij\u0105. \u017diniasklaidos atstovai turi nepakenkti bendruomen\u0117s interesams, tod\u0117l turi jausti atsakomyb\u0119 u\u017e tai, k\u0105 daro. PSO ragina \u017einiasklaid\u0105, kad informacija apie savi\u017eudyb\u0119 b\u016bt\u0173 pateikta lakoni\u0161kai, neemocingai, o \u0161alia \u012fvykio apra\u0161ymo turi b\u016bti nurodomos konkre\u010dios alternatyvos kriz\u0117s i\u0161tiktam asmeniui, t. y., kaip atpa\u017einti gresian\u010dios savi\u017eudyb\u0117s pavoj\u0173, k\u0105 tuomet daryti, kur kreiptis skubios pagalbos. PSO taipogi si\u016blo \u012fvertinti, kokia b\u016btinyb\u0117 skelbti informacij\u0105 apie konkre\u010di\u0105 savi\u017eudyb\u0119.
Savi\u017eudyb\u0117 n\u0117ra spontani\u0161kas veiksmas. Prie beprasm\u0117s mirties priveda daugyb\u0117s kult\u016brini\u0173 (socialini\u0173, istorini\u0173), biologini\u0173 ir somatini\u0173 (genetika, sunkios fizin\u0117s ligos), psichologini\u0173-psichiatrini\u0173 veiksni\u0173 visuma. Savi\u017eudybi\u0173 fenomen\u0105 nagrin\u0117j\u0119s pranc\u016bz\u0173 sociologas E. Durkheimas teig\u0117, jog populiariausias savi\u017eudyb\u0117s tipas yra egoistin\u0117 savi\u017eudyb\u0117 \u2013 j\u0105 asmuo bando \u012fvykdyti d\u0117l perd\u0117to individualizmo, sureik\u0161mindamas save bei savo vert\u0119. Toks asmuo nori b\u016bti pats sau tikslas, puola \u012f nevilt\u012f ir tampa abejingas gyvenimui, kuris jam atrodo beprasmis. Asmuo da\u017enai trok\u0161ta ne mirties, bet d\u0117mesio.
Taigi, savi\u017eudybi\u0173 paplitimas bendruomen\u0117je yra dvasin\u0117s ir psichin\u0117s sveikatos indikatorius. PSO teigia, jog gera psichine sveikata pasi\u017eymintis asmuo d\u017eiaugiasi gyvenimu, pats savaranki\u0161kai priima tinkamus sprendimus, atsako u\u017e savo veiksmus, geba susidoroti su stresu, na\u0161iai ir rezultatyviai dirba ir \u012fne\u0161a savo ind\u0117l\u012f \u012f bendruomen\u0117s gerov\u0119. Bloga psichin\u0117 sveikata \u2013 tai psichikos sveikatos problemos bei \u012ftampa, pablog\u0117j\u0119s funkcionavimas d\u0117l nuovargio, psichikos sutrikim\u0173 (depresijos, \u0161izofrenijos ir kt.). Tod\u0117l psichin\u0117s sveikatos stiprinimas \u2013 sud\u0117tin\u0117 savi\u017eudybi\u0173 prevencijos dalis.<\/p>\n
\u2022 Ankstesni bandymai \u017eudytis. 20\u201350 proc. nusi\u017eud\u017eiusi\u0173j\u0173 jau yra band\u0119 \u017eudytis anks\u010diau.
\u2022 Kalb\u0117jimas apie mirt\u012f. PSO duomenimis, 75 proc. vis\u0173 savi\u017eud\u017ei\u0173 yra dav\u0119 ai\u0161kius persp\u0117jimo \u017eenklus apie savo ketinimus.
\u2022 Reikal\u0173 sutvarkymas prie\u0161 nusi\u017eudant.
\u2022 Depresija<\/a>. Ypa\u010d svarbu geb\u0117ti atpa\u017einti jaunimo depresijos po\u017eymius, nes jie kiek kitokie nei suaugusi\u0173j\u0173: trumpiau sukaupiamas d\u0117mesys, svajojimas, blogas mokymasis, nuobodulys, somatin\u0117 depresija<\/a>, u\u017esidarymas savyje.<\/p>\n
\u2022 suma\u017einti prieig\u0105 prie narkotini\u0173 ir psichotropini\u0173 med\u017eiag\u0173 (vaist\u0173, pesticid\u0173 ir pan.);
\u2022 skirti tinkam\u0105 gydym\u0105 \u017emon\u0117ms su psichikos sutrikimais (depresija<\/a>, alkoholizmas<\/a>, \u0161izofrenija ir kt.) bei sergantiems sunkiomis somatin\u0117mis ligomis;
\u2022 vykdyti \u017emoni\u0173, band\u017eiusi\u0173 \u017eudytis, steb\u0117sen\u0105 ir kontrol\u0119;
\u2022 skatinti \u017einiasklaidos atsakomyb\u0119 rengiant informacij\u0105 apie savi\u017eudybes bei j\u0105 pateikiant visuomenei;
\u2022 mokyti sveikatos prie\u017ei\u016bros ir socialini\u0173 paslaug\u0173 specialistus atpa\u017einti \u012fsp\u0117jamuosius galimos savi\u017eudyb\u0117s \u017eenklus.<\/p>\n
Neinfekcini\u0173 lig\u0173 profilaktikos skyriaus
visuomen\u0117s sveikatos administrator\u0117
J\u016brat\u0117 Kriau\u010di\u016bnien\u0117<\/p>\n