{"id":8313,"date":"2013-08-07T13:59:19","date_gmt":"2013-08-07T13:59:19","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-25T08:49:19","modified_gmt":"2016-03-25T08:49:19","slug":"vaiku-viduriavimas-naujas-sprendimo-budas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/vaiku-viduriavimas-naujas-sprendimo-budas\/8313\/","title":{"rendered":"Vaik\u0173 viduriavimas: naujas sprendimo b\u016bdas"},"content":{"rendered":"

<\/p>\n

<\/p>\n

Viduriavimo problema i\u0161lieka aktuali visame pasaulyje. Tai ypa\u010d svarbu pediatrijoje, nes ma\u017eame\u010diams ne tik da\u017eniau b\u016bdingas viduriavimas<\/a>, bet ir neretos jo sukeltos komplikacijos. Manoma, kad visi vaikai per pirmuosius trejus metus yra bent kart\u0105 viduriav\u0119. Daugelyje Europos \u0161ali\u0173 viduriavimas<\/a> paprastai yra lengva liga, ta\u010diau ji susijusi su dideliu hospitalizacij\u0173 bei nemenku mir\u010di\u0173 skai\u010diumi. Tai, be abejo, priklauso nuo viduriavimo trukm\u0117s ir jo sukelt\u0173 komplikacij\u0173, toki\u0173 kaip dehidratacija ar drusk\u0173 netekimas, o viduriavimo da\u017enis populiacijoje neatsiejamas nuo \u0161alies tradicij\u0173, kult\u016bros ir sveikatos apsaugos lygio.<\/span><\/em><\/p>\n

Viduriavimu vadinamas tu\u0161tinimasis da\u017eniau nei tris kartus per par\u0105 skystomis, kartais vandeningomis, su gleivi\u0173 ar kraujo priemai\u0161a i\u0161matomis. \u017dindomi k\u016bdikiai normaliai gali tu\u0161tintis 5\u20136 kartus, vyresni 1\u20132 kartus per dien\u0105.<\/span><\/p>\n

<\/a>Ligos prie\u017eastys ir rizikos veiksniai<\/span><\/strong><\/p>\n

Viduriavimai pagal prie\u017eastis skiriami \u012f dvi stambias grupes: infekciniai ir neinfekciniai. <\/span><\/p>\n

Infekcin\u0117s kilm\u0117s viduriavim\u0105 gali sukelti:<\/span><\/em><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>virusai (da\u017eniausiai rotavirusai, ypa\u010d \u017eiemos metu);<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>bakterijos (salmonel\u0117s, \u0161igel\u0117s, kampilobakterijos, jersinijos, e\u0161erichijos \u2013 da\u017eniau vasar\u0105);<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>pirmuonys (lamblijos, kriptosporidijos);<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>kirminai (askarid\u0117s).<\/span><\/p>\n

Neinfekcinio viduriavimo prie\u017eastimi gali b\u016bti:<\/span><\/em><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>celiakija (\u017earnyno nepakantumas kai kuri\u0173 gr\u016bd\u0173 baltymams);<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>disbakterioz\u0117 (atsirandanti d\u0117l ilgo ar da\u017eno antibiotik\u0173 vartojimo);<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>alergin\u0117 enteropatija;<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>permaitinimas arba netinkamas maistas;<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>dant\u0173 kalimasis;<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>susijaudinimas, baim\u0117, nervin\u0117 \u012ftampa (vyresniems vaikams).<\/span><\/p>\n

<\/a><\/p>\n

Ligos simptomai ir po\u017eymiai<\/span><\/strong><\/span><\/p>\n

Viduriuojantis vaikas tampa irzlus, neramus, netenka apetito, gali vemti, kar\u0161\u010diuoti. Atsiranda dehidratacijos (skys\u010di\u0173 netekimo) simptomai: tro\u0161kulys, sausos gleivin\u0117s, bly\u0161ki oda su pilk\u0161vu atspalviu, pada\u017en\u0117j\u0119s kv\u0117pavimas, retas, negausus \u0161lapinimasis, k\u016bdikiams \u2013 \u012fdub\u0119s momen\u0117lis. Viduriavimo pob\u016bdis priklauso nuo j\u012f suk\u0117lusios prie\u017easties: esant virusin\u0117s kilm\u0117s ligai, viduriuojama iki 10 kart\u0173 per par\u0105, i\u0161matos gausios, vandeningos, r\u016bg\u0161taus kvapo; bakteriniam viduriavimui b\u016bdingas labai da\u017enas \u2013 10\u201315 kart\u0173 per dien\u0105 tu\u0161tinimasis, paprastai negausiomis, skystomis, puv\u0117si\u0173 kvapo i\u0161matomis, kuriose gali b\u016bti gleivi\u0173, p\u016bli\u0173 ar kraujo; sergant celiakija, ligonis tu\u0161tinasi 1\u20133 kartus per par\u0105 labai gausiomis, bly\u0161kiomis, blizgan\u010diomis, dvokian\u010diomis, skystos konsistencijos i\u0161matomis. <\/span><\/p>\n

Gydytojas viduriavim\u0105 diagnozuoja i\u0161siai\u0161kin\u0119s tu\u0161tinimosi da\u017en\u012f, i\u0161mat\u0173 pob\u016bd\u012f. Prie\u017eas\u010diai nustatyti atliekamas kraujo tyrimas, tiriamos i\u0161matos (nustatomas rotaviruso antigenas, daromas bakteriologinis pas\u0117lis, mikroskopu ie\u0161koma pirmuoni\u0173, kirmin\u0173).<\/span><\/p>\n

Vienas da\u017eniausi\u0173 diar\u0117jos kaltinink\u0173 \u2013 rotavirusin\u0117 infekcija<\/span><\/strong><\/p>\n

Rotavirusin\u0117 infekcija<\/a>\u00a0\u2013 \u016bmin\u0117 rotavirus\u0173 sukelta \u017earnyno infekcija, pasirei\u0161kianti bendra organizmo intoksikacija, skrand\u017eio ir plonosios \u017earnos u\u017edegimu, neretai, ypa\u010d vaikams, b\u016bna lengv\u0173 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 katarini\u0173 rei\u0161kini\u0173 (sloga<\/a>, \u010diaudulys, gerkl\u0117s paraudimas, nedidelis jos skausmas).<\/span><\/p>\n

Rotavirusas \u2013 tai rato formos virusas, kuris labai atsparus aplinkos veiksniams, \u012fvairioms dezinfekcin\u0117ms med\u017eiagoms, gali ilgai i\u0161likti aplinkoje. Esant 4\u201320 laipsni\u0173 temperat\u016brai, jis i\u0161lieka gyvybingas kelis m\u0117nesius. Rotavirusai yra gana atspar\u016bs buityje naudojamiems lengvo poveikio plovikliams, ta\u010diau greitai \u017e\u016bsta veikiami chloro turin\u010diomis dezinfekuojan\u010diomis med\u017eiagomis, virinant. Rotavirus\u0173 b\u016bna upi\u0173, e\u017eer\u0173, j\u016br\u0173 vandenyje, taip pat po\u017eeminiuose bei vandentiekio vandenyse. Rotavirusai labai dideliais kiekiais i\u0161skiriami su sergan\u010diojo i\u0161matomis, o tam, kad u\u017esikr\u0117stume, pakanka tik 10 viruso daleli\u0173. Virusas i\u0161skiriamas \u016bmiu ligos periodu, vidutini\u0161kai 4\u20136 dienas. Tod\u0117l rotavirus\u0173 atsparumas i\u0161orin\u0117je aplinkoje ir labai ma\u017ea u\u017ekre\u010diamoji doz\u0117 sudaro prielaidas pla\u010diam j\u0173 paplitimui visuomen\u0117je.<\/span><\/p>\n

Did\u017eiausias infekcijos \u0161altinis yra sergantis vaikas ir viruso ne\u0161iotojai, kurie serga simptom\u0173 nesukelian\u010dia forma. Nuo gyv\u016bn\u0173 \u0161ia infekcija neu\u017esikre\u010diama, nes tarp j\u0173 cirkuliuojantys virusai vaikui nepavojingi. Rotavirusais u\u017esikre\u010diama per burn\u0105, nes infekcija plinta per ne\u0161varias rankas ir u\u017eter\u0161t\u0105 aplink\u0105. Kadangi virusai ilg\u0105 laik\u0105 gali i\u0161likti gyvybingi aplinkoje, jie gali plisti per \u012fvairius daiktus, kuriuos vaikai gali \u012fsid\u0117ti \u012f burn\u0105. Manoma, kad rotavirusine infekcija<\/a>\u00a0galima u\u017esikr\u0117sti ir per kv\u0117pavimo takus kaip gripu ar kitomis \u016bmin\u0117mis kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijomis. \u0160ia liga galima susirgti ir u\u017esikr\u0117tus nuo maisto, jei jis buvo gamintas ne\u0161variomis rankomis. Ta\u010diau tai da\u017eniausiai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimo \u0161iluma, pavyzd\u017eiui, sumu\u0161tiniai, mi\u0161rain\u0117s. Yra \u012frodym\u0173, kad infekcija gali plisti ir per vanden\u012f. <\/span><\/p>\n

Vaik\u0173 kolektyvuose (dar\u017eeliuose, mokyklose) vaikai da\u017eniausiai u\u017esikre\u010dia vienas nuo kito. <\/span><\/p>\n

K\u016bdikiai, maitinami motinos pienu, pasidaro atspar\u016bs \u0161iai ligai, tod\u0117l b\u016bdingi ligos simptomai gali nepasireik\u0161ti, ta\u010diau jie su i\u0161matomis \u012f aplink\u0105 i\u0161skiria virus\u0105 dideliais kiekiais. Jei toki\u0173 ligoni\u0173 yra vaik\u0173 gydymo \u012fstaigose, gali kilti pavojus nei\u0161ne\u0161iotiems ir silpniems k\u016bdikiams bei vyresniems vaikams. Tais atvejais rotavirusin\u0117 infekcija<\/a>\u00a0pasirei\u0161kia kaip hospitalin\u0117 infekcija<\/a>.<\/span><\/p>\n

Rotavirusinei infekcijai b\u016bdingas sezoni\u0161kumas. Ji, kaip ir gripas<\/a>, da\u017eniausiai pasirei\u0161kia \u0161altuoju met\u0173 laiku \u2013 lapkri\u010dio\u2013baland\u017eio m\u0117nesiais, nes abiej\u0173 \u0161i\u0173 lig\u0173 virusai geriau i\u0161silaiko \u0161altyje. Persirgus \u0161ia liga imunitetas susidaro tik laikinai, o ma\u017ei vaikai asmenin\u0117s higienos \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 neturi, tod\u0117l u\u017esikr\u0117sti ir susirgti rotavirusine infekcija<\/a>\u00a0jie gali kelet\u0105 kart\u0173.\u00a0 <\/span><\/span><\/p>\n

Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 gali b\u016bti \u0161io viruso ne\u0161iotojai, tod\u0117l labai svarbu slaugant sergant\u012f vaik\u0105 kuo da\u017eniau plauti rankas.<\/span><\/p>\n

K\u0105 patarti, jei sergan\u010diojo mama kreip\u0117si konsultacijos \u012f vaistinink\u0105<\/span><\/strong><\/p>\n

Rekomenduojama patarti:<\/span><\/em><\/p>\n