{"id":8371,"date":"2013-07-05T10:48:56","date_gmt":"2013-07-05T10:48:56","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-25T07:12:46","modified_gmt":"2016-03-25T07:12:46","slug":"vaiku-sveikata-investicija-i-ateiti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/vaiku-sveikata-investicija-i-ateiti\/8371\/","title":{"rendered":"Vaik\u0173 sveikata \u2013 investicija \u012f ateit\u012f"},"content":{"rendered":"

Suaugusiojo po\u017ei\u016bris \u012f sveikat\u0105 priklauso nuo vaikyst\u0117je suformuot\u0173 arba nesuformuot\u0173 sveikos gyvensenos \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip \u012fsukamas \u017ealingas ratas. Norint i\u0161 jo i\u0161tr\u016bkti arba nepatekti, o suaugus b\u016bti sveikiems, ilgai i\u0161likti darbingiems, tuo reikia prad\u0117ti r\u016bpintis dar vaikyst\u0117je. <\/span><\/p>\n

Statistikos duomenimis, m\u016bs\u0173 \u0161alies vaik\u0173 sveikata katastrofi\u0161kai blog\u0117ja, o aktualiausios temos i\u0161lieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichin\u0117 sveikata ir infekcin\u0117s ligos.<\/span><\/p>\n

Apie tai, kokie sprendimai \u0161iose srityse b\u016btini, kalbam\u0117s su Vilniaus m. savivaldyb\u0117s Sveikatos komiteto pirmininke <\/span>Vitalija Kliukiene<\/span><\/span>.<\/strong><\/span><\/p>\n

Formuojant vaik\u0173 sveikatos stiprinimo politik\u0105 b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f vien\u0105 svarbiausi\u0173 vaiko teisi\u0173\u00a0\u2013 teis\u0119 \u012f sveikatos apsaug\u0105. Kaip \u0161i\u0105 veikl\u0105 planuojate J\u016bs, kaip Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s tarybos Sveikatos komiteto pirminink\u0117?<\/span><\/strong><\/p>\n

Svarbiausias vaik\u0173 sveikatos stiprinimo programos u\u017edavinys ir prioritetin\u0117 visuomen\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros sritis\u00a0\u2013 kurti sveikat\u0105 palaikan\u010di\u0105 aplink\u0105, pasitelkus valstyb\u0117s institucijas, savivaldybes, mokykl\u0173 bendruomenes. Sveikatos stiprinimas bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo \u012fstaigose turi tapti neatsiejama kiekvienos ugdymo \u012fstaigos kasdien\u0117s veiklos dalimi. Taip bus lavinami jaun\u0173 \u017emoni\u0173 geb\u0117jimai rinktis sveik\u0105 ir saugi\u0105 gyvensen\u0105. Tod\u0117l vis\u0173 ugdymo \u012fstaig\u0173 bendruomen\u0117s kvie\u010diamos aktyviai dalyvauti rengiant ir \u012fgyvendinant sveikatos programas ir projektus. <\/span><\/p>\n

Turime ir kuo pasid\u017eiaugti. Ugdymo \u012fstaig\u0173 bendruomen\u0117s yra aktyvios, o 2013 m. finansuojamos 26 j\u0173 pateiktos programos. Didel\u0117 ir tem\u0173 \u012fvairov\u0117: psichikos sveikata, narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo prevencija, infekcini\u0173 ir neinfekcini\u0173 lig\u0173 profilaktika, sveiko gyvenimo b\u016bdo propagavimas, sveika mityba ir t.t. Taigi manau, kad pavyksta s\u0117kmingai \u012fgyvendinti vien\u0105 i\u0161 i\u0161sikelt\u0173 tiksl\u0173\u00a0\u2013 skatinti vaik\u0173 ir jaunimo sveikatos ugdym\u0105 ir mokym\u0105, siekiant stiprinti j\u0173 sveikat\u0105, gilinti jaun\u0173 \u017emoni\u0173 sveikatos \u017einias, formuoti sveikos gyvensenos \u012fg\u016bd\u017eius, ugdyti atsakomyb\u0119 u\u017e savo sveikat\u0105, skatinti ja r\u016bpintis. <\/span><\/p>\n

Dabar ypa\u010d aktyviai veikia sveikat\u0105 stiprinan\u010dios mokyklos. Ar Vilnius taip pat dalyvauja \u0161ioje veikloje? <\/span><\/strong><\/p>\n

Labai d\u017eiaugiam\u0117s tokia ugdymo \u012fstaig\u0173 iniciatyva. Vilniuje sveikat\u0105 stiprinan\u010di\u0173 ugdymo \u012fstaig\u0173 yra 50. \u0160ioje veikloje dalyvauja ir mokyklos, ir dar\u017eeliai. Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad sveikat\u0105 stiprinan\u010dioje mokykloje \u012fgyvendinamas tam tikr\u0105 strukt\u016br\u0105 ir sistem\u0105 turintis vis\u0173 mokini\u0173, mokytoj\u0173 ir kito personalo sveikatos, gerov\u0117s ir socialinio kapitalo pl\u0117tojimo planas, o tai sudaro s\u0105lygas gyventi sveikiau ir laimingiau. Kiekvienais metais vis daugiau ugdymo \u012fstaig\u0173 jungiasi prie sveikat\u0105 stiprinan\u010di\u0173 mokykl\u0173 tinklo. \u0160iuolaikiniai vaikai ir jaunimas vis labiau domisi sveikata, j\u0105 lemian\u010diais aplinkos ir elgesio rizikos veiksniais, tod\u0117l ypa\u010d svarbu spr\u0119sti aktualiausias \u0161iandienos jaun\u0173 \u017emoni\u0173 problemas. Tai\u00a0\u2013 nesveika mityba ir fizinio aktyvumo stoka, vis da\u017enesn\u0117s vaik\u0173 ir paaugli\u0173 paty\u010dios, smurtas, apsvaigim\u0105 sukelian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas, nesaugus elgesys namuose, mokykloje, gatv\u0117je ir t.t. <\/span><\/p>\n

\u0160iuo metu yra itin aktuali paty\u010di\u0173 problema. Kaip bandote j\u0105 spr\u0119sti?<\/span> <\/strong><\/p>\n

Ty\u010diojimasis\u00a0\u2013 tai tartum XXI a. \u017emoni\u0173 vartotoj\u0173 visuomen\u0117s suformuota skaudi bendravimo problema, kuri\u0105 privalome spr\u0119sti kuo skubiau, nes delsimo pasekm\u0117s itin skaud\u017eios. Deja, tenka pripa\u017einti, kad paty\u010dios\u00a0\u2013 labiausiai paplitusi destruktyvaus elgesio forma tarp jaun\u0173 \u017emoni\u0173. Vilniaus m. savivaldyb\u0117s sveikatos biuro atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius du m\u0117nesius paty\u010dias patyr\u0117 daugiau negu pus\u0117 (52,3 proc.) apklaust\u0173 mokini\u0173. Kas de\u0161imtas (10,2 proc.) mokinys teig\u0117, kad per pastaruosius du m\u0117nesius i\u0161 jo buvo ty\u010diojamasi kelet\u0105 kart\u0173 per savait\u0119. Apklausos duomenimis, mokykloje niekada nesijau\u010dia arba retai jau\u010diasi saugus kas de\u0161imtas mokinys (10 proc.). Kad suma\u017e\u0117t\u0173 vaik\u0173 destruktyvaus elgesio paplitimas Vilniaus miesto mokyklose, tur\u0117t\u0173 b\u016bti kuriamos ir \u012fgyvendinamos paty\u010di\u0173 prevencijos programos (ypa\u010d orientuotos \u012f paauglius). Siekiant u\u017etikrinti sveik\u0105 aplink\u0105 mokykloje, \u012f prevencini\u0173 program\u0173 diegim\u0105 ir mokyklos aplinkos k\u016brim\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012ftraukti patys mokiniai.<\/strong> <\/span><\/p>\n

Aktuali t\u0117v\u0173 keliama vaik\u0173 priklausomyb\u0117s nuo kompiuterini\u0173 \u017eaidim\u0173, animacini\u0173 filmuk\u0173 tema. Dabar, prasid\u0117jus moksleivi\u0173 vasaros atostogoms, kai vaikai didesn\u0119 laiko dal\u012f praleid\u017eia namuose vieni, kompiuteris ir televizorius j\u0173 d\u0117mes\u012f trauks dar da\u017eniau. Kokia J\u016bs\u0173 nuomon\u0117 apie animacijos s\u0105sajas su vaik\u0173 elgesiu?<\/span><\/strong><\/p>\n

Animaciniai filmai atlieka did\u017eiul\u012f vaidmen\u012f formuojant jauno \u017emogaus asmenyb\u0119. Filmuk\u0173 yra daug ir \u012fvairi\u0173, tad negal\u0117tume teigti, kad visi jie daro neigiam\u0105 poveik\u012f. Siekiant \u012fvertinti \u0161iuolaikines animacijos s\u0105sajas su mokini\u0173 elgesiu ir savijauta, 2012 m. buvo atliktas tyrimas su 4\u20137 klasi\u0173 Vilniaus mokykl\u0173 moksleiviais. Jo metu buvo ai\u0161kinamasi, kokio stiliaus animacija jiems labiausiai patinka, kokie veik\u0117jai imponuoja, kokiomis savyb\u0117mis pasi\u017eymi j\u0173 herojai, ar jie \u201eperima\u201c matytus vaizdus ir \u201erealizuoja\u201c juos realiame gyvenime. Tyrimas parod\u0117, kad daugiau nei pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 \u017ei\u016bri animacines laidas. Dauguma 4\u20135 klasi\u0173 mokini\u0173 animacij\u0105 \u017ei\u016bri apie 3 val. Didesn\u0117 dalis 4\u20137 klasi\u0173 mokini\u0173 \u017ei\u016bri filmukus, nor\u0117dami gerai praleisti laik\u0105, 6\u20137 klasi\u0173\u00a0\u2013 nes neturi k\u0105 veikti. Taigi apibendrindama galiu teigti, kad animacija veikia vaik\u0173 elges\u012f, nes daugumai mokini\u0173 kyla min\u010di\u0173 kopijuoti filme matytas scenas: herojaus veiksmus, elges\u012f, kalb\u0117jimo manieras. Ta\u010diau negalima teigti, kad animacija daro vien neigiam\u0105 poveik\u012f. Kartais ji skatina k\u016brybi\u0161kum\u0105, tobul\u0117jim\u0105. Viskas priklauso nuo to, koki\u0105 animacij\u0105 \u017ei\u016bri vaikai, ar matytus vaizdus jie aptaria su suaugusiaisiais ir kaip juos vertina.<\/strong> <\/span><\/p>\n

At\u0117jus ilgai lauktai vasarai, vis daugiau laiko praleid\u017eiame gamtoje. K\u0105 \u0161iuo metu ypa\u010d svarbu \u017einoti vaikams ir mokini\u0173 t\u0117vams? <\/span><\/strong><\/p>\n

Vienas i\u0161 sveikos gyvensenos element\u0173\u00a0\u2013 saugus \u017emogaus elgesys, kurio mokytojai ir t\u0117vai tur\u0117t\u0173 mokyti vaikus nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173. Aplinka gali tapti \u017ealinga sveikatai, jei \u017emogus nemoka jos teisingai \u012fvertinti ir saugiai joje elgtis. Paskutiniais de\u0161imtme\u010diais \u012fvairiose pasaulio \u0161alyse atlikti tyrimai atskleid\u0117, kad saul\u0117\u00a0\u2013 labai svarbus rizikos veiksnys \u017emon\u0117ms, piktnaud\u017eiaujantiems jos spinduliais. Odos sutrikim\u0173, kuriuos sukelia UV spinduliai, yra labai daug: nuo nudegim\u0173, \u012fvairi\u0173 fotoalergij\u0173 form\u0173 iki l\u0117tini\u0173 odos pa\u017eeidim\u0173. PSO duomenimis, did\u017eiausios odos v\u0117\u017eio rizikos teritorijos yra \u0161alys, kuri\u0173 gyventojai yra bly\u0161kiaod\u017eiai, o \u012fdegis\u00a0\u2013 gro\u017eio etalonas. Toki\u0173 \u0161ali\u0173 grupei galima priskirti ir Lietuv\u0105. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergan\u010di\u0173j\u0173 melanoma<\/a> nuolat daug\u0117ja. Prognozuojama, kad odos melanoma<\/a> d\u0117l greitai susidaran\u010di\u0173 metastazi\u0173 ir did\u0117jan\u010dio vis jaunesni\u0173 \u017emoni\u0173 sergamumo taps pa\u010diu pavojingiausiu v\u0117\u017eiu. Norint i\u0161vengti \u0161ios ligos reikia mokytis sveikos gyvensenos ir, svarbiausia, nepiktnaud\u017eiauti saul\u0117s spinduliais. <\/span><\/p>\n

Apie u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 pavojus ir galimybes jas pa\u017eaboti pokalb\u012f t\u0119siame su Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos centro vadove <\/span>Rolanda Lingiene<\/span><\/span>.<\/span><\/strong><\/p>\n

Ple\u010diantis tarptautiniams ry\u0161iams ir did\u0117jant keliautoj\u0173 srautui, infekcin\u0117s ligos plinta itin greitai: u\u017ekratas nepaiso sien\u0173 ir per labai trump\u0105 laik\u0105 pasiekia bet kuri\u0105 pasaulio \u0161al\u012f. Kokios infekcin\u0117s ligos kelia did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105?<\/span><\/strong><\/p>\n

Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos centro specialistai, kasmet analizuodami sergamumo u\u017ekre\u010diamosiomis ligomis rodiklius, pastebi nerim\u0105 kelian\u010di\u0105 tendencij\u0105\u00a0\u2013 ma\u017e\u0117jant paskiepyt\u0173 vaik\u0173 nuo u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 skai\u010diui, did\u0117ja sergamumas. To pasekm\u0117\u00a0\u2013 \u0161iais metais Vilniuje u\u017eregistruoti tym\u0173 protr\u016bkiai, kuri\u0173 nebuvo daugiau kaip 10 met\u0173: iki bir\u017eelio m\u0117n. u\u017eregistruota jau 30 tym\u0173 atvej\u0173. Pirmieji susirgo trys vaikai, kurie nebuvo paskiepyti. V\u0117liau tym\u0173 diagnoz\u0117 patvirtinta ir kelioms de\u0161imtims suaugusi\u0173 asmen\u0173.<\/span><\/p>\n

Tymai<\/a> yra itin u\u017ekre\u010diama virusin\u0117 oro la\u0161eliniu b\u016bdu plintanti infekcija, iki \u0161iol viena da\u017eniausi\u0173 mir\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u0161alyse, kur skiepijimo apimtys nepakankamos. Liga pasirei\u0161kia kar\u0161\u010diavimu, bendra intoksikacija, odos b\u0117rimu, vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173, aki\u0173 jungin\u0117s u\u017edegimu. Apsisaugoti nuo tym\u0173 galima tik skiepijantis, tod\u0117l norint i\u0161vengti ligos plitimo labai svarbu, kad kuo daugiau visuomen\u0117s nari\u0173 b\u016bt\u0173 pasiskiepij\u0119. Pasaulin\u0117 sveikatos organizacija rekomenduoja nuo tym\u0173 paskiepyti 97 proc. gyventoj\u0173. Deja, pas mus pasiskiepijusi\u0173 yra ma\u017eiau.<\/span><\/p>\n

Taigi svarbiausia problema\u00a0\u2013 kad daug\u0117ja lig\u0173, kurias gal\u0117tume suvaldyti skiepais? <\/span><\/strong><\/p>\n

I\u0161 ties\u0173 Lietuva, kaip ir kitos Europos \u0161alys, skaud\u017eiai jau\u010dia neskiepijimo pasekmes. \u0160iuo metu m\u016bs\u0173 \u0161alyje dar nesl\u016bgsta pernai prasid\u0117j\u0119s sergamumo kokliu\u0161u pakilimas. 2012 m. Vilniuje sergamumas kokliu\u0161u i\u0161augo daugiau kaip 4 kartus. Ypa\u010d skaudu, kad nuo ligos, kuri jau buvo suvaldyta skiepais, \u017emon\u0117s v\u0117l serga ir net mir\u0161ta\u00a0\u2013 pernai mir\u0117 6 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdikis. Jis buvo neskiepytas.Kokliu\u0161as\u00a0\u2013 \u016bmin\u0117 vaik\u0173 infekcin\u0117 liga, pa\u017eeid\u017eianti kv\u0117pavimo takus, pasirei\u0161kianti spazminio kosulio priepuoliais. <\/span><\/p>\n

Per pastaruosius 5 metus pasiskiepijusi\u0173j\u0173 nuo kokliu\u0161o suma\u017e\u0117jo 5 proc. Epidemilogi\u0161kai tai labai svarbus ir didelis rodiklis, kadangi, ma\u017e\u0117jant pasiskiepijusi\u0173 asmen\u0173 skai\u010diui, did\u0117ja infekcijai imli visuomen\u0117s dalis ir atsiranda palankios s\u0105lygos ligai plisti. <\/span><\/p>\n

Kaip matyti, sveikatos specialist\u0173 prognoz\u0117s pasitvirtina\u00a0\u2013 atsiranda vis daugiau sergan\u010di\u0173j\u0173 ligomis, kuriomis nesirgome de\u0161imt\u012f ir daugiau met\u0173. \u0160io sergamumo atsiradimo prie\u017eastys\u00a0\u2013 did\u0117janti gyventoj\u0173 migracija ir nepakankamas paskiepyt\u0173 vaik\u0173 skai\u010dius. <\/span><\/p>\n

Vis daugiau \u017emoni\u0173 domisi savo sveikata, nori sveikai maitintis, siekia gyventi ekologi\u0161koje aplinkoje. Tarp toki\u0173 t\u0117v\u0173 nema\u017eai yra ir antivakcininio jud\u0117jimo pasek\u0117j\u0173. Kokia J\u016bs\u0173 nuomon\u0117?<\/span><\/strong><\/p>\n

Pastaruoju metu t\u0117v\u0173, abejojan\u010di\u0173 skiep\u0173 nauda, ne\u012fvertinan\u010di\u0173 rizikos, galim\u0173 pasekmi\u0173 ir atsisakan\u010di\u0173 skiepyti savo vaikus, vis daug\u0117ja. T\u0117vai, nusprend\u0119 neskiepyti savo vaik\u0173, prisiima didel\u0119 atsakomyb\u0119, nes skiepai\u00a0\u2013 viena veiksmingiausi\u0173, saugiausi\u0173, grie\u017e\u010diausiai kontroliuojam\u0173, moksli\u0161kai pagr\u012fst\u0173 sveikatos i\u0161saugojimo priemoni\u0173.<\/span><\/p>\n

Vaik\u0173 skiepais ypa\u010d reik\u0117t\u0173 pasir\u016bpinti prie\u0161 leid\u017eiant vaik\u0105 \u012f kolektyv\u0105, kur didesn\u0117 galimyb\u0117 u\u017esikr\u0117sti. Skiepydami savo vaikus ne tik apsaugome juos nuo sunki\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173, komplikacij\u0173, antibiotik\u0173 vartojimo, bet ir u\u017ekertame keli\u0105 ligoms plisti visuomen\u0117je.<\/span><\/p>\n

Vasar\u0105 daugiau laiko praleid\u017eiame gamtoje, gul\u0117dami pievel\u0117je, kur ant \u017eol\u0117s stiebelio m\u016bs\u0173 gali tykoti erk\u0117s. Kokia sergamumo erki\u0173 platinamomis ligomis situacija?<\/span><\/strong><\/p>\n

Lietuvoje vasaromis netr\u016bksta dr\u0117gm\u0117s, ruduo paprastai b\u016bna ilgas ir \u0161iltas, o \u017eiemos \u0161al\u010dio poveik\u012f dirvo\u017eemiui, taip pat ten \u017eiemojan\u010dioms erk\u0117ms, \u0161velnina sniego dangos. Taigi s\u0105lygos erk\u0117ms i\u0161likti, maitintis ir veistis m\u016bs\u0173 kra\u0161tuose yra kuo palankiausios. Suprantama, kuo ilgiau erk\u0117s yra gyvybingos, tuo daugiau pavojaus jos kelia \u017emon\u0117ms.<\/span><\/p>\n

Laimo borelioz\u0117<\/a>\u00a0\u2013 viena da\u017eniausi\u0173 erki\u0173 platinam\u0173 lig\u0173, kuria vilnie\u010diai serga labiau nei kiti \u0161alies gyventojai. \u0160i\u0105 lig\u0105 platinan\u010di\u0173 erki\u0173 apstu ne tik mi\u0161kuose, bet ir miesto teritorijose. Net tre\u010ddalis vilnie\u010di\u0173 \u0161ia liga 2012 m. u\u017esikr\u0117t\u0117 Vilniaus mieste.<\/span><\/p>\n

Skiep\u0173 nuo Laimo ligos, deja, n\u0117ra. Tad, pasteb\u0117jus \u0161iai ligai b\u016bdingus po\u017eymius (klajojan\u010di\u0105 raudon\u0119), b\u016btina kreiptis \u012f gydytoj\u0105, jis paskirs tinkam\u0105 gydym\u0105 (antibiotik\u0173).<\/span><\/p>\n

Kita sunki liga\u00a0\u2013 erkinis encefalitas<\/a>, kurio pasekm\u0117s da\u017enai labai skaud\u017eios. Liekamieji rei\u0161kiniai (sutrikusi atmintis, geb\u0117jimas susikoncentruoti, paraly\u017eius) i\u0161lieka apie 30 proc. susirgusi\u0173j\u0173.\u00a0 <\/span>Nuo \u0161ios ligos pasitaiko ir mirties atvej\u0173. Efektyvaus gydymo nuo erkinio encefalito n\u0117ra, ta\u010diau apsisaugoti nuo \u0161ios sunkios ligos galima pasiskiepijus. Tai viena i\u0161 patikimiausi\u0173 priemoni\u0173, apsaugan\u010di\u0173 nuo erkinio encefalito. <\/span><\/p>\n

Kalbant apie aktualias u\u017ekre\u010diam\u0105sias ligas, galima i\u0161skirti kelias grupes. Pirma, tai gyvybei gr\u0117smingos ligos. Viena j\u0173\u00a0\u2013 meningokokin\u0117 infekcija, nuo kurios ir \u0161iais pa\u017eangios medicinos laikais mir\u0161ta ir vaikai, ir suaugusieji. Antra, pla\u010diai paplitusios ligos. Tai rota ir kit\u0173 virus\u0173 keliamos vir\u0161kinamojo trakto ligos. Deja, bet, nepaisant pager\u0117jusi\u0173 higienos s\u0105lyg\u0173, kult\u016bros \u012fpro\u010di\u0173, visi m\u016bs\u0173 vaikai perserga rotavirusine infekcija. Gal\u0117tume guostis, kad pana\u0161i situacija visose\u00a0\u2013 tiek i\u0161sivys\u010diusiose, tiek besivystan\u010diose \u0161alyse. Skirtumas tarp valstybi\u0173\u00a0\u2013 tai atsakymas \u012f klausim\u0105, kada vaikas susirgs \u0161ia infekcija. I\u0161sivys\u010diusiose valstyb\u0117se visi vaikai \u0161ia liga perserga iki 5 m., besivystan\u010diose\u00a0\u2013 iki 2 m. Lietuvoje did\u017eiausias sergamumas rotavirusu\u00a0\u2013 tarp 2\u20133 m. am\u017eiaus vaik\u0173. K\u0105 daryti? Prisiminti, kad tai skiepais valdoma infekcija. Deja, valstyb\u0117 l\u0117\u0161\u0173 vakcinoms neturi, ta\u010diau t\u0117veliams paskiepyti vaikus galimybi\u0173 yra. <\/span><\/p>\n

Kitos pla\u010diai paplitusios infekcin\u0117s ligos\u00a0\u2013 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173. Ir nors gripo sezonas jau baig\u0117si, ta\u010diau nei\u0161vengiamai ateis ruduo, ir sergamumas gripu v\u0117l taps aktualus. Kasmet daug kalbame apie \u0161ia lig\u0105, mirtis nuo jos, ta\u010diau kasmet vis lipame ant t\u0173 pa\u010di\u0173 gr\u0117bli\u0173. Kad taip v\u0117l nenutikt\u0173, reik\u0117t\u0173 i\u0161 anksto prisiminti apie skiepus. <\/span><\/p>\n

Vakcin\u0173 valdomos ligos ir antivakcinin\u0117s nuotaikos\u00a0\u2013 dar viena aktuali tema. Medikai tur\u0117t\u0173 vadovautis \u012frodymais pagr\u012fsta medicina ir vykdyti \u0161alies nacionalin\u0119 sveikatos program\u0105, kuri numato skiepijim\u0105. Pasaulin\u0117 praktika seniai \u012frod\u0117, kad skiepai\u00a0\u2013 veiksminga, saugi ir geriausiai vaik\u0173 interesus atitinkanti priemon\u0117. O ir t\u0117veliai tur\u0117t\u0173 \u012fvertinti, kad, realizuodami savo \u012fsitikinimus d\u0117l skiep\u0173, jie tai daro savo vaik\u0173 sveikatos s\u0105skaita. <\/span><\/p>\n

K\u0105 planavome, bet nepadar\u0117me? 2009\u20132013 m. Nacionalin\u0117 imunoprofilaktikos programa (toliau\u00a0\u2013 Programa) numat\u0117, kad nuo 2011 m. bus prad\u0117tas skiepijimas nuo pneumokokin\u0117s infekcijos. \u0160i infekcija sukelia vidurin\u0117s ausies, plau\u010di\u0173 u\u017edegim\u0105, re\u010diau\u00a0\u2013 meningit\u0105, seps\u012f. To n\u0117ra, vadinasi, apie 70\u00a0000 vaik\u0173 nepaskiepyti, ir dabar galima tik nuog\u0105stauti, kiek t\u016bkstan\u010di\u0173 vaik\u0173 d\u0117l to persirgo ausies ar plau\u010di\u0173 u\u017edegimu. Ne\u012fgyvendintas ir tikslas nuo 2012 m. skiepyti mergaites nuo \u017dPV (\u017emogaus papilomos viruso).<\/span><\/p>\n

Taigi u\u017ekre\u010diamosios ligos n\u0117ra viduram\u017ei\u0173 ligos, jos \u010dia pat, su mumis. Nuo j\u0173 mir\u0161ta ir vaikai, ir suaugusieji (pvz., meningokokin\u0117 infekcija), jos yra labai da\u017enos (pvz., kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos ar viduriavimas<\/a>). Dauguma j\u0173 valdomos skiepais, bet d\u0117l antivakcinini\u0173 jud\u0117jim\u0173 tenka prisiminti jau u\u017emir\u0161tas ligas (tokias, kaip tymai<\/a>, kt.). <\/span><\/p>\n

Ta\u010diau yra ir ger\u0173 \u017eini\u0173\u00a0\u2013 planuojama atnaujinti vaik\u0173 infektolog\u0173 rengim\u0105, ir tai tur\u0117t\u0173 pagerinti \u0161i\u0173 lig\u0173 gydym\u0105 bei valdym\u0105. Be to, rengiama nauja 2014\u20132018 m. Programa, kurioje tikimasi \u012fgyvendinti tai, kas nepavyko ankstesn\u0117je.<\/span><\/p>\n\n\n\n
\u00a0<\/span><\/td>\nNatalija Voronaja<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

\"Vaik\u0173<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Suaugusiojo po\u017ei\u016bris \u012f sveikat\u0105 priklauso nuo vaikyst\u0117je suformuot\u0173 arba nesuformuot\u0173 sveikos gyvensenos \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip \u012fsukamas \u017ealingas ratas. Norint i\u0161 jo i\u0161tr\u016bkti arba nepatekti, o suaugus b\u016bti sveikiems, ilgai i\u0161likti darbingiems, tuo reikia prad\u0117ti r\u016bpintis dar vaikyst\u0117je. <\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8372,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[11,7432,211,6891,6006,47],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-8371","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-erkes","tag-infekcija","tag-sergamumas","tag-situacija","tag-sveikata","tag-tymai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8371","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8371"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8371\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8372"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8371"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8371"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8371"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8371"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8371"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}