<\/p>\n
<\/p>\n
Ligos sukelian\u010dios r\u0117mens grau\u017eim\u0105<\/a><\/p>\n Sutrikus vir\u0161kinimui, jau\u010diamas skausmas po kr\u016btinkauliu arba \u0161iek tiek \u017eemiau jo, gali atsirasti pykinimas, viduri\u0173 p\u016btimas. Nevir\u0161kinim\u0105 sukelia blogai sukramtomas maistas, persivalgymas, suma\u017e\u0117j\u0119s vir\u0161kinimo ferment\u0173 i\u0161skyrimas, didelis valgymo metu i\u0161gerto skys\u010dio kiekis, valgymas v\u0117lai vakare, suma\u017e\u0117j\u0119s skrand\u017eio sul\u010di\u0173 r\u016bg\u0161tingumas, stresas ir kiti veiksniai. Norint i\u0161vengti nevir\u0161kinimo, rekomenduojama gerai sukramtyti maist\u0105, valgyti da\u017enai ir po nedaug, nepersivalgyti. Simptomams tampus nuolatiniams, galima<\/span> \u012ftarti esant funkcin\u012f negalavim\u0173 pob\u016bd\u012f. Likusioji dalis tenka opaligei (apie 10 proc.), gastroezofaginio refliukso ligai (GERL), vir\u0161kinimo trakto navikams ir kt.<\/span><\/p>\n Funkcin\u0117 dispepsija<\/a><\/span><\/strong><\/p>\n Dispepsija<\/a>\u00a0\u2013 tai skausmas ar diskomfortas vir\u0161utin\u0117je ir vidurin\u0117je pilvo dalyje (epigastriume). Diskomfortas apima tokius simptomus kaip ankstyv\u0105 sotumo jausm\u0105, pilnumo jausm\u0105 vir\u0161utin\u0117je pilvo dalyje, pykinim\u0105, pilvo p\u016btim\u0105. \u0160ie simptomai pasirei\u0161kia ma\u017edaug 25\u00a0proc. asmen\u0173 per metus, ta\u010diau dauguma j\u0173 \u012f gydytojus nesikreipia. Ambulatorin\u0117je praktikoje gastroenterologai da\u017eniausiai susiduria su idiopatine (funkcine) dispepsija<\/a>. <\/span><\/p>\n Per 50 met\u0173 i\u0161kelta daugyb\u0117 galim\u0173 funkcin\u0117s dispepsijos patogenez\u0117s teorij\u0173. Nuo psichologini\u0173 sutrikim\u0173 iki r\u016bg\u0161ties, \u012fvairi\u0173 vaist\u0173, infekcijos poveikio ar net genetinio polinkio. \u0160iuo metu i\u0161skiriamos pagrindin\u0117s prie\u017eastys yra psichosocialinis dirglumas, pakitusi vir\u0161kinimo trakto motorika ir jautrumo sutrikimai. Jas i\u0161provokuoti gali \u012fvair\u016bs veiksniai: stresas, genetinis polinkis ar persirgtas gastroenteritas<\/a>, taip pat dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos jautrumo r\u016bg\u0161tims ar riebalams pokytis bei Helicobacter pylori<\/em> infekcija (1\u00a0pav.).<\/span><\/p>\n I\u0161skiriamos 5 pagrindines funkcin\u0117s dispepsijos prie\u017eastys:<\/span><\/p>\n \u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span> Nepakankama skrand\u017eio geba suvir\u0161kinti maist\u0105.<\/span><\/p>\n \u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span> Sul\u0117t\u0117j\u0119s skrand\u017eio i\u0161tu\u0161t\u0117jimas.<\/span><\/p>\n \u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span> Padid\u0117j\u0119s jautrumas skrand\u017eio sieneli\u0173 i\u0161tempimui.<\/span><\/p>\n \u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span> Pakitusi dvylikapir\u0161t\u0117s ir tu\u0161\u010diosios \u017earnos peristaltika.<\/span><\/p>\n \u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span> Padid\u0117j\u0119s dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos jautrumas riebalams ir r\u016bg\u0161tims.<\/span><\/p>\n \u0160ios 5 prie\u017eastys gali priklausyti nuo \u012fvairi\u0173 psichosocialini\u0173 veiksni\u0173, taip pat Helicobacter<\/em> pylori<\/em> ar kit\u0173 \u016bmini\u0173 infekcij\u0173.<\/span><\/p>\n Funkcin\u0117s dispepsijos sindrom\u0105 galime dr\u0105siai diagnozuoti, jei nenustatome vir\u0161kinimo sistemos ar kitos ligos, galin\u010dios sukelti dispepsijos sindromui b\u016bdingus negalavimus.<\/span><\/p>\n Funkcini\u0173 vir\u0161kinimo trakto sutrikim\u0173 problemas jau 2 de\u0161imtmet\u012f intensyviai nagrin\u0117ja tarptautin\u0117s ekspert\u0173 grup\u0117s, suburtos \u012f vadinamuosius Romos komitetus, kurie, \u012fvertin\u0119 turim\u0105 mokslin\u0119 informacij\u0105, pasi\u016bl\u0117 funkcini\u0173 vir\u0161kinimo trakto lig\u0173 klasifikacij\u0105 ir diagnostinius kriterijus. \u0160iuo metu tarptautin\u0117 ekspert\u0173 darbo grup\u0117 naudoja Romos III sutarimu priimtus kriterijus, kuriais remiantis funkcin\u0117 dispepsija<\/a> diagnozuojama tuomet, kai nustatomi 1 ar daugiau \u0161i\u0173 simptom\u0173:<\/span><\/p>\n \u0160ie simptomai tur\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eiausiai 3 m\u0117nesius per pastaruosius 12 m\u0117nesi\u0173, jie turi b\u016bti prasid\u0117j\u0119 prie\u0161 6 m\u0117nesius iki diagnoz\u0117s nustatymo.<\/span><\/p>\n Diagnozuojant funkcin\u0119 dispepsij\u0105, svarbu tiksliai laikytis priimt\u0173 diagnostikos kriterij\u0173. Simptomai gali lokalizuotis tik epigastriume. Skausmas po de\u0161iniuoju \u0161onkauli\u0173 lanku ar kit\u0173 pilvo dali\u0173 skausmas negali b\u016bti laikomas funkcin\u0117s dispepsijos po\u017eymiu. Pacientui, kuriam i\u0161gydyta opalig\u0117<\/a> ir sunaikinta Helicobacter pylori<\/em>,pasikartoj\u0119 dispepsijos simptomai tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinami kaip funkcin\u0117 dispepsija<\/a>. <\/span><\/p>\n Funkcin\u0117 dispepsija<\/a> skirstoma \u012f 2 pagrindinius tipus:<\/span><\/p>\n Dispepsijos tipai nustatomi ne analizuojant esam\u0173 simptom\u0173 grupes, bet i\u0161siai\u0161kinant vyraujant\u012f, labiausiai pacient\u0105 varginant\u012f simptom\u0105. Ta\u010diau toks skirstymas nekoreliuoja su patogeneziniais funkcin\u0117s dispepsijos mechanizmais. <\/span><\/p>\n Gastroezofaginio refliukso liga<\/a><\/span><\/strong><\/p>\n GERL yra l\u0117tin\u0117 atsinaujinanti liga, pasirei\u0161kianti varginan\u010diais simptomais, stempl\u0117s poky\u010diais ir komplikacijomis. GERL komplikacijos (stempl\u0117s opos, kraujavimas<\/a> i\u0161 stempl\u0117s, strikt\u016bra ar obstrukcija, Barretto stempl\u0117 ir stempl\u0117s v\u0117\u017eys) didina mirtingumo rizik\u0105. JAV epidemiologai nustat\u0117, kad kasdien ar kelis kartus per dien\u0105 r\u0117mens grau\u017eim\u0105 patiria 24\u00a0proc. pacient\u0173, 43\u00a0proc. asmen\u0173 simptomus patiria kart\u0105 ar kelis kartus per savait\u0119.<\/span><\/p>\n Sergamumas GERL pasaulyje per pastaruosius 3 de\u0161imtme\u010dius spar\u010diai did\u0117ja, ypa\u010d ekonomi\u0161kai gerai i\u0161sivys\u010diusiose Vakar\u0173 Europos ir \u0160iaur\u0117s Amerikos \u0161alyse, tod\u0117l \u0161i patologija tampa viena rim\u010diausi\u0173 XXI am\u017eiaus lig\u0173. Hospitalizacij\u0173 skai\u010dius d\u0117l GERL ir su ja susijusi\u0173 komplikacij\u0173 1970\u20131987 met\u0173 padid\u0117jo net 2 kartus. Prie\u017eas\u010di\u0173 ligos skai\u010diaus did\u0117jimui yra daug. Tai gyvenimo trukm\u0117s ilg\u0117jimas, \u012ftemptas darbas, stresas, r\u016bkymas, alkoholio (>7 vnt.\/savait\u0119) ir gausus \u012fvairi\u0173 medikament\u0173 (estrogen\u0173 ir kt.) vartojimas, nutukimas<\/a>. M.\u00a0Nilssonas ir kt. (2003) Norvegijoje i\u0161tyr\u0117 65\u00a0t\u016bkst. asmen\u0173, i\u0161 kuri\u0173 1\/3 buvo nutuk\u0119. Daugiau nei 10\u00a0proc. j\u0173 buvo diagnozuota GERL. Autorius nustat\u0117 tiesiogin\u012f ry\u0161\u012f tarp k\u016bno mas\u0117s indekso (KMI) dyd\u017eio ir r\u0117mens intensyvumo. El-Seragas (2005) taip pat nustat\u0117 tiesiogin\u012f ry\u0161\u012f tarp KMI dyd\u017eio ir GERL simptom\u0173 intensyvumo. Daugelyje epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 \u012frodyta, kad alkoholis, tiesiogiai pa\u017eeid\u017eiantis stempl\u0117s epitel\u012f, bei r\u016bkymas, trikdantis apatinio stempl\u0117s rauko veikl\u0105, yra nepriklausomi rizikos veiksniai GERL ir jo komplikacijoms i\u0161sivystyti.<\/span><\/p>\n Daugelyje pH ir metrini\u0173 tyrim\u0173 \u012frodyta, kad kuo ilgesn\u0117 r\u016bg\u0161taus turinio (pH<4) ekspozicija ir kontaktas su stempl\u0117s gleivine, tuo ry\u0161kesni sukeliami stempl\u0117s epitelio pa\u017eeidimai ir stebimi labiau i\u0161reik\u0161ti GERL simptomai. Kuo ilgiau b\u016bna r\u016bg\u0161ti terp\u0117 stempl\u0117je (pH<3\u20134) per par\u0105, tuo stebimas didesnis stempl\u0117s epitelio pa\u017eeidimas ir didesn\u0117 komplikacij\u0173 tikimyb\u0117. Stebint pH stempl\u0117je per par\u0105, \u0161ie rodikliai proporcingai statisti\u0161kai patikimai ma\u017e\u0117jo neerozinio, erozinio GERL ir Barretto stempl\u0117s atveju. Tyrimuose su gyv\u016bnais pasteb\u0117ta, kad tik labai r\u016bg\u0161tus turinys (pH<1\u20132) gali pa\u017eeisti stempl\u0117s gleivin\u0119. HCl poveikis stempl\u0117s gleivinei priklauso nuo ekspozicijos trukm\u0117s stempl\u0117je, refliukso, kuris priklauso nuo tranzitorinio apatinio stempl\u0117s rauko atsipalaidavimo, da\u017enio ir trukm\u0117s bei padid\u0117jusios HCl sekrecijos skrandyje. Sergantys Ellisono-Zollingerio sindromu 40\u201360\u00a0proc. da\u017eniau serga GERL, ta\u010diau jie neturi padid\u0117jusios rizikos susirgti Barretto stemple. N\u0117ra \u012frodan\u010di\u0173 duomen\u0173, kad GERL i\u0161sivystyti b\u016btina padid\u0117jusi skand\u017eio sekrecin\u0117 funkcija, nes GERL vystosi esant normaliai ar net suma\u017e\u0117jusiai sekrecinei funkcijai, jei kartu yra ir apatinio stempl\u0117s rauko savaiminis atsipalaidavimas ar silpnumas. HCl svarb\u0105 simptom\u0173 i\u0161reik\u0161tumui ir erozinio ezofagito u\u017egijimo greitumui patvirtina ir tai, kad kuo efektyvesniais medikamentais slopinama HCl sekrecija, tuo greitesnis klinikinis ir endoskopinis atsakas \u012f gydym\u0105. HCl sergantiems GERL, pana\u0161iai kaip ir opalige, i\u0161lieka pagrindinis pa\u017eeidimo veiksnys, be kurio ligos i\u0161sivystymas ne\u012fmanomas. Didesnis stempl\u0117s gleivin\u0117s pa\u017eeidimas b\u016bna kartu su HCl veikiant ir tul\u017einiam refliuksui.<\/span><\/p>\n Opalig\u0117<\/a><\/span><\/strong><\/p>\n Opalig\u0117<\/a> \u2013 tai l\u0117tin\u0117 pasikartojanti organizmo liga, pasirei\u0161kianti periodi\u0161kai atsirandan\u010diomis skrand\u017eio ir dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos gleivin\u0117s opomis.<\/span><\/p>\n Yra daug opalig\u0117s i\u0161sivystymo teorij\u0173, ta\u010diau pastaruoju metu prieita prie i\u0161vados, kad ji i\u0161sivysto ar pa\u016bm\u0117ja, kai sutrinka pusiausvyra tarp gleivin\u0119 pa\u017eeid\u017eian\u010di\u0173 ir j\u0105 saugan\u010di\u0173 veiksni\u0173. Agresyviems veiksniams priskiriama druskos r\u016bg\u0161tis, vaistai (ypa\u010d nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo (NVNU)), r\u016bkymas, alkoholis, Helicobacter pylori<\/em> infekcija, stresas. Gleivin\u0119 saugantiems veiksniams priklauso normali gleivi\u0173 ir bikarbonat\u0173, apsaugini\u0173 aktyvi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 (prostaglandin\u0173) gamyba, pakankama kraujotaka.<\/span><\/p>\n Vis d\u0117lto Helicobacter pylori<\/em> infekcija ir NVNU yra svarbiausi skrand\u017eio ir dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos opalig\u0117s veiksniai. Helicobacter pylori<\/em> infekcija susijusi su reaktyvi\u0173 deguonies molekuli\u0173 generacija, o tai sukelia oksidacin\u012f stres\u0105 ir gastroduodenin\u0119 patologij\u0105. Neabejojama, kad \u0161i infekcija yra svarbiausias etiologinis veiksnys, sukeliantis skrand\u017eio ligas. L\u0117tin\u0117 Helicobacter pylori<\/em> infekcija sukelia DNR pa\u017eeid\u017eian\u010di\u0173 laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173 produkcij\u0105. Disbalansas tarp bakterini\u0173 virulenti\u0161kumo veiksni\u0173 ir apsaugos mechanizm\u0173 daliai populiacijos sukelia skrand\u017eio ligas.<\/span><\/p>\n Svarbiausi medikamentinio gydymo aspektai<\/span><\/strong><\/p>\n Pagrindinis medikamentinis gydymo tikslas \u2013 greitai ir ilgam pa\u0161alinti simptomus. Svarbu gydyti ir stempl\u0117s gleivin\u0117s pa\u017eeidimus, apsaugoti nuo erozinio ezofagito kartojimosi, gyvybei gr\u0117sming\u0173 ligos komplikacij\u0173. Gydant funkcin\u0119 dispepsij\u0105 ir GERL, stempl\u0117s pH tur\u0117t\u0173 b\u016bti palaikomas didesnis nei 4 kuo ilgiau per par\u0105 ir nakt\u012f. <\/span><\/p>\n Idealiu atveju vaistai tur\u0117t\u0173 apsaugoti stempl\u0119 nuo skrand\u017eio turinio arba suma\u017einti r\u016bg\u0161taus skrand\u017eio turinio darom\u0105 \u017eal\u0105 stempl\u0117s gleivinei<\/a>. Kadangi n\u0117 vienas vaistinis preparatas negali veiksmingai sureguliuoti motorin\u0117s disfunkcijos, lemian\u010dios r\u016bg\u0161ties re\ufb02iuks\u0105 \u012f stempl\u0119, vienintelis b\u016bdas veiksmingai valdyti simptomus ir gydyti ezofagit\u0105 \u2013 slopinti skrand\u017eio turinio r\u016bg\u0161tingum\u0105. Pagrindiniai r\u016bg\u0161tingum\u0105 ma\u017einantys vaistai yra antacidiniai vaistai, H2 receptori\u0173 antagonistai ir proton\u0173 siurblio inhibitoriai. <\/span><\/p>\n H2 receptori\u0173 antagonistus konkurenci\u0161kai slopina parietalini\u0173 l\u0105steli\u0173 H2 receptorius ir ma\u017eina bazin\u0119 bei maisto stimuliuojam\u0105 r\u016bg\u0161ties sekrecij\u0105 linijiniu, doz\u0117s lemiamu b\u016bdu. Jie labai selektyv\u016bs ir neveikia H1 ir H3 receptori\u0173. Suma\u017eina skrand\u017eio sekrecijos t\u016br\u012f ir pepsino koncentracij\u0105. <\/span><\/p>\n H2 receptori\u0173 antagonistai ma\u017eina histamino, taip pat gastrino ir cholinomimetik\u0173 stimuliuojam\u0105 r\u016bg\u0161ties sekrecij\u0105 2 mechanizmais. Pirma, blokuojamas gastrino arba nervo klajoklio, stimuliuojamo i\u0161siskirti i\u0161 enterochromafinini\u0173 l\u0105steli\u0173, histamino jungimasis prie parietalini\u0173 l\u0105steli\u0173 H2 receptori\u0173. Antra, jei H2 receptorius blokuotas, tiesioginis gastrino ar acetilcholino parietalini\u0173 l\u0105steli\u0173 stimuliavimas lemia ma\u017eesn\u0119 r\u016bg\u0161ties sekrecij\u0105. <\/span><\/p>\n Pla\u010diausiai klinikin\u0117je praktikoje vartojamas H2 receptori\u0173 antagonistas yra ranitidinas\u00a0(Raniberl<\/a>\u00ae<\/sup><\/em>)<\/span>. Jis efektyviai ma\u017eina bazin\u0119 ir maisto stimuliuojam\u0105 skrand\u017eio r\u016bg\u0161\u010di\u0173 sekrecij\u0105. Skiriant \u012fprastomis doz\u0117mis, slopina i\u0161 viso 60<\/span>\u2012<\/span>70\u00a0proc. r\u016bg\u0161ties sekrecijos 24\u00a0val. Ypa\u010d veiksmingai slopina naktin\u0119 r\u016bg\u0161ties sekrecij\u0105. Blokuoja daugiau kaip 90\u00a0proc. naktin\u0117s r\u016bg\u0161ties ir 60\u201380\u00a0proc. dienos r\u016bg\u0161ties. <\/span><\/p>\n Skiriant ranitidin\u0105, poveikis stebimas pra\u0117jus jau 30\u201360\u00a0min. ir trunka apie 12\u00a0val., tod\u0117l jis labai tinkamas epizodiniam r\u0117meniui mal\u0161inti, kai skiriamas vartoti pagal poreik\u012f. Tuo tarpu proton\u0173 siurblio inhibitori\u0173 nauda juos skiriant tokiu b\u016bdu yra abejotina, kadangi jie pradeda veikti kiek v\u0117liau, o poveikis trunka apie 24\u00a0val. <\/span><\/p>\n Atlikus 6\u00a0savai\u010di\u0173 placebu kontroliuojam\u0105 tyrim\u0105, nustatyta, kad skiriant ranitidin\u0105 pacientams, kuriems b\u016bdingi dispepsijos simptomai, per 24\u00a0val. suma\u017e\u0117jo r\u0117mens grau\u017eimo intensyvumas (p<0,001) ir r\u0117mens grau\u017eimo epizod\u0173 skai\u010dius per 48\u00a0val. (p<0,001). Simptom\u0173 suma\u017e\u0117jimas buvo stebimas tiek dienos, tiek nakties metu. \u0160alutinio poveikio rei\u0161kini\u0173 da\u017enis skiriant ranitidin\u0105 prilygo placebui. Taip pat nustatyta, kad gydytiems ranitidinu pacientams statisti\u0161kai patikimai pager\u0117jo gyvenimo kokyb\u0117, palyginti su tais, kuriems skirtas placebas (p<0,05).<\/span><\/p>\n Apibendrinimas<\/span><\/strong><\/p>\n Funkciniai skrand\u017eio ir \u017earnyno negalavimai gali t\u0119stis vis\u0105 gyvenim\u0105, tod\u0117l ir gydytis reikia nuolat. H2 receptori\u0173 antagonistus gerai slopina parietalini\u0173 l\u0105steli\u0173 H2 receptorius ir ma\u017eina bazin\u0119 bei maisto stimuliuojam\u0105 r\u016bg\u0161ties sekrecij\u0105 linijiniu, doz\u0117s lemiamu b\u016bdu. Jie labai selektyv\u016bs ir neveikia H1 ir H3 receptori\u0173. Suma\u017eina skrand\u017eio sekrecijos t\u016br\u012f ir pepsino koncentracij\u0105, tod\u0117l ma\u017e\u0117ja skrand\u017eio r\u016bg\u0161tingumas<\/span>. Ilgametis ranitidino vartojimas parod\u0117, kad tai saugus, efektyvus, gerai toleruojamas ir greitai veikiantis vaistas, retai sukeliantis \u0161alutin\u012f poveik\u012f.<\/span><\/p>\n Pareng\u0117 gyd. R. Jasiukevi\u010di\u016bt\u0117<\/span><\/p>\n \u017durnalas „Internistas” Literat\u016bra<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" <\/p>\n <\/p>\n Sutrikus vir\u0161kinimui, jau\u010diamas skausmas po kr\u016btinkauliu arba \u0161iek tiek \u017eemiau jo, gali atsirasti pykinimas, viduri\u0173 p\u016btimas. Nevir\u0161kinim\u0105 sukelia blogai sukramtomas maistas, persivalgymas, suma\u017e\u0117j\u0119s vir\u0161kinimo ferment\u0173 i\u0161skyrimas, didelis valgymo metu i\u0161gerto skys\u010dio kiekis, valgymas v\u0117lai vakare, suma\u017e\u0117j\u0119s skrand\u017eio sul\u010di\u0173 r\u016bg\u0161tingumas, stresas ir kiti veiksniai. Norint i\u0161vengti nevir\u0161kinimo, rekomenduojama gerai sukramtyti maist\u0105, valgyti da\u017enai ir po nedaug, nepersivalgyti. Simptomams tampus nuolatiniams, galima<\/span> \u012ftarti esant funkcin\u012f negalavim\u0173 pob\u016bd\u012f. Likusioji dalis tenka opaligei (apie 10 proc.), gastroezofaginio refliukso ligai (GERL), vir\u0161kinimo trakto navikams ir kt.<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8404,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[50,7432,51,157,92,125,991,138,95],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-8403","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-dispepsija","tag-infekcija","tag-jausmas","tag-nutukimas","tag-opalige","tag-rukymas","tag-stresas","tag-vaistai","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8403","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8403"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8403\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8404"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8403"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8403"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8403"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8403"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8403"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\n
\n
\n
<\/span><\/p>\n\n