{"id":8455,"date":"2013-06-05T16:04:39","date_gmt":"2013-06-05T16:04:39","guid":{"rendered":""},"modified":"2013-06-05T16:04:39","modified_gmt":"2013-06-05T16:04:39","slug":"nerimo-sutrikimu-gydymo-aspektai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/nerimo-sutrikimu-gydymo-aspektai\/8455\/","title":{"rendered":"Nerimo sutrikim\u0173 gydymo aspektai"},"content":{"rendered":"

<\/span><\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u0160iandienis gyvenimas, lydimas nuolatin\u0117s psichologin\u0117s \u012ftampos, nepalanki socialin\u0117 aplinka \u012fvairaus am\u017eiaus pacientams vis da\u017eniau sukelia nerimo sutrikimus. Jie kreipiasi \u012f \u0161eimos gydytojus d\u0117l \u012fvairi\u0173 negalavim\u0173, kurie gali b\u016bti siejami su psichikos ligomis. Pla\u010diau apie tai kalbam\u0117s su LSMU MA Psichiatrijos klinikos psichiatru doc. Dariumi Leskausku.<\/span><\/em><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Kaip bendrojoje praktikoje tur\u0117tume vertinti nerimo sutrikimus: kaip funkcin\u0117s kilm\u0117s praeinan\u010dius somatinius simptomus ar kaip beprasidedan\u010di\u0105 psichikos patologij\u0105?<\/span><\/strong><\/span><\/p>\n

Visais laikais ir visomis socialin\u0117mis aplinkyb\u0117mis nerimo sutrikimai yra vieni da\u017eniausi\u0173. J\u0173 gali padaug\u0117ti tam tikrais tarpsniais, pavyzd\u017eiui, susiklos\u010dius nestabiliai ekonominei bei socialinei situacijai, kokia yra dabar. Manau, kad nerimo sutrikimus galima vertinti ir kaip funkcin\u0117s kilm\u0117s praeinan\u010dius somatinius po\u017eymius, ir kaip beprasidedan\u010di\u0105 psichikos patologij\u0105. Tai priklauso nuo sutrikimo eigos ir sunkumo laipsnio. Jeigu sutrikimas nulemtas stresin\u0117s situacijos (mes j\u012f vadiname adaptacijos sutrikimu arba reakcija \u012f stres\u0105), laiku prad\u0117jus gydyti didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad pacientas \u012fveiks psichologin\u0119 kriz\u0119 s\u0117kmingai, nerimo sutrikimas neprogresuos, nepereis \u012f sunkesn\u0119 psichikos patologij\u0105. B\u016bt\u0173 gerai, kad nerimo sutrikimo pob\u016bd\u012f \u012fvertint\u0173 i\u0161manantis specialistas \u2013 geriausia psichiatras. Ta\u010diau su tokiais pacientais neretai susiduria ir \u0161eimos gydytojas, tad labai svarbu, kad jis atskirt\u0173, ar sutrikimas prasid\u0117j\u0119s neseniai, sutampa su patirtu stresu, ar t\u0119siasi jau ilgesn\u012f laik\u0105, o stresas tik j\u012f pa\u016bmino. Tai svarbu, nes ne visi nerimo sutrikimai gydomi vienodai. Gydymas tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas tik teisingai nusta\u010dius diagnoz\u0119. <\/span><\/p>\n

Nerimo sutrikimus patirian\u010di\u0173 pacient\u0173 vis daug\u0117ja \u2013 tai rodo ir did\u0117jantis benzodiazepin\u0173 grup\u0117s vaist\u0173 suvartojimas. Pavyzd\u017eiui, vien pra\u0117jusiais metais Lietuvoje kasdien buvo suvartojama po kelet\u0105 milijon\u0173 table\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 benzodiazepin\u0173. Ar tai nepavojinga?<\/span><\/strong><\/span><\/p>\n

Benzodiazepinai yra geri, efektyv\u016bs vaistai gydant tam tikrus psichikos sutrikimus. Jie turi nema\u017eai privalum\u0173, pirmiausia \u2013 greitai ir efektyviai slopina nerim\u0105, kuris kelia labai didel\u012f stres\u0105 \u017emogui. Daugeliu atvej\u0173 benzodiazepinai padeda \u012fveikti ir nemig\u0105. Kadangi nerimo sutrikimai gali b\u016bti labai \u012fvair\u016bs, ne kiekvienam pacientui \u0161ie vaistai yra tinkamiausi. Dalis pacient\u0173 gali b\u016bti s\u0117kmingai gydomi kit\u0173 grupi\u0173 medikamentais, pavyzd\u017eiui, antidepresantais arba neuroleptikais. Kai kuriems nerimo sutrikimams gydyti benzodiazepinai neefektyv\u016bs ar net potencialiai pavojingi (pvz., \u012fkyrum\u0173 neuroz\u0117, piktnaud\u017eiavimas psichoaktyviosiomis med\u017eiagomis). Benzodiazepinai n\u0117ra pavojingi, jeigu juos skiria ir j\u0173 vartojim\u0105 pri\u017ei\u016bri gydytojas. Pavojus kyla tada, kai \u017emon\u0117s juos vartoja savo nuo\u017ei\u016bra, ne pagal indikacijas, netinkamomis doz\u0117mis bei ilg\u0105 laik\u0105. Tai vienintel\u0117 grup\u0117 psichotropini\u0173 vaist\u0173, prie kuri\u0173 priprantama. To baiminasi da\u017enas pacientas, o neretai \u2013 ir gydytojas. Svarbiausia, kad benzodiazepinus skirt\u0173 specialistas, atsi\u017evelgdamas \u012f nustatyt\u0105 diagnoz\u0119 bei indikacijas. <\/span><\/p>\n

Ar galimos nemedikamentin\u0117s gydymo priemon\u0117s?<\/span><\/strong><\/span><\/p>\n

Patiriamo streso negalima sutapatinti su liga, kuri\u0105 reikia gydyti medikamentais. Daugeliu atvej\u0173 galima taikyti ir nemedikamentines priemones. N\u0117 vienas asmuo negali i\u0161vengti streso, kur\u012f sukelia artimo \u017emogaus netektis ar kitos nelaim\u0117s. Manau, kad tokiais atvejais suvaldyti, \u012fveikti stres\u0105 labai pad\u0117s artim\u0173 \u017emoni\u0173 palaikymas, anks\u010diau i\u0161mokti streso valdymo b\u016bdai: sportas, kitokia pasitenkinim\u0105 teikianti veikla ar nauji u\u017esi\u0117mimai. Da\u017enai tai padeda i\u0161gyventi sunkiausi\u0105 laikotarp\u012f po patirto streso \u2013 jis paprastai neb\u016bna am\u017einas. Kartais gali pad\u0117ti tokios priemon\u0117s kaip meditacija ar savitaiga. Da\u017enam pacientui reikalinga ir psichoterapija, kuri\u0105 galima prad\u0117ti taikyti tais atvejais, kai pacientui pa\u010diam yra per sunku \u012fveikti stres\u0105 ir j\u012f lydin\u010dias psichologines, emocines ar elgesio reakcijas, o artim\u0173j\u0173 palaikymo n\u0117ra. Svarbu pabr\u0117\u017eti, jog gydyti turi kvalifikuotas psichoterapeutas. Ta\u010diau, jeigu reakcij\u0105 \u012f stres\u0105 sunkina probleminiai paciento asmenyb\u0117s bruo\u017eai (pvz., polinkis \u012f priklausomyb\u0119, bej\u0117gi\u0161kum\u0105 ar pan.) ar veikia biologiniai veiksniai, didinantys polink\u012f \u012f nerimo sutrikimus (pvz., paveld\u0117tas polinkis \u012f stiprias nerimo reakcijas arba buv\u0119s organinis smegen\u0173 pa\u017eeidimas), \u017emogaus reakcijos \u012f patiriam\u0105 stres\u0105 gali tapti patologin\u0117s \u2013 reikalingas ir medikamentinis gydymas. <\/span><\/p>\n

Ar atsi\u017evelgiant \u012f ligonio somatin\u0119 b\u016bkl\u0119, darbingum\u0105, b\u016bt\u0173 tikslinga rekomenduoti benzodiazepinus keisti \u012f silpnesnius atipinius neuroleptikus (pvz., psicholeptikus benzamidus, tiapridal\u012f)?<\/span><\/strong><\/span><\/p>\n

Dabar benzodiazepin\u0173 skiriama labai lengva ranka \u2013 kai tik \u201eka\u017ekas blogai su nervais\u201c, nors pirmiausia reik\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti \u012f diagnoz\u0119. Kai kuriais atvejais lengvos potencijos atipiniai neuroleptikai b\u016bt\u0173 tikrai tinkamesni. Kaip antai, kai nerimo sutrikimai yra nulemti organinio pa\u017eeidimo (pvz., buvusios traumos), vyresnio am\u017eiaus \u017emogui, kuriam jau yra aterosklerozini\u0173 poky\u010di\u0173 galvos smegenyse, skatinan\u010di\u0173 emocin\u012f labilum\u0105. Taip pat nerimui gydyti tais atvejais, kai jis esti sukeltas piktnaud\u017eiavimo alkoholiu arba narkotin\u0117mis med\u017eiagomis (kartais gydytojai tuo net nepasidomi). Tokiu atveju tiapridalisb\u016bt\u0173 tinkamesnis negu benzodiazepinai. Jei \u017emogus ilg\u0105 laik\u0105 vartoja benzodiazepinus (da\u017enai chaoti\u0161kai, be prie\u017ei\u016bros), kyla priklausomyb\u0117s ir pripratimo rizika. Dar viena indikacija j\u012f vartoti \u2013 motoriniai arba vokaliniai tikai. Da\u017enai jie pradedami gydyti benzodiazepinais. Toks pasirinkimas nepagr\u012fstas, nes tai dopaminergin\u0117s sistemos sutrikimas centrin\u0117je nerv\u0173 sistemoje, \u201epirmo pasirinkimo\u201c vaistai jam gydyti tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje \u2013 neuroleptikai, b\u016btent Tiapridalis kuris yra geriau toleruojamas nei, pavyzd\u017eiui, haloperidolis ir kt. Many\u010diau, kad neuroleptikai tinkamesni grupei pacient\u0173, kuriems pasirei\u0161kia labai ry\u0161k\u016bs vegetacin\u0117s nerv\u0173 sistemos sutrikimo simptomai, lydintys nerimo sutrikim\u0105, taip pat kuriems kartu su nerimo sutrikimu pasirei\u0161kia disociaciniai bei konvenciniai simptomai. Tokiais atvejais tiapridalisb\u016bt\u0173 tinkamesnis nei benzodiazepinai. Taip pat yra pacient\u0173, kurie netoleruoja benzodiazepin\u0173 d\u0117l poveikio \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemai, pavyzd\u017eiui, d\u0117l j\u0173 sukeliamos hipotenzijos, \u2013 tada jie tur\u0117t\u0173 b\u016bti kei\u010diami \u012f lengvos potencijos atipinius neuroleptikus. <\/span><\/p>\n

Kokie \u0161io vaisto vartojimo ypatumai? Kokie galimi kiti jo pritaikymo klinikin\u0117je praktikoje atvejai?<\/span><\/strong><\/span><\/p>\n

\u012e \u0161\u012f klausim\u0105 i\u0161 dalies jau atsakiau. Tiapridalis tinkamas vaistas ne tik nerimui, bet ir kitiems negalavimams, kuriuos sukelia nutraukimo sindromas liovusis vartoti alkohol\u012f ar narkotines med\u017eiagas, gydymui. Dar vert\u0117t\u0173 pamin\u0117ti, kad jis tinka \u012fvairaus am\u017eiaus pacientams \u2013 tiek vaik\u0173 (organini\u0173 sutrikim\u0173, tik\u0173), tiek ir pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 elgesio sutrikimams koreguoti. \u0160is vaistas patogus vartoti. Jis gaminamas geriamosios (100 mg tablet\u0117mis) ir leid\u017eiamosios formos. Injekcijos aktualios tais atvejais, kai reikia greito poveikio arba pacientas negali vaist\u0173 gerti, da\u017eniausiai d\u0117l \u016bmaus sujaudinimo ar organini\u0173 sutrikim\u0173, kuriuos lemia, tarkim, pooperacin\u0117 b\u016bkl\u0117 ar pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 demencija (ji kartais gali komplikuotis susijaudinimo, agresyvaus elgesio epizodais). Paprastai pacientui skiriama 150\u2013400 mg \u0161io vaisto paros doz\u0117, padalijama per du tris kartus. <\/span><\/p>\n

Koki\u0173 veiksm\u0173 pirmiausia tur\u0117t\u0173 imtis \u0161eimos gydytojas esant situaciniam susijaudinimui, kilus \u016bmiam nerimui, a\u017eitacijai? Ar visuomet \u0161i\u0173 pacient\u0173 b\u016bkl\u0119 tur\u0117t\u0173 \u012fvertinti gydytojas psichiatras?<\/span><\/strong><\/span><\/p>\n

Tokias susijaudinimo b\u016bkles patiriantiems pacientams b\u016btina nedelsiama, nepav\u0117luota pagalba. Jiems nuraminti gal\u0117t\u0173 b\u016bti skiriamos benzodiazepin\u0173, pvz. sol. Diazepami<\/em> 10\u201320 mg \u012f raumenis (beje, kartais pasirei\u0161kia paradoksali reakcija \u2013 \u0161ie vaistai net padidina susijaudinim\u0105, psichomotorin\u0119 a\u017eitacij\u0105) arba sol. Tiapridali<\/em> 100 mg \u012f raumenis, sol. H<\/em>aloperidoli<\/span> 5 mg <\/span><\/strong><\/em>\u012f raumenis. Tai padaryti gali \u0161eimos gydytojas. Suteikus pirmin\u0119 pagalb\u0105 v\u0117liau vis d\u0117lto b\u016bt\u0173 tikslinga si\u0173sti pacient\u0105 psichiatro konsultacijos, kad jis \u012fvertint\u0173, ar tai n\u0117ra sunkios psichikos ligos prad\u017eia ar pa\u016bm\u0117jimas. Arba, jei \u017emogus vyresnio am\u017eiaus, kai tik\u0117tini organiniai poky\u010diai, \u2013 tikslinga neurologo konsultacija, kad \u012fvertint\u0173, ar n\u0117ra centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos kraujotakos sutrikim\u0173, kitos patologijos. Pats \u0161eimos gydytojas gal\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, ar tai n\u0117ra narkotik\u0173 sukelta intoksikacija atlik\u0119s \u0161lapimo tyrim\u0105 d\u0117l narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo. Tokiu atveju susijaudinimui slopinti neuroleptikai tinka geriau nei benzodiazepinai. <\/span><\/p>\n

Kalb\u0117josi R. Pe\u010deli\u016bnien\u0117<\/span><\/p>\n

Lietuvos Gydytojo \u017eurnalas
<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

<\/p>\n

Visais laikais ir visomis socialin\u0117mis aplinkyb\u0117mis nerimo sutrikimai yra vieni da\u017eniausi\u0173. J\u0173 gali padaug\u0117ti tam tikrais tarpsniais, pavyzd\u017eiui, susiklos\u010dius nestabiliai ekonominei bei socialinei situacijai, kokia yra dabar. Manau, kad nerimo sutrikimus galima vertinti ir kaip funkcin\u0117s kilm\u0117s praeinan\u010dius somatinius po\u017eymius, ir kaip beprasidedan\u010di\u0105 psichikos patologij\u0105. Tai priklauso nuo sutrikimo eigos ir sunkumo laipsnio.<\/span> <\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8456,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[275,3528,114,20,841,138,525],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-8455","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-diagnoze","tag-nerimo-sutrikimai","tag-nervu-sistemos","tag-psichikos","tag-raumenis","tag-vaistai","tag-vyresnio-amziaus"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8455","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8455"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8455\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8456"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8455"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8455"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8455"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8455"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8455"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}