{"id":8532,"date":"2013-05-10T13:59:54","date_gmt":"2013-05-10T13:59:54","guid":{"rendered":""},"modified":"2013-05-10T13:59:54","modified_gmt":"2013-05-10T13:59:54","slug":"2-tipo-cukrinio-diabeto-profilaktika-vartojant-antihipertenzinius-vaistus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/2-tipo-cukrinio-diabeto-profilaktika-vartojant-antihipertenzinius-vaistus\/8532\/","title":{"rendered":"2 tipo cukrinio diabeto profilaktika vartojant antihipertenzinius vaistus"},"content":{"rendered":"

<\/p>\n

<\/p>\n

2 tipo cukrinis diabetas (CD) yra labai paplit\u0119s ir svarbus \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (\u0160KL) rizikos veiksnys. \u017dinoma, kad CD sergantiems asmenims rizika susirgti \u0160KL yra 2\u20134 kartus didesn\u0117 nei nesergantiems CD. Pacientams, kuriems yra rizika sirgti CD (sergantiems AH, metaboliniu sindromu), svarbu laiku u\u017ekirsti keli\u0105 ligai vystytis kei\u010diant gyvensen\u0105 ir gydant tinkamai parinktais antihipertenziniais vaistais. \u012evair\u016bs klinikiniai tyrimai rodo, kad antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 sukeltos hiperglikemijos \u017eala yra tolygi jau esan\u010dios hiperglikemijos \u017ealai, sergant CD. Ilgalaikio Framinghamo tyrimo duomenimis, apie 15\u201318 proc. arterine hipertenzija (AH) sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 pasirei\u0161k\u0117 gliukoz\u0117s netoleravimas, tod\u0117l jiems \u017eenkliai padid\u0117jo rizika sirgti \u0160KL. Taigi svarbu i\u0161tirti \u012fvairi\u0173 antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 poveik\u012f gliukoz\u0117s metabolizmo ir CD vystymosi at\u017evilgiu.<\/span><\/em><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/strong><\/p>\n

Sistemin\u0117 antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 poveikio ap\u017evalga<\/span><\/strong><\/p>\n

Padval su kolegomis nurod\u0117, kad AH gydant \u012fprastiniais antihipertenziniais vaistais (tiazidiniais diuretikais ir beta adrenoblokatoriais (BAB)), CD da\u017enumas padid\u0117ja ar lieka nepakit\u0119s, o gydant naujos kartos antihipertenziniais vaistais (angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitoriais (AKFI), kalcio kanal\u0173 blokatoriais (KKB), angiotenzino receptori\u0173 blokatoriais (ARB)), CD da\u017enumas lieka nepakit\u0119s ar suma\u017e\u0117ja. Didel\u0117s apimties klinikiniuose tyrimuose (ALLHAT, INSIGHT, VALUE) ry\u0161io tarp naujai atsiradusio CD ir sergamumo \u0160KL bei mirtingumo nuo j\u0173 nenustatyta. Kadangi per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f labai padaug\u0117jo CD sergan\u010di\u0173 asmen\u0173, ypating\u0105 d\u0117mes\u012f reikia skirti AH gydyti vartojam\u0173 vaist\u0173 parinkimui tiksliai \u012fvertinus naudos ir \u017ealos santyk\u012f. Itin svarbu atsi\u017evelgti \u012f vidutinio am\u017eiaus pacientus, kuriems antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 sukeliamo \u0161alutinio poveikio \u017eala ilgainiui gali pranokti AKS kontrol\u0117s naud\u0105.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/strong><\/p>\n

Naujo CD atvejai didel\u0117s apimties klinikiniuose tyrimuose<\/span><\/strong><\/p>\n

Lentel\u0117je pateikiami \u012fvairi\u0173 didel\u0117s apimties klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenys, kurie atspindi, kokia yra rizika atsirasti CD vartojant \u012fvairius antihipertenzinius vaistus. Skirtumas tarp tiazidini\u0173 diuretik\u0173 ir senos kartos beta adrenoblokatori\u0173 keliamos rizikos \u2013 34 proc. Tok\u012f rizikos skirtum\u0105 l\u0117m\u0117 tai, kad tyrimuose taikyti skirtingi CD diagnoz\u0117s kriterijai. CAPPP tyrime remtasi 1985 met\u0173 PSO kriterijais, VALUE \u2013 1999 met\u0173, o LIFE tyrime naudoti abej\u0173 met\u0173 PSO kriterijai. CAPPP, NORDIL, STOP-2 tyrimuose CD daug da\u017eniau diagnozuotas grup\u0117se pacient\u0173, kurie buvo gydomi beta adrenoblokatoriais ar tiazidiniai diuretikais.<\/span><\/p>\n

Keliuose klinikiniuose atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 placebo kontroliuojamuose tyrimuose (CHARM, EWPHE, HOPE, SCOPE, SHEP, SOLVD) nustatyta naujo CD atvej\u0173, ta\u010diau neai\u0161ku, ar lig\u0105 l\u0117m\u0117 pati AH ar antihipertenzinis vaistas. Sunku daryti i\u0161vadas ir remiantis klinikiniais tyrimais, kuriuose vertintas dviej\u0173 ir daugiau antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 poveikis. Pavyzd\u017eiui, LIFE ir INSIGHT tyrimuose tiazidini\u0173 diuretik\u0173 ir BAB \u0161alutinis poveikis metabolizmui gal\u0117jo b\u016bti ry\u0161kesnis nei KKB ar ARB nauda. <\/span><\/p>\n

HOPE ir PEACE klinikiniuose tyrimuose buvo stebimas akivaizdus rezultat\u0173 interpretavimo \u0161ali\u0161kumas, nes teigiami rezultatai publikuojami daug da\u017eniau negu neigiami. Dar daugiau, yra tikimyb\u0117 nustatyti rezultat\u0173 \u0161ali\u0161kum\u0105, nes, jei galutiniai tyrimo rezultatai i\u0161 anksto neprognozuojami, negalima tinkamai suplanuoti tyrimo, tod\u0117l gauti galutiniai duomenys gali neatspind\u0117ti vis\u0173 galimai statisti\u0161kai reik\u0161ming\u0173 rezultat\u0173. Naujai atsirad\u0119s CD ne visada atsiskleid\u017eia ankstyvuosiuose tyrimo rezultatuose, ta\u010diau devyniuose klinikiniuose tyrimuose (ALPINE, CAPPP, CHARM, INSIGHT, LIFE, NORDIL, SCOPE, STOP-2, VALUE) naujai atsiradusio CD faktas atsispindi galutiniuose rezultatuose.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/strong><\/p>\n

Antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 \u0161alutinis poveikis gliukoz\u0117s metabolizmui<\/span><\/strong><\/p>\n

Antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 \u0161alutinis poveikis gliukoz\u0117s metabolizmui skiriasi. Vis dar n\u0117ra ai\u0161ku, ar kiekvieno vaisto jis savitas ar vienodai b\u016bdingas visai vaist\u0173 klasei. Nenustatyta ir tai, ar \u0161is \u0161alutinis poveikis yra laikinas ar nuolatinis. Antihipertenzinis vaistas gali paskatinti latentin\u012f CD pereiti \u012f aktyvi\u0105 form\u0105 padid\u0117jus gliukoz\u0117s koncentracijai kraujo plazmoje. Ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 kraujo plazmoje gliukoz\u0117s koncentracijai suma\u017e\u0117jus, gali b\u016bti u\u017emaskuota prediabeto b\u016bkl\u0117. <\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitoriai (AKFI)<\/span><\/em><\/p>\n

ALLHAT, CAPPP, HOPE, PEACE, STOP-2 tyrimai rodo, kad AKFI didina organizmo jautrum\u0105 insulinui ir gerina glikemijos kontrol\u0119 sergant CD bei suma\u017eina naujo CD da\u017enum\u0105. Jautrum\u0105 insulinui AKFI veikia didindami gliukoz\u0117s sunaudojim\u0105 skeleto raumenyse d\u0117l padid\u0117jusio aktyvumo GLUT-4 (gliukoz\u0119 perne\u0161an\u010dio fermento) ir heksokinaz\u0117s, vieno pagrindini\u0173 gliukoz\u0117s metabolizmo ferment\u0173. Kitas galimas \u0161io poveikio mechanizmas \u2013 suaktyv\u0117jusi riebalinio audinio ir skeleto raumen\u0173 kraujotaka d\u0117l bradikinino su\u017eadinamo B2 kinin\u0173 receptori\u0173, esan\u010di\u0173 ant l\u0105steli\u0173 pavir\u0161iaus, aktyvumo. AKFI slopina drusk\u0173 koncentracij\u0105 ma\u017einant\u012f insulino poveik\u012f ir u\u017ekerta keli\u0105 hipokalemijai atsirasti, d\u0117l to AH sergantys pacientai geriau toleruoja gliukoz\u0119. Be to, taip sutrukdoma kasos beta l\u0105stel\u0117ms i\u0161skirti daugiau insulino d\u0117l hipokalemijos.<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Angiotenzino receptori\u0173 blokatoriai (ARB)<\/span><\/em><\/p>\n

LIFE, SCOPE, VALUE klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, ARB klas\u0117 pasi\u017eymi palankiu poveikiu insulino efektyvumui ir vaidina svarb\u0173 vaidmen\u012f apsaugant didel\u0117s rizikos AH sergan\u010dius pacientus nuo CD i\u0161sivystymo. Ta\u010diau \u0161io poveikio mechanizmas vis dar lieka neai\u0161kus. Daugelis ARB poveikio hipotezi\u0173 yra tokios pa\u010dios kaip ir ai\u0161kinan\u010dios AKFI poveikio mechanizm\u0105: \u017eenkliai padidinta skeleto raumen\u0173 mikrocirkuliacij\u0105, skatina gliukoz\u0117s perna\u0161\u0105 per skeleto raumen\u0173 l\u0105steli\u0173 membranas ir apsaugo nuo hipokalemijos). Be to, ARB gali skatinti kasos beta l\u0105steles i\u0161skirti insulin\u0105.<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Kalcio kanal\u0173 blokatoriai (KKB)<\/span><\/em><\/p>\n

ALLHAT, INSIGHT, INVEST ir STOP-2 klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad gydant KKB naujo CD da\u017enumas esti ma\u017eesnis. Kalcio kanal\u0173 blokada lemia vazodilatacij\u0105 ir pagerina periferin\u0119 kraujotak\u0105, taip padid\u0117ja organizmo jautrumas insulinui. Ta\u010diau VALUE tyrime pasteb\u0117ta, kad naujo CD da\u017enumas buvo ma\u017eesnis gydant ARB, palyginti su KKB, atitinkamai nuo 16,4 proc. amlodipino grup\u0117je iki 13,1 proc. valsartano grup\u0117je (p < 0,001), santykin\u0117 CD rizik\u0105 suma\u017einta iki 23 proc. Didel\u0117s apimties ASCOT tyrimo rezultatai rodo, kad naujo CD atvej\u0173 ma\u017eiau buvo grup\u0117je tiriam\u0173j\u0173, gydytu amlodipinu (n = 567), o ne atenololiu (n = 799, p < 0,0001).<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Diuretikai<\/span><\/em><\/p>\n

Tiazidiniai diuretikai pasi\u017eymi nenugin\u010dijamu nuo doz\u0117s priklausomu poveikiu glikemijai. \u012etakos metabolizmui turi didel\u0117s tiazidini\u0173 diuretik\u0173 doz\u0117s, o ma\u017eos jo neveikia. Apra\u0161oma daug glikemijos kontrol\u0119 bloginan\u010di\u0173 tiazidini\u0173 diuretik\u0173 veikimo mechanizm\u0173. Pavyzd\u017eiui, diuretikai stimuliuoja renino sekrecij\u0105, kuri didina angiotenzino II gamyb\u0105. Diuretik\u0173 lemiama hipokalemija<\/a> gali blokuoti insulino sekrecij\u0105 kasoje. Norint u\u017ekirsti keli\u0105 hipokalemijai gydant diuretikais, reikia papildomai skirti drusk\u0173, kad pager\u0117t\u0173 gliukoz\u0117s toleravimas, o prie diuretiko prid\u0117jus AKFI, gali b\u016bti suma\u017einta rizika susirgti CD.<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Beta adrenoblokatoriai (BAB)<\/span><\/em><\/p>\n

Greiso ir koleg\u0173 atliktame klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 12 550 suaugusi\u0173 pacient\u0173, nustatyta, kad grup\u0117je pacient\u0173, gydyt\u0173 BAB naujo CD da\u017enumas buvo 28 proc. didesnis nei grup\u0117je AH ligoni\u0173, kurie nebuvo gydomi. Tok\u012f rezultat\u0105 lemia BAB skatinamas k\u016bno mas\u0117s augim\u0105, insulino sekrecijos sutrikimas ir padid\u0117j\u0119s periferini\u0173 kraujagysli\u0173 pasiprie\u0161inimas, kuris surikdo periferin\u0119 kraujotak\u0105.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/strong><\/p>\n

Klinikini\u0173 tyrim\u0173 rezultat\u0173 apibendrinimas<\/span><\/strong><\/p>\n

Did\u017eiajai daliai AH sergan\u010di\u0173 pacient\u0173, norint suma\u017einti rizik\u0105 sirgti \u0160KL, reikia skirti du ir daugiau antihipertenzini\u0173 vaist\u0173. Atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 ir kohortini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad CD pasirei\u0161kimo da\u017enumas vartojant BAB ir tiazidinius diuretikus nekinta ar padid\u0117ja, o vartojant AKFI, KKB ar ARB, nekinta ar suma\u017e\u0117ja. Septyni\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 analiz\u0117s (n = 58 010) duomenimis, AH gydymas AKFI, ARB, KKB lemia ma\u017eesn\u012f CD pasirei\u0161kimo da\u017enum\u0105 nei gydymas diuretikais ir BABs. Vartojant AKFI ir ARB, naujo CD atvej\u0173 suma\u017e\u0117ja 20 proc. (p < 0,001), o vartojant KKB \u2013 16 proc. (p < 0,001).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/strong><\/p>\n

I\u0161vados<\/span><\/strong><\/p>\n

1.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Gliukoz\u0117s apykait\u0105 AH sergantiems pacientams gali sutrikdyti tiek pats padid\u0117j\u0119s AKS, tiek antihipertenziniai vaistai.<\/span><\/p>\n

2.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Hiperglikemija yra svarbus rizikos veiksnys, galintis lemti tiek stambi\u0173j\u0173, tiek smulki\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 ligas.<\/span><\/p>\n

3.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Kai kurie antihipertenziniai vaistai gali paveikti organizmo jautrum\u0105 insulinui ar insulino sekrecij\u0105 ir taip sudaryti palankias s\u0105lygas hiperglikemijai atsirasti. Toks poveikis b\u016bdingas beta adrenoblokatoriams ir dideli\u0173 dozi\u0173 tiazidiniams diuretikams. Re\u010diausiai \u0161\u012f poveik\u012f sukelia kalcio kanal\u0173 blokatoriai. <\/span><\/p>\n

4.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>AKF inhibitoriai ar angiotenzino receptori\u0173 blokatoriai, didindami organizmo jautrum\u0105 insulinui, suma\u017eina CD rizik\u0105.<\/span><\/p>\n

5.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Hiperglikemijos rizikos did\u0117jimas tiesiogiai proporcingas gydymo trukmei, tod\u0117l itin akylai reikia steb\u0117ti gydomus vidutinio am\u017eiaus pacientus.<\/span><\/p>\n

6.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Kai yra didesn\u0117 CD atsiradimo rizika, i\u0161 keli\u0173 vartojam\u0173 antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 vienas tur\u0117t\u0173 blokuoti renino angiotenzino sistem\u0105.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Lentel\u0117.<\/span><\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n
\n

\u00a0<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

Tyrimas<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

Gydymas<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

Trukm\u0117<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

Santykin\u0117 rizika<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

p<\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

A.<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

CHARM<\/span><\/p>\n

HOPE<\/span><\/p>\n

PEACE<\/span><\/p>\n

SCOPE<\/span><\/p>\n

SOLVD<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

ARB, palyginti su placebu<\/span><\/p>\n

AKFI, palyginti su placebu<\/span><\/p>\n

AKFI, palyginti su placebu<\/span><\/p>\n

ARB, palyginti su placebu<\/span><\/p>\n

AKFI, palyginti su placebu<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

3,1<\/span><\/p>\n

4,5<\/span><\/p>\n

4,8<\/span><\/p>\n

3,7<\/span><\/p>\n

2,9<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

0,78<\/span><\/p>\n

0,66<\/span><\/p>\n

0,83<\/span><\/p>\n

0,81<\/span><\/p>\n

0,26<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

0,02 <\/span><\/p>\n

< 0,001<\/span><\/p>\n

0,01<\/span><\/p>\n

0,09<\/span><\/p>\n

< 0,0001<\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

B.<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

ALLHAT<\/span><\/p>\n

ALPINE<\/span><\/p>\n

CAPPP<\/span><\/p>\n

LIFE<\/span><\/p>\n

STOPE-2<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

AKFI, palyginti su diuretiku<\/span><\/p>\n

ARB, palyginti su diuretiku<\/span><\/p>\n

AKFI, palyginti su BAB<\/span><\/p>\n

ARB, palyginti su BAB<\/span><\/p>\n

AKFI, palyginti su BAB\/diuretiku<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

4<\/span><\/p>\n

1<\/span><\/p>\n

6,1<\/span><\/p>\n

4,8<\/span><\/p>\n

4<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

0,70<\/span><\/p>\n

0,13<\/span><\/p>\n

0,86<\/span><\/p>\n

0,75<\/span><\/p>\n

0,96<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

< 0,001<\/span><\/p>\n

0,030<\/span><\/p>\n

0,039<\/span><\/p>\n

< 0,001<\/span><\/p>\n

0,77<\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

C.<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

ALLHAT<\/span><\/p>\n

INSIGHT<\/span><\/p>\n

INVEST<\/span><\/p>\n

NORDIL<\/span><\/p>\n

STOP-2<\/span><\/p>\n

ASCOT<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

KKB, palyginti su diuretiku<\/span><\/p>\n

KKB, palyginti su diuretiku<\/span><\/p>\n

KKB, palyginti su BAB<\/span><\/p>\n

KKB, palyginti su BAB\/diuretiku<\/span><\/p>\n

KKB, palyginti su BAB\/diuretiku<\/span><\/p>\n

KKB, palyginti su BAB\/diuretiku<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

4<\/span><\/p>\n

3<\/span><\/p>\n

2,7<\/span><\/p>\n

4,5<\/span><\/p>\n

4<\/span><\/p>\n

5,5<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

0,84<\/span><\/p>\n

0,77<\/span><\/p>\n

0,85<\/span><\/p>\n

0,87<\/span><\/p>\n

0,97<\/span><\/p>\n

0,70<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

0,04<\/span><\/p>\n

0,02<\/span><\/p>\n

0,004<\/span><\/p>\n

0,14<\/span><\/p>\n

0,83<\/span><\/p>\n

0,001<\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

D.<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

STOP-2<\/span><\/p>\n

VALUE<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

AKFI, palyginti su KKB<\/span><\/p>\n

ARB, palyginti su KKB<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

4<\/span><\/p>\n

4,2<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

0,98<\/span><\/p>\n

0,77<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

0,91<\/span><\/p>\n

< 0,0001<\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

ARB \u2013 angiotenzino receptori\u0173 blokatoriai, AKFI \u2013 angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitoriai, BAB \u2013 beta adrenoblokatoriai, KKB \u2013 kalcio kanal\u0173 blokatoriai.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

Pagal Prevention Of Type 2 Diabetes Mellitus with Antihypertensive Drugs, European Society of Hypertension Scientific Newslette: Update on Hypertension Management, 2011; 12 No. 27 pareng\u0117 <\/strong><\/em>gyd. V. Tamakauskas<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Lietuvos Gydytojo \u017eurnalas
<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

<\/p>\n

<\/p>\n

2 tipo cukrinis diabetas (CD) yra labai paplit\u0119s ir svarbus \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (\u0160KL) rizikos veiksnys. \u017dinoma, kad CD sergantiems asmenims rizika susirgti \u0160KL yra 2\u20134 kartus didesn\u0117 nei nesergantiems CD. Pacientams, kuriems yra rizika sirgti CD (sergantiems AH, metaboliniu sindromu), svarbu laiku u\u017ekirsti keli\u0105 ligai vystytis kei\u010diant gyvensen\u0105 ir gydant tinkamai parinktais antihipertenziniais vaistais. \u012evair\u016bs klinikiniai tyrimai rodo, kad antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 sukeltos hiperglikemijos \u017eala yra tolygi jau esan\u010dios hiperglikemijos \u017ealai, sergant CD. Ilgalaikio Framinghamo tyrimo duomenimis, apie 15\u201318 proc. arterine hipertenzija (AH) sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 pasirei\u0161k\u0117 gliukoz\u0117s netoleravimas, tod\u0117l jiems \u017eenkliai padid\u0117jo rizika sirgti \u0160KL. Taigi svarbu i\u0161tirti \u012fvairi\u0173 antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 poveik\u012f gliukoz\u0117s metabolizmo ir CD vystymosi at\u017evilgiu.<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8533,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1109,1033,7,1019,1556,717,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-8532","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-beta-adrenoblokatoriai","tag-gliukoze","tag-inhibitoriai","tag-receptoriu-blokatoriai","tag-salutinis-poveikis","tag-tyrimo-rezultatai","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8532","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8532"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8532\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8533"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8532"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8532"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8532"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8532"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8532"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}