{"id":8551,"date":"2013-05-08T09:43:53","date_gmt":"2013-05-08T09:43:53","guid":{"rendered":""},"modified":"2013-05-08T09:43:53","modified_gmt":"2013-05-08T09:43:53","slug":"sveikas-maistas-sveikatos-pagrindas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/sveikas-maistas-sveikatos-pagrindas\/8551\/","title":{"rendered":"Sveikas maistas \u2013 sveikatos pagrindas"},"content":{"rendered":"

Gyvendama\u00a0Amerikoje steb\u0117jau ir bais\u0117jausi daugumos amerikie\u010di\u0173 nesveikais mitybos \u012fpro\u010diais ir nejudriu gyvenimo b\u016bdu. Gr\u012f\u017eusi \u012f Lietuv\u0105 pama\u010diau, kad taip mielai maitinasi ir daugelis lietuvai\u010di\u0173.<\/p>\n

\n

Paplitus greitam maistui, Amerikoje tapo populiar\u016bs daug baltym\u0173 ir riebal\u0173 turintys m\u0117sainiai su riebia m\u0117sa ir kiti pana\u0161\u016bs valgiai, \u0161alies medicinin\u0117s i\u0161laidos spar\u010diai augo d\u0117l kasmet vis daugiau susergan\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu, \u0161irdies ir kitomis civilizacijos ligomis. Senate buvo sudaryta speciali komisija, kuri pasitelk\u0117 geriausius to meto mitybos specialistus, surinko duomenis apie maist\u0105 ir sveikat\u0105, i\u0161nagrin\u0117jo sergamumo did\u0117jimo prie\u017eastis ir paskelb\u0117 i\u0161sami\u0105 ataskait\u0105, kurioje pateik\u0117 i\u0161vad\u0105, jog daugelio lig\u0173 prie\u017eastis yra blogi mitybos \u012fpro\u010diai. Ji pasi\u016bl\u0117 ideali\u0105 mitybos formul\u0119, labai pana\u0161i\u0105 \u012f Japonijos Genroku periodo (1688\u20131703) diet\u0105. Pasi\u016blyta valgyti gr\u016bdini\u0173 kult\u016br\u0173, sezonini\u0173 dar\u017eovi\u0173, j\u016br\u0173 augal\u0173 ir \u0161iek tiek \u017euvies, kad organizmas gaut\u0173 baltym\u0173.<\/p>\n

Beje, pana\u0161ias maitinimosi tiesas jau prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173 Lietuvoje skleid\u0117 filosofas Vyd\u016bnas. Teisingu maistu jis laik\u0117 produktus, gaunamus i\u0161 augmenijos, tai yra gr\u016bdus, vaisius, dar\u017eoves, rie\u0161utus. Lietuvoje sveiko maitinimosi problema darosi vis aktualesn\u0117, nes tebeklesti nuo senov\u0117s \u012fsigal\u0117j\u0119 \u012fpro\u010diai gausiai valgyti gyvulin\u0117s kilm\u0117s maist\u0105, su kuriais filosofas prad\u0117jo kovoti jau prie\u0161 \u0161imtmet\u012f. Paskutiniais de\u0161imtme\u010diais prisid\u0117jo dar viena blogyb\u0117\u00a0\u2013 spar\u010diai plintantis greitas maistas, tod\u0117l gaus\u0117ja civilizacijos lig\u0173 ne tik tarp suaugusi\u0173j\u0173, bet ir tarp vaik\u0173.<\/p>\n

Civilizacijos sukeltos ligos\u00a0\u2013 netinkamos mitybos pasekm\u0117<\/strong><\/p>\n

Per paskutinius du de\u0161imtme\u010dius Lietuvoje paplito masin\u0117 greito maisto gamybos ir platinimo sistema. \u012e tok\u012f maist\u0105 pridedama \u012fvairi\u0173 fermentacij\u0105 greitinan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173, sintetini\u0173 konservant\u0173, dirbtini\u0173 da\u017eikli\u0173 ir saldikli\u0173. Tai padaro j\u012f skan\u0173, bet sukelia priklausomyb\u0119, ver\u010dia valgyti nesustojant. Didesn\u0119 dal\u012f tokio maisto \u017emogaus organizmas gali suvir\u0161kinti, bet tik nedaugelis i\u0161 \u0161i\u0173 produkt\u0173 vertingi mitybos po\u017ei\u016briu.<\/p>\n

Nesaikingai valgant \u201enetinkam\u0105\u201c maist\u0105 padid\u0117ja cholesterolio, cukraus koncentracija kraujyje, o tai yra vienos i\u0161 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 susirgti civilizacijos ligomis, tokiomis kaip nutukimas<\/a>, 2 tipo cukrinis diabetas, hipertenzija, \u0161irdies, vir\u0161kinamosios sistemos ligos.<\/p>\n

K\u0105 mes valgome?<\/strong><\/p>\n

\u017dmogus yra neatsiejamai suaug\u0119s su j\u012f supan\u010dia gamta. Nuo dirvos, kurioje auginamos m\u016bs\u0173 valgomos dar\u017eov\u0117s, gr\u016bdai, kokyb\u0117s priklauso j\u0173 kokyb\u0117. O kokyb\u0117 nulemia m\u016bs\u0173 \u017earnyno, kraujo, ne\u0161an\u010dio maisto med\u017eiagas \u012f kiekvien\u0105 organizmo l\u0105stel\u0119, b\u016bkl\u0119 ir, savaime ai\u0161ku, bendr\u0105 sveikat\u0105.<\/p>\n

Suvalgytas maistas \u017earnyne suvir\u0161kinamas, \u012fsiurbiamas \u012f kraujagysles, perne\u0161amas \u012f l\u0105steles, kuriose paver\u010diamas energija. Visuose procesuose dalyvauja fermentai. Fermentai\u00a0\u2013 tai baltymai, kurie lemia beveik 25 000 reakcij\u0173, kontroliuoja kiekvien\u0105 m\u016bs\u0173 organizme vykstant\u012f proces\u0105. Nuo j\u0173 priklauso viso organizmo gyvybin\u0117 veikla: vir\u0161kinimas, kv\u0117pavimas, med\u017eiag\u0173 apykaita, \u0161alinimo, detoksikacijos procesas, l\u0105steli\u0173 atk\u016brimo procesai.<\/p>\n

Fermentus gauname su augalais ir vaisiais. I\u0161 augalin\u0117s kilm\u0117s maisto raciono 50\u201380 proc. tur\u0117t\u0173 sudaryti nerafinuoti, t.\u00a0y. neperdirbti, su neatskirtais gemalais ir s\u0117lenomis gr\u016bdai ir kruopos.<\/p>\n

Vaisiuose ir dar\u017eov\u0117se yra gausu vitamin\u0173 ir mineral\u0173. Daug kit\u0173 reikaling\u0173 med\u017eiag\u0173. Geriausiai \u017einomi polifenoliai, antocianinai, randami m\u0117lyn\u0117se ir m\u0117lynose vynuog\u0117se, pektinas\u00a0\u2013 obuoliuose ir greipfrutuose, liuteinas\u00a0\u2013 brokoliuose ir \u0161pinatuose, likopenas\u00a0\u2013 pomidoruose, taip pat daugelis kit\u0173. Neseniai buvo nustatyta, kad jie, kaip ir vitaminai, pasi\u017eymi antioksidacin\u0117mis savyb\u0117mis, slopinan\u010diomis v\u0117\u017eio l\u0105steli\u0173 susidarym\u0105 ir skatinan\u010diomis pa\u017eeist\u0173 l\u0105steli\u0173 atk\u016brim\u0105. Manoma, kad jie taip pat stiprina imunitet\u0105, gerina atmint\u012f ir d\u0117mesio sutelkim\u0105.<\/p>\n

Kaip mes valgome?<\/strong><\/p>\n

Valgant nereikia gerti joki\u0173 skys\u010di\u0173. Skys\u010dius vartoti tik prie\u0161 valg\u012f ir pra\u0117jus bent porai valand\u0173 po jo. Valgyti saikingai, tiek, kad atsik\u0117lus nuo stalo dar jaustum alk\u012f.<\/p>\n

B\u016btina valgyti l\u0117tai, gerai sukramtant maist\u0105, kad palengv\u0117t\u0173 vir\u0161kinimo ir med\u017eiag\u0173 pasisavinimo procesas. Be to, taip geriau galima pajusti sotum\u0105 ir i\u0161vengti persivalgymo. Kramtyti ilgai, kad maist\u0105 gausiai suvilgytume seil\u0117mis, kol maistas taps kisieliaus skystumo tyrele. Seil\u0117se yra \u0161armin\u0117je aplinkoje veikian\u010dio vir\u0161kinimo fermento amilaz\u0117s, pradedan\u010dio skaidyti angliavandenius. Juos baigia skaidyti kasos fermentai. Kramtymas gerina dant\u0173 rai\u0161\u010di\u0173 b\u016bkl\u0119, treniruoja kramtymo raumenis, gerina j\u0173 kraujotak\u0105. Yra nuomoni\u0173, kad kramtymas aktyvina smegen\u0173 l\u0105steles.<\/p>\n

Maistas\u00a0\u2013 tai viena i\u0161 m\u016bs\u0173 s\u0105veikos su pasauliu b\u016bd\u0173. Tik su maistu mes gauname jame esan\u010dias maisting\u0105sias med\u017eiagas, tod\u0117l, nor\u0117dami b\u016bti sveiki, turime valgyti gr\u016bdini\u0173 kult\u016br\u0173, dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173, u\u017eaugusi\u0173 \u017eem\u0117je, laistyt\u0173 vandens ir glostyt\u0173 saul\u0117s spinduli\u0173, pama\u017eu atsisakydami nesveikos mitybos tradicij\u0173, suma\u017eindami gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s produkt\u0173 kiek\u012f.<\/p>\n<\/div>\n\n\n\n
\u00a0<\/td>\n\n
Med. dr. gydytoja Audron\u0117 Batavi\u010dien\u0117<\/div>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

\"Sveikas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Per paskutinius du de\u0161imtme\u010dius Lietuvoje paplito masin\u0117 greito maisto gamybos ir platinimo sistema. \u012e tok\u012f maist\u0105 pridedama \u012fvairi\u0173 fermentacij\u0105 greitinan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173, sintetini\u0173 konservant\u0173, dirbtini\u0173 da\u017eikli\u0173 ir saldikli\u0173. Tai padaro j\u012f skan\u0173, bet sukelia priklausomyb\u0119, ver\u010dia valgyti nesustojant. Didesn\u0119 dal\u012f tokio maisto \u017emogaus organizmas gali suvir\u0161kinti, bet tik nedaugelis i\u0161 \u0161i\u0173 produkt\u0173 vertingi mitybos po\u017ei\u016briu.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8552,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[65,2957,1462,52,157,182,55],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-8551","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-fermentai","tag-grudai","tag-iprociai","tag-maistas","tag-nutukimas","tag-valgant","tag-virskinimo"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8551","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8551"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8551\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8552"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8551"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8551"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8551"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8551"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8551"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}