<\/p>\n
<\/p>\n
2013 met\u0173, kovo m\u0117nes\u012f i\u0161spausdintame \u201eLietuvos aku\u0161erijos ir ginekologijos\u201c \u017eurnale, straipsnyje \u201eBendravimas ir asmenyb\u0117s bruo\u017eai\u201c teigiama \u2013 geb\u0117jimas bendrauti yra svarbiausias gyvenimo \u012fg\u016bdis. Bendravimas yra menas, kurio mokom\u0117s vis\u0105 gyvenim\u0105. Skirtingai bendraujame \u0161eimoje, draug\u0173 kompanijoje ar darbe. Tos specialyb\u0117s, kuriose tenka daug bendrauti, reikalauja ir geb\u0117jimo prisitaikyti prie skirting\u0173 asmenybi\u0173. Tai lie\u010dia ir medikus, pacientai vertina ne tik gydytojo kompetencij\u0105, bet ir geb\u0117jim\u0105 komunikuoti.<\/span><\/strong><\/p>\n Konfliktas su pacientu. Kaip elgtis pataria specialistai?<\/span><\/strong><\/p>\n Vytauto Did\u017eiojo universiteto psichologijos magistr\u0117, konsultacin\u0117s \u012fmon\u0117s UAB \u201eValdybos poky\u010di\u0173 konsultavimas\u201c direktor\u0117s Linos Strauk\u0117s parengtame straipsnyje analizuojamos situacijos, su kuriomis susiduria gydytojai konsultuodami pacientus. Vykstant kontaktui tarp mediko ir ligonio, da\u017enai pasitik\u0117jim\u0105 nulemia ne darbin\u0117 kompetencija, bet bendravimo savyb\u0117s. Kilus konfliktui, galimi keli situacijos valdymo b\u016bdai. Kai kurie gydytojai renkasi konkurencij\u0105 \u2013 siekia bet kokia kaina laim\u0117ti konflikt\u0105. Atsiranda ir vengian\u010di\u0173j\u0173 konflikto, arba besistengian\u010di\u0173 prisitaikyti \u2013 nusileisti. \u017dinoma, geriausia, kai gydytojas ir pacientas nusprend\u017eia ie\u0161koti kompromiso arba dar geriau \u2013 bendradarbiauti. Turb\u016bt, tie, kurie bent kart\u0105 lank\u0117si klinikoje ir tur\u0117jo prog\u0105 ilg\u0117liau palaukti konsultacijos, pasteb\u0117jo kokia atmosfera tvyro laukiamajame. Da\u017enai pavarg\u0119 pacientai ima piktintis medicinin\u0117s pagalbos sistema, po to registrat\u016bra, o galiausiai \u2013 gydytojais. Jiems sunku suprasti, kok\u012f kr\u016bv\u012f atlaiko dirbantis medikas. \u012e kabinet\u0105 u\u017eeina jau nusiteik\u0119 neigiamai, tod\u0117l i\u0161kyla konflikto galimyb\u0117. \u00a0<\/span>Lina Strauk\u0117 pa\u017eymi, kad geriausias situacijos valdymo b\u016bdas – geb\u0117jimas neprieiti prie tokios situacijos. Gydytojas turi i\u0161mokti bendrauti taip, kad nekilt\u0173 nesusipratim\u0173, pasteb\u0117ti paciento susierzinim\u0105 ir geb\u0117ti \u201eu\u017eglaistyti\u201c kylant\u012f nepasitenkinim\u0105. Tuomet nat\u016braliai vyks bendradarbiavimas.<\/span><\/p>\n Charekterio bruo\u017eai\u00a0 <\/span>mus skirsto \u012f asmenyb\u0117s tipus<\/span><\/strong><\/p>\n Hans Eysenk, vienos pla\u010diausiai apra\u0161yt\u0173 asmenyb\u0117s teorij\u0173 k\u016br\u0117jas, remiasi psichologija ir genetika. Autorius i\u0161skiria keturis tipus: cholerikus, flegmatikus, melancholikus ir sangvinikus.\u00a0 <\/span>\u0160iems tipams i\u0161skiriamos tam tikro charakterio savyb\u0117s, ta\u010diau mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u017emog\u0173 priskirti vienam tipui yra ne\u012fmanoma.\u00a0 <\/span>Gryn\u0173 sangvinik\u0173 ar gryn\u0173 flegmatik\u0173 reta. Kiekvieno \u017emogaus charakteris individualus ir tik link\u0119s \u012f tam tikrus tipus. Pla\u010diau asmenyb\u0117s charakterio bruo\u017eus nagrin\u0117jo dr. Paul D. MacLean, Nacionalinio evoliucijos ir elgesio katedros direktorius . Tirti pamatiniai smegen\u0173 veiklos evoliucijos bei biologiniai principai. Jis atrado, jog evoliucijos metu i\u0161saugota did\u017eioji dalis \u012fgyt\u0173 bruo\u017e\u0173.\u00a0 <\/span>Be to, nustat\u0117, jog smegenys yra sudarytos i\u0161\u00a0 <\/span>trij\u0173 skirting\u0173 dali\u0173, kurios tarpusavyje komunikuoja ir sudaro \u201etrisluoksnes\u201c smegenis . \u00a0<\/span>Kiekviena j\u0173 laikosi specifini\u0173 \u201e\u017eaidimo s\u0105lyg\u0173\u201c.<\/span><\/p>\n Struktograma ir \u201e\u017eaidimai\u201c<\/span><\/strong><\/p>\n Dr. Paul D. MecLean tyrimuose dalyvav\u0119s antropologas Rolf W. Schirm, pats suk\u016br\u0117 asmenyb\u0117s model\u012f, paremt\u0105 empiriniais duomenimis. Tyrim\u0173 d\u0117ka apibr\u0117\u017eta nauja asmenyb\u0117s teorija. Tai Biostrukt\u016brin\u0117 analiz\u0117, kuriai talkina \u201etrisluoksni\u0173 smegen\u0173\u201c principas. \u017dmogaus charakterio tipai apra\u0161yti Strukogramoje. Kiekvieno \u017emogaus smegenys, tie trys sluoksniai, individualiai s\u0105veikauja ir i\u0161 \u0161io ry\u0161io atsiranda \u017emogui b\u016bdingo charakterio savyb\u0117s. Kiekviena i\u0161 \u0161i\u0173 trij\u0173 dali\u0173 veikia skritingomis proporcijomis. Jei u\u017e emocijas ir sav\u0119s vertinim\u0105 atsakinga sritis veikia stipriau, tai jausm\u0173 ir instinkt\u0173 arba racionalaus m\u0105stymo ir planavimo \u2013 silpniau. <\/span><\/p>\n Staigus naujosios teorijos populiar\u0117jimas Europoje<\/span><\/strong><\/p>\n Naudojantis \u0161iuo asmenyb\u0117s tipo nustatymo metodu, galima lengvai ir greitai prisitaikyti prie pa\u0161nekovo. Tai greitai suprato Europos verslo kompanijos, farmacijos konsultantai ir kiti specialistai, kuri\u0173 kasdienyb\u0117 glaud\u017eiai susijusi su bendravimu. Tai aktualu ir medikams: geb\u0117dami greitai perprasti pacient\u0105, gali lengvai prisitaikyti. Atskirti kuriam \u017emogui tinka familiarus bendravimas, o kuriam \u2013 formalus ar itin detalus diagnozi\u0173 ai\u0161kinimas. Toks geb\u0117jimas prisiderinti, ma\u017eina, jau ank\u0161\u010diau min\u0117t\u0173, konfliktini\u0173 situacij\u0173 rizik\u0105. <\/span><\/p>\n Kaip skirstomi pacientai, pagal Struktogram\u0105?<\/span><\/strong><\/p>\n Pacientas, kurio kamienin\u0117s smegenys veikia itin aktyviai, stengsis i\u0161vengti konflikti\u0161k\u0173 situacij\u0173 , bus link\u0119s nutyl\u0117ti. \u017dmogui bus svarbus ne vien gydymas, bet ir bendravimas su gydytoju. Toks asmuo neabejos mediko kompetencija, priims si\u016blomus gydymo variantus. O i\u0161\u0117j\u0119s i\u0161 kabineto pagalvos: \u201eKokia mielas daktar\u0117 (daktaras)<\/span>!<\/span>\u201c<\/span>.<\/span><\/p>\n Tuo tarpu aktyvi limbin\u0117 sistema svarbi atmin\u010diai, emocijoms, motyvacijai ir tenkinant pagrindinius mitybos poreikius. Du limbin\u0117s sistemos dariniai turi migdolo vaisiaus form\u0105 ir veikia agresij\u0105 bei baim\u0119, sukelia nor\u0105 b\u016bti d\u0117mesio centre, jaustis svarbiu. Tokie bruo\u017eai da\u017enai veda \u012f konfliktines situacijas.\u00a0 <\/span>Tokiam pacientui svarbu parodyti savo \u017einias, svarb\u0105, jam r\u016bpi, ar jo gydytojas pats geriausias klinikoje. <\/span><\/p>\n Na, o \u017emon\u0117s, kuri\u0173 pati aktyviausia \u2013 smegen\u0173 \u017eiev\u0117, bus link\u0119 visk\u0105 nuodugniai i\u0161siai\u0161kinti. Apie lig\u0105, diagnoz\u0119, vaistus. Sprendim\u0105, taip pat, nor\u0117s priimti patys, remdamiesi savo loginiu m\u0105stymu. <\/span><\/p>\n Dirbant gydytoju, svarbu ne tik \u017einios ir kompetencija. Net greitai ir tiksliai nusta\u010dius diagnoz\u0119, atsiras pacient\u0173, kuriems pritr\u016bks d\u0117mesio. Svarbu, kad medikas mok\u0117t\u0173 gerai atpa\u017einti asmenyb\u0117s tipus, pritaikyt\u0173 savo bendravim\u0105 ir rast\u0173 bendr\u0105 kalb\u0105 su ligoniu. Gydytojo praktikoje tenka i\u0161mokti prieiti prie paciento, jam tinkamiausiu b\u016bdu.\u00a0 <\/span><\/span><\/p>\n <\/p>\n <\/p>\n Beatri\u010d\u0117 Vankevi\u010di\u016bt\u0117<\/span><\/strong><\/p>\n UAB \u201eVitae Litera\u201c<\/span><\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" <\/p>\n Hans Eysenk, vienos pla\u010diausiai apra\u0161yt\u0173 asmenyb\u0117s teorij\u0173 k\u016br\u0117jas, remiasi psichologija ir genetika. Autorius i\u0161skiria keturis tipus: cholerikus, flegmatikus, melancholikus ir sangvinikus.\u00a0 <\/span>\u0160iems tipams i\u0161skiriamos tam tikro charakterio savyb\u0117s, ta\u010diau mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u017emog\u0173 priskirti vienam tipui yra ne\u012fmanoma.\u00a0 <\/span>Gryn\u0173 sangvinik\u0173 ar gryn\u0173 flegmatik\u0173 reta. Kiekvieno \u017emogaus charakteris individualus ir tik link\u0119s \u012f tam tikrus tipus. <\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8573,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[275,1837,205,1181],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-8572","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-diagnoze","tag-evoliucijos","tag-gydytojai","tag-smegenys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8572","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8572"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8572\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8573"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8572"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8572"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8572"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8572"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8572"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}