{"id":8592,"date":"2013-04-10T14:45:37","date_gmt":"2013-04-10T14:45:37","guid":{"rendered":""},"modified":"2013-04-10T14:45:37","modified_gmt":"2013-04-10T14:45:37","slug":"nelaukime-kol-kiti-pasirupins-musu-sveikata-pasirupinkime-ja-patys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/nelaukime-kol-kiti-pasirupins-musu-sveikata-pasirupinkime-ja-patys\/8592\/","title":{"rendered":"Nelaukime, kol kiti pasir\u016bpins m\u016bs\u0173 sveikata \u2013 pasir\u016bpinkime ja patys!"},"content":{"rendered":"
\n

Pasaulin\u0117 sveikatos diena kasmet minima baland\u017eio 7-\u0105j\u0105. \u0160i\u0173 met\u0173 sveikatos dienos tema \u201eHipertenzijos prevencija\u201c.<\/p>\n

\u0160iai dienai pamin\u0117ti Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos biuras organizuoja rengin\u012f \u201eStop hipertenzijai\u201c, kuris vyks baland\u017eio 7 d., 12 \u2013 17 val. prekybos centre \u201ePanorama\u201c. Renginio metu gydytojai teiks nemokamas konsultacijas apie hipertenzijos prie\u017eastis, po\u017eymius, galimas komplikacijas, kiti specialistai konsultuos, kaip teisingai matuoti kraujosp\u016bd\u012f, kineziterapeutas Nerijus Bra\u017ed\u017ei\u016bnas pristatys \u201eAntistress\u201c streso ma\u017einimo program\u0105 bei \u201ePozityvios sveikatos komandos\u201c atstovai pristatys vien\u0105 i\u0161 geriausiai Lietuvoje \u017einom\u0173 atsipalaidavimo b\u016bd\u0173 \u2013 autogenin\u0119 treniruot\u0119 (daugiau informacijos www.vvsb.lt).<\/p>\n

\u0160ios dienos min\u0117jimas \u2013 unikali galimyb\u0117 atkreipti kiekvieno j\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f savo sveikat\u0105, jos stiprinim\u0105, siekiant i\u0161vengti kraujotakos sistemos lig\u0173 bei j\u0173 sukelt\u0173 komplikacij\u0173.\u0105 rodo statistiniai duomenys?<\/strong><\/p>\n

Lietuvoje \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 situacija blogesn\u0117 negu daugumoje Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 senbuvi\u0173, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo \u0161i\u0173 lig\u0173 nuolat ma\u017e\u0117ja. Dideli \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rodikliai Lietuvoje \u2013 viena skaud\u017eiausi\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alies problem\u0173. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2011 m. duomenimis, daugiausia Lietuvos gyventoj\u0173 mir\u0117 nuo kraujotakos sistemos lig\u0173. Tokia pati situacija stebima ir Vilniaus mieste \u2013 daugiau nei pus\u0119 (53,5 proc.) sostin\u0117s gyventoj\u0173 mir\u010di\u0173 sudar\u0117 mirtys nuo kraujotakos sistemos lig\u0173.<\/p>\n

Kraujotakos sistemos lig\u0173 strukt\u016broje mirtys nuo i\u0161emini\u0173 \u0161irdies lig\u0173 (tarp j\u0173 \u2013 miokardo infarkto)<\/em> Vilniaus mieste sudar\u0117 did\u017eiausi\u0105 dal\u012f \u2013 54,0 proc., antroje vietoje \u2013 mirtys nuo cerebrovaskulini\u0173 lig\u0173 (tarp j\u0173 \u2013 nuo insulto) <\/em>sudar\u0117 34,9 proc.<\/p>\n

Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos lig\u0173 did\u0117ja su am\u017eiumi. Jeigu 55 \u2013 64 m. am\u017eiaus grup\u0117je mirtingumo rodiklis buvo 478,1\/100000 sostin\u0117s gyventoj\u0173, 65 \u2013 74 m. am\u017eiaus grup\u0117je \u2013 1277,6\/100\u00a0000 gyv., tai vir\u0161 75 met\u0173 am\u017eiaus gyventoj\u0173 grup\u0117je jis kur kas didesnis \u2013 5838,9\/100000 gyv.<\/p>\n

Vilniaus mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, asmen\u0173, sergan\u010di\u0173 kraujotakos sistemos ligomis, skai\u010dius kiekvienais metais did\u0117ja. Vilniaus mieste 2011 m. 1000 gyventoj\u0173 teko 198,6 kraujotakos sistemos ligomis sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 (Lietuvoje \u2013 206,3\/1000 gyv.), o 2001 m. j\u0173 buvo ma\u017eiau \u2013 131,9\/1000 gyv. (Lietuvoje \u2013 130,7\/1000 gyv.).<\/p>\n

Sostin\u0117je, 2011 m. duomenimis, lyginant su kitomis kraujotakos sistemos lig\u0173 grup\u0117mis, daugiausia gyventoj\u0173 sirgo hipertenzin\u0117mis ligomis, 1\u00a0000 gyventoj\u0173 teko 147,7 sergan\u010di\u0173j\u0173 (visos Lietuvos vidurkis \u2013 159,5 sergan\u010di\u0173j\u0173). Sergan\u010di\u0173j\u0173 hipertenzin\u0117mis ligomis Vilniaus m. gyventoj\u0173 skai\u010dius sudaro 71,4 proc. vis\u0173 kraujotakos sistemos ligomis sergan\u010di\u0173 gyventoj\u0173.<\/p>\n

Kod\u0117l arterin\u0117 hipertenzija tokia pavojinga?<\/strong><\/p>\n

Kas ketvirto \u2013 penkto suaugusio \u017emogaus kraujagysl\u0117se, vadinamose arterijomis, kraujosp\u016bdis yra padid\u0117j\u0119s. Tai vadinama arterine hipertenzija. Ji dar vadinama civilizacijos liga. Arterin\u0117 hipertenzija lemia didesn\u012f sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105 nuo kit\u0173 kraujotakos sistemos lig\u0173.<\/span><\/p>\n

Negydoma arterin\u0117 hipertenzija gali sukelti:<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>\u0161irdies raumens (miokardo) infarkt\u0105;<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>galvos smegen\u0173 insult\u0105;<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>inkst\u0173 nepakankamum\u0105;<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>\u0161irdies nepakankamum\u0105;<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>regos sutrikimus;<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimus ir ateroskleroz\u0117s progresavim\u0105.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Kraujosp\u016bdis \u2013 kraujo j\u0117ga, su kuria jis spaud\u017eia arterij\u0173 sieneles. \u0160i j\u0117ga atsiranda, kai \u0161irdis varin\u0117ja krauj\u0105 arterijomis ir su kiekvienu tvinksniu kraujosp\u016bdis arterijose kyla. Normalus suaugusio \u017emogaus kraujosp\u016bdis yra apie 120\/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetr\u0173). \u017dmogui, nesergan\u010diam \u0161irdies ar kraujagysli\u0173 liga, nepavojingas kraujosp\u016bdis iki 140\/90 mm Hg, ta\u010diau didesn\u012f kaip 140\/90 mm Hg b\u016btina ma\u017einti. Jei ilgesn\u012f laik\u0105 kraujosp\u016bdis per didelis, pa\u017eeid\u017eiamos kraujagysli\u0173 sienel\u0117s, lengviau patenka cholesterolis, pradeda vystytis ateroskleroz\u0117<\/a>.<\/p>\n

Ligos prie\u017east\u012f nustatyti pasiseka toli gra\u017eu ne visada. Pa\u010dioje prad\u017eioje hipertenzija labai da\u017enai nesukelia joki\u0173 simptom\u0173 \u2013 \u017emogus gali visi\u0161kai nieko nejausti. Pavojingiausiai yra tai, kad dauguma \u017emoni\u0173 ne\u017eino, kad j\u0173 kraujosp\u016bdis padid\u0117j\u0119s, o jeigu ir \u017eino, tai nesigydo d\u0117l gana geros savijautos. Skundai paprastai atsiranda tik tuomet, kai negr\u012f\u017etamai pa\u017eeid\u017eiama \u0161irdis, kraujagysl\u0117s ir kiti organai. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties ir yra paplit\u0119s neoficialus hipertenzijos pavadinimas \u2013 \u201enebylioji \u017eudik\u0117\u201c.<\/p>\n

Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie skatina arterin\u0117s hipertenzijos vystym\u0105si, yra:<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>paveldimumas;<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>am\u017eius \u2013 vyresni negu 35 met\u0173 am\u017eiaus;<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>nutukimas;<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>r\u016bkymas;<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>maistas (gausus druskos, riebal\u0173 vartojimas, ma\u017eas kalio vartojimas);<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>alkoholis;<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>stresas, nerimas, baim\u0117;<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>ma\u017eas fizinis aktyvumas.<\/p>\n

Labai svarbu anksti nustatyti padid\u0117jus\u012f kraujo spaudim\u0105 ir laiku prad\u0117ti sistemingai j\u012f gydyti! Tod\u0117l Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos biuras nori atkreipti visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f \u012f did\u0117jant\u012f sergamum\u0105 arterine hipertenzija ir paraginti gyventojus reguliariai matuoti kraujo spaudim\u0105.<\/p>\n

Patarimai, kaip suma\u017einti padid\u0117jus\u012f kraujo spaudim\u0105<\/strong><\/p>\n

Pirmiausia turi b\u016bti koreguojamas gyvenimo b\u016bdas. Tai \u2013 nemedikamentinis arterin\u0117s hipertenzijos gydymo b\u016bdas. Gyvenimo b\u016bdo koregavimas \u2013druskos ribojimas, nutukimo, mitybos korekcija, fizinis aktyvumas bei \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 atsisakymas.<\/p>\n

De\u0161imt rekomendacij\u0173 esant padid\u0117jusiam kraujo spaudimui:<\/p>\n

1. Laikykit\u0117s gydytojo rekomendacij\u0173.<\/strong><\/p>\n

2. Reguliariai matuokite arterin\u012f kraujo spaudim\u0105.<\/strong><\/p>\n

3. Venkite antsvorio.<\/strong>Siekite, kad k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI)<\/span><\/a> b\u016bt\u0173 ma\u017eesnis negu 25. Ypa\u010d tai svarbu \u017emon\u0117ms, kurie serga cukriniu diabetu, bei kuri\u0173 kraujyje yra padid\u0117j\u0119s cholesterolio kiekis. Sveikai maitinkit\u0117s, ma\u017einkite riebal\u0173 kiek\u012f maiste.<\/p>\n

4. Ribokite druskos vartojim\u0105<\/strong>.<\/strong> Valgomosios druskos (natrio chlorido) su maistu turime gauti ne daugiau kaip 4 \u2013 5 g per dien\u0105. Nema\u017eai druskos yra pa\u010diuose produktuose tod\u0117l papildomai d\u0117ti reik\u0117t\u0173 kuo ma\u017eiau.<\/p>\n

5. Ner\u016bkykite.<\/strong> R\u016bkymas didina kraujotakos lig\u0173 rizik\u0105. R\u016bkaliams labai anksti pa\u017eeid\u017eiamas vidinis kraujagysli\u0173 sienel\u0117s sluoksnis \u2013 endotelis, sutrinka jo vidin\u0117 funkcija, prasideda ateroskleroz\u0117<\/a> (arterij\u0173 siaur\u0117jimas). R\u016bkymas taip pat didina kenksming\u0105 kit\u0173 rizikos veiksni\u0173 poveik\u012f \u0161ird\u017eiai ir kraujagysl\u0117ms \u2013 kraujo riebal\u0173 (lipid\u0173), cukrinio diabeto, padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio.<\/p>\n

6. Atsisakykite alkoholio. Jei to padaryti nepavyksta, suma\u017einkite suvartojam\u0105 jo kiek\u012f: nevir\u0161ykite vieno standartinio alkoholio vieneto (SAV). V<\/strong>ienas standartinis vienetas lygus 10 ml gryno spirito. Taigi vienas standartinis alkoholio vienetas lygus 40 ml stipriojo g\u0117rimo, 330 ml nat\u016bralios fermentacijos \u0161viesaus alaus ar 150 ml vyno.<\/p>\n

7. Venkite streso.<\/strong><\/p>\n

8. Pakankamai miegokite.<\/strong><\/p>\n

9. Reguliariai mank\u0161tintis, kasdien po 20 \u2013 30 min.<\/strong> Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos biuras propaguoja \u201e\u0160iaurieti\u0161k\u0105 \u0117jim\u0105\u201c. \u0160is \u0117jimo b\u016bdas yra veiksmingas kraujotakos ir kv\u0117pavimo sutrikim\u0173, stuburo lig\u0173, osteoporoz\u0117s bei kit\u0173 lig\u0173 profilaktikai. Jis taip pat puikiai tinka vyresnio am\u017eiaus bei antsvorio turintiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n

10. Venkite staigi\u0173 klimato zonos pakeitim\u0173, <\/strong>prie\u0161 keliones l\u0117ktuvu pasitarkite su gydytoju.<\/p>\n

Kai kuriems \u017emon\u0117ms u\u017etenka tik pakeisti gyvensen\u0105, kad kraujo spaudimas tapt\u0173 normalus. Kitiems, ypa\u010d sergantiems \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, papildomai prireikia vartoti vaist\u0173 (medikamentinis gydymo b\u016bdas). Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai pagal gydytojo nurodymus.<\/p>\n

Pasitikrinti sveikat\u0105 nieko nekainuoja…<\/strong><\/p>\n

Vilniaus teritorin\u0117s ligoni\u0173 kasos 2012 m. sausio-gruod\u017eio m\u0117n. duomenimis, apie asmen\u0173, priskirtin\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 didel\u0117s rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemoni\u0173 finansavimo program\u0105<\/span><\/strong> informuota tik 31,63 proc. <\/strong>asmen\u0173 i\u0161 115445 Vilniaus miesto gyventoj\u0173, galin\u010di\u0173 joje dalyvauti.<\/p>\n

Vilniaus Visuomen\u0117s sveikatos biuras atkreipia gyventoj\u0173 d\u0117mes\u012f, kad vykdant valstyb\u0117s finansuojamas prevencines programas galima nustatyti ligas ankstyvosiose stadijose, i\u0161vengti galim\u0173 susirgim\u0173 ir j\u0173 komplikacij\u0173, i\u0161vengti ankstyv\u0173 mir\u010di\u0173, taip pat suma\u017einti gydymuisi skirtas i\u0161laidas! Tod\u0117l primena 40 \u2013 55 met\u0173 vyrams ir 50 \u2013 65 met\u0173 moterims b\u016btinai vien\u0105 kart\u0105 per metus pasitikrinti d\u0117l \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173!<\/p>\n

Gyventoj\u0173 patikros tikslas \u2013 suma\u017einti sergamum\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis (kr\u016btin\u0117s angina<\/a>, miokardo infarktu, insultu, periferini\u0173 arterij\u0173 tromboze ir kt.), atrinkti sergan\u010diuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejau\u010dia sveikatos sutrikim\u0173, siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 \u0161i\u0173 lig\u0173 raidai.<\/p>\n

D\u0117l dalyvavimo programoje reik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f savo \u0161eimos gydytoj\u0105. Visos \u0161ios paslaugos programoje dalyvaujantiems asmenims teikiamos nemokamai.<\/p>\n

Nelaukime, kol kiti pasir\u016bpins m\u016bs\u0173 sveikata \u2013 pasir\u016bpinkime ja patys!<\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kraujotakos sistemos lig\u0173 strukt\u016broje mirtys nuo i\u0161emini\u0173 \u0161irdies lig\u0173 (tarp j\u0173 \u2013 miokardo infarkto)<\/em> Vilniaus mieste sudar\u0117 did\u017eiausi\u0105 dal\u012f \u2013 54,0 proc., antroje vietoje \u2013 mirtys nuo cerebrovaskulini\u0173 lig\u0173 (tarp j\u0173 \u2013 nuo insulto) <\/em>sudar\u0117 34,9 proc.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8593,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[99,723,76,431,2576,430,419,157,125,350],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-8592","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-arterine-hipertenzija","tag-arterines","tag-ateroskleroze","tag-hipertenzija","tag-jega","tag-kraujospudis","tag-mieste","tag-nutukimas","tag-rukymas","tag-sirdis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8592","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8592"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8592\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8593"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8592"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8592"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8592"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8592"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8592"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}